- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-07-25
- Bylos Nr.
- A-146-2276-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01622-2010-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličauskas (pirm.), Audrius Bakaveckas, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- V. P.
- Atsakovas
- Lietuvos kelių policijos tarnybai
- Advokatai
- Gintaras Žičkus
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Ričardo Piličausko (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. prašymą atsakovui Lietuvos kelių policijos tarnybai (Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos teisių ir pareigų perėmėjai) dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. P. (toliau – ir pareiškėjas) prašymu (b. l. 1-3) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos (šiuo metu Lietuvos kelių policijos tarnyba) (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) viršininko 2010 m. gegužės 4 d. įsakymą Nr. 39-TE-17 „Dėl tarnybinės nuobaudos V. P. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 39-TE-17).
Paaiškino, kad nesutinka su paskirta tarnybine nuobauda – papeikimu dėl šių motyvų:
Nuo 2009 m. birželio 1 d. pareiškėjo tiesioginio vadovo – Tarnybos 3-iojo būrio vado A. S. žodiniu nurodymu pareiškėjui – Tarnybos 3-iojo būrio vyresniajam patruliui buvo pavesta atlikti tarnybines pareigas Tarnybos Administracinės veiklos skyriuje – tirti greičio matavimo sistema (toliau – ir GM sistema) „Sensys MSSS“ užfiksuotus Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimų duomenis. Darbo su GM sistema „Sensys MSSS“ ir duomenų apdorojimo specifikos ypatumus jam paaiškino prieš tai su šia sistema dirbęs pareigūnas. Pareiškėjas pažymėjo, kad su programinio duomenų apdorojimo instrukcijomis jis supažindintas nebuvo, sertifikato, patvirtinančio, jog buvo apmokytas ir gali apdoroti duomenis, gaunamus iš minėtos greičio matavimo sistemos, neturi.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas akcentavo, kad jis dirba su mobiliąja GM sistema „Sensys MSSS“, tuo tarpu 2010 m. balandžio 29 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 39-IS-5 (toliau – ir TP išvada) kalbama apie darbą su stacionaria transporto priemonių greičio matavimo sistema „Sensys SSS“, kurį reglamentuoja Tarnybos viršininko 2005 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 39-V-105 patvirtintas Stacionaria transporto priemonių greičio matavimo „Sensys SSS“ užfiksuotų duomenų apdorojimo tvarkos aprašas (toliau – ir SENSYS SSS duomenų apdorojimo aprašas).
3. Dėl TP išvadoje minimų automobilių BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Škoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas nurodė manantis, kad jis tinkamai atliko savo tarnybines pareigas, nes iš GM sistema „Sensys MSSS“ užfiksuotų KET pažeidimų nuotraukų matyti, kad šie automobiliai turi įrengtus specialius šviesos signalus, t. y. atitinka Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje apibrėžtą specialiųjų transporto priemonių sąvoką.
4.TP išvadoje nėra paminėta apie tai, jog, vadovaujantis SENSYS SSS duomenų apdorojimo aprašo 6.5 punktu, užfiksuotus KET pažeidimus pareiškėjas turėjo ne apdoroti, o perkelti į duomenų archyvą, kadangi nesimato transporto priemonių vairuotojų veidų.
5. TP išvada užbaigta pasiūlymu aiškiau reglamentuoti darbo su GM sistema „Sensys SSS“ tvarką, pakeisti SENSYSS SSS duomenų apdorojimo aprašą, – tuo išreikštos abejonės dėl šio teisės akto aiškumo.
5. Atlikdamas techninį duomenų apdorojimą automobilio Audi 8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), KET pažeidimų duomenis, užfiksuotus GM sistema „Sensys MSSS“, KET pažeidimo duomenų protokolo nesuformavo, o duomenis perkėlė į archyvą per klaidą. Atkūrus sistemoje automobilio duomenis, KET pažeidimo protokolas bus suformuotas ir užfiksuotos transporto priemonės vairuotojas neišvengs administracinės atsakomybės, kadangi administracinio teisės pažeidimo (toliau – ir ATP) bylos tyrimo terminas nepasibaigęs.
Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas papildomai akcentavo tai, kad pareiškėjas buvo perkeltas vykdyti duomenų apdorojimo funkcijas gavęs vadovo pasiūlymą, su kuriuo sutiko. Jokio dokumento, įforminančio jo perkėlimą į naujas pareigas, nepasirašė, naujos pareigybės aprašymas jam nebuvo įteiktas, įsakymas dėl leidimo dirbti su GM sistema „Sensys MSSS“ nebuvo priimtas. Pareiškėjas nebuvo nustatyta tvarka apmokytas dirbti su GM sistema „Sensys MSSS“. Iki tarnybinio patikrinimo atlikimo atsakovas nekontroliuodavo, kaip pareiškėjas atlieka savo funkcijas.
Šalies argumentai
Atsakovas Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnyba (šiuo metu Lietuvos kelių policijos tarnyba) su pareiškėjo prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 8-9) dėl pareiškėjo prašymo argumentų paaiškino, kad:
Remiantis Tarnybos viršininko 2008 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 39-V-104 patvirtinto Tarnybos būrio vyresniojo patrulio pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 6.2 punktu, policijos pareigūnas, einantis šias pareigas, turi žinoti ir pats domėtis jo veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas savo 2010 m. balandžio 8 d. tarnybiniame pranešime Nr. 39-PR5-80 ir 2010 m. balandžio 16 d. paaiškinime nurodytus motyvus dėl duomenų protokolų nesuformavimo, galima teigti, kad pareiškėjas suprato savo veiksmus ir žinojo, kurie užfiksuoti pažeidimai privalo būti tiriami. 2010 m. balandžio 16 d. paaiškinime pareiškėjas, paaiškindamas dėl kokių priežasčių nesuformavo užfiksuotų automobilių (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) KET pažeidimų protokolų, nurodė, kad vadovavosi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. 5-V-127 patvirtintu Kelių eismo taisyklių, užfiksuotų kelių transporto priemonių greičio matavimo prietaisais tyrimo tvarkos aprašo (toliau – ir KET pažeidimų tyrimo tvarkos aprašas) 12.2 punktu. Be to, GM sistemomis „Sensys SSS“ ir „Sensys MSSS“ užfiksuotų duomenų programinis apdorojimas yra identiškas. Šie prietaisai skiriasi tik tuo, kad GM sistemos „Sensys MSSS“ GM yra įmontuota tarnybiniame automobilyje, o GM sistemos „Sensys SSS“ prietaisai sumontuoti stacionariai pakelėse.SENSYS SSS duomenų apdorojimo aprašo 6.1 punkto turinys yra būtent toks, kaip nurodyta TP išvadoje, todėl pareiškėjo argumentas dėl netikslios informacijos yra nepagrįstas. Nei viena iš TP išvadoje paminėtų nuotraukų nebuvo apdorojama nurodžius SENSYS SSS duomenų apdorojimo aprašo 6.5 punktą, t. y. kai nesimato transporto priemonių vairuotojų veidų. Be to, neaišku, dėl kokių priežasčių pareiškėjas kai kurių nuotraukų netyrė, nors kitos nuotraukos, daugelyje kurių taip pat nematomi vairuotojų veidai, buvo tiriamos ir vairuotojai traukiami administracinėn atsakomybėn.TP išvadoje konstatuota, kad, techniškai apdorojant automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidimą, nuotrauka į archyvą perkelta ją pašviesinus, tam, kad atrodytų nekokybiška ir neįžiūrima. Atsižvelgus į tai, pareiškėjui taikytinas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarka) 5.3 punktas, kuriame nustatyta, kad už tyčinį tarnybinį nusižengimą skiriama griežtesnė tarnybinė nuobauda negu už tarnybinį nusižengimą dėl neatsargumo ar aplaidumo.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Papildomai paaiškino, kad yra dvi greičio matavimo sistemos SENSYS . Mobilia GM sistema „Sensys MSSS“ užfiksuotų duomenų apdorojimo tvarkos aprašas nėra patvirtintas. Pareiškėjui dirbti su šia sistema buvo pasiūlyta atsiradus laisvai darbo vietai. Pareigybės aprašymo 7.5 punkte nurodyta, kokiu pagrindu pareiškėjui buvo pavesta vykdyti šias funkcijas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2010 m. spalio 29 d. sprendimu (b. l. 58-62) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Ištyręs įrodymus teismas nustatė nagrinėjama ginčui reikšmingas faktines aplinkybes:
1. GM sistema „Sensys“ buvo užfiksuoti KET pažeidimų duomenys: 2010 m. sausio 22 d. automobilių Opel Corsa ir Honda; 2010 m. vasario 17 d. automobilio Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 2010 m. vasario 19 d. automobilių (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 2010 m. vasario 20 d. automobilio Audi, 2010 m. kovo 8 d. krovininio automobilio Scania, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal šių transporto priemonių KET pažeidimų duomenis protokolai suformuoti nebuvo (b. l. 29-42).
2. 2010 m. balandžio 8 d. tarnybiniame pranešime Nr. 39-PR5-80 pareiškėjas nurodė tokias priežastis, dėl kurių, apdorojant KET pažeidimų duomenis, užfiksuotus GM sistema „Sensys MSSS“ laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 22 d. iki 2010 m. kovo 22 d., nesuformavo KET pažeidimo duomenų protokolų , o duomenis perkėlė į archyvą: ) 2010 m. sausio 22 d. automobilių Opel Corsa ir Honda – neįskaitomi valstybiniai numeriai; 2) 2010 m. vasario 19 d. automobilių BMW ir Škoda – specialioji transporto priemonė (su įjungtais švyturėliais); 3) 2010 m. vasario 20 d. automobilio Audi – nuotraukoje sunkiai įskaitomi ir matyti tik raudonos spalvos valstybinio numerio skaičių kontūrai, kas būdinga tranzitiniams valstybinių numerių ženklams; 4) 2010 m. kovo 8 d. sunkvežimio Scania – kirtęs greičio matavimo prietaiso atskaitos ribą, kuri nuotraukoje pažymėta kaip žalios spalvos linija; 5) 2010 m. vasario 17 d. automobilio Audi – pašalinta klaida vykdant techninį duomenų apdorojimą, ir, atsižvelgiant į tai, kad bylos tyrimo terminas nepraleistas, būtina atkurti šio automobilio duomenis sistemoje bei suformuoti KET pažeidimo protokolą. Tą pačią dieną, t. y. 2010 m. balandžio 8 d., Tarnybos viršininkas pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo (b. l. 10).
3. 2010 m. balandžio 16 d. paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad KET pažeidimų duomenis perkėlė į archyvą vadovaudamasis Lietuvos policijos generalinio policijos komisaro 2010 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. 5-V-127, o būtent: 2010 m. sausio 22 d. – remdamasis įsakymo 12.1 punktu, 2010 m. vasario 19 d. – remdamasis įsakymo 12.2 punktu, 2010 m. vasario 20 d. – remdamasis įsakymo 12.5 punktu, 2010 m. kovo 8 d. – remdamasis įsakymo 13.2 punktu, 2010 m. vasario 17 d. – atlikdamas techninį duomenų apdorojimą per klaidą (b. l. 12).
4. 2010 m. gegužės 3 d. Tarnybos viršininkas patvirtino TP išvadą, kurioje konstatuojama, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. netinkamai vykdė jam pavestas funkcijas, nuo 2010 m. sausio 22 d. iki 2010 m. kovo 22 d. apdorodamas GM sistema „Sensys MSSS“ gautus KET pažeidimų duomenis, nustatyta tvarka nesuformavo automobilių Opel Corsa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini); Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidimų duomenų protokolų, o perkėlė duomenis į archyvą. Nurodoma, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė SENSYS SSS duomenų apdorojimo aprašo 7 punkto reikalavimus ir GM sistemomis užfiksuotų pažeidimų tyrimo tvarkos aprašo 2 punktą, šie pažeidimai padaryti tiek dėl aplaidumo (Opel Corsa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), tiek tyčia ((duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). TP išvadoje siūloma pareiškėjui už tarnybinį nusižengimą skirti tarnybinę nuobaudą (b. l. 25-28).
Teismas, įvertinęs nustatytas bylos faktines aplinkybes bei vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) (redakcija iki 2010 m. gegužės 17 d.) 2 straipsnio 6 dalimi, 26 straipsnio 1 dalimi, Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkos 3, 5, 25 punktais, SENSYS SSS duomenų apdorojimo tvarkos aprašo (patvirtintas Tarnybos viršininko 2005 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 39-V-105) 1-3, 6, 7 punktų nuostatomis, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2006 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 5-V-212 patvirtinto Stacionariomis transporto priemonių greičio matavimo sistemomis policijos pareigūnų užfiksuotų nustatyto leistino greičio viršijimo pažeidimų tyrimo tvarkos aprašo (toliau – ir GM sistemomis užfiksuotų pareigūnų pažeidimų tyrimo tvarkos aprašas) 2 punktu teismas nustatė, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta už tai, kad jis nesuformavo protokolų pagal KET pažeidimų duomenis, užfiksuotus GM sistemos mobiliuoju prietaisu „Sensys MSSS“.
Teismas nustatė, kad vadovaujantis SENSYS SSS duomenų apdorojimo aprašo 1 punktu, ši sistema skirta transporto priemonių greičiui matuoti ir fiksuoti. Sistema fotografuoja ir užfiksuoja nustatytą važiavimo greitį viršijančias atskiras transporto priemones, pateikia matavimo duomenis ir rezultatus. Šio Aprašo 2 punkte numatyta, kad su „Sensys SSS“ leidžiama dirbti pareigūnams, kurie susipažinę su sistemos darbo, programavimo duomenų apdorojimo instrukcijomis ir šiuo aprašu. Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos viršininkas paskiria atsakingus pareigūnus dirbti su šios sistemos programine įranga. Pagal to paties Aprašo 3 punktą, atsakingi pareigūnai apdoroja ir archyvuoja gautus duomenis (3.3 p.), analizuoja gautą informaciją pagal nustatytą formą (1 priedas) (3.4 p.), teisės aktų nustatyta tvarka rengia medžiagas apie padarytus KET pažeidimus, nustato asmenis, pažeidusius KET reikalavimus, surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus, esant pagrindui, siunčia medžiagas kitoms policijos įstaigoms administracinių teisės pažeidimų protokolams surašyti ir procesiniams sprendimams priimti, o surašius administracinių teisės pažeidimų protokolus – procesiniams sprendimams priimti (3.5 p.). Vadovaujantis SENSYS SSS duomenų apdorojimo aprašo 6 punktu, duomenys, kurie neapdorojami ar jų apdoroti neįmanoma (neįskaitomas valstybinis numeris, nekokybiškos nuotraukos ar kitos priežastys), saugomi atskiruose archyvuose pagal priežastis: specialioji transporto priemonė su įjungtais specialiais šviesos ir garso signalais (6.1 p.); be valstybinio ženklo (6.2 p.); neįskaitomas valstybinis numeris (6.3 p.); nekokybiška nuotrauka (6.4 p.); nesimato vairuotojo veido (6.5 p.); užsienio valstybėse registruotos transporto priemonės (6.6 p.); motociklas (6.7 p.); neįmanoma nustatyti greičio (užfiksuotos dvi ar daugiau transporto priemonių ir pan.) ( 6.8 p.); matavimo klaida, kalibravimas (6.9 p.). Remiantis SENSYSS SSS duomenų apdorojimo aprašo 6 punktu, dėl kiekvieno padaryto KET pažeidimo (išskurus 6 punkte numatytus atvejus) parengiama pažeidimo medžiaga, kurioje turi būti nustatytos formos greičio matavimo rezultatų protokolas (2 priedas) su nuotrauka. Tais atvejais, kai įtariama, kad administracinį teisės pažeidimą padarė policijos pareigūnas, vykdydamas tarnybines pareigas, vadovaujantis GM sistemomis užfiksuotų pareigūnų pažeidimų tyrimo tvarkos aprašo 2 punktu, pažeidimus tiriantis policijos įstaigos padalinys (pareigūnas), nustatęs, kad nustatytą leistiną greitį viršijusi transporto priemonė priklauso policijos įstaigai, nedelsdamas raštu kreipiasi į minėtą policijos įstaigą, kuriai priklauso transporto priemonė.
Teismas ištyrė byloje esančius įrodymus dėl kiekvieno TP išvadoje aptarto GM sistemos užfiksuoto KET pažeidimo duomenų apdorojimo atvejo:
1. Atsižvelgęs į tai, kad 2010 m. sausio 22 d. greičio matavimo sistema „Sensys MSSS“ užfiksavo automobilį Opel Corsa (b. l. 29-32), kurio nuotraukoje matyti pirmosios dvi valstybinio numerio raidės ir visi trys skaičiai, bei į tai, kad, patikrinus galimas ženklo kombinacijas, nustatyta, jog pažeidimą padarė automobilio Opel Corsa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, pareiškėjo argumentą dėl neva neįskaitomo šio automobilio valstybinio numerio teismas vertino kaip nepagrįstą.
2. Atsižvelgęs į tai, kad yra aiškiai matyti 2010 m. vasario 17 d. užfiksuoto automobilio Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 33-34), valstybinis numeris, todėl pagrindo perkelti šiuos duomenis į archyvą dėl neįskaitomo numerio nebuvo.
3. Atsižvelgiant į tai, kad pateiktoje nuotraukoje yra aiškiai matyti 2010 m. vasario 19 d. užfiksuoto automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 38-39), pažeidimo duomenys, neaišku, kodėl pareiškėjo į greičio matavimo rezultatų protokolą įkelta nuotrauka yra neryški, dėl ko nepagrįstai nuspręsta perkelti duomenis į archyvą, nes nuotrauka nekokybiška. Šiuo atveju teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių TP išvados teiginį, jog nuotrauka buvo tyčia pašviesinta.
4. Atsižvelgęs į pareiškėjo paaiškinimą (kurį, remiantis TP išvada, patvirtino ir kitas pareigūnas, dirbęs su šia sistema), kad 2010 m. kovo 8 d. užfiksuotas automobilis Scania, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 40-41), yra kirtęs žalią liniją ir dėl to šie duomenys perkelti į archyvą nurodžius, jog neįmanoma nustatyti greičio, teismas pažymėjo, kad SENSYS SSS duomenų apdorojimo apraše atvejis dėl žaliosios linijos nėra apibrėžtas, taip pat nėra pagrindo remtis įmonės, iš kurios buvo įsigytas greičio matavimo prietaisas, atstovo G. L. paaiškinimu dėl žaliosios linijos paskirties, t.y. kad ji padeda atskirti, kurio automobilio greitis užfiksuotas, kai užfiksuojami keli automobiliai.
5. Atsižvelgęs į tai, kad pagal SENSYS SSS duomenų apdorojimo aprašo 6.1 punktą duomenys neapdorojami tuo atveju, kai užfiksuojama specialioji transporto priemonė su įjungtais specialiais šviesos ir garso signalais, o šiuo atveju iš nuotraukos negalima nustatyti fakto, jog 2010 m. kovo 22 d. užfiksuoto automobilio Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 35-37), specialieji šviesos ir garso signalai įjungti, todėl buvo būtina vadovautis GM sistemomis užfiksuotų pareigūnų pažeidimų tyrimo tvarkos aprašo 2 punktu ir kreiptis į atitinkamą policijos įstaigą, kuriai priklauso aukščiau nurodytas automobilis.
Dėl pareiškėjo skundo argumento, kad KET pažeidimų duomenys turėjo būti perkelti į archyvą nesuformuojant protokolų dėl to, kad nuotraukose nesimato vairuotojų veidų (SENSYS SSS duomenų apdorojimo aprašo 6.5 punktas), teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog perkeldamas duomenis į archyvą, pareiškėjas minėtu pagrindu nesivadovavo.
Pareiškėjo argumentą, esą jis nebuvo supažindintas su programinių duomenų apdorojimo instrukcijomis ir nėra apmokytas dirbti su greičio matavimo sistema, teismas vertino kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas yra pasirašytinai supažindintas su Pareigybės aprašymu (b. l. 13-14), įskaitant šio aprašymo 6.2 ir 7.5 punktų nuostatas, todėl, siekdamas tinkamai įgyvendinti jam nustatytas funkcijas, privalo išmanyti atitinkamus teisės aktus, šiuo atveju reglamentuojančius darbą su greičio matavimo sistemomis.
Teismas nustatė, kad atsakovas ištyrė tarnybinį nusižengimą laikydamasis teisės aktų nustatytos tvarkos, tarnybinę nuobaudą pareiškėjui paskyrė pagrįstai ir teisėtai.
III.
Pareiškėjas V. P. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (b. l. 65-67) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą patenkinti.
Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Nagrinėjamos bylos kontekste vertintina, kokius teisės aktus pažeidė pareiškėjas vykdydamas savo tarnybos pareigas. Kaip matyti iš TP išvados, tarnybinė nuobauda buvo paskirta už tai, kad jis netinkamai dirbo su mobilia GM sistema „Sensys MSSS“ užfiksuotais duomenimis. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovo atstovas pripažino, kad darbo tvarka su minėta mobilia GM sistema nėra reglamentuota, todėl pareiškėjas esą privalėjo vadovautis sistemos stacionariosios GM sistemos „Sensys SSS“ aprašu, kadangi darbo su šiomis sistemomis tvarka nesiskiria. Apeliantas akcentavo, kad jis nubaustas už darbo tvarkos pažeidimą dirbant su GM sistema „Sensys MSSS“, todėl ginčo atveju susidaro teisiškai ydinga situacija, kai tarnybą atliekantis pareigūnas traukiamas tarnybinėn atsakomybėn už tokio teisės akto pažeidimą, kuris apskritai neegzistuoja. Apelianto nuomone, teismas neturėjo vadovautis atsakovo paaiškinimais, jog darbo tvarka su GM sistemomis „Sensys MSSS“ ir „Sensys SSS“ yra tokia pat, nes tai patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikta.
2. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat vertintina, ar pareiškėjas buvo supažindintas su teisės aktais, tiesiogiai reglamentuojančiais jo veiklą. SENSYS SSS duomenų apdorojimo aprašo 2 punkte nurodyta, kad su GM sistema „Sensys SSS“ gali dirbti tik specialių žinių turintys pareigūnai, kurie susipažinę ne tik su šiuo Aprašu, bet ir su programinio duomenų apdorojimo instrukcijomis. Apeliantas pažymi, kad jis nei su programinio duomenų apdorojimo instrukcijomis, nei su SENSYS SSS duomenų apdorojimo aprašu nebuvo supažindintas. Atsakovo įgalioti asmenys neįvykdė savo pareigos supažindinti apeliantą su minėtais tiesiogiai jo veiklą reglamentuojančiais dokumentais.
3. Pirmosios instancijos teismas ir atsakovas nepagrįstai rėmėsi Pareigybės aprašymo 6.2 punktu, kuris pateikia bendrąją nuorodą į Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius policijos veiklą. Darbo su GM sistema „Sensys SSS“ tvarką reglamentuoja specialus teisės aktas – SENSYS SSS duomenų apdorojimo aprašas. Apelianto manymu, pareigūnas privalo asmeniškai pasirašytinai susipažinti su nurodytu aprašu, kadangi jis reglamentuoja konkrečių tarnybos funkcijų atlikimo tvarką. Tik tinkamai supažindinus pareigūną su tokiu teisės aktu, galima iš jo pareikalauti, kad funkcijos būtų vykdomos taip, kaip numato minėtas teisės aktas.
4. Tiek Pareigybės aprašymo 7.5 punktas, tiek SENSYS SSS duomenų apdorojimo aprašo 2 punktas numato pareigūno pareigą vykdyti nustatytas funkcijas tik tada, kai tai jam yra pavedama arba jis yra paskiriamas tokias funkcijas vykdyti. Dokumento, kuriuo pareiškėjas buvo paskirtas ar jam buvo pavesta vykdyti funkcijas, susijusias su GM sistema „Sensys SSS“ ar „Sensys MSSS“, nėra. Tai reiškia, kad jis oficialiai nebuvo paskirtas dirbti nei su viena GM sistema.
Šalies argumentai
Atsakovas Lietuvos kelių policijos tarnyba (Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos teisių ir pareigų perėmėja) su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Atsiliepimas
Atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 72) grindžia iš esmės tais pačiais motyvais, kuriuos buvo išdėstęs nagrinėjant bylą pirmąja instancija.
Atkreipia dėmesį į pareiškėjo Pareigybės aprašymo 6.2 punktą pagal kurį pareigūnas turi žinoti ir domėtis jo veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, taip pat į pareiškėjo paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, kad jis pradėjo vykdyti stacionariomis greičio matavimo priemonėmis užfiksuotų pažeidimų tyrimo funkcijas perskaitęs SENSYSS SSS duomenų apdorojimo aprašą, kuriuo ir vadovavosi. Pažymi, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 20 d. iki 2010 m. liepos 7 d. GM sistema „Sensys MSSS“ apdorojo 4 529 užfiksuotus pažeidimus (iki 2009 m. gruodžio 31 d. – 2 870), tai pat tyrė ir priiminėjo procesinius sprendimus tais atvejais, kai greitį viršijo specialiųjų transporto priemonių vairuotojai. Dėl to yra abejotini pareiškėjo teiginiai, kad jis esą netinkamai atliko savo pareigas dėl nežinojimo. Be to, mano, kad šiuo atveju taikytinas viešojoje teisėje galiojantis principas, pagal kurį pareigūnui leidžiama tik tai, kas tiesiogiai numatyta jo kompetenciją nustatančiuose teisės aktuose.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos (šiuo metu Lietuvos kelių policijos tarnyba) viršininko 2010 m. gegužės 4 d. įsakymo Nr. 39-TE-17, kuriuo Tarnybos 3-iojo būrio vyresniajam patruliui V. P. buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką vidaus tarnybos sistemos pareigūnams reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka. Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalis nustato, kad tarnybinis nusižengimas yra šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Už tarnybinius nusižengimus yra skiriama tarnybinė nuobauda, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes (Vidaus tarnybos statuto 26 str.). Taigi, tarnybinis nusižengimas gali būti padarytas tik priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu, o tarnybinė nuobauda gali būti paskirta nustačius pareigūno veikoje tarnybinio nusižengimo sudėtį.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką taikant įstatymus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnis), ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimus administracinėse bylose: 2010 m. lapkričio 29 d. Nr. A525-1457/2010; 2008 m. gruodžio 1 d. Nr. A146-1958/2008, Administracinių teismų praktika, Nr. 6(16), 2008; 2008 m. vasario 21 d. Nr.A261-242/2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008 ir kt.). Vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (žr.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-27/2010; 2005 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-60/2005; 2004 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-678/2004). Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Tarnybinį tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamą tarnybinio nusižengimo faktą, tarnautojo kaltę, patikrinti tarnautojo paaiškinime nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinus motyvuotoje išvadoje suformuluoti atitinkamas išvadas. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma šio akto motyvuojamąja dalimi. Skundžiamo įsakymo įžanginėje dalyje nurodyta, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta atsižvelgiant į 2010 m. gegužės 3 d. TP išvadą Nr.39-IS-5.
Taigi nagrinėjamu atveju spręsdamas, ar atsakovo įsakymu tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, ar 2010 m. gegužės 3 d. TP išvadoje Nr.39-IS-5 yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas, kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis.
Kaip matyti iš TP išvados, pareiškėjas nubaustas už netinkamą jam pavestų tarnybinių pareigų vykdymą. Todėl nagrinėjamu atveju turi būti nustatyta, ar tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo nustatyta kokių būtent tarnybos funkcijų jam priskirtų atitinkamai sureglamentuota tvarka neatliko pareiškėjas, ar jas atliko netinkamai.
TP išvadoje pareiškėjo tarnybiniu nusižengimu buvo pripažintas netinkamas jam pavestų tarnybinių pareigų vykdymas, t.y. veikos, kad pareiškėjas 2010 m. sausio 22 d. iki 2010 m. kovo 22 d. laikotarpiu apdorodamas GM sistema „Sensys MSSS“ gautus KET pažeidimų duomenis, nustatyta tvarka nesuformavo 4 automobilių (Opel Corsa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini); Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pažeidimų duomenų protokolų, šiuos duomenis perkėlė į archyvą. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas automobilio Opel Corsa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) KET pažeidimo duomenis perkėlė į archyvą pagal priežastį „neįskaitomas valstybinis numeris“, nors nuotraukoje matosi dvi valstybinio numerio raidės ir visi trys skaičiai; automobilių (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) KET pažeidimų duomenis pagal priežastį „specialioji transporto priemonė su įjungtais specialiais šviesos ir garso signalais“, nors nuotraukose nėra akivaizdžiai matoma, kad automobiliai važiuoja su įjungtais žybčiojančiais švyturėliais (duomenys apie tokius automobilius turėjo būti perduoti tirti vadovaujantis GM sistemomis užfiksuotų pareigūnų pažeidimų tyrimo tvarkos aprašas 2 punktu), be to, automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuotrauka buvo perkelta į archyvą ją pašviesinus tam, kad ji atrodytų nekokybiška ir neįžiūrima. Automobilio Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) KET pažeidimo duomenis perkėlė į archyvą per klaidą. Ši veika buvo įvertinta kaip pareiškėjo tyčia, kitos kaip neatsargumas. Minėtos veikos dėl automobilių Opel Corsa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) KET pažeidimų duomenų perkėlimo į archyvą kvalifikuotos kaip SENSYS SSS duomenų apdorojimo aprašo 7 punkto reikalavimų pažeidimas, dėl automobilių (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip GM sistemomis užfiksuotų pareigūnų pažeidimų tyrimo tvarkos aprašo 2 punkto pažeidimas.
Nagrinėjamam ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui priskirtos funkcijos išvardytos Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos būrio vyresniojo patrulio pareigybės aprašyme (2008 m. lapkričio 20 d. LPEPT viršininko įsakymo Nr.V-104 redakcija). Šios redakcijos Pareigybės aprašymo (2008 m. gruodžio 5 d. pareiškėjas pasirašęs, kad susipažino) 7.5 punktu pareiškėjui buvo pavesta funkcija Tarnybos viršininkui pavedus rinkti, apdoroti, archyvuoti stacionariomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis užfiksuotus duomenis, taip pat atlikti su šių duomenų apdorojimu susijusius veiksmus, reikalingus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai pradėti ir ją atlikti. Iš apelianto tarnybos bylos III dalyje esančių Pareigybių aprašymų matyti, kad tik 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos įsakymu Nr.39-V-69 patvirtintos redakcijos Pareigybės aprašyme pareiškėjui (Lietuvos kelių policijos tarnybos būrio vyresniajam patruliui) buvo priskirta funkcija dirbti ir su mobiliomis teisės pažeidimo fiksavimo sistemomis užfiksuotais duomenimis. Minėtos redakcijos Pareigybės aprašymo 7.5 punkte nurodyta, kad „siekdamas ištirti administracinius teisės pažeidimus, Tarnybos vadovui pavedus renka, apdoroja, archyvuoja stacionariomis ir mobiliomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis užfiksuotus duomenis, analizuoja gautą informaciją; renka faktinius duomenis, reikalingus administracinio teisės pažeidimo teisenai pradėti, nustato asmenis, padariusius administracinius teisės pažeidimus, surašo administracinius teisės pažeidimų protokolus, pagal kompetenciją skiria administracines nuobaudas, priima kitus procesinius sprendimus; informuoja techninę priežiūrą atliekančias įmones apie iškilusias technines problemas, susijusias su Sistemos gedimais“. Taigi pagal pateiktus į bylą įrodymus mobiliomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis užfiksuotų duomenų rinkimo apdorojimo, archyvavimo funkcija pareiškėjui buvo priskirta tik nuo 2010 m. birželio 23 d. t.y. jau po skundžiamos tarnybinės nuobaudos paskyrimo už netinkamą tarnybinių funkcijų atlikimą apdorojant mobiliąja GM sistema „Sensys MSSS“ užfiksuotus duomenis. Į šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė.
Tiriant tarnybinį nusižengimą pareiškėjo veiksmai apdorojant mobiliąja GM sistema „Sensys MSSS“ gautus KET pažeidimų duomenis tikrinti pagal stacionariosios GM sistemos SENSYS SSS duomenų apdorojimo aprašo reikalavimus ir kvalifikuoti kaip šio Aprašo 7 punkto, kuriame nurodyta, kad dėl kiekvieno KET pažeidimo (išskyrus 6 punkte nurodytus atvejus) parengiama pažeidimo medžiaga, kurioje turi būti nustatytos formos greičio fiksavimo rezultatų protokolas (2 priedas) su nuotrauka. Tačiau byloje nustatyta, kad nei SENSYS SSS duomenų apdorojimo apraše, nei kitame teisės akte nėra sureglamentuota, kad stacionariąja GM sistema „Sensys SSS“ užfiksuotų duomenų tvarkos aprašas taikomas ir mobiliomis GM sistemomis užfiksuotų duomenų apdorojimui. Pažymėtina, kad TP išvadoje tiriant pareiškėjo galimai padarytą pažeidimą, be kita ko, pažymėta, kad SENSYS SSS duomenų apdorojimo aprašo 2 punkte nustatyta, jog su šia sistema leidžiama dirbti pareigūnams, kurie susipažinę su sistemos darbo, programinio duomenų apdorojimo instrukcijomis bei šiuo aprašu. Taip pat pažymėta, kad duomenų apie tai, jog V. P. yra supažindintas su SENSYS SSS programinio duomenų apdorojimo instrukcija ar yra gavęs sertifikatą, patvirtinantį, kad jis yra apmokytas ir gali apdoroti duomenis, gaunamus iš „Sensys SSS“ sistemos, nėra. TP išvados rezoliucinės dalies 3 punktu pasiūlyta supažindinti Tarnybos pareigūnus pasirašytinai su greičio matavimo sistemų darbo, programinio duomenų apdorojimo instrukcijomis bei šią veiklą reglamentuojančiais pagrindiniais teisės aktais, taip pat siekiant aiškiau reglamentuoti darbo su SENSYS SSS sistema tvarką, pakeisti SENSYS SSS duomenų apdorojimo aprašą. Atsižvelgiant į pareiškėjo paaiškinimą, kad duomenis į archyvą jis perkėlė vadovaudamasis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. 5-V-127 patvirtintu Kelių eismo taisyklių, užfiksuotų kelių transporto priemonių greičio matavimo prietaisais tyrimo tvarkos aprašu, TP išvadoje nurodyta, kad šis Aprašas nagrinėjamu atveju netaikomas, nes jis apima tik stacionarių ir mobiliųjų transporto priemonių greičio matavimo prietaisų sistemas, kurios skirtos automatiniu būdu perkelti duomenis apie pažeidimą į Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registrą. Minėti TP išvados argumentai patvirtina, kad nagrinėjamam ginčui aktualiu laikotarpiu (2010 m. sausio 22 d. iki 2010 m. kovo 22 d.) atsakovas nebuvo sureglamentavęs tvarkos ir nebuvo nustatęs reikalavimų, kuriuos turi vykdyti pareigūnas, vykdantis mobiliąja GM sistema „Sensys MSSS“ užfiksuotų duomenų rinkimą, apdorojimą, archyvavimą. Sprendžiant dėl pareigūno tarnybinės atsakomybės už netinkamą tarnybinių pareigų vykdymą ir kvalifikuojant tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatytą teisės pažeidimą turi būti remiamasi ne panašius teisinius santykius reglamentuojančiais teisės aktais (teisės analogija), o tais teisės aktais, kurie nustato atitinkamai pareigybei priskirtų funkcijų vykdymo reikalavimus.
Pirmiau aptartų aplinkybių visuma yra pagrindas teisėjų kolegijai prieiti prie išvados, kad Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos viršininko 2010 m. gegužės 4 d. įsakymas Nr. 39-TE-17 „Dėl tarnybinės nuobaudos V. P. skyrimo“ negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, nes jis priimtas tarnybinio patikrinimo metu nesurinkus įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo kaltę dėl tarnybinio patikrinimo išvadoje aprašytų veikų, sudarančių pagrindą tarnybinei atsakomybei atsirasti. Nesant bent vieno tarnybinio nusižengimo sudėties elemento tarnybinė atsakomybė negalima.
Pirmosios instancijos netinkamai pritaikė materialinės teisės normas (Vidaus tarnybos statuto 2 str. 6 d., 26 str.1 d.), neteisingai vertino bylos faktines aplinkybes bei surinktus įrodymus ir šio vertinimo pagrindu priėmė nepagrįstą sprendimą. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas naikintinas priimant naują sprendimą – pareiškėjo skundas tenkintinas ir Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos viršininko 2010 m. gegužės 4 d. įsakymas Nr. 39-TE-17 „Dėl tarnybinės nuobaudos V. P. skyrimo“ naikintinas (ABTĮ 143 str., 88 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
pareiškėjo V. P. apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - pareiškėjo V. P. skundą patenkinti. Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos viršininko 2010 m. gegužės 4 d. įsakymą Nr. 39-TE-17 „Dėl tarnybinės nuobaudos V. P. skyrimo“ panaikinti.
Sprendimas neskundžiamas.