- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-18
- Bylos Nr.
- 2A-118-372/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Simonaitienė (pirm.), Petras Povilaitis, Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- D. P.
- Atsakovas
- K., T. M., K. M.
- Trečiasis asmuo
- Ma
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. P. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007-12-18 sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovams T. M. ir K. M., tretiesiems asmenims Mažeikių rajono sodininkų bendrijai „Šaltinėlis“ Telšių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriui dėl daikto valdymo ir nuosavybės teisės gynimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė D. P. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą prašydama įpareigoti atsakovus T. M. ir K. M. pašalinti jos valdymo ir nuosavybės teisės pažeidimus perkeliant atsakovams priklausančią tvorą nuo jos žemės sklypo per 22 m², taip kaip nurodyta R. Sutkauskio geodezinių darbų įmonės 2002 m. liepos 4 d. žemės sklypo plane bei priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad atsakovai 2000 m. rudenį, panaikinę sodininkų bendrijoje jų sklypus skiriančią ribą, jos žemės sklypo teritorijoje įrengė vielos tinklo tvorą ir tokiu būdu neteisėtai užvaldė jai priklausančio žemės sklypo 22 m² ir geruoju pašalinti jos nuosavybės teisės pažeidimus atsisako. Teigė, kad 1982 m. gegužės mėnesį J. P. gavo teisę naudotis 0,0927 ha bendro ploto valstybės žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). Šį žemės sklypą J. P., 1991 m. vasario 20 d. perleido D. P., kuri 1992 m. gruodžio 28 d. sklypą privatizavo žemės ūkio veiklai. Ieškovė žemės sklypo privatizavimo faktą ir nuosavybės teisę įregistravo Valstybės žemės kadastro duomenų registre Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ieškovei priklausantis žemės sklypas pietinėje pusėje ribojasi su bendraatsakoviams priklausančiu, žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad 1985 m., kai žemės sklypas dar priklausė ieškovės atstovei, J. P., žemės sklypas iš šiaurės ir vakarų pusės buvo atitvertas tvorele su pamatais, tiksliai laikantis sklypo ribų. Nurodė, jog J. P. ir kaimynų V. sklypų sankirtoje tvorelė baigėsi per pusę griovio pločio, kuris pusiau dalino sklypus. Tarp tvoros ir V. bordiūrų buvęs paliktas apytiksliai 10-15 cm pločio tarpas. Nurodė, kad kaimyninį žemės sklypą pradėjus valdyti atsakovams, piktžolės iš jų sklypo plėtėsi ir į ieškovės sklypą. J. P. piktžoles išravėjusi ir nutiesusi per sklypų ribą virvutę. Ieškovės teigimu, 2000 m. rudenį atsakovai šią žymą nuplėšė ir pastatė vielos tinklo tvorą, savavališkai pakeitę sklypo ribas, pasisavino ieškovei priklausančio 22 m² dydžio žemės sklypą bei 1/2 šulinio, kuris turėtų būti jų sklype, ir tuo pažeidė ieškovės interesus. Ieškovė nurodė, kad jos teiginius patvirtina ir planas, sudarytas matuojant 6 žemės sodininkų „Šaltinėlis“ bendrijos žemės sklypus, esančius vienoje linijoje su ieškovės sklypu, iš kurio matyti, kad faktinės žemės sklypo linijos visuose 6 žemės sklypuose skiriasi nuo projektinės sklypo ribos, kuri yra nurodyta 1984-10-10 sodų bendrijos „Šaltinėlis“ išplanavimo schemoje, bei sodo valdybos narių komisijos sodo sklypo permatavimo aktas, kuriame nurodyta jog „sodo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas T. M. privalo išlyginti esamą tvorą nuo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dešimčia centimetrų“.
Žemesnės instancijos teismas
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė. Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatavo, kad ieškovės argumentas, jog atsakovai pasistatę tvorą apribojo jos nuosavybės teises CK 3.47 str. apimtimi nepagrįstas, nes byloje įrodyta, kad atsakovai žemės sklypą sodų bendrijoje įgijo ir jį privatizavo 1994 m. taip įgyvendindami savo materialinę teisę į jį pagal tuo metu galiojusius įstatymus. Pažymėjo, kad teismui nebuvo pateikta duomenų, kad atsakovai K. M. ir T. M. pažeidė ieškovės D. P. valdymo teises. Konstatavo, kad atsakovai naudojasi tokio dydžio žemės sklypu, kuris atlikus kadastrinius matavimus, buvo įgytas iš ankstesnių šeimininkų, su sodo nameliu bei kiemo statiniais, šuliniu, kurie yra nurodyti plane ir yra kas yra įregistruota VĮ Registrų centro Mažeikių filialo nekilnojamojo turto registre. Teismas rėmėsi LR Vyriausybės 2005-06-23 nutarimo Nr. 695 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto kadastro nuostatų patvirtinimo pakeitimo“ 21 p. nuostata, numatančia, kad žemės sklypo plotas, atlikus kadastrinius matavimus gali skirtis nuo Nekilnojamo turto registre įregistruoto žemės sklypo bendro ploto, bet ne daugiau kaip maksimali (ribinė) leistina ploto paklaida. Konstatavo, kad šalių žemės sklypų plotų paklaidos neviršija ribinių paklaidų. Teismas pripažino neįrodytu ieškovės argumentą, kad šulinys buvęs ant ginčijamos ribos, nes faktas, jog jis įregistruotas (duomenys neskelbtini) sklype, kaip tai nurodo Valstybinės įmonės registrų centro Mažeikių filialo pateiktame atsakyme, liko nenuginčytas įstatymų nustatyta tvarka. Nurodė, kad teismas negali remtis planu, sudarytu matuojant 6 žemės sodininkų bendrijos žemės sklypus, iš kurio matyti, kad faktinės žemės sklypo linijos visuose 6 žemės sklypuose skiriasi nuo projektinės sklypo ribos, kuri yra nurodyta 1984-10-10 sodų bendrijos „Šaltinėlis“ išplanavimo schemoje. Tokią išvadą teismas padarė, nurodydamas, kad šį planą daręs specialistas R. Sutkauskis teisme paaiškino, jog planas nėra ir negali būti tikslus ginčo sklypams, kadangi yra daryti palyginimui tik visų sklypų esančių toje sodo sklypų eilėje atžvilgiu ir daryti palyginimui. Teismas nurodė, kad ginčo sklypų ribos yra išmatuotos (geodeziniais) tiksliaisiais matavimais, kurie yra tikslūs ir gali skirtis paklaidų ribose nuo nurodytų išmatavimų registro įmonėje, todėl tik šie išmatavimai yra realūs. Teismas nurodė negalintis remtis komisijos aktu, kuriame nustatyta, kad sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) yra mažesnis negu nurodytas plane Nr. 1992-04-25, nes komisijos atlikti matavimai nebuvo tikslieji (geodeziniai) ir komisija rėmėsi planu, kurio ieškovė teismui nepateikė, nors vykdydama įrodinėjimo pareigą tai privalėjo padaryti. Pažymėjo, kad vadovaujantis planu matyti, jog ieškovės ir atsakovų, sklypai neatitinka projektinių žemės sklypų ribų. Tačiau nurodydamas, kad negali išeiti už ieškinio ribų, teismas pripažino, jog bendras sodų žemės sklypų planas parodo, jog nuo projektinių ribų yra nukrypta visose sodų bendrijos „Šaltinėlis“ tolimesniuose žemės sklypuose. Todėl teismas laikė tikslingu vadovautis principu, jog bendra klaida sukuria teisę. Be to, teismas nurodė, kad iš nustatytų byloje įrodymų viseto galima daryti išvadą, kad ieškovė prašė ginti ne savo civilines teises. Todėl pripažino, kad dar ir šiuo pagrindu ieškovės pareikštas ieškinys turėtų būti atmestas. Tai konstatavęs, teismas pripažino, kad ieškovės prašymas įpareigoti atsakovus įpareigoti perkelti sklypus skyrusią tvorą 22 m² nuo jos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), yra nepagrįstas ir išreikalauti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo ieškovė teisės neturi.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė D. P. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės motyvai yra tokie:
1. Apeliantė, iš esmės pakartodama ieškinyje ir patikslintame ieškinyje išdėstytas aplinkybes, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė nesilaikydamas CPK 185 str. 1 d. reikalavimo įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais. Teismas visiškai nekreipė dėmesio, kad tikslieji šalių sklypų matavimai buvo atlikti remiantis kiekvienos iš šalių nurodytomis sąlygomis, t.y. matininkas matavo tik tas ribas, kurias ieškovė ir atsakovai jam parodė. Teismas neatsižvelgė į liudytojų O. V., B. K. M. ir G. R. parodymus, kad atsakovai nusipirko žemės sklypą, kurio tiesinė riba su ieškovės sklypu ėjo per šulinio vidurį, ir tik 2000 m. atsakovai savo sklypą pasididino ieškovės sklypo sąskaita, nutiesdami tvorą ne tiesia, bet zigzago formos linija. Be to, teismas klaidingai pasisakė, kad ieškovė neva nepateikusi plano, kuriuo rėmėsi sodininkų bendrijos komisija, surašydama aktą apie tai, jog atsakovai yra užėmę ieškovės žemę per 10 cm ilgį. Šis planas byloje yra ir jį pateikė atsakovas, o taip pat ir sodininkų bendrijos pirmininkas, kuris teismui kelis kartus rodė jo originalą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovės D. P. apeliacinį skundą atsakovai T. M. ir K. M. prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimą nepakeistą bei priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas.
1. Ieškovės apeliaciniame skunde minėtos liudytojos teisme nebuvo pripažintos ekspertais ar asmenimis teikiančiais išvadą. Jų teiginiai akivaizdžiai prieštarauja kitoms bylos aplinkybėms, kurios yra pagrįstos nenuginčytais rašytiniais įrodymais – VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašais bei minėtos įstaigos atsakyme.
2. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, nes priešingu atveju, tenkinant vien tik ieškovės ieškinio reikalavimus, turėtų būti pažeidžiamos ir kitų asmenų, kurie nesusiję su ginču, teisės.
3. Teismas savo sprendime pagrįstai vadovavosi LR Vyriausybės 2005-06-23 nutarimo Nr. 695 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto kadastro nuostatų patvirtinimo pakeitimo“ 21 p. nuostata. Remiantis šiuo norminiu aktu nei atsakovų, nei ieškovės sklypų valdų plotai nenukrypsta nuo maksimalios leistinos paklaidos. Dėl to, kad ieškovės sklypo plotas yra mažesnis nei nuosavybės teisę patvirtinančiuose dokumentuose, ieškovė pretenzijas turėtų reikšti Žemėtvarkos tarnybai ir esant pagrindui reikalauti kompensuoti trūkstamą plotą. Tuo tarpu atsakovų valdomo sklypo plotas nėra nei didesnis, nei mažesnis, jo ribos yra nustatytos ir įregistruotos, todėl ieškovės reikalavimas jas mažinti jos naudai, yra nepagrįstas ir neteisingas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegija laiko, kad apeliantė nepagrįstai reikalauja įpareigoti atsakovus perkelti jų tvorą per 22 m² nuo jos žemės sklypo. Pirmiausia ji turėtų nustatyti žemės sklypų ribas ir tiksliai išsiaiškinti, kiek žemės yra užėmę kiti asmenys ir kiek jos buvo, atlikus tiksliuosius geodezinius matavimus. Geodezininkas R. Sutkauskas nustatė, kad apeliantės ginčo metu turimas žemės sklypas sudaro 889 m² ( b.l.62, t.1). Tačiau nėra pagrindo teigti, kad apeliantės teises į nupirktą žemės sklypą 927 m² pažeidė tik atsakovai. Tas pats geodezininkas R. Sutkauskas nustatė, kad atsakovų žemės sklypas užima tik 604 m² ( b.l.106, t.2). Taigi, bet kuriuo atveju jų įsigyto sklypo dydis neviršija pirmosios instancijos teismo pripažintos žemės ribų paklaidos. Pati apeliantė iš atsakovų reikalauja perkelti jiems priklausančią tvorą, kai geodezinis planas patvirtina, kad jai trūksta net 38 m² . Pagal Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 6 dalies nuostatas, galiojusias apeliantės sodo privatizavimo metu, buvo įtvirtinta, kad žemės sklypai pardavinėjami, remiantis sodų išplanavimo projektu. Teismui yra pateiktas bendras sodininkų bendrijos žemės sklypų planas ( b.l.32, t.1), pagal kurį vėliau ir buvo privatizuojami sodo sklypai nurodytoje bendrijoje. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad apeliantės žemės sklypas pirkimo-pardavimo metu suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Tai reiškia, kad jis buvo parduota pagal faktinį naudojimą. Atsakovų žemės sklype aiškiai nurodytas šulinys, kurį jie vėliau įteisino. Pagal pateiktas nuotraukas ( b.l.11-13, t.1) šis šulinys yra atsakovų sklype. Atsakovų priklausančiame žemės sklype šulinys įrengtas dar 1981 metais ( b.l.32, t.2). Pagal sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentų kopiją, pateiktą teismui ( b.l.22, t.2), šulinys yra būtent šiame sklype. Dėl šios priežasties teismas rėmėsi rašytiniais įrodymais, kurie nėra nuginčyti, o liudytojų parodymai prieštaravo faktams, kurie įtvirtinti dokumentuose. Teismui pateiktame neįvardintame dokumente ( b.l.94, t.2) matyti, kad visuose sklypuose, esančiuose toje pačioje linijoje, neatitinka projektinės ir faktiškai naudojamos žemės sklypų ribos. Tačiau laikantis pagrindinio dokumento ( b.l.32, t.1), atsakovų įteisintas kiemo statinys negali būti svetimame, t.y. apeliantės sklype. Įvertinus šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad apeliantė pirmiausia turi ginčyti žemės sklypo ribų nustatymą, tiksliai išsiaiškinti, kur yra jos nupirkto žemės sklypo ribos, o tik po to reikalauti ginti savo teises ir perkelti atsakovų tvorą.. Pagrindiniame plane jos žemės sklypo ribos yra taip netinkamai įrašytos, kad teismui neįmanoma jų aiškiai nustatyti (b.l.32, t.1). Apeliaciniame skunde nurodytas motyvas, kad teisme ji pareiškė pretenzijas dėl žemės sklypų ribų tikslaus matavimo, negali būti laikomas tinkamai suformuluotu ieškinio reikalavimu. Visų pirma, apeliaciniame skunde draudžiama kelti naujus reikalavimus (CPK 312 straipsnis). Pirmosios instancijos teisme galima pateikti reikalavimus, tačiau jie turi būti suformuluoti ir pateikti nustatyta tvarka ( CPK 135 straipsnis). Byloje tokių reikalavimų nėra pateikta. Apeliantės atstovės motyvas kolegijos posėdyje, kad sklypų matavimo metu atsakovai tvorą atkėlinėjo į pradinę padėtį, vėliau ją vėl perkeldamas į apeliantės sklypą, nepagrįstas leistinais įrodymais ( CPK 177, 178 straipsniais). Nesant tai patikimai patvirtinančių įrodymų, kolegija vadovaujasi tikimybių pusiausvyros principu. Tai reiškia, kad teismas turi pagrindo daryti išvadą, jog atsakovų sklypo matavimo metu jokių pakeitimų nustatyta nebuvo.
Kolegija laiko, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo. Jei vėliau pateiktu atskiru apeliantės ieškiniu būtų patikslintos žemės sklypų ribos, jos reikalavimas dėl atsakovų tvoros perkėlimo nebus laikomas antrą kartą nagrinėjamu, kadangi galėtų būti ginčijamos naujos aplinkybės arba reikalavimas dėl tvoros perkėlimo gali kisti ( CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas)
Kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ( CPK 329 straipsnio 2 dalis).
Atmetant apeliacinį skundą, iš apeliantės atsakovui K. M. priteisiamos advokato pagalbos išlaidos, paruošiant atsiliepimą į šį skundą ( CPK 98 straipsnis). Šių išlaidų suma sudaro 472 Lt ( b.l.167-168, t.2). Taip pat iš apeliantės priteisiama 15,01 Lt ( b.l.163, t.2) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ( CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n utaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš ieškovės D. P. 472 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui K. M. ir 15,01 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei apeliacinėje instancijoje.