- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-08-10
- Bylos Nr.
- eI-2035-764/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00053-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Egidija Puzinskaitė (pran.), Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- R. D.
- Atsakovas
- VĮ Registrų centro
- Trečiasis asmuo
- VĮ Registrų centras, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Mariaus Bajoro ir Rasos Ragulskytės - Markovienės, dalyvaujant pareiškėjui R. D. ir pareiškėjo atstovui V. L.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. D. skundą atsakovui VĮ Registrų centro Vilniaus filialui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centras ir Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. D. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašoma: 1) panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo (toliau – ir VĮ Registrų centras) 2016 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. VILRS-1941, 2) panaikinti VĮ Registro centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Registrų centro komisija) 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. csprl-271, 3) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 29 d. prašymą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti juridinį faktą – 1995 m. spalio 3 d. gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartį.
Pareiškėjas, pagrįsdamas savo reikalavimus nurodė, kad ginčijamais sprendimais nepagrįstai atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 29 d. prašymą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti juridinį faktą – 1995 m. spalio 3 d. gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartį. Pareiškėjas teigia, kad kreipdamasis į teritorinį registratorių, nurodė naujas aplinkybes, kurios neegzistavo 2014 metų lapkričio mėnesį, o būtent, kad civilinėje byloje pateiktame priešieškinyje Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija pripažino, kad 2014 m. rugsėjo 12 d. pranešimu pareiškėjui buvo tik pranešta apie ketinimą nutraukti nuomos sutartį, bet ne apie nuomos sutarties nutraukimą, kadangi ji gali būti nutraukta tik teismine tvarka.
Pateiktame skunde pareiškėjas pažymi, kad šių aplinkybių nei teritorinis registratorius, nei pareiškėjo skundą išnagrinėjusi Registrų centro komisija nevertino, taip pažeisdami teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Priimdami ginčijamus sprendimus, VĮ Registrų centro Vilniaus filialas ir Registrų centro komisija taip pat neatsižvelgė į tai, kad jie yra saistomi gero administravimo principo, įpareigojančio išsamiai ir nuodugniai įvertinti visas reikšmingas aplinkybes, imtis papildomo tyrimo, siekiant pašalinti netikslumus. VĮ Registrų centro Vilniaus filialui buvo pateiktas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 7 punkte nurodytas dokumentas, t. y. nuomos sutartis, pagal kurią Nekilnojamojo turto registre turėjo būti įregistruotas juridinis faktas.
Pareiškėjo manymu, atsakovo reikalavimas pateikti kitą dokumentą yra perteklinis, nes nuomos sutartis buvo galiojanti, o tai pripažino ir pati Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad registrų centro komisijos 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu buvo išspręstas klausimas dėl nuomos sutarties išregistravimo teisėtumo, o pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 29 d. prašymas buvo paduotas dėl nuomos sutarties įregistravimo. Atsižvelgus į tai, kad registratorius nebuvo priėmęs sprendimo tuo pačiu klausimu, darytina išvada, kad iki civilinės bylos išnagrinėjimo nuomos sutartis gali ir turi būti įregistruota Nekilnojamojo turto registre.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas teigia, kad remdamasis jam pateiktais ir galiojančiais dokumentais, Nekilnojamojo turto registre įregistravo juridinį faktą apie ginčo nuomos sutarties nutraukimą. Šį sprendimą pareiškėjas buvo apskundęs Registrų centro komisijai, kuri 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. cspr1-301 skundo netenkino. Pareiškėjas dėl nurodytų sprendimų į teismą nesikreipė, todėl jie ir jų pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti duomenys yra galiojantys. Atsakovas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teigia, kad neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 29 d. prašymo, kadangi nebuvo pateikti dokumentai, paneigiantys Nekilnojamojo turto registre įrašytų duomenų teisingumą.
Atsakovo manymu, pareiškėjo pateiktas Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos priešieškinys nėra tas dokumentas, kurio pagrindu gali būti pakeisti duomenys Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 29 d. prašymas galėtų būti tenkinamas tik teismui išsprendus tarp jo ir Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos kilusį ginčą.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime pažymėjo, kad ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl jų naikinti nėra teisinio pagrindo. Duomenys Nekilnojamojo turto registre yra teisingi tol, kol jie nenuginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Trečiojo suinteresuoto asmens manymu, sprendimai, kurių pagrindu duomenys Nekilnojamojo turto registre buvo pakeistai yra galiojantys, todėl pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 29 d. prašymas negalėjo būti tenkinamas.
Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad kartu su 2016 m. rugsėjo 29 d. prašymu teritoriniam registratoriui nebuvo pateikta 1995 m. spalio 3 d. nuomos sutartis, todėl pareiškėjo skundo argumentai, kad jis pateikė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje nurodytus dokumentus, yra nepagrįsti ir nurodo, kad juridinio fakto paviešinimas Nekilnojamojo turto registre šio fakto nesukuria ir nepadaro jo galiojančiu.
Tretieji suinteresuoti asmenys Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija ir VĮ Registrų centras teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką šalims pranešta tinkamai. Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (Administracinių bylų teisenos įstatymo 79 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl 1995 m. spalio 3 d. nuomos sutarties, sudarytos tarp pareiškėjo R. D. ir Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos, įregistravimo fakto į Nekilnojamojo turto registrą.
Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 12 d. pareiškėjas iš trečiojo suinteresuoto asmens Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos gavo pranešimą dėl 1995 m. spalio 3 d. nuomos sutarties nutraukimo, o 2014 m. lapkričio 21 d. Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija su prašymu Nr. S-(3.1)-492 kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl 1995 m. spalio 3 d. nuomos sutarties nutraukimo. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2014 m. gruodžio 2 d. pranešimu Nr. VILIN(12.5.13.)-32746 informavo pareiškėją, kad Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos prašymas yra tenkintinas ir 2014 m. lapkričio 28 d. buvo išregistruotas juridinis faktas dėl 1995 m. spalio 3 d. nuomos sutarties. Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtu sprendimu, pateikė skundą Registrų centro komisijai, kuri 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. cspr1-301 pareiškėjo skundą atmetė.
2016 m. birželio 30 d. pareiškėjas kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą dėl 1995 m. spalio 3 d. nuomos sutarties juridinio fakto įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, nurodydamas naujai susiklosčiusias aplinkybes, t. y., kad Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija negalėjo vienašališkai nutraukti 1995 m. spalio 3 d. nuomos sutarties ir tai, kad ji yra nenutraukta bei galiojanti pripažįsta pateiktu priešieškiniu civilinėje byloje Nr. e2-1984-231/2016. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2016 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. VILRS-1941 nusprendė atsisakyti įregistruoti pareiškėjo parašomą juridinį faktą ir teigia, kad 2014 m. lapkričio 28 d. įrašu įregistruotas nuomos sutarties nutraukimo juridinis faktas. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas nepateikė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje nurodytų dokumentų, kurių pagrindu atlikti įrašai galėtų būti įrašomi ar keičiami, nepateikė, todėl pareiškėjo prašymas atmestinas.
Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtu sprendimu, pateikė skundą Registrų centro komisijai, kuri 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. cspr1-271 skundą atmetė ir nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį, visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka. Skundžiamame sprendime taip pat nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registre juridiniai faktai registruojami dokumentų, o ne aplinkybių faktu, o pareiškėjo pateiktas priešieškinys nėra Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje įtvirtintas dokumentas, kurio pagrindu būtų registruojamas juridinis faktas.
Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtais sprendimais, pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teismas atsižvelgęs į tai, kad yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1984-231/2016 dėl 1995 m. spalio 3 d. nuomos sutarties nutraukimo, nutarė 2017 m. kovo 28 d. nutartimi sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas civilinėje byloje. Pareiškėjas, nesutikdamas su priimta nutartimi, pateikė atskirąjį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2017 m. gegužės 10 d. nutartimi 2017 m. kovo 28 d. nutartį panaikino ir išaiškino, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiamas klausimas yra nesusijęs su civilinėje byloje nagrinėjamu dalyku, todėl teismas turi patikrinti, ar viešojo administravimo subjekto veiksmai yra teisėti ir pagrįsti faktiniu sprendimo priėmimo metu.
Atsižvelgus į, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartį ir jame pateiktą išaiškinimą, Teismas turi nustatyti, ar 1995 m. spalio 3 d. nuomos sutartis pareiškėjo pateikto 2016 m. rugsėjo 29 d. prašymo metu buvo galiojanti ir, ar buvo teisinis pagrindas, prašymo pateikimo metu, šį juridinį faktą įregistruoti į Nekilnojamojo turto registrą.
Pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 29 d. prašymu prašo įregistruoti juridinį faktą - 1995 m. spalio 3 d. nuomos sutartį ir pateiktą prašymą grindžia naujai paaiškėjusia aplinkybe, t. y. Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos priešieškiniu civilinėje byloje, kuriame yra pripažįstama, jog 1995 m. spalio 3 d. nuomos sutartis nėra nutraukta ir pažymi, kad Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija nuomos sutarties vienašališkai nutraukti negalėjo, todėl ji prašymo pateikimo metu laikytina galiojanti.
Nagrinėjamu atveju, būtina atsižvelgti į 1995 m. spalio 3 d. nuomos sutarties 7 punktą, kuris įtvirtina sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarką. Minėtame punkte įtvirtinta, kad „sutartis gali būti nutraukta nuomotojui reikalaujant, o nuomininkas ir jo šeimos nariai gali būti iškeldinti iš turimos gyvenamosios patalpos tik įstatymo nustatytais pagrindais ir tik teismo tvarka, išskyrus iškeldinimą iš namų, kuriems gresia pavojus sugriūti“. Šiuo atveju, nuomos sutarties 7 punktas nurodo, kad sutartis gali būti nutraukta nuomotojui reikalaujant, o kita punkto dalis įtvirtina iškeldinimo iš gyvenamojo pastato tvarką, o ne sutarties nutraukimo tvarką. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad nuomos sutarčiai nutraukti pakanka nuomotojo reikalavimo, todėl pareiškėjas pateiktame skunde nepagrįstai teigia, kad nuomos sutartis gali būti nutraukta tik teismui civilinėje byloje priėmus ir įsiteisėjus galutiniam sprendimui. Remiantis nuomos sutarties 7 punkte įtvirtintos nuostatos logine konstrukcija, matyti, kad nuomotojui, norinčiam nutraukti nuomos sutartį, pakanka pateikti reikalavimą dėl šios sutarties nutraukimo, o tolimesnė punkto dalis įtvirtina nuomininkų iškeldinimo tvarką iš gyvenamųjų patalpų įstatymų nustatytais pagrindais ir tik teismo tvarka, o nuomos sutarties nutraukimas ir nuomininkų iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų nėra tapatus veiksmas.
Atsižvelgus į minėtą nuomos sutarties nuostatą ir į tai, kad 2014 m. rugsėjo 12 d. pareiškėjui buvo nusiųstas pranešimas dėl nuomos sutarties nutraukimo, matyti, kad Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija pasinaudojo sutartyje įtvirtinta teise nutraukti sutartį vienašališkai ir iki civilinėje byloje nebus priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas laikyti 1995 m. spalio 3 d. nuomos sutartį galiojančia ir nutraukta nepagrįstai, nuomos sutartis laikytina nutraukta.
Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija 2014 m. rugsėjo 12 d. vienašališkai nutraukusi 1995 m. spalio 3 d. nuomos sutartį ir apie tai pranešusi pareiškėjui, 2014 m. lapkričio 21 d. pateikė prašymą Nr. S-(3.1)492 atsakovui dėl juridinio fakto, t.y. 1995 m. spalio 3 d. nuomos sutarties nutraukimo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. 2014 m. gruodžio 22 d. Registrų centro komisija priėmė 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. cspr1-301, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė ir paliko galioti įrašą dėl nuomos sutarties nutraukimo pagal Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos prašymą. Pareiškėjas minėtame sprendime nurodyta apskundimo teise nepasinaudojo ir sprendimas dėl nuomos sutarties nutraukimo įregistravimo įsigaliojo.
Pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 29 d. prašymu teigia, kad išaiškėjo naujos aplinkybės, t. y. 1995 m. spalio 3 d. nuomos sutartis nėra nutraukta ir galiojanti, o tai patvirtina Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos priešieškinyje nurodyti teiginiai, todėl prašo iš naujo įregistruoti nuomos sutartį.
Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Minėto įstatymo 22 straipsnis įtvirtina sąrašą dokumentų, kurie laikytini daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymų ir juridinių aktų įregistravimo nekilnojamojo turto registre teisiniais pagrindais, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjo pateiktas priešieškinys, minėtos nuostatos atžvilgiu, nelaikytinas tinkamu įrodymu, galinčiu patvirtinti 1995 m. spalio 3 d. nuomos sutarties galiojimą. Atsižvelgus į tai, kad nuomos sutartis pagal jos 7 punktą buvo nutraukta vienašališkai ir sutarties nutraukimo faktas įregistruotas į Nekilnojamojo turto registrą, darytina išvada, kad patvirtinti nepagrįstą nuomos sutarties nutraukimą ir jos galiojimą, gali tik teismo sprendimas, o ne ginčo šalies pateiktas priešieškinys civilinėje byloje. Tai patvirtina ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. 379 dėl nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo 100 punktas, pagal kurį juridiniai faktai išregistruojami ir žymos Registre panaikinamos gavus įgaliotos institucijos ar suinteresuoto asmens prašymą ir prie jo pridėtus dokumentus, patvirtinančius, kad įregistruotas juridinis faktas pasibaigęs arba pasikeitęs. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas prie pateikto prašymo nepridėjo dokumentų, patvirtinančių nuomos sutarties galiojimą, todėl pagrindo laikyti 1995 m. spalio 3 d. nuomos sutartį pareiškėjo prašymo pateikimo momentu galiojančia ir nenutraukta nėra.
Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, matyti, kad 2016 m. rugsėjo 29 d. prašymu pareiškėjas prašo įregistruoti 1995 m. spalio 3 d. nuomos sutartį, kuri 2014 m. rugsėjo 12 d. pranešimu buvo vienašališkai nutraukta pagal nuomos sutarties 7 punktą ir teismo sprendimo, kuriuo būtų prašoma įregistruoti nuomos sutartis pripažinta galiojančia ir nenutraukta, nepateikė. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, todėl pagrindo naikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2016 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. VILRS-1941 ir VĮ Registro centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. Csprl-271 nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendė:
Pareiškėjo R. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.