Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. liepos 27 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 31 d. nuosprendžiu, A. B. paskirta bausme – 34 MGL dydžio, t. y. 1700 eurų, bauda, jas visiškai sudedant, paskiriant A. B. galutinę subendrintą 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 34 MGL dydžio, t. y. 1700 eurų, baudą.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuspręsta pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.

A. G. civilinis ieškinys patenkintas visiškai, iš A. B. priteisiant 1017,09 (vieną tūkstantį septyniolika eurų 09 ct) turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. B. (toliau – A. B.) 2018 m. liepos mėn. tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, vykdydamas su A. G. sudarytą susitarimą dėl sodo traktoriaus ,,Castelgarden XT 180 HD“ pargabenimo iš Jungtinės Karalystės į Lietuvos Respubliką, įgijo jam patikėtą nukentėjusiajam A. G. priklausantį turtą – 1017,09 eurų vertės sodo traktorių ,,Castelgarden XT 180 HD“, kuris pargabenimui į Lietuvos Respubliką buvo pakrautas į A. B. priklausantį krovinį automobilį ,,Mercedes Benz Sprinter“, valstybinio ženklo numeris (duomenys neskelbtini) (veikos padarymo metu valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) tačiau susitarimo neįvykdė ir sodo traktorių pasisavino, tuo nukentėjusiajam A. G. padarydamas 1017,09 eurų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

5. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas, priešingai nei tai traktuojama nuteistojo apeliaciniame skunde, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

6. Apylinkės teismas, nepažeisdamas aukščiau aptartų baudžiamojo proceso normų, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas A. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį nuteistojo atžvilgiu. Visi byloje surinkti duomenys, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia nuteistasis, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Skundžiamame teismo nuosprendyje aiškiai išdėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo išvados. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija, remiantis vien tik apelianto savaip pateikiama, tačiau objektyviais duomenimis neparemta, nagrinėjamo įvykio versija, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

7. Bylos duomenimis, A. B., vykdydamas su A. G. sudarytą žodinį susitarimą dėl sodo traktoriaus ,,Castelgarden XT 180 HD“ pargabenimo iš Jungtinės Karalystės į Lietuvos Respubliką, įgijo jam patikėtą sodo traktorių, tačiau susitarimo neįvykdė ir sodo traktorių pasisavino, tokiais savo veiksmais padarydamas BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Nors savo kaltės jam inkriminuojamo nusikaltimo padaryme A. B. nepripažįsta, teigdamas, kad jokio susitarimo su A. G. nebuvo, sodo traktoriaus į jo automobilį niekas nepakrovė, tačiau įvertinus baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumą sutikti su šiais, jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstais, A. B. motyvais, pagrindo nėra. Juos paneigia byloje apklaustų liudytojų ir nukentėjusiojo parodymai bei rašytinė bylos medžiaga, kurios patikimumu ir objektyvumu teisėjų kolegija neabejoja.

8. Kaip nustatyta liudytojo A. L. parodymais, 2018 metų vasarą interneto aukcione iš Jungtinėje Karalystėje gyvenančio asmens už 800 svarų sterlingų jis nusipirko sodo traktorių ,,Castelgarden XT 180 HD“. Pinigų už jį nemokėjo. Su A. G., vykdančiu krovinių pervežimą iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą, sutarė, kad pinigus už sodo traktorių pardavėjui sumokės jis iš savo pinigų, nuvykęs paimti krovinio. Už krovinio parvežimą A. G. sutarė sumokėti 180 eurų. Tačiau, kiek vėliau, A. G. pranešė, kad krovinio paimti jam nepavyks, nes šis netelpa į mikroautobusą, pažymėdamas, kad sodo traktoriaus pervežimą jis perdavė savo draugui (bylos duomenimis, A. B.). Praėjus 3-4 dienoms po aukciono, sodo traktoriaus pardavėjas informavo A. L., kad sodo traktorių iš jo paėmė.

9. Analogiškas faktines aplinkybes dėl jo ir A. L. susitarimo teisiamojo posėdžio metu nurodė ir nukentėjusysis A. G.. Jo parodymai su A. L. išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis skyrėsi tik dėl sodo traktoriaus pirkimo-pardavimo kainos, A. G. teigiant, jog už sodo traktorių pardavėjui jis sumokėjo 900 svarų sterlingų. Nors apeliaciniame skunde šis neatitikimas liudytojo ir nukentėjusiojo parodymuose vertinamas kritiškai, tvirtinant, jog tokiu būdu liko nenustatyta traktoriaus įsigijimo kaina, tačiau, sutikti su šiais apelianto motyvais, pagrindo nėra. Remiantis pirkėjo A. G. ir pardavėjo S. G. pasirašytame sodo traktoriaus pirkimą-pardavimą patvirtinančiame dokumente užfiksuotais duomenimis, sodo traktorius 2018 m. liepos 10 d. už 900 svarų sterlingų buvo parduotas A. G. (1 t., b. l. 52, 53). Nors A. L. teigė, jog aukciono būdu iš pardavėjo sodo traktorių jis įsigijo už 800 svarų sterlingų, tačiau tai nepaneigia fakto, jog A. G. nuvykus į Jungtinę Karalystę atsiskaityti už A. L. aukciono būdu įsigytą traktorių pagal A. G. ir A. L. susitarimą, šiam buvo nurodyta didesnė traktoriaus pardavimo kaina, kurią vertinamu atveju A. G. ir sumokėjo. Įvertintina ir tai, kad šio traktoriaus įsigijimas aukciono būdu A. L. nebuvo vienintelis. Liudytojo teigimu, pagal verslo liudijimą jis užsiima prekyba traktoriais ir vejapjovėmis, juos aukciono būdu perka iš užsienyje gyvenančių asmenų. Įvertinus tai, jog jokių aukciono dokumentų dėl nagrinėjamoje byloje minimo traktoriaus įsigijimo A. L. neišsaugojo, neatmestina galimybė, jog jis galėjo sumaišyti komentuojamo traktoriaus įsigijimo kainą su kitais savo sudarytais sandoriais analogiško aukciono būdu. Šių duomenų visumoje nesant pagrindo abejoti byloje esančiame traktoriaus pirkimo-pardavimo dokumente užfiksuotomis aplinkybėmis, abejonių dėl sodo traktoriaus įsigijimo kainos – 900 svarų sterlingų, teisėjų kolegijai nekyla.

10. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir byloje esantis nukentėjusiojo A. G. ir R. L. susirašinėjimas, kuriame R. L. klausia A. G., ar šis galės paimti žoliapjovę „gl27lj“ už 700 svarų, o šis sutinka tai padaryti (3 t., b. l. 188-193). Šio pokalbio data atitinka nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes dėl A. G. priklausančio sodo traktoriaus įsigijimo ir jo perdavimo A. B. laiko (2018 m. liepos 3 d. – 2018 m. liepos 15 d.), todėl pagrindo abejoti, jog pokalbyje kalbama apie byloje minimą sodo traktorių teisėjų kolegijai nekyla. Ir vis tik, minėta, jog traktorių A. L. (R. L. sutuoktinis) įsigijo aukciono būdu, pats jokių pinigų už traktorių pardavėjui nemokėjo, tai padarė A. G., todėl pasikliauti minėtu R. L. ir A. G. susirašinėjimu, tokiu būdu paneigiant objektyvius duomenis, t. y. sodo traktoriaus pirkimo -pardavimo dokumentą, pasirašytą daikto pardavėjo, pagrindo nėra. Juo labiau, jog R. L. bylos nagrinėjimo metu apklausta nebuvo, o jos ir A. G. pokalbyje užfiksuoti duomenys neatitinka ne tik A. G. parodymų dėl sodo traktoriaus kainos, bet ir A. L. nurodytų aplinkybių, kurių duomenimis, sodo traktorių jis aukciono būdu sutarė įsigyti už 800 svarų sterlingų.

11. Abejonių sodo traktoriaus pirkimo - pardavimo dokumente užfiksuota traktoriaus pardavimo kaina nekelia ir apelianto motyvai dėl pirkėjo A. G. ir pardavėjo S. G. pasirašyto sodo traktoriaus pirkimą-pardavimą patvirtinančio dokumento autentiškumo. Ginčo dėl to, jog šis dokumentas buvo pasirašytas pakartotinai, kadangi jo originalas, A. G. teigimu, buvo perduotas A. B. kartu su kroviniu, vertinamu atveju nėra. Neabejotina, kad gabenant krovinį iš vienos valstybės į kitą, jo nuosavybės dokumentai, iš esmės patvirtinantys vežėjo teisę gabenti šį krovinį, yra būtini. Todėl abejoti tuo, jog perduodamas sodo traktorių A. B., A. G. kartu su juo perdavė ir traktoriaus įsigijimą patvirtinančius dokumentus, pagrindo nėra. Tokiu būdu, neabejotina, kad originalaus traktoriaus pirkimą-pardavimą patvirtinančio dokumento, su pareiškimu kreipdamasis į policijos įstaigą, A. G. nebeturėjo. Susiklosčius tokiai situacijai, A. G., jo paties teigimu, susisiekė su traktoriaus pardavėju ir sutarė su juo, jog jam bus perduotas naujas traktoriaus įsigijimą patvirtinantis dokumentus, pasirašytas pardavėjo, kas ir buvo padaryta analizuojamu atveju. Ant komentuojamo dokumento esantys pirkėjo A. G. ir pardavėjo S. G. originalūs parašai patvirtina dokumente nurodytų aplinkybių tikrumą, kuriomis teisėjų kolegija neabejoja. Jas patvirtina ir kita nagrinėjamos bylos medžiaga. Vien tai, kad šiuo atveju A. G. nebuvo perleistas pardavėjo S. G. turėtas pirminis originalus pirkimo-pardavimo dokumentas, įvertinus dar ir tai, kad pardavėjas yra užsienio valstybės, kurioje dokumentų kopijų išdavimo tvarka gali skirtis nuo egzistuojančios Lietuvos Respublikoje, pilietis, nesudaro pagrindo byloje esantį traktoriaus pirkimo-pardavimo dokumentą atmesti kaip nepatikimą įrodymą.

12. Bylos duomenimis, nukentėjusysis A. G. nuosekliai tvirtino, jog su A. B. 2018 m. liepos mėnesį žodžiu susitarė dėl A. G. nupirkto sodo traktoriaus „Castelgarden“ pervežimo iš Anglijos, (duomenys neskelbtini) miesto, į Lietuvą, (duomenys neskelbtini) miestą. A. G. teigimu, 2018 m. liepos 15 d. Anglijoje, (duomenys neskelbtini), A. B. į šio baltos spalvos mikroautobusą „Mercedes Benz Sprinter“, jis pakrovė sodo traktorių „Castelgarden“ ir sutarė, kad šį daiktą A. B. nuveš jo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) A. L.. Sutarė pervežimo kainą – 180 eurų, bei tai, kad po savaitės nuo sodo traktoriaus pakrovimo A. B. išvažiuos į Lietuvą ir traktorių nuveš į (duomenys neskelbtini) greičiau nei per dvi savaites nuo jo pakrovimo.

13. Priešingai nei teigiama A. B. apeliaciniame skunde, šie nukentėjusiojo parodymai viso baudžiamojo proceso metu buvo nuoseklūs, esminėse aplinkybėse jie sutapo tarpusavyje bei atitiko kitus baudžiamosios bylos duomenis. Be to, apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu A. G. buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jokio pagrindo apkalbėti nuteistąjį, neturėjo. Jokių konfliktų iki vertinamo įvykio tarp A. B. ir A. G. nebuvo. Priešingai, užsiimdami analogiška krovinių pervežimo iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą veikla, jie bendradarbiavo, kartais pasikeisdavo kroviniais, tokiu būdu vienas kitam padėdami, todėl manyti, jog A. G. siekia melagingai apkalbėti A. B., nėra pagrindo. Šį faktą patvirtinančių duomenų nagrinėjamoje byloje nėra, jų apeliaciniame skunde nesugebėjo įvardinti ir nuteistasis.

14. Nesutikdamas su A. G. parodymų vertinimu nuteistasis teigia, kad nukentėjusiojo parodymai dėl sodo traktoriaus pakrovimo į A. B. mikroautobusą laiko skyrėsi tarpusavyje. Nesutikti su šiais apelianto motyvais pagrindo nėra. Pateikdamas protokolą - pareiškimą A. G. nurodė, jog sodo traktorius A. B. buvo pakrautas 2018 m. liepos 15 d. Šią aplinkybę jis patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Tuo tarpu apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė 2018 m. liepos 16 d. Ir vis tik, atsižvelgiant į sodo traktoriaus įsigijimo dokumente pateiktus duomenis dėl sodo traktoriaus įsigijimo 2018 m. liepos 10 d. bei A. G. parodymus, jog traktorius iki jo pakrovimo A. B. buvo laikomas V. K. garaže, teigti, jog netiksli nukentėjusiojo nurodyta sodo traktoriaus pakrovimo A. B. data – 2018 m. liepos 15 d. ar 2018 m. liepos 16 d., yra esminė aplinkybė vertinant nukentėjusiojo parodymų patikimumą, pagrindo nėra. Vienos dienos paklaida nelaikytina esmine aplinkybe, sudarančia pakankamą pagrindą atmesti nukentėjusiojo parodymus kaip nepatikimus ir nesiremiant jais sprendžiant A. B. kaltės klausimą analizuojamu atveju.

15. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir faktas, jog V. K., pas kurį buvo laikomas sodo traktorius iki jo pakrovimo A. B., nurodė, kad sodo traktorius pas jį buvo atgabentas 2018 m. birželio mėnesį. V. K. nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo apklaustas BPK nustatyta tvarka, o jo parodymai, surašyti elektroniniame laiške, negali būti pripažinti tinkamu įrodymu analizuojamu atveju. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, jie neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų, todėl teisėjų kolegija jais remtis negali. Tokiu būdu, nuteistojo apeliacinio skundo motyvai dėl V. K. nurodytų aplinkybių netikslumo bei jų neatitikimo nukentėjusiojo parodymams jokios reikšmės sprendžiant A. B. kaltės klausimą neturi, nukentėjusiojo parodymų patikimumo jie nemenkina.

16. A. G. parodymus patvirtina ir jo 2018 m. liepos 29 d. – 2018 m. rugsėjo 17 d. pokalbio su A. B. motina D. L. („D.“) turinys. Iš pokalbio matyti, kaip A. G. teiraujasi A. B. motinos apie jo buvimo vietą, pažymėdamas, kad su juo negali susisiekti, nurodo, kad davė jam parvežti traktorių, perduoda A. B. motinai savo telefono numerį, nurodydamas, kad ši perduotų jį A. B., o šis jam paskambintų. Kiek vėliau klausia, kada A. B. atveš traktorių, po ko, D. L. nurodo, jog A. B. prašė A. G. sumokėti pinigus už traktoriaus parvežimą, po ko, jam bus pasakyta, kurioje vietoje traktorius yra. Paskutinėje D. L. žinutėje teigiama, kad A. B. teigimu, per savaitę A. G. turi sumokėti pinigus už parvežimą, nes kitaip traktoriaus nebebus (1 t., b. l. 54-61).

17. Pagrindo abejoti, jog šiame susirašinėjime „D.“ pasivadinęs asmuo yra D. L., nėra. Šią galimybę paneigia pirmosios instancijos teismo pateikta išsami pokalbio analizė, atlikta įvertinus kitų byloje surinktų įrodymų visumą, su kuria teisėjų kolegija visiškai sutinka ir jos nekartoja. Aptariamame pokalbyje buvo minimos tokios A. B. kelionės detalės – kada jis buvo prie kelto, kada atvyko į Lietuvą, kada buvo Jungtinėje Karalystėje, kurias galėjo žinoti tik labai jam artimas asmuo. Svarbu tai, kad šios aplinkybės betarpiškai sutapo ir su kitais byloje surinktais įrodymais. Nors šis pokalbis apžiūrėjus A. G. ir D. L. telefonus rastas nebuvo, tačiau abejoti jo autentiškumu ir nesiremti juo sprendžiant A. B. kaltės klausimą, pagrindo nėra. Pokalbyje išdėstytos aplinkybės atitinka nukentėjusiojo parodymus apie jo bandymą susirasti A. B., apie tai, kad A. B. užblokavo A. G. ir šis negali su juo susisiekti, patvirtina ir faktą, kad traktorių A. B. turėjo nugabenti į (duomenys neskelbtini) (A. L.). Įvertintina ir tai, kad D. L. mobilaus ryšio telefonas buvo apžiūrėtas tik 2018 m. gruodžio 27 d. ir 2019 m. kovo 1 d., A. B. jau žinant apie jo atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog tiek A. B., tiek jo motina turėjo pakankamai laiko sunaikinti aukščiau aptartą susirašinėjimą su A. G. iš D. L. mobilaus ryšio telefono bei susikurti naują paskyrą „Messenger“ programėlėje, kad pokalbio atkūrimas taptų neįmanomas. Duoti parodymus teisiamajame posėdyje D. L. atsisakė, pasinaudodama jai suteikta teise atsisakyti duoti parodymus prieš savo artimąjį.

18. Faktas, kad A. G. sodo traktoriaus vežimui nesurašė CMR važtaraščio ir jo neperdavė A. B., priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, A. B. kaltės taip pat nepaneigia. Kaip nustatyta nuosekliais ir detaliais nukentėjusiojo parodymais, kuriais dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija neabejoja, pagal jo ir A. B. žodinį susitarimą, A. B., įsipareigojo A. G. jam perduotą sodo traktorių iš Jungtinės Karalystės nugabenti į (duomenys neskelbtini) miestą, už tai A. B. sumokant 180 eurų. Toks A. G. ir A. B. žodinis sandoris atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.808 straipsnio 1 dalyje numatytą krovinio vežimo sutartį. Ir nors tokios rūšies sandorio sudarymas turi būti patvirtinamas važtaraščiu ar kitokiu dokumentu, kas vertinamu atveju nebuvo padaryta, tačiau, remiantis Ženevos 1956 metų Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) (toliau – CMR Konvencija) 4 straipsnio nuostatomis, važtaraščio nebuvimas, pametimas ar neteisingas užpildymas neturi įtakos nei sutarčiai, nei sutarties veikimui. Tokiu būdu, nesant važtaraščio, tvirtinti, jog susitarimo tarp A. G. ir A. B. nebuvo, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, pagrindo nėra. A. G. užsiima krovinių pervežimu iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą, todėl jis neabejotinai žinojo sąlygas, kurioms esant krovinys į Lietuvos Respubliką gali būti gabenamas be važtaraščio, kai jis yra būtinas. Šias sąlygas, užsiimdamas analogiška veikla, žinojo ir A. B., tačiau ir jis iš A. G. važtaraščio, sprendžiant iš nukentėjusiojo parodymų visumos, nereikalavo. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad A. B. be važtaraščių jokių krovinių neveža, kam patvirtinti pirmosios instancijos teismui jis pateikė ir su kitais klientais sudarytus važtaraščius, tačiau, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, juose pateikta informacija nebuvo tiksli, vietomis, ji neatitiko objektyvių duomenų (A. B. darbo vietos ir pan.), todėl remtis šiais duomenimis, pripažįstant juos tinkamais A. B. kaltę paneigiančiais įrodymais, pagrindo nėra. Juo labiau, jog šiuo atveju sprendžiamas ne vežimo taisyklių galimas pažeidimas, bet A. B. baudžiamosios atsakomybės dėl turto pasisavinimo klausimas, kurio tinkamam ir objektyviam išsprendimui dėl aukščiau išdėstytų priežasčių važtaraščio nebuvimas jokios įtakos neturi.

19. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su A. B. paskirta bausme, teigiant, jog ji yra per griežta, prašant ją sumažinti bei atidėti bausmės vykdymą BK 75 straipsnio pagrindu. Šie prašymai atmestini kaip nepagrįsti. Pagrindo švelninti A. B. skitą bausmę nėra. Nuteistasis įvykdė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės byloje nenustatytos. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis įvykdė esant neišnykusiam bei nepanaikintam teistumui, t. y. būdamas recidyvistu. Svarbu tai, kad praeityje nuteistojo atžvilgiu buvo taikytos ir švelnesnio pobūdžio bausmės, tačiau, įvertinus tai, kad jis ir vėl nusikalto, akivaizdu, kad jokios teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui jos neturėjo. Praeityje A. B. buvo teistas net vienuolika kartų, iš esmės visos jo daromos nusikalstamos veikos yra susijęs su finansinės naudos siekimu. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam inkriminuota nusikalstama veika taip pat įvykdyta siekiant asmeninės finansinės naudos. Vien tai, kad A. B. dirba, nesudaro pakankamo pagrindo jam skirtos bausmės švelninimui. Nusikaltimo padarymo metu jis taip pat dirbo, nusikaltimą įvykdė vykdydamas savo darbines funkcijas, iš ko spręstina, kad legaliai gaunamų pinigų asmeninių poreikių tenkinimui A. B. nepakako, todėl tikėtis, jog darbo turėjimas veiks kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, pagrindo nėra. Įvertintina ir tai, kad praeityje A. B. buvo ne tik teistas, bet ir ne kartą baustas administracine tvarka, jam skirtų administracinių nuobaudų nemoka. Nors faktas, jog A. B. nėra sumokėjęs už administracinių nusižengimų padarymą jam skirtų piniginių baudų, nelaikytina esmine aplinkybe, lemiančia jam skirtos bausmės dydį, tačiau, priešingai nei tai suvokia nuteistasis, šios aplinkybės egzistavimas, siekiant visapusiško A. B. asmenybės įvertinimo, negali būti sumenkinamas, todėl pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuteistojo asmenybę, ją aptarė pagrįstai. Šių aplinkybių visuma neigiamai charakterizuoja A. B. ir nesudaro pagrindo jam skirtos bausmės švelninimui. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo motyvai, jog nėra priklausomas nuo narkotinių/psichotropinių medžiagų ar alkoholio. Šis faktas, nors ir teigiamai charakterizuoja apeliantą, tačiau nesumenkina aukščiau aptartų neigiamai A. B. asmenybę apibūdinančių duomenų ir nesudaro pagrindo teisinės nuteistojo padėties švelninimui.

20. Jokių išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti A. B. teisinę padėtį jo atžvilgiu taikant bausmės vykdymo atidėjimą, šioje byloje taip pat nenustatyta. Pagal BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ar ne yra teismo teisė, o ne pareiga. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Įvertinus tiek aukščiau aptartą A. B. asmenybę, tiek ir jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jo buvusius teistumus bei baustumus administracine tvarka, menkas nuteistojo pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme, nėra jokio pagrindo teigti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pernelyg švelnus baudžiamumas gali tik paskatinti A. B. ir toliau daryti nusikalstamas veikas, lengvabūdiškai tikintis išvengti teisinės atsakomybės.

21. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.