Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-09-18 · Civilinė byla Nr. e2S-718-856/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-18
Bylos Nr.
e2S-718-856/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Ieškovas
V. F.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-718-856/2017Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02062-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos 3.1.14.8.8; 3.3.2.4. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 18 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2848-636/2017, kuria atsisakyta priimti ieškinį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė V. F. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės Kauno apygardos teismo teisėjos D. B. priteisti 10 000 Eur ir visą jos turtą moralinės žalos atlyginimui, ir iš atsakovės Vilniaus apygardos teismo teisėjos L. G. – 1200 Eur ir visą jos turtą moralinės žalos atlyginimui.

Nurodė, kad jai apskundus Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-10587-894/2017, Kauno apygardos teismo teisėja D. B. neteisingai nustatė, jog ieškovė prašė atlyginti patirtas bylinėjimosi (ieškinyje nurodyta – teismo) išlaidas, kai tuo tarpu ieškovė skundė teismą už sugaišintą laiką ir prašė atlyginti 5000 Eur prarasto laiko išlaidų. Padavus skundą Vilniaus apygardos teismui, šio teismo teisėja L. G. neskaitmenizavo nei vienos savo priimtos nutarties, dėl ko ieškovė negalėjo susipažinti su priimtais procesiniais dokumentais. Teisėjos žalą turi atlyginti asmeniškai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 10 d. nutartimi ieškovės V. F. ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

Teismas nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisėjo imunitetą nuo civilinės atsakomybės, jam einant teisėjo pareigas, įtvirtina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.272 straipsnio nuostatos. CK 6.272 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad žalą (turtinę ir neturtinę), atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Tuo atveju, kai vykdydamas teisėjo pareigas, žalą teisėjas padaro tyčiniais veiksmais, valstybė, atlyginusi padarytą žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš teisėjo įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 straipsnio 4 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie tik veikia valstybės vardu. Todėl valstybė, o ne teisėjas ar teismas, turi būti traukiama atsakovu pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-437/2013).

Teismo vertinimu, ieškovė netinkamai įgyvendino savo procesinę teisę kreiptis į teismą, pareikšdama ieškinį subjektui, kuris negali būti ginčo šalimi, todėl teismas pareikštą ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskirajame skunde ieškovė V. F. nurodė, kad pirmosios instancijos teismui pateiktas ieškinys neturi trūkumų, visos bylos aplinkybės, kurios patvirtina nutarties ar jos dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, yra nurodytos. CPK 306 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinį skundą surašo advokatas, todėl teismas ieškovei turėtų skirti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokatą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantės V. F. atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo (nutarties) ar jo (jos) dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (skundo pagrindas), apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas) (5 p.). CPK 306 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinio skundo argumentai išdėstomi glausta forma ir turi atitikti apeliacinio skundo dalyką ir pagrindą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė iš esmės nesuformulavo apeliacinio (atskirojo) skundo pagrindo, nenurodė apeliacinio skundo dalyko. Nors apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, tačiau nesuformulavo prašymo ir teisinių argumentų, kuriais grindžiamas ginčijamos nutarties neteisėtumas ar nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Civilinio proceso kodekso normos reikalauja, jog teismui pateikiamas procesinis dokumentas atitiktų tiek bendruosius, tiek specialiuosius ieškiniui keliamus reikalavimus (dalyvaujančių byloje asmenų procesinė padėtis, jų rekvizitai, aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes, priedai, pridedami prie pateikiamo procesinio dokumento ir kt.) (CPK 111 straipsnis). Be to, pareiškiamame ieškinyje privalo būti aiškiai suformuluotas jo dalykas (ieškovo reikalavimas), faktinis pagrindas (aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia kiekvieną iš savo reikalavimų), nurodomi konkretūs įrodymai, patvirtinantys išdėstytas aplinkybes ir kt. (CPK 135 straipsnis). Šie imperatyvūs proceso reikalavimai yra keliami todėl, kad nesant aiškiai suformuluoto ieškovo reikalavimo ir faktinio jo pagrindo, yra ribojama atsakovo procesinė teisė gintis nuo pareikšto ieškinio, apsunkinama galimybė visiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti faktinius ir teisinius atsikirtimus, o teismas tokiu atveju negali išsiaiškinti reikšmingų bylai aplinkybių ir teisingai jos išspręsti. Be to, minėta, asmuo savo teise kreiptis į teismą teisminės gynybos privalo naudotis sąžiningai, o paaiškėjus, jog ja piktnaudžiaujama, jam gali būti skirta iki 5000 Eur bauda, iki 50 procentų iš jos skiriant kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 5 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis, 95 straipsnio 2 dalis).

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė V. F. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama iš Kauno apygardos teismo teisėjos D. B. ir Vilniaus apygardos teismo teisėjos L. G. priteisti neturtinę žalą ir visą jų turtą.

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 10 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės V. F. ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-437/2013, konstatuodamas, jog atsakovu civilinėje byloje dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo turi būti traukiama Lietuvos valstybė, o ne teisėjai.

Nors pirmosios instancijos teismas ieškovės V. F. ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės V. F. ieškinys negali būti priimtas dar ir dėl to, jog jis neteismingas Mažeikių rajono apylinkės teismui. Gyventojų registro duomenimis, ieškovės V. F. deklaruotas adresas – (duomenys neskelbtini) (CPK 30 straipsnio 7 dalis). Be to, pateiktas ieškinys turi tiek turinio, tiek formos trūkumų.

Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad teismas jai turi paskirti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokatą. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnis numato, kad turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys, nagrinėjant civilines, administracines ir administracinių nusižengimų bylas, taip pat baudžiamosiose bylose pareikštus civilinius ieškinius, atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) ir su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų. Norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus (18 str. 1 d.).

Vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu, dėl nemokamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą turi kreiptis pats asmuo, kuriam tokia pagalba reikalinga. Civilinio proceso kodekso normos numato, kad teismo posėdžio pirmininkas gali pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pasirūpinti tinkamu atstovavimu procese, tačiau nenumato pareigos proceso dalyviui skirti advokatą (CPK 160 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus bei apeliantės atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su ieškinio priėmimu, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, dėl ko priėmė teisiškai pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė