- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-21
- Bylos Nr.
- eI-5553-629/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03439-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Jolita Rasiukevičienė, Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos darbuotojų profesinei sąjungai
- Trečiasis asmuo
- V. D.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės ir Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos darbuotojų profesinei sąjungai, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. D. dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėja, Administracija) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir atsakovė, Profesinė sąjunga) 2017 m. rugsėjo 11 d. raštą „Dėl nesutikimo skirti siūlomą tarnybinę nuobaudą“ (toliau – ir Raštas) (b. l. 1–7).
Pareiškėja nurodė, kad Administracijos direktoriaus sudaryta komisija atliko galimų tarnybinių nusižengimų tyrimą Administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus 2-ojo kontrolės poskyrio (toliau – ir Poskyris) vyriausiojo specialisto V. D. atžvilgiu ir 2017 m. rugpjūčio 30 d. išvadoje pateikė siūlymą Administracijos direktorei skirti šiam valstybės tarnautojui tarnybinę nuobaudą – papeikimą. 2017 m. rugsėjo 4 d. Administracijos direktorius šiam siūlymui pritarė, tačiau atsakovė skundžiamu Raštu atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą V. D..
Nesutikdama su Raštu pareiškėja nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išskyrė pagrindinį atsisakymo duoti sutikimą skirti nuobaudą pagrindą – asmens diskriminavimo faktą dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje. Profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo diskriminacijos dėl narystės profesinėje sąjungoje. Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobauda ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas. Pareiškėjos teigimu, nagrinėjamu atveju Raštu yra paneigiama jos teisė ir pareiga vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybė reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus, pažeidžiamas ir tarnautojų lygybės principas, viešasis interesas. Pabrėžė, kad būtent Profesinė sąjunga, mananti, jog tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo.
Pareiškėja atkreipė dėmesį, jog Administracijoje V. D. kaip Profesinės sąjungos renkamojo organo narys neveikė. Apie V. D. buvimą Profesinės sąjungos nariu Administracija sužinojo prasidėjus teisminiam procesui administracinėje byloje Nr. el-2163-331/2017 dėl V. D. skirtos tarnybinės nuobaudos panaikinimo, todėl negali būti laikomi pagrįstais Rašte nurodomi teiginiai, kad Administracijos veiksmai yra sistemingi ir nukreipti prieš V. D. veiklą Profesinėje sąjungoje. Be to, pareiškėja pabrėžė, jog V. D. nuolat netinkamai atliekamų funkcijų faktas yra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-3010-790/2017, kurioje V. D. siekė panaikinti jo tarnybinės veiklos už 2016 m. vertinimą „patenkinimai“, kaip nepagrįstą, pripažino, kad V. D. reikšmingą dalį užduočių vykdė neoperatyviai, nekokybiškai ir ne iš esmės, ignoravo dalį pavedimų, V. D. darbas buvo orientuotas į užduoties užbaigimą (uždarymą), bet ne į užduotyje suformuluotos problemos išsprendimą, dėl V. D. netinkamai atliekamų užduočių buvo gaunamos kitų Administracijos tarnautojų pastabos, pakartotiniai gyventojų skundai. Šiame teismo sprendime buvo išsamiai aptarta ir konstatuota, kad V. D. nuolat netinkamai vykdė savo pareigas. Pareiškėjos įsitikinimu, pastarajame teismo sprendime konstatuotos aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, kad V. D., priešingai nei ginčijamame Rašte bando pateikti Profesinė sąjunga, tarnybinėn atsakomybėn yra traukiamas dėl jo realių pažeidimų, o ne veiklos Profesinėje sąjungoje.
Be to, Administracijos nuomone, Profesinė sąjunga buvo įsteigta siekiant neteisėtai apsaugoti joje esančius narius nuo tarnybinės ir kitokios atsakomybės padarius pažeidimus. Ši Profesinė sąjunga, nors ir įsikūrusi 2013 m., jokios realios veiklos ilgą laiką nevykdė. Profesinė sąjunga buvo įsteigta neteisėtai ir ji negali būti laikoma įstaigoje veikiančia profesine sąjunga. Pažymėjo, kad Profesinė sąjunga įsteigta tik 8 Administracijos darbuotojų, o kiti Profesinę sąjungą įsteigę asmenys yra nesusiję su Administracija, kai kurie iš jų yra apskritai nedirbantys, pensininkai, ar nenurodę savo darbo vietos.
Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad, jei V. D. ir teikė skundus, juos teikė kaip pavienis valstybės tarnautojas, gindamas savo interesus, o ne kaip Profesinės sąjungos valdybos narys, ginantis Profesinės sąjungos narių teises ir teisėtus interesus. Paaiškino, kad V. D. tarnybinę nuobaudą – papeikimą siūloma skirti už tai, kad jis netinkamai ir aplaidžiai vykdė tarnybines pareigas, nes 2017 m. gegužės 9 d. surašytame nutarime dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nerašomas per neatidumą ir aplaidumą neteisingai nurodė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 161 straipsnį vietoj ANK 366 straipsnio, neteisingai nurodytą straipsnį, ištaisė nesilaikydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. 640 patvirtintų Administracinio nusižengimo protokolo, nutarimo administracinio nusižengimo byloje, nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, formų ir jų pildymo taisyklių 3 punkto reikalavimo, be to, surašė du nutarimo variantus vienodu numeriu, kurių skiltyse „Asmens pasiaiškinimas ir pastabos, data, parašas / žyma apie asmens atsisakymą pasirašyti“ nurodyta skirtinga informacija. Taip pat buvo nustatyta, kad V. D., 2017 m. gegužės 10 d. patruliuodamas savivaldybės automobiliu, neįjungė automobilinės radijo stoties ir tokiais savo veiksmais pažeidė pareigybės aprašymo nuostatas ir kitų Administracijoje galiojančių teisės aktų reikalavimus. Pareiškėja pabrėžė, jog joks išvadoje konstatuotas V. D. tarnybinis nusižengimas nėra kaip nors siejamas su V. D. veikla profesinėje sąjungoje.
Atsiliepimas
Atsakovė Profesinė sąjunga atsiliepime prašė pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 42–52).
Atsakovės teigimu, pareiškėja nesilaikė ir pažeidė procesinius reikalavimus, susijusius su jos, kaip darbdavio, pareiškimo, kuriuo prašoma sutikimo skirti darbuotojui drausminę nuobaudą, motyvuotumo ir pagrindimo pateikimu. Pareiškėja tenurodė siūlomą Profesinės sąjungos valdybos nariui taikyti tarnybinę nuobaudą už painiai suformuluotą sudėtinį tarnybinį nusižengimą, tačiau net ir prašant, nepateikė atlikto tyrimo dėl tarnybinio nusižengimo motyvuotos išvados ir jokių tarnybinį nusižengimą patvirtinančių ir pagrindžiančių įrodymų, o V. D. paaiškinimo su pateiktais įrodymais, kurie galimai patvirtina, kad V. D. jokio tarnybinio pažeidimo nepadarė, nepateikia net teismui. Pasak atsakovės, Administracija turi įrodyti, kad egzistuoja aiškus ir rimtas atitinkamos valdžios institucijos įstatymais jai priskirtų uždavinių vykdymo sutrikdymas. Administracija nežymias V. D. klaidas traktuoja kaip labai reikšmingus įvykius ir bando tai pateikti kaip neva esminius darbdavio interesų pažeidimus, visa tai pateikiant vien iš neigiamos pusės, siekiama sumenkinti V. D. reputaciją. Pabrėžė, jog pareiškėja į V. D. paaiškinimus visiškai nereagavo, neprašė paaiškinimų iš kartu dirbusio S. P.. Mano, kad nagrinėjamu atveju, teikiant tarnybinio nusižengimo kaltinimus, trūksta elementarių įrodymų. Be to, sudarant komisiją galimiems V. D. tarnybiniams nusižengimams ištirti buvo šiurkščiai pažeisti procedūriniai reikalavimai, nes į komisijos sudėtį nebuvo pakviestas nė vienas Profesinės sąjungos atstovas.
Paaiškino, jog V. D. nuo 2013 m. lapkričio 26 d. yra Profesinės sąjungos valdybos narys. V. D. bandoma skirti jau ne vieną nuobaudą, jo atžvilgiu atlikta net 11 tyrimų, taigi tai yra akivaizdus bandymas susidoroti. Pabrėžė, jog pareiškėja žinojo apie Profesinę sąjungą dar prieš skirdama V. D. tarnybinę nuobaudą. Tai, kad V. D. kreipiasi į įvairias valstybines institucijas kaip pilietis, o ne prisistatydamas kaip Profesinės sąjungos valdybos narys ar kaip Poskyrio vyriausiasis specialistas, nepaneigia to, jog jis veikia visų Profesinės sąjungos (ar net Administracijos kolektyvo) interesų naudai ir jų atžvilgiu. Pažymėjo, kad V. D. teikė pareiškimus ir skundus valstybės institucijoms, kuriuose atsispindėjo Profesinės sąjungos narių bei kitų Administracijos darbuotojų interesai ir jiems daromas neigiamas poveikis, atitinkamai Profesinė sąjunga palaikė V. D. pareiškimus ir skundus pateiktus ikiteisminio tyrimo institucijoms, Valstybinei darbo inspekcijai, Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai ir Valstybės tarnybos departamentui. Atkreipė dėmesį, jog pagal V. D. kreipimąsi Valstybinė darbo inspekcija pateikė išvadas dėl Administracijos darbo sąlygų ir mikroklimato neužtikrinimo, taip pat nurodė prevencinių priemonių planus, psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimo anketų turinį derinti su Profesinės sąjungos atstovais ir pan. Po šių įvykių V. D. buvo paskirtas dirbti viename ekipaže su kolega, su kuriuo yra susiklostę priešiški santykiai, be to, jis buvo perkeltas dirbti ir į kitą pamainą. Atkreipė dėmesį, jog, nors Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojų daliai jaučiant didelį nuovargį dėl darbo nuo 6.00 val. ryto pirmoje pamainoje, šių metų balandžio mėnesį vykusio Viešosios tvarkos skyriaus kolektyvo susirinkimo metu buvo priimtas sprendimas pirmos pamainos laiką suskirstyti ir dalį darbuotojų leisti dirbti nuo 7.00 val. ryto, tačiau Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas dėl to, kad į skyrių 2017 m. rugpjūčio 1 d. buvo atvykusi Valstybinė darbo inspekcija, vienašališku savo sprendimu, neatsižvelgdamas į darbuotojų nuomonę ir ignoruodamas pareigą užtikrinti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, darbo laiką pirmoje pamainoje nustatė dirbti tik nuo 6.00 val. Tai parodo, kad Administracija linkusi keršyti ir tuos, kurie reikalauja iš pareiškėjos elgtis teisėtai, persekioja.
Atsakovė taip pat nurodė, kad V. D. skundų pagrindu Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atliko tyrimą ir patvirtino, kad Administracija pažeidė Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimus. Gindamas tiek Viešosios tvarkos skyriaus valstybės tarnautojų teises ir teisėtus interesus, tiek viešuosius valstybės tarnybos interesus, tiek ir gindamas pažeistas savo teises, V. D. kreipėsi ir į Vilniaus apylinkės prokuratūrą. Pabrėžė, jog pareiškėjos veiksmai V. D. atžvilgiu teismų sprendimais jau yra pripažinti kaip pažeidžiantys asmens lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo ir kitus valstybės tarnybos principus, teismas taip pat pasisakė, kad V. D. 2013 metų tarnybinė veikla buvo viena geriausių. Atsakovės nuomone, Administracija tarnybinės atsakomybės neišvengiamumo institutą taiko tik V. D. atžvilgiu ir pati visų tarnautojų lygybės principo nepaiso. Pareiškėjos noras taikyti V. D. tarnybines nuobaudas turi tendencingumo ir sistemiškumo požymių, kadangi tai jau dešimtas tarnybinio nusižengimo tyrimas nuo 2014 metų, o 2017 m. spalio 20 d. V. D. gavo vienuoliktą pranešimą apie tarnybinį nusižengimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Prašymas tenkintinas.
Ginčas kilęs dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos darbuotojų profesinės sąjungos nesutikimo skirti Administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus 2-ojo kontrolės poskyrio vyriausiajam specialistui V. D. tarnybinę nuobaudą teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad Administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 40-336 sudarė komisiją Poskyrio vyriausiojo specialisto V. D. galimiems tarnybiniams nusižengimams ištirti. Minėta komisija, atlikusi tarnybinį patikrinimą, 2017 m. rugpjūčio 30 d. tyrimo išvadoje Nr. A164-101/17(3.4.53-PD3) (toliau – ir Išvada) pateikė siūlymą skirti V. D. tarnybinę nuobaudą – papeikimą už tai, kad jis netinkamai ir aplaidžiai vykdė tarnybines pareigas, nes: nutarime dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. ROIK:17068000409 per neatidumą ir aplaidumą neteisingai nurodė ANK 161 straipsnį vietoj ANK 366 straipsnio, pagal kurį administracinėn atsakomybės buvo traukiama A. A.; nutarime neteisingai nurodytą ANK 161 straipsnį į ANK 366 straipsnį ištaisė nesilaikydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 640 patvirtintų Administracinio nusižengimo protokolo, nutarimo administracinio nusižengimo byloje, nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, formų ir jų pildymo taisyklių 3 punkto reikalavimo; surašė du nutarimo variantus vienodu numeriu, kurių skiltyse „Asmens pasiaiškinimas ir pastabos, data, parašas/žyma apie asmens atsisakymą pasirašyti“ nurodyta skirtinga informacija; 2017 m. gegužės 10 d. patruliuodamas savivaldybės automobiliu neįjungė automobilinės radijo stoties. Išvadoje konstatuota, kad tokiais savo veiksmais V. D. pažeidė Administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 40-238 patvirtinto Poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 7.1, 7.2, 7.7 ir 7.8 punktų, Administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 40-198 patvirtintų Poskyrio nuostatų 7.2, 8.3, 8.6 ir 8.14 punktų, Administracijos Saugaus miesto departamento direktoriaus 2017 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. A15-629/17(2.1.4-SM) ,,Dėl radijo stočių šaukinių suteikimo Viešosios tvarkos skyriui ir jų naudojimo patruliuojant“ 3 punkto, Administracijos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 40-611 patvirtintų Savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių 53.1, 53.2 ir 53.3 punktų, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 1-890 patvirtintų Asmenų, dirbančių Vilniaus miesto savivaldybėje, elgesio taisyklių 7.3, 7.13, 8.1 ir 8.2 punktų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.3, 2.5 ir 9.8 punktų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. 640 „Dėl administracinio nusižengimo protokolo, nutarimo administracinio nusižengimo byloje, nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, formų ir jų pildymo taisyklių patvirtinimo“ 3 punkto, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 6 punktų, ANK 608 straipsnio reikalavimus (b. l. 15–23).
Kadangi V. D. yra Profesinės sąjungos valdybos narys, Administracija kreipėsi į atsakovę, prašydama duoti sutikimą už nurodytus tarnybinius nusižengimus skirti V. D. tarnybinę nuobaudą (b. l. 24–25).
Atsakovė skundžiamu 2017 m. rugsėjo 11 d. raštu sutikimo nedavė. Nurodė, kad V. D. jokio tarnybinio nusižengimo nepadarė, o Administracija eilinį kartą nori išgąsdinti ir psichologiškai palaužti V. D., kad šis atsisakytų ginti Profesinės sąjungos narių teises ir jų teisėtus interesus. Įtarimus sukelia ir tai, kad į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytos komisijos sudėti nebuvo įtrauktas nė vienas Profesinės sąjungos atstovas. Rašte pažymėta, kad Administracijoje tyrimai prieš Profesinės sąjungos valdybos narį V. D. bei kitus Administracijai nepalankius asmenis atliekami šališkai, neobjektyviai, visai neatsižvelgiant į asmens pateiktą atsiliepimą (b. l. 26–28).
Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, kad darbuotojams įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, būtinas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas.
Teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra išaiškinęs, jog profesinės sąjungos renkamasis organas, gavęs įstaigos vadovo, priėmusio sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, kreipimąsi dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos narys, svarstydamas dėl priimamo sprendimo (sutikimo ar nesutikimo), turi išspręsti jo kompetencijai priskirtą klausimą – patikrinti tik tai, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl pareigūno narystės profesinėse sąjungose, dėl jo atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, t. y. profesinė sąjunga neturi teisinio pagrindo (įstatymas nesuteikė kompetencijos) vertinti nusižengimo fakto, tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumo ir pagrįstumo, pasisakyti iš esmės dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo ir pareigūno kaltės. Profesinės sąjungos renkamasis organas, svarstydamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, tarnybinio patikrinimo išvadoje išdėstytas faktines aplinkybes gali vertinti tik tuo aspektu, ar tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos narys, procedūra nebuvo pradėta ir tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl su pareigūno tarnybos funkcijų vykdymu nesusijusių priežasčių (pvz. 2004 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-170/2004; 2006 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-748/2006; 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-791/2007; 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-900/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1370/2009; 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-2819/2012 ir kt.).
Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma apsaugos garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje. Todėl darytina išvada, kad šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga. Kita vertus, ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su institucijos (kurioje tarnauja profesinės sąjungos renkamo organo narys – darbdavio) teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamame organe (LVAT 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011).
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, skundžiamo Rašto motyvus bei atsakovės atsiliepime pateiktus paaiškinimus, daro išvadą, jog byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog V. D. tarnybinė nuobauda skiriama dėl jo narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje. Atkreiptinas dėmesys, jog Išvadoje aiškiai išdėstyti V. D. galimai padaryti tarnybiniai nusižengimai, dėl kurių pareiškėja siekia jį nubausti. Iš Išvados matyti, jog nuobaudą norima skirti dėl su jo tarnybos funkcijų vykdymu susijusių priežasčių.
Pažymėtina, kad atsakovė Rašte nurodo, jog V. D. jokio nusižengimo nepadarė, o planuojama skirti tarnybine nuobauda V. D. siekiama psichologiškai palaužti ir išgąsdinti dėl jo, kaip Profesinės sąjungos nario, veiklos. Rašte pažymėta, jog komisiją nusižengimui tirti nebuvo įtrauktas Profesinės sąjungos atstovas. Taigi atsakovė nagrinėjamu atveju, be kita ko, vertino tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros pagrįstumą ir teisėtumą, nors tokia teisė jai nėra suteikta.
Teismas taip pat kritiškai vertina atsakovės argumentus, jog trečiasis suinteresuotas asmuo yra persekiojamas dėl jo aktyvios veiklos Profesinėje sąjungoje. Visų pirma pastebėtina, jog Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnyje įtvirtintos garantijos neatima galimybės inicijuoti ir atlikti tarnybinius patikrinimus profesinės sąjungos renkamojo organo narių atžvilgiu. Šios garantijos taip pat nereiškia, jog aktyvūs profesinės sąjungos valdybos nariai (rašantys įvairius skundus, teikiantys pasiūlymus ar atliekantys kitus veiksmus, susijusius su profesinės sąjungos veikla) negali padaryti tarnybinio nusižengimo ar padarę tarnybinį nusižengimą būtų atleidžiami nuo tarnybinės atsakomybės.
Iš atsakovės pateiktų dokumentų matyti, jog V. D. buvo aktyvus asmuo (teikė skundus įvairioms valstybės institucijoms), tačiau minėti dokumentai nepatvirtina, jog jis veikė Profesinės sąjungos vardu. Nors jo skundai galėjo turėti įtakos ir kitiems Administracijos darbuotojams, tačiau iš V. D. skundo įvairioms institucijoms turinio galima spręsti, jog jie buvo teikiami iš esmės dėl paties trečiojo suinteresuoto asmens teisių galimo pažeidimo gynimo. Taigi minėtos aplinkybės taip pat paneigia atsakovės teiginius, jog tarnybinė nuobauda skiriama dėl narystės Profesinėje sąjungoje, t. y. dėl atstovavimo profesinės sąjungos nariams.
Pažymėtina, kad nepagrįstas ir neteisėtas atsakovės atsisakymas duoti sutikimą skirti Administracijos valstybės tarnautojui, kuris yra Profesinės sąjungos renkamojo organo narys, tarnybinę nuobaudą trukdo Administracijai įgyvendinti tarnybinės drausmės užtikrinimo funkciją, pažeidžia teisėtą šios institucijos interesą užtikrinti tarnybinę drausmę ir efektyvią institucijos veiklą, t. y. viešąjį interesą. Pabrėžtina, kad asmens dalyvavimas profesinės sąjungos renkamojo organo veikloje nesukuria ir negali jam sukurti jokių privilegijų prieš įstatymus, negali pažeisti asmenų lygybės prieš įstatymą principo ir negali būti priedanga išvengti tarnybinės atsakomybės už padarytą tarnybinį nusižengimą.
Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovės Raštu pateiktas atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą V. D. yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą tenkinti visiškai.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos darbuotojų profesinės sąjungos 2017 m. rugsėjo 11 d. raštą „Dėl nesutikimo skirti siūlomą tarnybinę nuobaudą“.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.