- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-13
- Bylos Nr.
- 2S-318-71/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Regina Agota Gutauskiene (pirm.), Egidijus Mockevicius, Rasa Bartašiene
- Pareiškėjas
- UAB „Litesko“
- Kategorijos
- 95.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešeja R. A. Gutauskiene Civiline byla Nr. 2S-318-71/2010
Teiseja E. Gailiene Procesinio sprendimo kategorija 95.5; 122.3
NUTARTIS
2010 m. balandžio 13 d.
Šiauliu apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš
teismo posedyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinejo pareiškejo UAB „Litesko“ filialo „Telšiu šiluma“ atskiraji skunda del Telšiu rajono apylinkes teismo 2010 m. kovo 10 d. nutarties, kuria prašymas del skolininko pakeitimo netenkintas.
Aprašomoji dalis
nustate:
Pareiškejas UAB „Litesko“ filialas „Telšiu šiluma“ Telšiu rajono apylinkes teisme pareiške prašyma del skolininko (atsakovo) pakeitimo.
Žemesnės instancijos teismas
Telšiu rajono apylinkes teismas 2010 m. kovo 10 d. nutartimi pareiškejo prašymo netenkino. Teismas nurode, jog bylos duomenimis nustatyta, kad 2000 m. rugpjucio 16 d. buvo išduotas vykdomasis raštas, kuris, 2000 m. spalio 3 d. surašius akta apie išieškojimo negalimuma, antstoles buvo gražintas išieškotojui. Pareiškejas kreipimosi i teisma metu pakartotinai nebuvo pateikes vykdomojo rašto vykdymui antstoliui, rašytiniu irodymu apie tai, kad kreipesi i antstoli del vykdymo proceso pradejimo bylos nagrinejimo teisme metu taip pat nepateike, todel nesant vykdymo proceso jokie vykdymo veiksmai, tarp ju ir skolininko pakeitimas vykdomajame procese, negalimas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškejas UAB „Litesko“ filialas „Telšiu šiluma“ prašo panaikinti Telšiu rajono apylinkes teismo 2010 m. kovo 10 d. nutarti ir išspresti klausima iš esmes, tenkinant pareiškejo prašyma.
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais.
1. Pareiškejo UAB „Litesko“ filialo „Telšiu šiluma“ turimas 2000 m. rugpjucio 16 d. vykdomasis raštas civilineje byloje Nr. 2-683-01/2000 yra išduotas mirusios skolininkes E. B. vardu. Vadovaujantis LR Civilinio proceso kodekso 651 str. 2 d. bei protingumo principu, antstolis negali užvesti vykdomosios bylos mirusios skolininkes E. B., nurodytos vykdomajame rašte, vardu.
2. Kadangi skolininke E. B. mire ir jos materialines subjektines teises pereme Lietuvos Respublikos valstybe priemusi palikejos palikima (LR Civilinio kodekso 5.1 str. 1 ir 2 d., 5.62 str.), vadovaujantis LR Civilinio proceso kodekso normomis, reglamentuojanciomis procesiniu teisiu peremimo instituta, atsirado pagrindas procesiniu teisiu peremimui (LR Civilinio proceso kodekso 48 str. ir 596 str.). LR CPK 48 straipsnyje yra imperatyviai nustatyta, jog teisiu peremimas galimas bet kurioje proceso stadijoje.
3. Teismas, priimdamas nutarti, visiškai neanalizavo ir nevertino aplinkybiu, kad UAB „Litesko“ filialas „Telšiu šiluma“ negali igyvendinti savo kaip išieškotojo teisiu, kadangi vykdomajame rašte civilineje byloje Nr. 2-683-01/2000 nurodyta skolininke E. B. yra mirusi, neatsižvelge i tai, kad yra ivykes materialiniu teisiu peremimas (Lietuvos Respublikos valstybei paveldejus palikejos E. B. turta), esantis pagrindu procesiniu teisiu peremimui.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmosios instancijos teismas atsisakyma patenkinti pareiškejo UAB „Litesko“ filialo „Telšiu šiluma“ prašyma del skolininko (atsakovo) pakeitimo motyvavo konstatuodamas tai, jog nevyksta vykdymo procesas, todel jokie vykdymo veiksmai, tarp ju ir skolininko pakeitimas vykdomajame procese, negalimi.
Teiseju kolegija, ivertinusi ši pirmosios instancijos teismo nurodyta atsisakymo patenkinti prašyma pagrinda, pripažista, jog teismas netinkamai taike procesines teises normas, del ko buvo neteisingai išsprestas nagrinejamas klausimas ir priimtas nepagristas procesinis sprendimas.
Analizuojant byloje nagrinejama teisiu peremimo, t. y. skolininko (atsakovo) pakeitimo, klausima, pažymetina, jog procesinis teisiu peremimas, reglamentuojamas Civilinio proceso kodekso 48 straipsnyje, apima ir teisiu peremima vykdymo procese. Šio straipsnio 1 dalis numato, jog teisiu peremimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Vadinasi, procesinis teisiu peremimas yra realizuojamas šiame straipsnyje nustatyta tvarka tiek vykstant procesui pirmosios instancijos teisme, apeliacineje, kasacineje instancijoje ar atnaujinus procesa, tiek ir vykdymo proceso metu. Todel teismas, nagrinedamas teisiu peremimo klausima bet kurioje proceso stadijoje, ši klausima privalo spresti vadovaudamasis visu pirma butent LR CPK 48 straipsnio nuostatomis, ir LR CPK 596 straipsnis, reglamentuojantis teisiu peremima vykdymo procese, taikytinas ir aiškintinas sistemiškai kartu su LR CPK 48 straipsniu. Šiuo atveju procesinis teisiu peremimas yra savarankiškas procesinis teisinis institutas, itvirtintas minetuose Civilinio proceso kodekso straipsniuose, ir šio teisiu peremimo realizavimas priklauso nuo LR CPK 48 straipsnyje nustatytu pagrindu: gincijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalies pasitraukimas iš bylos ir pasitraukusios šalies materialiniu subjektiniu teisiu perejimas kitam asmeniui. Taigi teisiu peremimas, budamas savarankišku teisiniu institutu, negali buti laikomas vykdymo veiksmu, kaip nurodoma skundžiamoje teismo nutartyje. Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo atliktas procesinio teisiu peremimo, t. y. galimybes pakeisti šali jos teisiu peremeju, susiejimas išimtinai su vykdymo proceso eiga neatitinka procesinio teisiu peremimo instituto paskirties ir laikytinas teisiškai nepagristu.
Be to, šiuo atveju svarbia aplinkybe yra tai, jog nagrinejamos bylos duomenimis išieškotojas nera prarades išieškojimo teises – byloje nustatyta, kad 2000 m. rugpjucio 16 d. išduotas vykdomasis raštas buvo gražintas išieškotojui 2000 m. spalio 3 d. surašyto akto apie išieškojimo negalimuma pagrindu (b. l. 3), todel, vadovaujantis LR CPK 631 str. 3 d. nuostatomis, išieškotojas per istatymu nustatyta termina gali iš naujo pateikti ši dokumenta vykdyti. Pažymetina, kad išieškojimas tampa negalimu tik tuomet, kai vykdomoji byla nutraukiama LR CPK 629 str. 1 d. numatytais pagrindais, taciau nagrinejamu atveju nera nustatyta, jog vykdomoji byla buvo nutraukta.
Teiseju kolegija konstatuoja, jog esant nepasibaigusiai išieškojimo teisei, t. y. nenutrukus vykdymo procesui, šioje proceso stadijoje negali buti apribojama galimybe suinteresuotam asmeniui pasinaudoti procesinio teisiu peremimo institutu. Kaip mineta, procesinio teisiu peremimo igyvendinimas priklauso nuo LR CPK 48 straipsnyje nustatytu pagrindu, t. y. teismas, spresdamas šalies pakeitimo jos teisiu peremeju klausima, privalo konstatuoti teisinio santykio šalies pasitraukima iš bylos ir pasitraukusios šalies materialiniu subjektiniu teisiu perejima kitam asmeniui. Skundžiamoje teismo nutartyje nebuvo analizuojamos aplinkybes, susijusios su skolininkes E. B. materialiniu subjektiniu teisiu perejimu. Apeliacines instancijos teismas byloje esanciais duomenimis negali nustatyti šiu teisiu perejimo pagrindo bei ju apimties, todel Telšiu rajono apylinkes teismo 2010 m. kovo 10 d. nutartis naikintina ir prašymas del skolininko (atsakovo) pakeitimo perduotinas spresti iš naujo šiam teismui, kurio kompetencijai yra priskirtas šis klausimas.
Rezoliucinė dalis
Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Telšiu rajono apylinkes teismo 2010 m. kovo 10 d. nutarti panaikinti ir prašyma del skolininko (atsakovo) pakeitimo perduoti šiam teismui nagrineti iš naujo.