- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-12
- Bylos Nr.
- 2-2026/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kazys Kailiūnas
- Atsakovas
- L. V. A., A. P., uždarosios akcinės bendrovės „THE7“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „INSTRA“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų L. V. A., A. P. ir uždarosios akcinės bendrovės „THE7“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nutarties, kuria atmestas atsakovų L. V. A., A. P. ir uždarosios akcinės bendrovės „THE7“ prašymas dėl ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „INSTRA“ pareikšto ieškinio palikimo nenagrinėtu ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-3982-232/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „INSTRA“ ieškinį atsakovams L. V. A., A. P. ir uždarajai akcinei bendrovei „THE7“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo arba žalos, padarytos bendrovės valdymo organų veiksmais, atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „INSTRA“ 2013 m. balandžio 3 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams L. V. A., A. P., Zenonui A. G., UAB „THE7“, prašydamas pripažinti 2012 m. gegužės 24 d. Paslaugų teikimo sutartį Nr. 120524, sudarytą tarp UAB „ELGAMA – ELEKTRONIKA“ ir UAB „THE7“, negaliojančia ab initio ir taikyti restituciją, t. y. iš UAB „THE7“ priteisti UAB „ELGAMA – ELEKTRONIKA“ naudai visas sumas, sumokėtas vykdant Paslaugų teikimo sutartį Nr. 120524, teismui atmetus reikalavimą dėl 2012 m. gegužės 24 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. 120524 pripažinimo negaliojančia arba paaiškėjus, kad restitucija yra negalima - „ELGAMA – ELEKTRONIKA“ naudai iš atsakovų Leono v. A., Zenono A. G. ir A. P. priteisti 634 200 Lt nuostolių atlyginimo sumą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti ieškinio sumos vertės atsakovo UAB „THE7“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, priklausančius atsakovui UAB „THE7“ ar esančius pas atsakovą UAB „THE7“ ar trečiuosius asmenis, o jo nesant ar esant nepakankamai – areštuoti UAB „THE7“ pinigines lėšas ieškinio sumai; areštuoti ieškinio sumos vertės atsakovų L. V. A. bei Zenono A. G. ir A. P. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, priklausančias šiems atsakovams ar esančius pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, o jo nesant ar esant nepakankamai – areštuoti L. V. A. bei Zenono A. G. ir A. P. pinigines lėšas ieškinio sumai; uždrausti UAB „ELGAMA-ELEKTRONIKA“ atlikti bet kokius mokėjimus UAB „THE7“ ar kitiems asmenims pagal 2012 m. gegužės 24 d. Paslaugų teikimo sutartį Nr.120524.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 9 d. nutartimi nutarė tenkinti iš dalies ieškovo UAB „INSTRA“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovo UAB „INSTRA“ reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones - 634 200 Lt sumai areštuoti atsakovams UAB „THE7“, L. V. A., A. P., Zenonui A. G. priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę; tik nesant (trūkstant) tokio turto, areštuoti atsakovų pinigines lėšas ir/ar turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, neviršijant nurodytos sumos, išskyrus lėšas, gaunamas kaip atsakovų L. V. A., A. P., Zenono A. G. darbo užmokestis; leisti atsakovui UAB „THE7“ iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas.
Atsiliepimas
Atsakovai UAB „THE7“ ir A. P. nesutikdami su teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 2013 m. balandžio 22 d. pateikė atskirąjį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 13 d. nutartimi nutarė priimti ieškovo UAB „INSTRA“ atsisakymą nuo ieškinio Zenonui A. G. ir civilinę bylą dalyje dėl ieškovo UAB „INSTRA“ reikalavimų Zenonui A. G. nutraukti, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutartimi taikomas laikinąsias apsaugos priemones Zenono A. G. atžvilgiu.
Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. birželio 20 d. nutartimi nutarė atsakovų UAB „THE7“ ir A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovų L. V. A., A. P. ir UAB „THE7“ atžvilgiu, atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
2013 m. gegužės 28 d. atsakovai L. V. A., A. P. ir UAB „THE7“ pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė skubos tvarka išspręsti prašymo tenkinimo klausimą ir ieškovo UAB „INSTRA“ pareikštą ieškinį atsakovams UAB „THE7“, L. V. A., A. P. palikti nenagrinėtą, skubos tvarka panaikinti 2013 m. balandžio 9 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, šią nutartį leidžiant vykdyti skubiai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 14 d. nutartimi nutarė atsakovų L. V. A., A. P. ir UAB „THE7“ prašymo dėl ieškovo UAB „INSTRA“ pareikšto ieškinio palikimo nenagrinėtu ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo netenkinti.
Teismas, remdamasis 2012 m. gegužės 24 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. 120524 10.3. punktu, pakeistu 2012 m. rugpjūčio 27 d. Papildomo susitarimo prie 2012 m. gegužės 24 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. 120524 5. punktu, nustatė, kad visi ginčai, kylantys iš šios sutarties ar susiję su šia sutartimi, jos pažeidimu, nutraukimu ar galiojimu, yra priskirti nagrinėti Lietuvos arbitražo teismui.
Teismas konstatavo, kad ieškovas nėra 2012 m. gegužės 24 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. 120524 šalimi, subjektinė teisė ieškovui ginčyti minėtą sutartį suteikta remiantis CK 1.82 straipsnio 3 dalimi.
Vadovaudamasis CK 1.82 straipsnio 3 dalimi, CPK 23 straipsnio, 296 straipsnio 1 dalies 9 punktu teismas sprendė, kad pareikštu ieškiniu ieškovas siekia apginti savo, kaip trečiojo asmens dalyvio, interesus bei teises, bet ne priverstine tvarka įgyvendinti trečiojo asmens teises, todėl jis nėra saistomas arbitražine išlyga, nustatyta atsakovo UAB „THE7“ ir trečiojo asmens UAB „ELGAMA-ELEKTRONIKA“ susitarimu.
Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo teismas nustatė, kad atsakovai nepateikė naujų argumentų, kurie nebuvo nurodyti atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones , kurios teisėtumas buvo patikrintas Lietuvos apeliaciniame teisme, todėl prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo netenkintinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
A. L. V. A., A. P. ir UAB „THE7“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nutartį dalyje dėl atsisakymo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. panaikinti 2013 m. balandžio 9 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi atsakovų atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Teismas nepagrįstai vertino, kad ieškovo ieškinys preliminariai gali būti tenkinamas, kadangi tik arbitražo teismas turi išimtinę teisę spręsti dėl paties arbitražinio susitarimo galiojimo ar negaliojimo, įskaitant ir dėl to, ar yra sudarytas arbitražinis susitarimas (Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 11 str. 1 ir 2 d., Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo 2 str. 1 d., CPK 137 str. 2 d. 6 p., 296 str. 1 d. 9 p., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004);
2) Teismo išvada, kad ieškiniu ieškovas siekia apginti savo, kaip trečiojo asmens dalyvio, interesus bei teises, bet ne priverstine tvarka įgyvendinti trečiojo asmens teises, yra nepagrįsta, kadangi ieškinį pareiškė arbitražinio susitarimo šalies, t. y. UAB „ELGAMA-ELEKTRONIKA“ akcininkas UAB „INSTRA“, kuris veikia UAB „ELGAMA-ELEKTRONIKA“ interesais, o patenkinus ieškinį ir pritaikius restituciją pagal ginčo sutartį gautos lėšos bus priteistos UAB „ELGAMA-ELEKTRONIKA“ naudai. Apeliantų teigimu ieškovas pareiškė ieškinį tariamo skolininko, t. y. UAB „ELGAMA-ELEKTRONIKA“, vardu ir jo interesais, priverstinai įgyvendindamas skolininko teises, todėl jam, veikiančiam arbitražinio susitarimo šalies vardu ir interesais, šis arbitražinis susitarimas laikytinas galiojančiu;
3) Skundžiama nutartimi teismas formuoja ydingą praktiką, jog arbitražinio susitarimo šalis, veikdama per susijusius asmenis, gali nesilaikyti arbitražinio susitarimo ir ginčyti sudarytus sandorius CK 1.82 straipsnio 3 dalies pagrindu, ar reikalauti nuostolių pagal šiuos sandorius atlyginimo CK 6.66 straipsnio pagrindu bendrosios kompetencijos teismuose, tokiu būdu nesilaikant arbitražinio susitarimo dėl ginčo sprendimo arbitražo teisme. Apeliantų teigimu, tokia praktika negali būti toleruojama, o arbitražinis susitarimas privalo būti taikomas tiek pačiai šio susitarimo šaliai, tiek ir reikalavimus pagal sutartį, iš kurios kylančius ginčus šalys susitarė spręsti arbitraže, pareiškusiems asmenims;
4) Teismas nepagrįstai neįvertino atsakovų argumentų, kad ieškovas kreipdamasis į antstolį vien dėl L. V. A. turto aprašymo piktnaudžiauja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutu tikslu apriboti vien atsakovo L. V. A. teisę disponuoti turimu turtu, ypatingai turimomis UAB „ELGAMA-ELEKTRONIKA“ akcijomis, siekiant sužlugdyti galimus šių akcijų perleidimo sandorius.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „INSTRA“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1) Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. birželio 20 d. nutartyje, priimtoje išnagrinėjus atsakovų UAB „THE7“ ir A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovų L. V. A., A. P., Zenono A. G. ir UAB „THE7“ atžvilgiu, konstatavo, kad ieškovas nėra Paslaugų sutarties šalimi ir šiam ginčui arbitražinė išlyga netaikytina;
2) Priešingai nei nurodoma atskirajame skunde, bendrosios kompetencijos teismas turi spręsti tiek dėl arbitražinės išlygos galiojimo, tiek dėl jos taikymo, todėl sprendžiant dėl šios bylos priskirtinumo teismui teisiškai reikšmingas ne arbitražinės išlygos galiojimas, o jos taikymo apimtis;
3) Ieškovas nėra arbitražinės išlygos, kuria atsakovai grindžia šios bylos priskirtinumą arbitražui, šalimi ir nėra išreiškęs valios šioje byloje kilusius ginčus perduoti spręsti arbitražui, todėl šie ginčai nagrinėtini teisme;
4) Byloje pareikšti reikalavimai nėra laikytini netiesioginiu ieškiniu, kadangi ieškovas gina savo, kaip UAB „ELGAMA-ELEKTRONIKA“ akcininko, teises ir interesus ir ieškinį pareiškė savo vardu;
5) Arbitražinės išlygos taikymas yra jurisdikcijos klausimas, nesusijęs su ieškinio pagrįstumu ir neturintis jokios įtakos sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo;
6) Teismas pagrįstai sprendė, kad ginčas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo yra išspręstas įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartimi, o atsakovai nepateikė jokių naujų argumentų, kurie būtų pagrindu panaikinti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 182 str. 2 p.);
Šalies argumentai
7) Ieškovas pareikštu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančia visą Paslaugų sutartį, įskaitant ir arbitražinę išlyga, todėl atsakovų argumentai, jog arbitražinė išlyga nėra ginčijama, atmestini;
8) Atskirojo skundo argumentai dėl atsakovų turtui pritaikyto arešto eiliškumo nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant dėl nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Atsakovo L. V. A. turtas areštuotas atsižvelgiant į tai, kad kiti du atsakovai neturi pakankamai turto, kurio pakaktų laikinųjų apsaugos priemonių mastui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nutartis paliktina nepakeista.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde išdėstytų argumentų ribose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str., 338 str.).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl apeliacinis teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdamas jo ribų.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria teismas atsisakė panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).
Dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą
2013 m. rugpjūčio 29 d. atsakovų atstovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuos prašė priimti bei į juos atsižvelgti sprendžiant atsakovų atskirojo skundo klausimą. Paaiškinimuose pažymėjo, kad rašytiniuose paaiškinimuose nurodomos aplinkybės bei papildomai teikiami įrodymai negalėjo būti pateikti su atskiruoju skundu, kadangi nurodoma aktuali Lietuvos apeliacinio teismo praktika suformuota tik 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutartyje, o apie UAB „ELGAMA-ELEKTRONIKA“ ieškinį arbitražo teisme atsakovas UAB „THE7“ sužinojo jau po atskirojo skundo pateikimo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 314 straipsnio nuostatos numato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 314 straipsniu, sprendžia, kad atsakovų pateikti rašytiniai paaiškinimai ir nauji įrodymai priimtini į bylą.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo
Laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi (CPK 149 str. 1 d.). Kai teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo byloje nedalyvaujančių asmenų teises, šie asmenys turi teisę bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui pateikti prašymus panaikinti jiems taikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 149 str. 3 d.). Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti pakeistos ar panaikintos bet kurioje proceso stadijoje (CPK 149 str.). Teismas gali panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, jeigu išnyksta teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, tai yra atsiranda naujos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą manyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebėra būtinas. Įrodyti, kad išnyko teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, tai yra atsirado laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindą sudarančios aplinkybės, turi atsakovas ar kitas suinteresuotas asmuo, kurio atžvilgiu taikytos tokios priemonės (CPK 12, 178 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai L. V. A., A. P. ir UAB „THE7“ pateikė teismui prašymą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir ieškovo UAB „INSTRA“ pareikštą ieškinį atsakovams „UAB „THE“, L. V. A. ir A. P. palikti nenagrinėtą. Prašymą grindė preliminariu (prima facie) ieškinio reikalavimų neįvertinimu ir ieškinio priskirtinumu Lietuvos arbitražo teismui. Pirmosios instancijos teismas atsisakė panaikinti laikinąsias apsaugos priemones motyvuodamas tuo, kad atsakovai nenurodė naujų aplinkybių, nepateikė naujų argumentų, kurie nebuvo išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, nagrinėjant atsakovų atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. birželio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1634/2013, revizuodamas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutartį, kuria ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti atsakovų atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, konstatavo, kad ieškovas UAB „INSTRA“ nėra arbitražinės išlygos šalimi, todėl jam negali būti taikomos šios sutarties nuostatos, ieškovo ieškinio argumentai ir kartu su ieškiniu pateikti įrodymai sudaro preliminarų pagrindą manyti, jog ieškovo reikalavimai dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo arba žalos atlyginimo gali būti tenkinami. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendė, jog būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrindžia ir tai, jog reikalavimai pareikšti atsakovams, kaip solidariems skolininkams, yra dideli.
Taigi, apeliacinės instancijos teismas jau yra preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pagrįstumą ir konstatavęs, kad jų įvykdymo užtikrinimui yra teisinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat apeliacinės instancijos teismas jau yra pasisakęs dėl ginčijamoje Paslaugų teikimo sutartyje numatytos arbitražinės išlygos ir jos taikymo negalimumo nagrinėjamoje byloje. Šios išvados nepaneigia atsakovų rašytiniuose paaiškinimuose minima 2013 m. rugpjūčio 27 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1970/2013, kurioje teismas sprendė, jog ieškovas ginčydamas Dovanojimo sutartį, turi prisiimti ir šioje sutartyje nustatytą ginčų nagrinėjimo jurisdikciją, kadangi nagrinėjamoje byloje ir byloje Nr. 2-1970/2013 visiškai skirtingos bylos aplinkybės ir susiklostę šalių tarpusavio santykiai, kurių pagrindu ginčijami sandoriai. Apeliacinio teismo išvados dėl arbitražinės išlygos netaikymo nagrinėjamoje byloje taip pat nepaneigia atsakovų rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės, kad šiuo metu Lietuvos arbitražo teisme sprendžiamas ginčas tarp UAB „ELGAMA-ELEKTRONIKA“ ir UAB „THE7“, kadangi sprendžiamas ginčas kilęs iš kitos šalių sudarytos Valdymo paslaugų sutarties, be to ginčo šalys yra ginčijamo sandorio dalyviai. Pažymėtina, kad ankstesni teismų procesiniai sprendimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesaisto laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, panaikinimo klausimą nagrinėjančio teismo, išskyrus atvejus, kai pakartotiniai prašymai taikyti, pakeisti ar panaikinti laikinąsias apsaugos priemones grindžiami analogiškais teisiniais ar faktiniais argumentais. Nagrinėjamu atveju prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atsakovai iš esmės grindžia analogiškais teisiniais ir faktiniais argumentais, kurie Lietuvos apeliacinio teismo jau buvo įvertinti 2013 m. birželio 20 d. nutartimi. Tiek su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, tiek su atskiruoju skundu atsakovai nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad išnyko teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Todėl tie patys argumentai ir samprotavimai negali būti teisiniu pagrindu panaikinti laikinąsias apsaugos priemones.
Apeliacinis teismas sprendžia, kad atsakovų argumentai, jog skundžiamoje nutartyje teismas neįvertino aplinkybių, kad ieškovas net neprašė antstolio aprašyti pagrindinio atsakovo, kurio sandoris yra ginčijamas, turto, o kreipėsi į antstolį vien dėl L. V. A. turto aprašymo, yra teisiškai nereikšmingi sprendžiamam klausimui. Apeliacinis teismas pažymi, kad įstatymuose nėra reglamentuota tvarka kieno iš solidarių atsakovų turtas aprašomas pirma eile, taip pat nenumatytas draudimas kreditoriui kreiptis į antstolį dėl vieno iš solidarių atsakovų (skolininkų) turto aprašymo, todėl apelianto argumentai, jog aprašant vieno iš atsakovų turtą ieškovas piktnaudžiauja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutu, yra nepagrįsti.
Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 263 str. 1 d.).
Dėl atskirojo skundo ir pirmos instancijos teismo nutarties
Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirasis skundas nepagrįstas ir netenkintinas, o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.