Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Mickevičienės (pranešėjos),

gynėjams Loretai Guižauskienei, Leonorai Vasiliauskienei, Irenai Vaitiekaitienei, Grigorijui Leonovui, Eugenijui Karažinui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro ir nuteistųjų A. M. , R. Č. ir jo gynėjo, A. N. , J. A. ir D. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. Č. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 str. 3 d. ir 181 str. 2 d., 307 str. 1 d., ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. ir 181 str. 2 d. (dėl V. Č. turto prievartavimo) – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 307 str. 1 d. – 100 MGL (12 500 Lt) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 3 d., paskirtos bausmės sudėtos ir galutinė bausmė R. Č. paskirta - laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams bei 100 MGL (12 500 Lt) bauda. Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

R. Č. išteisintas dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos 249 str. 3 d., 181 str. 1 d., 214 str., 182 str. 1 d. ir 307 str. 1 d. (dėl pelnymosi iš prostitucijos Vilniaus miesto stoties rajone), nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

A. N. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. ir 181 str. 2 d., 25 str. 3 d. ir 214 str., 25 str. 3 d. ir 182 str. 1 d., 178 str. 2 d., ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. ir 181 str. 2 d. (dėl V. Č. turto prievartavimo) – laisvės atėmimu 3 metams 4 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. ir 214 str. – laisvės atėmimu 3 metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. ir 182 str. 1 d. – laisvės atėmimu 2 metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė A. N. paskirta - laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

A. N. išteisintas dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. (dėl P. K. turto prievartavimo), 249 str. 1 d., nenustačius jo dalyvavimo padarant šias nusikalstamas veikas.

J. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. ir 181 str. 2 d., ir nuteistas laisvė atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., prie paskirtos bausmės iš dalies pridėta neatlikta bausmė, paskirta Vilniaus apygardos teismo 2001 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu, ir J. A. galutinė subendrinta bausmė paskirta - laisvės atėmimas 3 metams 2 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

J. A. išteisintas dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 249 str., nenustačius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką.

D. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. ir 214 str., 25 str. 3 d. ir 182 str. 1 d., 180 str. 1 d., 178 str. 2 d., ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. ir 214 str. – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. ir 182 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu 3 metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir galutinė bausmė D. V. paskirta - laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

D. V. išteisintas dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 249 str. 1 d., nenustačius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką.

A. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. ir 214 str., 25 str. 3 d. ir 182 str. 1 d., 180 str. 1 d., 178 str. 2 d., ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. ir 214 str. – laisvės atėmimu 2 metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. ir 182 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė A. M. paskirta - laisvės atėmimas 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

A. M. išteisintas dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 249 str., nenustačius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką.

Šiuo nuosprendžiu taip pat pripažinti kaltais ir nuteisti I. U. , D. T. , R. M. , D. M. , J. V. , P. S. , o R. T. išteisinta, tačiau nuosprendis jų atžvilgiu apeliacine tvarka neskundžiamas.

Iš A. N. , D. V. ir A. M. solidariai priteista 600 Lt A. V. padarytai žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos R. Mickevičienės pranešimą ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Č. , A. N. ir J. A. nuteisti už tai, kad veikdami organizuotoje grupėje, 2003 m. gegužės mėn., tiksliai nenustatytu laiku, R. Č. organizavus turto prievartavimą iš V. Č. , t. y. nurodant A. N. , panaudojant grasinimus priversti V. Č. sumokėti organizuotos grupės nariams 1500 JAV dolerių (apie 4500 Lt), R. Č. nurodymu vykdant nusikalstamos veikos planą, jis, kartu su A. N. , 2003 m. gegužės mėn., tiksliai nenustatytu laiku, Vilniuje, neturėdami teisėto pagrindo, grasindami fiziniu susidorojimu, atvirai reikalavo, kad V. Č. organizuotos grupės nariams sumokėtų 1500 JAV dolerių (apie 4500 Lt), tokiu būdu palauždami nukentėjusiojo pasipriešinimą. 2003 m. gegužės mėn., tiksliai nenustatytą dieną, Vilniuje, V. Č. perdavė A. N. 1500 JAV dolerių (apie 4500 Lt), kuriuos A. N. perdavė R. Č. . Po to, tęsiant tą pačią nusikalstamą veiką, 2003 m. birželio mėn., tiksliai nenustatytą dieną, A. N. ir J. A. , panaudodami psichinę prievartą J. Č. atžvilgiu – grasindami susidorojimu su jos vyru J. Č. Lukiškių tardymo izoliatoriuje, pareikalavo jos organizuotos grupės nariams sumokėti 2000 Lt, o J. Č. dalimis perdavus minėtą pinigų sumą, užvaldė 2000 Lt. Tęsdami savo nusikalstamą veiką, nuo 2003-06-30 iki 2003-07-10, R. Č. , veikdamas kartu su A. N. , prievartavo V. Č. turtą – 9000 Lt, grasindami nesumokėjus reikalaujamos sumos, susidoroti su Č. šeimos nariais (sumušant V. Č. , jo žmoną ir pagrobiant vaiką). V. Č. nepaklusus jų reikalavimams, R. Č. nurodė A. N. sunaikinti V. Č. priklausantį turtą, A. N. nurodė I. V. sunaikinti automobilį „Mercedes Benz 260“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini). Vykdydamas šį nurodymą, I. V. 2003-07-10, apie 02 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą turtą, t. y. padegė automobilį „Mercedes Benz 260“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini), registruotą J. Č. vardu.

A. N. , D. V. ir A. M. nuteisti už tai, kad, veikdami organizuotoje grupėje, A. N. organizavus neteisėtą svetimų mokėjimo instrumentų – mokėjimo kortelių finansinėms operacijoms inicijuoti, panaudojimą, organizuotos grupės nariai D. V. , A. M. ir A. N. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą bei neteisėtai panaudojo svetimus mokėjimo instrumentus finansinėms operacijoms inicijuoti: 2003-03-28, nuo 20 val. 36 min. iki 21 val. 09 min., UAB „Indauja“ alkoholinių gėrimų parduotuvėje, esančioje Vilniuje, Architektų g. 152, vienuolika kartų, neteisėtai, apgaule savo naudai panaudojo A. V. AB „Nord/LB“ „Maestro-Visa Elektron“ mokėjimo kortelę Nr. duomenys neskelbtini, nupirko įvairių prekių už 596,60 Lt; nuo 2003-09-19, 11 val. 39 min., iki 2003-09-25, 06 val. 37 min., Vilniuje esančiose prekybos įstaigose: UAB „Gaira ir partneriai“ vaistinėje, esančioje Raugyklos g. 5/1; UAB „Palink“ parduotuvėje „Ikiukas Užupis“, esančioje Užupio g. 7; UAB „Palink“ parduotuvėje „Ikiukas Pylimo“, esančioje Pylimo g. 21; UAB „Palink“ parduotuvėje „Ikiukas Jogailos“, esančioje Jogailos g. 12; UAB „Eurofarmacijos vaistinė“ vaistinėje, esančioje Gedimino pr. 18; UAB „VP Market“ parduotuvėje „Minima“, esančioje Gedimino pr. 18; UAB „Palink“ parduotuvėje „Iki Jasinskio“, esančioje Jasinskio g. 16; UAB „Ogminos pulsas“ parduotuvėje, esančioje Gedimino pr. 52/1; UAB „KristiAna“ salone, esančiame Gedimino pr. 44; UAB „Benneton“ parduotuvėje, esančioje Gedimino pr. 25; UAB „Palink“ parduotuvėje „Iki Eglutė“, esančioje Antakalnio g. 73; UAB „Farmakonas“ vaistinėje „Pakalnės“, esančioje Jasinskio g. 4/9; UAB „Lietuva Statoil“ degalinėje „Statoil šalia Parlamento“, esančioje Goštauto g. 13; UAB „Lietuva Statoil“ degalinėje „Statoil Žirmūnų tiltas“, esančioje Sporto g. 16; UAB „Eurofarmacijos vaistinės“ vaistinėje Nr. 72, esančioje Sodų g. 24 D-2; UAB „Palink“ parduotuvėje „Iki stotis“, esančioje Sodų g. 22; parduotuvėje „PC-42“, esančioje Didžioji g. 28; UAB „VP Market“ parduotuvėje „Maxima“, esančioje Mindaugo g. 11; UAB „Tonsonas“ parduotuvėje „Eglė“, esančioje Pylimo g. 5/2; UAB „Senoji teatro vaistinė“, esančioje Geležinkelio g. 16; UAB „Indauja“ alkoholinių gėrimų parduotuvėje, esančioje Architektų g. 152; UAB „Statoil Lietuva“ degalinėje „Statoil Žirmūnai“, esančioje Kareivių g. 13; UAB „Statoil Lietuva“ degalinėje „Statoil Šeškinės kalnas“, esančioje Geležinio Vilko g. 39; UAB „Lukoil“ degalinėje „Lukoil 1744“, esančioje Olandų g. 57, šešiasdešimt tris kartus neteisėtai, apgaule, savo naudai panaudojo ir 2003-09-25, nuo 09 val. 57 min. iki 13 val. 37 min., UAB „Pakrijas“ degalinėje, esančioje Verkių g. 52, UAB „Alsa“ degalinėje, esančioje Molėtų pl. 8, UAB „Lukoil Baltija Servisas“ Vilniaus filialo degalinėje, esančioje Olandų g. 57, tris kartus pasikėsino neteisėtai, apgaule, savo naudai panaudoti G. Š. AB „Vilniaus bankas“ „Visa Elektron“ mokėjimo kortelę Nr. duomenys neskelbtini, iš viso nupirkdami įvairių prekių už 5595,75 Lt.

A. N. , D. V. ir A. M. nuteisti už tai, kad 2003-08-28, apie 19 val., (duomenys neskelbtini), veikdami bendrai pagal nusikalstamos veikos planą, pagrobė S. K. priklausantį automobilį „Audi 100“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini), 15000 Lt vertės, ir jame buvusį UAB „Sovaka“ priklausantį turtą: apvalų atspaudą, 50 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Siemens“ ir 500 Lt grynųjų pinigų.

D. V. ir A. M. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrai, panaudodami fizinį smurtą ir tokiu būdu sukeldami nukentėjusiajam R. S. fizinį skausmą, prieš pastarojo valią, laikydami už parankių ir taip atimdami šiam galimybę priešintis, nuvedė R. S. už pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ir pagrobė iš jo UAB „Sovaka“ priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Siemens SL 45 I“, 1200 Lt vertės, automobilio „Audi 100“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) signalizacijos pultelį, raktelį nuo durų spynos ir raktelį nuo bėgių užrakto.

R. Č. taip pat nuteistas už pelnymąsi iš kito asmens prostitucijos, t. y. I. U. ir D. T. organizavus ir vadovavus prostitucijai, I. U. Ir D. T. nuomojamose patalpose – butuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), R. V., N. K. , K. A. , J. N. , R. A. , Ž. L. ir kitoms tyrimo nenustatytoms moterims užsiimant prostitucija, dėdami skelbimus apie teikiamas prostitučių paslaugas į laikraščius „Alio reklama“ ir „Lietuvos rytas“, surasdavo šioms klientus, organizavo centralizuotą klientų skambučių priėmimą ir klientų užsakymų paskirstymą moterims, t. y. apie tai ar klientą priimti nuomojamame bute, ar vykti pas jį, moterims telefonu pranešdavo D. M. arba tyrimo metu nenustatyta moteris, savo automobiliu R. M. veždavo moteris pas klientus į namus ir viešbučius, užtikrindavo jų apsaugą, ir iš šios veiklos I. U. , D. T. , R. M. , D. M. ir R. Č. turėjo pajamų: moterims už lytines paslaugas iš klientų gaunant 70 Lt už pusvalandį ir 100 Lt už valandą, I. U. ir D. T. atitekdavo prostitucija užsiimančių moterų 50 % - 60 % uždirbtų pinigų, kurių dalį, nuo 350 Lt iki 450 Lt, kas mėnesį per A. L. perduodavo R. Č. , R. M. po 30 Lt nuo kiekvienos prostitucija užsiimančios moters nuvežimo į užsakymą ir parvežimą iš jo, D. M. ir kitam tyrimo nenustatytam asmeniui po 5 Lt nuo kiekvieno priimto užsakymo.

Apeliacinio skundo dalyje „Dėl V. Č. turto prievartavimo ir turto sugadinimo“ nurodoma, kad R. Č. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 249 str. 3 d. ir 181 str. 2 d. kaltu neprisipažino ir parodė nesąs susijęs su nusikalstamu susivienijimu „Zeliony“, jo veikloje nedalyvavo, V. Č. turto neprievartavo ir neorganizavo automobilio sudeginimo. Neneigia pažįstantis V. Č. , kartu su juo buvo tardymo izoliatoriuje, pats V. Č. pasakė, kad iš jo žmonos J. Č. reikalaujama perduoti 2000 Lt. Apeliantas apklausiamas parodė, kad V. Č. su A. N. turėjo kažkokių reikalų, susijusių su buto pardavimu, kiek jam žinoma, V. Č. , pardavęs butą, galutinai neatsiskaitė su A. N. . Apie V. Č. žmonai priklausančio automobilio sudeginimą jis (apeliantas) sužinojo iš A. N. , jis tuo metu gulėjo ligoninėje ir su nusikaltimu nėra susijęs. Apelianto ir jo gynėjo manymu, minėtą nusikalstamą veiką sudaro keletas nusikalstamų veikų, nors teismas kvalifikavo kaip tęstinį nusikaltimą.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant bylą prokuroras prašė patenkinti prokuroro apeliacinį skundą, o nuteistųjų A. M. , R. Č. bei jo gynėjo, A. N. , J. A. , D. V. apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija nesutinka su apelianto R. Č. skundo motyvu, jog išvardintos aplinkybės rodo teismo šališkumą ir konstatuoja, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis garantuoja asmeniui vieną svarbiausių jo procesinių teisių – teisių į teisingą teismą. Šis principas įtvirtintas ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. BPK 44 str. 5 d. taip pat garantuoja, kad kiekvienas kaltinamasis turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Šias nuostatas detalizuojantis BPK 58 str. pateikia sąrašą aplinkybių, kurioms esant, teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą. Apeliaciniuose skunduose nenurodyta nė viena šiame proceso įstatyme numatytų aplinkybių. Byloje nėra duomenų, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ar teisėjai būtų buvę šališki, neobjektyvūs, suinteresuoti bylos baigtimi, ar būtų pažeistas konstitucinis nekaltumo prezumpcijos principas. Tai, kad teismas įrodymus įvertino ne taip, kaip pageidavo apeliantai, nereiškia, jog teismas buvo šališkas.

Kolegija nesutinka ir su A. N. skundo argumentu, kad teismas negalėjo remtis nenuosekliais V. Č. parodymais, nes pastarasis pats siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės. Jau iš anksčiau apkaltinamajame nuosprendyje aptartų ir įvertintų V. Č. parodymų matyti, kad jis buvo ne kartą apklaustas ikiteisminiame tyrime, teisiamajame posėdyje (buvo apklaustas ne kartą, nes proceso metu pasikeitė kolegijos sudėtis mirus vienam iš teisėjų ir byla buvo pradėta nagrinėti iš naujo) davė nuoseklius ir esminėse detalėse sutampančius parodymus, todėl negalima teigti, kad jie yra prieštaringi.

Apeliantas J. A. , nesutikdamas su nuosprendžiu, pažymi, jog byla yra sufabrikuota siekiant su juo susidoroti. Šis skundo teiginys yra deklaratyvus ir abstraktus, neparemtas jokiais objektyviais duomenimis, logiškais bei įtikinamais argumentais nepagrįstas. Priešingai, nei teigia J. A. , jo ir kitų apeliantų kaltumas pagrįstas nukentėjusiųjų V. Č. , J. Č. , liudytojo P. Č. , perdavusių pinigus nuteistiesiems, bei liudytojų: A. L. , kuris iš pačių apeliantų žino apie jų įvykdytus nusikaltimus, A. A. , kuriai apie turto prievartavimo atvejus papasakojo J. ir V. Č. , parodymais.

Nors R. Č. ir neigia gavęs 2000 Lt iš J. Č. , tačiau liudytojo A. L. parodymais nustatyta, kad ši pinigų suma išties atiteko R. Č. . Tą aplinkybę patvirtino ir J. Č. .

Jau iš aukščiau aptartų J. Č. ir V. Č. parodymų matyti, kad R. Č. kartu su A. N. reikalavo sumokėti 9000 Lt grasindami susidoroti su šeimos nariais (t. 20, b. l. 95-97; t. 21, b. l. 16-19), o kai V. Č. nesutiko įvykdyti šio reikalavimo, sudegino jo žmonos automobilį. Esant šiems parodymams atmetamas R. Č. skundo argumentas, jog teisme nukentėjusieji nepatvirtino savo parodymų. Didelę dalį savo apeliacinio skundo R. Č. paskyrė A. N. ir V. Č. Buto (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sandoriui. Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad R. Č. iš A. N. sužinojęs, kad butas buvo pelningai parduotas ir gautas didelis pelnas, pradėjo reikalauti iš V. Č. 9000 Lt, be to, didesnės dalies reikalavo ir A. N. . Žemesnės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog R. Č. su A. N. reikalavo perduoti turtą ir grasino fiziniu susidorojimu po buto pardavimo, kuomet V. Č. su A. N. jau buvo atsiskaitęs. Tą aplinkybę, jog R. Č. išties reikalavo iš V. Č. 9000 Lt, patvirtino liudytojas A. L. (t. 20, b. l. 98-102). Kadangi nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais neginčytinai įrodyta apeliantų kaltė prievartavus V. ir J. Č. turtą grasinant panaudoti fizinį smurtą, sugadinti turtą, kas ir buvo padaryta pasitelkus I. V. , todėl visi šie apeliantai, veikų bendrininkų grupėje, privalo atsakyti ir už atsiradusius padarinius. ,,Visuotinai pavojingu būdu“ nėra BK 181 str. 2 d. numatytos sudėties požymis, o ši aplinkybė nurodo, kaip, kokiu būdu buvo sugadintas nukentėjusiųjų automobilis, t. y. padegant.

Kolegija atmeta kaip nepasitvirtinusį A. N. skundo teiginį, jog ne jis prievartavo V. Č. turtą, o priešingai – tai V. Č. prievartavo jo turtą, nes į posėdį iškvietus policijos darbuotoją E. J. bei išreikalavus baudžiamąją bylą Nr. 12-1-1773-01 (tai buvo padaryta A. N. prašymu), kolegija konstatuoja, kad pokalbis tarp A. N. , V. Č. (jo pavardė anksčiau buvo V. M. ) ir dar dviejų nenustatytų asmenų – Jono bei ,,Juvelyro“ vyko 2002-01-11 prie Žirmūnų gatvėje esančio 127 namo, Vilniuje. Tai matosi iš t. 6, b. l. 121 esančio ONTT vyr. inspektoriaus E. J. surašyto protokolo apie techninių priemonių panaudojimą atliekant operatyvinius veiksmus, stenogramos turinio bei E. J. duotų parodymų apeliacinės instancijos teisme. Šie duomenys buvo surinkti baudžiamojoje byloje dėl sukčiavimo ir dokumentų suklastojimo ir su šia baudžiamąja byla neturi nieko bendro. Pokalbio metu iš A. N. buvo reikalaujama grąžinti pinigus už baldus ir televizorių, kuriuos iš prekybos įmonės jis buvo paėmęs su suklastotu pasu. Kaip jau minėta, pokalbis įvyko 2002-01-11, o šioje byloje A. N. nuteistas už veiką, padarytą 2003 m. gegužės, birželio, liepos mėnesiais.

Į J. A. skundo argumentus dėl dalyvavimo nusikalstamame susivienijime nebus atsakoma, nes jis pagal BK 249 str. 1 d. yra išteisintas. Be to, skunde apeliantas J. A. kelia klausimą, koks turtas priklauso V. Č. , už kurio prievartavimą jis yra nuteistas, tačiau iš nuosprendžio matyti, kad turto prievartavimo dalyką sudarė pinigai, o ne butas ir kitas turtas.

Taigi, esant aukščiau išvardintoms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad apkaltinamasis nuosprendis buvo pagrįstas prielaidomis ir spėjimais. Visi nuteistųjų kaltę patvirtinantys įrodymai atitinka BPK 20 str. 3 ir 4 dalyse įrodymams keliamus liečiamumo ir leistinumo reikalavimus ir, remiantis išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, buvo tinkamai ištirti ir įvertinti teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Apeliantas A. N. neteisus teigdamas, kad jo kaltė padegus automobilį grindžiama tų pačių liudytojų A. L. ir I. V. parodymais, o kitų objektyvių ir neginčytinų jo kaltės įrodymų nėra, kadangi jo kaltė be šių dviejų liudytojų parodymų patvirtina nukentėjusiųjų J. ir V. Č. parodymais bei kiti byloje esantys duomenys.

R. Č. , nesutikdamas su nuteisimu dėl pelnymosi iš kitų asmenų prostitucijos, teigia, jog jis buvo kaltinamas: ,,kiekvieną mėnesį I. U. ir D. T. tiesiogiai ar per A. L. mokėjo jam (R. Č. ) dalį gautų iš prostitucijos pinigų“, o teismas nuosprendyje nurodė, jog ,,dalį nuo 350 Lt iki 450 Lt kas mėnesį per A. L. perduodavo R. Č. “ (t. 22, b. l. 5), taip išplėsdamas kaltinimą teismas peržengė nagrinėjimo teisme ribas. Su šiuo skundo argumentu kolegija sutinka, kadangi, kaip matyti iš kaltinamojo akto (t. 18, b. l. 1-2) bei pakeisto kaltinimo teisiamajame posėdyje (t. 21, b. l. 31-33) prokuroras neprašė ir R. Č. nebuvo kaltinamas, jog kiekvieną mėnesį gaudavo konkrečią pinigų sumą iš prostitucijos gautų pinigų, t.y. nuo 350 Lt iki 450 Lt, kaip nurodyta nuosprendyje. Šios aplinkybės iš nuosprendžio turi būti pašalintos, nes tai jau naujos aplinkybės, praplėtusios kaltinimo ribas. Šis padarytas pažeidimas nelaikomas esminiu, nes R. Č. įstatymų garantuotos teisės nebuvo suvaržytos, jis duodamas parodymus kaltės nepripažino dėl pelnymosi iš kitų asmenų prostitucijos, teigdamas, kad jokia forma nesipelnė iš prostitucijos ir nedalyvavo jos organizavime (BPK 369 str. 3 d.). Šis pažeidimas nesukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

Apeliantai A. M. , A. N. ginčija savo kaltę ir dėl neteisėtų svetimų mokėjimo instrumentų – mokėjimo kortelių finansinėms operacijoms inicijuoti, panaudojimą ir panaudojus jas apgaule savo naudai įgijus svetimą turtą, kadangi jie dėl šios nusikalstamos veikos kaltais prisipažino tik iš dalies: A. N. pripažino panaudojęs svetimą mokėjimo kortelę tik 1 kartą, t. y. 2003-09-25 naktį, kai degalinėje pirko alkoholinius gėrimus ir čekyje pasirašė jis; A. M. pripažino su svetimomis kortelėmis keletą kartų pirkęs alkoholinius gėrimus ir kitas prekes parduotuvėje ,,Indauja“ Architektų g. 152, Vilniuje, pats pasirašė ant čekių, o 2003-09-25 minėtoje parduotuvėje pirko prekes kartu su D. V. , pastarasis paaiškino, jog 2003 m. su G. Š. mokėjimo kortele pirkęs alkoholinius gėrimus ir kitas prekes pas pažįstamus pardavėjus L. B. ir J. K. parduotuvėje ,,Indauja“, esančioje Architektų g. 152, Vilniuje, o 2003-09-24 su rasta kortele 3 kartus pirko alkoholį jau anksčiau nurodytoje parduotuvėje ir ,,Statoil“ degalinėje. Nuosprendyje neteisingai konstatuojama, kad A. N. ir D. V. dėl jiems pareikšto kaltinimo kaltais prisipažino, o A. M. , jog kaltu prisipažino pilnai. Viso proceso metu, t.y. tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme jie kaltais prisipažino tik iš dalies – prisipažino pirkdavę prekes parduotuvėje ,,Indauja“, esančioje Architektų g. 152, Vilniuje, kur dirbo pažįstami pardavėjai, bei degalinėse, o visą kitą jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką dėl svetimo turto įgijimo apgaule savo naudai bei svetimų mokėjimo instrumentų panaudojimą finansinėms operacijoms inicijuoti kitose prekybos įtaigose, t. y. vaistinėse, ,,KristiAnos“ salonuose, parduotuvėse ,,Benneton“, ,,Ogmina“, ,,Ikiukas“, ,,Iki“ ir kitose parduotuvėse jie kategoriškai neigė. Teismas kaltę dėl šios nusikalstamos veikos pagrindė nukentėjusiųjų G. Š. ir A. V. parodymais, kurie tik paaiškino mokėjimo kortelių ,,Visa Elektron“ dingimo aplinkybes, liudytojų L. B. , J. K. , dirbusių pardavėjais UAB ,,Indauja“ priklausančioje parduotuvėje Architektų g. 152, Vilniuje, kurie paaiškino aplinkybes, kaip svetimomis mokėjimo kortelėmis apsipirkdavo nuteistieji. A. L. taip pat patvirtino, jog iš A. N. jam žinoma, kad svetimomis mokėjimo kortelėmis naudojosi ir D. V. su A. M. pirkdami parduotuvėje ,,Indauja“ alkoholinius gėrimus bei cigaretes. Vieną kartą A. L. matė, kaip svetima mokėjimo kortele atsiskaitė A. N. . Iš videoįrašų padarytų fotonuotraukų (t. 8, b. l. 51-60, 61-70) matyti, kad 2003-09-25 nuo 6 val. 11 min. iki 6 val. 13 min. D. V. buvo atvykęs į ,,Statoil“ degalinę, esančią G. Vilko 39, o iš fotonuotraukų, esančių b. l. 61-70 matyti, jog į ,,Statoil“ degalinę Kareivių g. 13, Vilniuje, buvo atvykę A. N. su D. V. , tačiau data ir laikas, kada tai buvo nenustatyta. Be to nuosprendyje dar yra aptarti telefoniniai pokalbiai, užfiksuoti techninių priemonių pagalba tarp A. N. ir D. V. , įvykę 2003-09-21; 2003-09-22, 2003-09-23, kuriuose jie kalba apie alkoholinių gėrimų ir cigarečių pirkimą parduotuvėje Lazdynuose, apie vogtos mokėjimo kortelės ir apie jų panaudojimą (t. 17, b. l. 33-37; 44-48). Kitų nuteistųjų kaltę patvirtinančių įrodymų nesurinkta, vadinasi šioje baudžiamojoje byloje esantys duomenys tik patvirtina dalį A. M. , A. N. ir D. V. pateikto kaltinimo, o kita kaltinimo dalis dėl svetimų mokėjimo kortelių panaudojimo bei dėl svetimo turto įgijimo apgaule savo naudai jau aukščiau išvardintose prekybos įstaigose, t. y. vaistinėse, ,,KristiAnos“ salonuose, parduotuvėje ,,Benneton“, ,,Ogmina“, ,,Ikiukas“, ,,Iki“, ,,Maxima“, ,,Eglė“ ir kitose parduotuvėse, nepasitvirtino. Kolegija pažymi, kad apeliantams neinkriminuota ir jie nenuteisti dėl mokėjimo kortelių vagystės, nustatyta, kad svetimas mokėjimo korteles gaudavo D. V. iš vyriškio vardu Olegas. Reikia sutikti su apelianto A. M. skundo teiginiu, kad nuosprendyje pagrindžiant jų kaltę ir svetimų mokėjimo kortelių panaudojimo nurodytose prekybos įstaigose, teismas vadovavosi tik prielaidomis ir spėjimais, kas atsispindi ir nuosprendyje: ,,Nusikalstamos veikos ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nepavyko konkrečiai nustatyti visų aplinkybių, susijusių su kortelių panaudojimu finansinėms operacijoms inicijuoti visuose prekybos taškuose, tačiau neginčytinai nustatyta, kad aptariamais laikotarpiais tomis kortelėmis disponavo kaltinamieji“, tačiau nežiūrint į tai, jie pripažinti kaltais ir nuteisti dėl visų nusikalstamų veikų.

Ikiteisminio tyrimo metu Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrui buvo duota užduotis atlikti rašysenos ir parašų ištyrimą tikslu nustatyti, ar pateiktuose kasos čekiuose atsiskaitant kortele ,,VISA Elektron“ Nr. duomenys neskelbtini, priklausiusia G. Š. nuo 2003-09-19 iki 2003-09-25 įvairiose prekybos įstaigose, kurios nurodytos kaltinamajame akte, esančius parašus pasirašė D. V. , ar A. N. , ar A. M. , ar kitas (kiti) asmuo (asmenys), specialistas, atlikęs tyrimą, išvadoje konstatavo, jog atsakyti į specialistui pateiktą klausimą, ar parašus, esančius pateiktuose tyrimui kasų čekiuose pasirašytus G. Š. , pasirašė D. V. , A. N. , ar kitas asmuo, nėra galimybės dėl tiriamųjų parašų trumpumo, paprastos konstrukcijos, mažo grafinio informatyvumo, skirtingų tiriamųjų ir eksperimentinių parašų atlikimo sąlygų, pateikti laisvieji parašų ir rašysenų pavyzdžiai, nesudaro požymių visumos leidžiančios nustatyti parašus pasirašiusį asmenį (t. 8, b. l. 41-42; 46-49).

Aukščiau aptarti įrodymai, t. y. liudytojų L. B. ir I. K. , dirbusių pardavėjais UAB ,,Indauja“ alkoholinių gėrimų parduotuvėje, parodymais nustatyta, jog D. V. , A. M. ir A. N. šioje parduotuvėje daug kartų pirko alkoholinius gėrimus, cigaretes ir kitas prekes. Kitas įrodymų šaltinis – liudytojas A. L. , taip pat patvirtino, jog jam tik iš A. N. pasakojimo žinoma, kad su svetima mokėjimo kortele jis su A. M. pirkdavo alkoholinius gėrimus, cigaretes UAB ,,Indauja“ parduotuvėje, kurioje vieną kartą už prekes buvo atsiskaityta prie jo. Patys apeliantai taip pat pripažįsta, jog jie su svetimomis mokėjimo kortelėmis pirkdavo tik parduotuvėje ,,Indauja“ ir degalinėse. Esant šiems duomenims, kolegija konstatuoja, jog A. N. , A. M. ir D. V. nuteisti pagrįstai tik už A. V. mokėjimo kortelės neteisėtą panaudojimą ir apgaule svetimo turto įgijimą vienuolika kartų – nuo 2003-03-28 20 val. 36 min. iki 21 val. 09 min.

Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostatomis, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas spėjimais ir prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje buvo išnaudotos visos galimybės ir surinkti visi įrodymai, tačiau abejonių taip ir nepavyko pašalinti.

Apeliantai teigia, kad visos byloje esančios abejonės buvo išaiškintos jų nenaudai. Nekaltumo prezumpcijos principas yra įtvirtintas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d., nustatant, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (31 str.). Nekaltumo prezumpcijos principas reikalauja, kad kaltintojas pateiktų kaltumo įrodymus, o abejonės tarnautų kaltinamojo naudai.

Kolegijos nuomone, byloje nebuvo pateikta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių A. N. , A. M. ir D. V. kaltumą. Žemesnės instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį dalyje dėl G. Š. mokėjimo kortelės panaudojimo pagal byloje esamus kasų čekius atskirose prekybos įstaigose nepagrindė jokiais įrodymais, pats nuosprendyje padarė prieštaraujančias išvadas ir abejones dėl apeliantų kaltumo (t. 22, b. l. 17) ir nuteisė tik už tai, kad aptariamasis laikotarpiais kortelėmis disponavo kaltinamieji, tačiau jie pripažino pirkę prekes tik parduotuvėje ,,Indauja“ ir benzino kolonėlėse. Kolegijos nuomone vien dėl tos priežasties priimti apkaltinamąjį nuosprendį negalima, kad jis iš viso yra naudojęsis 3-4 svetimomis mokėjimo kortelėmis, jas gaudavo iš nenustatyto asmens, vardu Olegas, o nustačius tik dviejų asmenų, kuriems priklausė mokėjimo kortelės, pavardes, galimai jos buvo keičiamos.

Esant aukščiau išvardintoms aplinkybėms, iš nuosprendžio šalintina, jog A. N. , D. V. ir A. M. nuo 2003-09-19 1 1val. 39 min. iki 2003-09-25 06 val. 37 min. veikdami organizuotoje grupėje neteisėtai panaudojo svetimą mokėjimo instrumentą – mokėjimo kortelę finansinėms operacijoms inicijuoti ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą šiose Vilniuje esančiose prekybos įstaigose: UAB ,,Gaira ir partneriai“ vaistinėje, esančioje raugyklos g. 5/1; UAB ,,Palink“ parduotuvėje ,,Ikiukas Užupis“, esančioje Užupio g. 7; UAB ,,Palink“ parduotuvėje ,,Ikiukas Pylimo“, esančioje Pylimo g. 21; UAB ,,Palink“ parduotuvėje ,,Ikiukas Jogailos“, esančioje Jogailos g. 12; UAB ,,Eurofarmacijos vaistinė“ esančioje Gedimino pr. 18; UAB ,,VP Market“ parduotuvėje ,,Minima“, esančioje Gedimino pr. 18; UAB ,,palink“ parduotuvėje ,,Iki Jasinskio“, esančioje Jasinskio g. 16; UAB ,,Ogminos pulsas“ parduotuvėje, esančioje Gedimino pr. 52/1; UAB ,,KristiAna“ salone, esančiame Gedimino pr. 44; UAB ,,Benneton“ parduotuvėje, esančioje Gedimino pr. 25; UAB ,,Palink“ parduotuvėje ,,Iki Eglutė“, esančioje Antakalnio g. 73; UAB ,,Farmakonas“ vaistinėje ,,Pakalnės“, esančioje Jasinskio g. 4-9; UAB ,,Europoje“ Sodų g. 24D-2; UAB ,,Palink“ parduotuvėje Iki stotis“, esančioje Sodų g. 22; parduotuvėje ,,PC-42“, esančioje Didžioje g. 28; UAB ,,VP Market“ parduotuvėje ,,Maxima“, esančioje Mindaugo g. 11; UAB ,,Tonsonas“ parduotuvėje ,,Eglė“, esančioje Pylimo g. 5/2; UAB ,,Senoji teatro vaistinė“, esančioje Geležinkelio g. 16 trisdešimt penkis kartus neteisėtai, apgaule, savo naudai panaudojo G. Š. AB ,,Vilniaus bankas“ ,,Visa Elektron“ mokėjimo kortelę Nr. duomenys neskelbtini, iš viso nupirkdami įvairių prekių už 3103,42 Lt.

Teismas, atlikęs įrodymų tyrimą, nustatė, jog A. N. , D. V. ir A. M. , veikdami bendrininkų grupėje nuo 2003-03-19, 11 val. 39 min. iki 2003-9-25 06 val. 37 min. neteisėtai panaudojo svetimą mokėjimo instrumentą – mokėjimo kortelę finansinėms operacijoms inicijuoti ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą šiose Vilniuje esančiose prekybos įstaigose: UAB ,,Lietuva Statoil“ degalinėje ,,Statoil šalia parlamento“ esančioje Goštauto g. 13; UAB ,,Lietuva Statoil“ degalinėje ,,Statoil Žirmūnų tiltas“, esančioje Sporto g. 16; UAB ,,Indauja“ alkoholinių gėrimų parduotuvėje, esančioje Architektų g. 152; UAB ,,Statoil Lietuva“ degalinėje ,,Statoil Šeškinės kalnas“, esančioje Geležinio Vilko g. 39; UAB ,,Lukoil“ degalinėje ,,Lukoil 1744“, esančioje Olandų g. 57, dvidešimt aštuonis kartus neteisėtai, pagaule, savo naudai panaudojo ir 2003-09-29 nuo 09 val. 57 min. iki 13 val. 37 min. UAB ,,Pakrijas“ degalinėje, esančioje Verkių g. 52; UAB ,,Alsa“ degalinėje, esančioje Molėtų pl. 8; UAB ,,Lukoil Baltija Servisas“ Vilniaus filialo degalinėje, esančioje Olandų g. 57, tris kartus pasikėsino neteisėtai, apgaule, savo naudai panaudoti G. Š. AB ,,Vilniaus bankas“ ,,Visa Elektron“ mokėjimo kortelę Nr. duomenys neskelbtini ir iš viso nupirkdami prekių už 2492,33 Lt.

Be to, nustatyta, jog nuteistieji A. N. , D. V. ir A. M. , veikdami bendrininkų grupėje neteisėtai panaudojo svetimą mokėjimo instrumentą – mokėjimo kortelę finansinėms operacijoms inicijuoti ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą: 2003-03-28 nuo 20 val. 36 min. iki 21 val. 09 min. UAB ,,Indauja“ alkoholinių gėrimų parduotuvėje, esančioje Vilniuje, Architektų g. 152, vienuolika kartų, neteisėtai, apgaule savo naudai panaudojo A. V. AB ,,Nord/LB“ ,,Maestro-Visa Elektron“ mokėjimo kortelę Nr. duomenys neskelbtini ir nupirko įvairių prekių už 596,60 Lt.

Nuteistųjų A. N. , D. V. ir A. M. nusikalstama veika dėl svetimo turto įgijimo apgaule savo naudai bei svetimų mokėjimo instrumentų panaudojimo finansinėms operacijoms inicijuoti teisingai kvalifikuota kaip BK 214 str. ir 182 str. numatytų nusikalstamų veikų sutaptis, tačiau nepagrįstai jiems inkriminuota, jog veikė organizuotoje grupėje, nes tokių įrodymų byloje nesurinkta, laikoma, kad šie nuteistieji nusikalto veikdami paprasta bendrininkų grupe. Dėl organizuotos grupės bus pasisakyta vėliau.

Sprendžiant iš A. N. , A. M. ir D. V. atliktų objektyvių ir subjektyvių veiksmų požymius bei susiklosčiusia teismų praktika tokio pobūdžio bylose laikoma, kad tuomet, kai panaudojamas svetimo mokėjimo instrumentas inicijuojant finansinę operaciją ir siekiant užvaldyti tokiu būdu svetimą turtą tiesiogiai kėsinamasi į norminiais aktais apibrėžtą mokėjimo kortelių naudojimo tvarką bei svetimą turtą, t.y. kėsinamasi į du objektus ir vienu nusikalstamu veiksmu atsiranda dvejopi padariniai. Todėl svetimo mokėjimo instrumento panaudojimas finansinei operacijai inicijuoti kvalifikuojamas kaip BK 214 str. ir BK 182 str. numatytų nusikalstamų veikų sutaptis.

Byla nagrinėjama apeliacinių skundų ribose, todėl šiuo konkrečiu atveju apeliantams ginčijant atliktų objektyviųjų veiksmų apimtį, kolegija konstatuoja, kad nuteistieji panaudojo du svetimus mokėjimo instrumentus turėdami vieningą sumanymą ir per apibrėžtą laiko tarpą atliko keliolika finansinių operacijų siekdami įsigyti svetimą turtą, didesnį kaip vienas MGL, tai kiekvienas mokėjimo instrumento panaudojimas finansinei operacijai inicijuoti nereikalauja atskiro veikos kvalifikavimo pagal BK 214 str., nes visumą inicijuotų finansinių operacijų apjungia vieningas nusikalstamas sumanymas, kurio tikslas – apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą. Tais pačiais motyvais pagrindžiamas ir dviejų skirtingų mokėjimo kortelių, t.y. A. V. ir G. Š. mokėjimo kortelių panaudojimas skirtingu laiku, t. .y. abiems atvejais jie atliko tęstinę veiką turėdami vieningą sumanymą atlikti keliolika finansinių operacijų siekdami įsigyti svetimą turtą.

Kolegija, iš dalies sutikdama su apeliacinių skundų argumentais, kuriuose A. N. , A. M. ir D. V. ginčija jiems inkriminuotus objektyviuosius veiksmus ir vaidmenį pasiskirstymą, svarsto klausimą, ar jų bendrininkavimas atitinka BK 25 str. 3 d. numatytus požymius. Negalima sutikti su nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytomis aplinkybėmis, jog A. N. organizavo neteisėtą svetimų mokėjimo instrumentų – mokėjimo kortelių finansinėms operacijoms inicijuoti panaudojimą, o organizuotos grupės nariai D. V. , A. M. ir pats A. N. apgaule įgijo svetimą turtą bei neteisėtai panaudojo šias korteles, kadangi byloje nesurinkta jokių duomenų apie A. N. , kaip organizatoriaus vaidmenį, o ir negalima padaryti išvados, kad pagal susiformavusią teismų praktiką A. N. , A. M. ir D. V. bendrininkavimas gali būti pripažintas organizuota grupe, nes pagal byloje nustatytas aplinkybes negalima konstatuoti, kad ši grupė buvo pastovi, veikė ilgą laiką ir intensyviai.

Baudžiamajame įstatyme yra nustatyti konkretūs organizuotos grupės požymiai. BK 25 str. 3 d., apibrėžiant organizuotos grupės, kaip vienos iš bendrininkavimo formų sampratą, nurodoma, kad organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Inkriminuojant organizuotą grupę, visais atvejais reikia įvertinti grupės organizuotumo lygį. Tai vertinamasis požymis, kurį teismas nustato įvertinęs faktines bylos aplinkybes. Pagal susiformavusią teismų praktiką organizuotai grupei būdinga išankstinis susitarimas, t. y. susitarimas iki veiksmų atlikimo, be to susitarimas turi būti nelaikino pobūdžio. Dar vienas organizuotai grupei priskiriamas požymis – pastovumas, pasireiškiantis grupės nusikalstamų ryšių ilgalaikiškumu ir tvirtumu. Organizuotai grupei, be kitų požymių, taip pat būdingas veiklos planavimas, vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas grupės viduje. Aptartos ir įvertintos bylos aplinkybės įrodo paprastos bendrininkų grupės, o ne organizuotos, buvimą. Organizuotos grupės buvimą nepatvirtina jokie bylos duomenys. Kad A. N. su A. M. ir D. V. iš anksto ruošėsi ir iš anksto numatė savo veiksmus, nepatvirtina byloje nustatytos aplinkybės. Nesurinkus jokių įrodymų, kad jiems bendrininkaujant ir atliekant objektyviuosius nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 str. 3 d. ir 214 str. bei 25 str. 3 d. ir 182 str. 1 d., veiksmus, pasireiškė būtini organizuotai grupei požymiai, iš nuosprendžio šalinama, kad A. N. . D. V. ir A. M. , A. N. organizavus neteisėtą svetimų mokėjimo instrumentų – mokėjimo kortelių finansinėms operacijoms inicijuoti, panaudojimą, visi apgaule savo baudai įgijo svetimą turtą bei neteisėtai panaudojo svetimus mokėjimo instrumentus finansinėms operacijoms inicijuoti, bei tris kartus pasikėsino neteisėtai, apgaule savo naudai panaudoti t.y. A. V. bei G. Š. mokėjimo korteles, organizuotoje grupėje.

Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tik dėl aukščiau nurodytos nusikalstamos veikos jie buvo nuteisti veikę organizuotoje grupėje, o tie patys asmenys, t. y. A. N. , D. V. ir A. M. už S. K. automobilio vagystę buvo nuteisti, jog veikė bendrai. Be to, ir už trečią nusikalstamą veiką, t. y. dėl R. S. plėšimo veiką, A. M. su D. V. nuteisti taip pat tik už tai, kad veikė bendrai, o organizuota grupė net nebuvo inkriminuota. Ši bendrininkavimo forma sudaroma siekiant padaryti kelis nesunkius ar apysunkius nusikaltimus arba vieną sunkų arba labai sunkų nusikaltimą. Šie A. N. , A. M. ir D. V. padaryti nusikaltimai priskiriami: BK 25 str. 3 d., 214 str. – apysunkiems, o BK 25 str. 3 d., 182 str. 1 d. – nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str.), todėl būtinas požymis – susitarimas daryti kelis nusikaltimus turi būti įrodytas, o iš aukščiau aptartų įrodymų, tokios išvados padaryti negalima. Vadinasi, nesurinkta įrodymų, kad tarp jų būtų buvęs susitarimas daryti kelis nusikaltimus. Pašalinus organizuotos grupės požymį, laikoma, kad A. N. , D. V. ir A. M. aukščiau nurodytas veikas padarė bendrininkų grupėje. Atsižvelgus į šių nuteistųjų vaidmenį darant nusikalstamas veikas, atliktų veiksmų pobūdį ir laipsnį, nepripažintina A. N. , D. V. ir A. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad šios veikos padarytos bendrininkų grupėje. Tokios nuostatos laikėsi ir pirmosios instancijos teismas nuosprendyje aprašydamas jų padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. bei skirdamas bausmes už šiuos nusikaltimus (t. 22, b. l. 33).

Kolegija sutinka su žemesnės instancijos nuosprendyje padaryta išvada, kad R. Č. , A. N. ir J. A. , R. Č. organizavus turto prievartavimą iš V. Č. , visi organizuotoje grupėje ilgą laiko tarpą, per keletą kartų, tęsdami nusikalstamą veiką prievartavo V. Č. turtą. Nuosprendžio teiginys, kad R. Č. , A. N. ir J. A. bendrininkavime yra visi organizuotos grupės požymiai, grindžiamas tuo, jog jų bendrininkavimas atitinka visus BK 25 str. 3 d. apibūdintus organizuotos grupės požymius. Šiuo konkrečiu atveju pripažįstama, kad jie veikė organizuotoje grupėje, nes pagal faktines bylos aplinkybes konstatuojama, kad ši grupė buvo pastovi, veikė ilgą laiką ir intensyviai. Nuteistųjų atlikti objektyvieji veiksmai įrodo, kad tarp jų buvo išankstinis susitarimas prievartauti V. Č. turtą, t. y. padaryti sunkų nusikaltimą. Organizuotumo lygį apsprendžia aukšto lygio nusikalstamos veikos planavimas, vaidmenų pasiskirstymas tarp grupės narių ir R. Č. , kaip grupės vadovo, lyderio ir organizatoriaus nurodymų vykdymas. Tai, kad egzistavo organizuota grupė, įrodo ilgalaikio pobūdžio jų tarpusavio susitarimas ir veiksmų koordinavimas, jų intensyvumas ir planavimas atliekant visus įmanomus veiksmus, kad pasiekti galutinį rezultatą – gauti V. Č. turtą. Pažymėtina, kad vienas iš organizuotai grupei būdingų požymių yra jos lyderio buvimas. Iš bylos duomenų matyti, kad toks asmuo buvo R. Č. , inicijavęs nusikaltimą ir organizavęs, davęs kitiems grupės nariams nurodymus, kurie besalygiškai buvo vykdomi. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, kolegija pritaria teismo išvadai, kad V. Č. turtą prievartavo organizuotos grupės nariai.

Atsakant į prokuroro skundo argumentus bus kartu aptarti ir apeliantų, t .y. A. M. , R. Č. ir jo gynėjo, A. N. , J. A. bei D. V. apeliacinių skundų motyvai dėl bausmių paskyrimo.

Prokuroras, ginčydamas R. Č. , A. N. ir J. A. paskirtas bausmes, mano, jog jos yra neteisingos dėl savo švelnumo, nebuvo vadovautasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais ir nepakankamai įvertintas nusikalstamų veikų pavojingumas, taip pat pažeista bausmės dydžio skyrimo skaičiuojant nuo jos vidurkio taisyklė, numatyta BK 61 str. 2 d. Kolegija su prokuroro skundo argumentais nesutinka ir štai dėl ko:

teismas, skirdamas bausmę nuteistiesiems, vadovavosi bedraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str. ir, kaip to reikalaujama BPK 305 str. 1 d. 4 punkte, kiekvienam nuteistajam individualizuodamas bausmes, nurodė išsamius motyvus. Motyvai aiškūs, konkretūs, atitinkantys nustatytas bylos aplinkybes. Teismas tinkamai įvertino R. Č. , A. N. , J. A. padarytų nusikalstamų veikų kiekį. R. Č. padarė du nusikaltimus, iš kurių vienas priskirtas prie sunkių, kitas – prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 str.); A. N. padarė vieną sunkų, du apysunkius ir vieną nesunkų nusikaltimus (BK 11 str.); J. A. padarė vieną sunkų nusikaltimą (BK 11 str.); jų pavojingumą, atsižvelgė į jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. kad V. Č. turtą prievartavo organizuota grupe, ir į jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Buvo atkreiptas dėmesys į kiekvieno nuteistojo kaltės formą, tikslus ir motyvus, vaidmenį, kaltininkų asmenybes apibūdinančius duomenis, A. N. ir J. A. praeityje padarytus teisės pažeidimus – abu buvo teisti ir turi neišnykusius teistumus, J. A. nusikaltimą padarė per lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos, abu nebuvo bausti administracine tvarka, o R. Č. išvis nebuvo nei teistas, nei baustas. Paskirtų laisvės atėmimo bausmių dydis atitinka bausmės paskirtį bei tikslus (BK 41 str.).

Be to, kolegija įvertina tai, kad jų padaryti nusikaltimai nesukėlė sunkių padarinių V. Č. , iš kurio buvo prievartaujamas turtas, civilinio ieškinio nepareiškė. Kolegija atsižvelgia ir į tai, kad A. N. sumažėjo nusikalstamos veikos apimtis dėl veikų, numatytų BK 25 str. 3 d. ir 214 str., BK 25 str. 3 d. ir 182 str. 1 d. bei pašalinus iš nuosprendžio organizuotos grupės požymį padarant šiuos nusikaltimus, nebeliko ir sunkinančios jo atsakomybę aplinkybės (kolegija nepripažino bendrininkų grupės sunkinančia aplinkybe), tačiau tai dar nereiškia, kad bausmė jam turi būti švelninama.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms nėra įstatyminio pagrindo sugriežtinti bausmes R. Č. , A. N. ir J. A. atitinkamai kiekvienam vieneriais metais ir 2 mėnesiais.

Priešingai, nei teigia prokuroras, pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistiesiems bausmes, teisingos bausmės principo nepažeidė, o bausmės dydžio skyrimo skaičiuojant nuo jos vidurkio taisyklė, numatyta BK 61 str. 2 d., pritaikyta tinkamai. Nors nuteistiesiems paskirtos bausmės yra nežymiai mažesnės nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, tačiau ši aplinkybė nedaro bausmę neteisingą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybes, į kurias atsižvelgė teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes, mano, kad anksčiau paskirtos nuteistiesiems bausmės atitinka teisingai bausmei įstatymo keliamus reikalavimus ir bausmes nežymiai pagriežtinti nėra jokio pagrindo.

Nors apeliantui D. V. sumažėjo nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 1 d. ir 214 str. apimtis, pašalinta, kad šias veikas padarė organizuotoje grupėje ir panaikintas BK 25 str. 3 d. taikymas bei jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau įvertinus nuosprendyje nurodytus neigiamus jo atsakomybę charakterizuojančius duomenis bei itin aktyvų vaidmenį darant nusikalstamas veikas, jam BK 75 str. 1 d. nuostatų taikymui nėra teisinio pagrindo. Paskirta bausmė yra teisinga ir nėra aiškiai per griežta.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, atmetamas R. Č. skunde nurodytas prašymas skirti jam bausmę, savo trukme lygią laikui, išbūtam suėmime. Paskirta teisinga bausmė, todėl dar labiau švelninti nėra pagrindo.

Nėra pagrindo švelninti bausmę nuteistajam A. N. vadovaujantis tais motyvais, kurie buvo nurodyti anksčiau.

J. A. skunde nurodyta aplinkybė, kad jo atžvilgiu buvo naudojamos procesinės prievartos priemonės, nes gimus vaikui 5 mėnesius jam nebuvo leista jo pamatyti ir nesuteikti pasimatymai, nepagrįsta. Tokių duomenų, kad bylą tyrę pareigūnai būtų ėmęsi kokių nors procesinių prievartos priemonių gimus vaikui, nenustatyta. Apelianto nurodytas 2004-10-24 raštas taip pat nepatvirtina jo minėto teiginio, nes viso proceso metu J. A. nebuvo taikytos procesinės prievartos priemonės, kurios prieštarautų įstatymui.

Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų dokumentų nuorašų (t. 22, b. l. 150-157) matyti, kad J. A. turi 3 mažametes dukras, gimusias 1994 m., 2004 m. ir 2006 m., jo dviejų dukrų motina A. A. sunkiai sirgo ir 2007-01-07 mirė. J. A. dirba, o nuo 2006-03-01 iki 2009-02-20 yra išleistas vaiko priežiūros atostogų, jam dėl sunkios materialinės padėties šiuo metu suteiktas papildomas darbas. Tačiau šios aplinkybės negali būti lemiamos svarstant bausmės sušvelninimo klausimą. J. A. nepripažinus kaltės dėl V. Č. turto prievartavimo ir nenustačius nė vienos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kolegijai nėra pagrindo svarstyti BK 62 str. 1 d., 2 d., 3 d. nuostatų taikymą.

Tai, kad nuosprendyje nėra įrašyta jo gynėjos L. Leikauskienės pavardė, nuosprendis nelaikytinas neteisėtu ir nepagrįstu, tai tik spausdinimo techninė klaida. Iš teisiamojo posėdžio protokolo ir byloje esančio orderio matyti, kad viso proceso metu jį gynė advokatė L. Leikauskienė ir nuteistojo teisės į gynybą nebuvo pažeistos (t. 18, b. l. 183; t. 19, b. l. 211).

Atsižvelgus į A. M. teigiamą asmenybės charakteristiką iki nusikalstamų veikų padarymo (anksčiau nebuvo teistas ir baustas administracine tvarka, dirba (t. 19, b. l. 43), yra sukūręs šeimą (t. 19, b. l. 42) jo, kaip bendrininko ne itin svarbų vaidmenį padarant nusikalstamas veikas, į jų pobūdį - padaryti nusikaltimai priskirti apysunkiams ir nesunkiam, į tai kad neatsirado sunkių padarinių, ir pašalinus iš nuosprendžio aplinkybę, jog nusikaltimai padaryti organizuotoje grupėje, nebėra jo atsakomybės sunkinančios aplinkybės. Be to, pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad atlygino 600 Lt žalą A. V. (nukentėjusiojo pareiškimas yra byloje). Įvertinus šią aplinkybę ir sumažėjus jo nusikalstamos veikos apimčiai pašalinus iš nuosprendžio dalį jam inkriminuotų veikų dėl neteisėto svetimų mokėjimo instrumentų – mokėjimo kortelių finansinėms operacijoms inicijuoti panaudojimą, svarstytinas jo apeliaciniame skunde išdėstytas prašymas taikyti BK 75 str. nuostatas. Aukštesnės instancijos teismas šį apelianto argumentą laiko pagrįstą ir tenkina įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, iš kurių matyti, kad atliekant nusikalstamus veiksmus, numatytus BK 182 str. 1 d. ir 214 str., jo vaidmuo buvo antraeilis, nes D. V. gaudavo mokėjimo korteles ir pastarojo kviečiamas važiuodavo kartu su juo apsipirkti, kuomet dirbdavo D. V. pažįstami pardavėjai. Taip pat nenustatyta aktyvių A. M. veiksmų kitose dviejose nusikalstamose veikose.

Vadovaujantis susiklosčiusia teismų praktika, kolegija konstatuoja, kad esant byloje sąlygoms atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, būtina apsvarstyti, ar galima pasiekti bausmės tikslus be realaus bausmės atlikimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad esant BK 75 str. 1 d. numatytoms sąlygoms – A. M. nuteistas laisvės atėmimu už apysunkius ir nesunkų nusikaltimą, svarstytina paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo galimybė. Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai apsvarstęs skundo argumentus ir įvertinęs aptartas aplinkybes, padarė išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog A. M. bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teisėjų kolegija įvertino padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, A. M. indėlį ir vaidmenį darant nusikaltimus, jo itin teigiamą asmenybės charakteristiką, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, sprendžia kad yra tikslinga A. M. taikyti BK 75 str. 1 d., 2 d. nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 3 p., 4 p.,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2006 m . rugsėjo 18 d. nuosprendį pakeisti:

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies, kad A. N. , D. V. ir A. M. nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 str. 3 d., 182 str. 1 d. ir BK 25 str. 3 d., 214 str. padarė organizuotoje grupėje ir tai pripažinta jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, bei kad A. N. organizavo veiką, numatytą BK 25 str. 3 d., 214 str.

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies, kad A. N. , D. V. ir A. M. nuo 2003-09-19, 11 val. 39 min. iki 2003-09-25 06 val. 37 min. veikdami organizuotoje grupėje neteisėtai panaudojo svetimą mokėjimo instrumentą – mokėjimo kortelę finansinėms operacijoms inicijuoti ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą šiose Vilniuje esančiuose prekybos įstaigose: UAB ,,Gaira ir partneriai“ vaistinėje, esančioje Raugyklos g. 5/1; UAB ,,Palink“ parduotuvėje ,,Ikiukas Užupis“, esančioje Užupio g. 7; UAB ,,Palink“ parduotuvėje ,,Ikiukas Pylimo“, esančioje Pylimo g. 21; UAB ,,Palink“ parduotuvėje ,,Ikiukas Jogailos“, esančioje Jogailos g. 12; UAB ,,Eurofarmacijos vaistinė“, esančioje Gedimino pr. 18; UAB ,,VP Market“ parduotuvėje ,,Minima“, esančioje Gedimino pr. 18; UAB ,,palink“ parduotuvėje ,,Iki Jasinskio“, esančioje Jasinskio g. 16; UAB ,,Ogminos pulsas“ parduotuvėje, esančioje Gedimino pr. 52/1; UAB ,,KrisAna“ salone, esančiame Gedimino pr. 44; UAB ,,Benneton“ parduotuvėje, esančioje Gedimino pr. 25; UAB ,,Palink“ parduotuvėje ,,Iki Eglutė“, esančioje Antakalnio g. 73; UAB ,,Farmakomas“ vaistinėje ,,Pakalnės“, esančioje Jasinskio g. 4/9; UAB ,,Eurofarmacijos vaistinė“ vaistinėje Nr. 72, esančioje Sodų g. 24 D-2; UAB ,,Palink“ parduotuvėje ,,Iki stotis“, esančioje Sodų g. 22; parduotuvėje ,,PC-42“, esančioje Didžioji g. 28; UAB ,,VP Market“ parduotuvėje ,,Maxima“, esančioje Mindaugo g. 11; UAB ,,Tonsonas“ parduotuvėje ,,Eglė“, esančioje Pylimo g. 5/2; UAB ,,Senoji teatro vaistinė“, esančioje Geležinkelio g. 16, trisdešimt penkis kartus neteisėtai, apgaule, savo naudai panaudojo G. Š. AB ,,Vilniaus bankas“, ,,Visa Elektron“ mokėjimo kortelę Nr. duomenys neskelbtini, iš viso nupirkdami įvairių prekių už 3103,42 Lt.

R. Č. pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies, kad D. T. kas mėnesį per A. L. perduodavo dalį prostitucija užsiimančių moterų uždirbtų pinigų nuo 350 Lt iki 450 Lt.

A. N. , D. V. ir A. M. panaikinti nuosprendžio dalį dėl BK 25 str. 3 d. taikymo nusikalstamose veikose, numatytose BK 182 str. 1 d. bei BK 214 str.

Pripažinti A. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis savo noru atlygino A. V. 600 Lt nusikaltimu padarytą žalą.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš A. N. , D. V. ir A. M. solidariai priteista 600 Lt A. V. padarytai žalai atlyginti.

A. M. pritaikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p. ir nuosprendžiu paskirtos trejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro ir J. A. apeliacinius skundus atmesti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.