Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-09-06 · Byla Nr. N-62-1683-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-09-06
Bylos Nr.
N-62-1683-07
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Antanas Ablingis (pran.)
Administracinė byla Nr. N 9 (62) – 1683/2007Procesinio sprendimo kategorija – 32 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. rugsėjo 6 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pirmininko), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2006 m. gruodžio 27 d. nutarimu R. R. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytojo pažeidimo padarymą nubaustas 100 litų bauda, nes jis 2006 m. gruodžio 21 d. apie 13 val. 24 min. Vilniuje, Kalvarijų - Gerulaičio gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz" ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (KET) 199 punkto reikalavimą, sukdamas sankryžoje į kairę, nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam automobiliui „Mazda 323 F", su juo susidūrė ir apgadino abu automobilius.

II.

R. R. kaip pareiškėjas kreipėsi į apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti policijos nutarimą ir jo administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Mano, kad nutarimas neteisėtas bei nepagrįstas. Ketino sukti į kairę link „Siemens" arenos, į Gerulaičio gatvę. Tam reikėjo kirsti tris priešingos krypties eismo juostas. Trečioji ir antroji eismo juostos buvo užimtos automobilių, o pirmoji eismo juosta buvo tuščia. Kadangi dažnai tenka važiuoti tame kelio ruože, žinojo, kad pirmąja eismo juosta kirsti minėtą sankryžą negalima. Iš jos leidžiama važiuoti tik viena kryptimi - sukti į dešinę. Tokią važiavimo kryptį nurodo minėtoje atkarpoje pastatyti kelio ženklai ir ant kelios dangos pavaizduotas ženklinimas. Važiuojantiems priešinga kryptimi buvo spūstis; joje stovinčių automobilių vairuotojai, pasitraukdami į kairę - dešinę, sudarė jam galimybę kirsti trečiąją ir antrąją eismo juostas. Žinodamas, kad pirmąja eismo juosta važiuoti tiesiai uždrausta, elgėsi kaip protingas, apdairus ir atidus vairuotojas: lėtai ( 3- 5 km/val. greičiu), dairydamasis į dešinę, kirto trečiąją, po to antrąją ir ketino kirsti pirmąją eismo juostą. Kadangi jo vairuojamo automobilio priekinės dalies ilgis (nuo bamperio iki vairo) yra apie 1,90 m, lėtai, žiūrėdamas į dešinę išvažiavo į pirmąją eismo juostą. Automobilių joje nebuvo. Pervažiavus maždaug pusę pirmos eismo juostos, kai jau buvo aišku, kad minėtoje juostoje automobilių nėra, į dešinę nežiūrėjo, pajuto stiprų smūgį.

Daro šias išvadas:

1) jeigu I. K. , vairavusi automobilį „Mazda 323 F", būtų važiavusi į dešinę, kaip ja įpareigojo kelio ženklai, ji būti sulėtinusi važiavimo greitį ir būtų išvengusi susidūrimo;

2) nukentėjusioji I. K. dėl priekyje stovinčių automobilių nežinodama eismo situacijos pirmojoje eismo juostoje, neįsitikinusi, kad ši eismo juosta yra laisva, staigiai išvažiavo į pastarąją ir dideliu greičiu (pagal eismo sąlygas) važiavo link sankryžos bei ketino ją kirsti tiesiai;

3) jam įvertinti situaciją bei ją pakeisti nebuvo likę nei laiko, nei galimybių, nes nuo to momento kai „Mazda 323 F „išniro" iš antrosios eismo juostos į pirmąją iki susidūrimo buvo likę mažiau kaip 1,5 s (tai tuo atveju, jeigu I. K. ištisinę ženklinimo juostą kirto jos pradžioje ir dar mažiau laiko liko, jeigu ji kirto eismo juosta arčiau sankryžos);

4) pradėjus kirsti sankryžą, važiavo 3-5 km/val. (nuo 0,83 m/s iki 1,38 m/s) greičiu. Įvertinus tai, kad jo vairuojamo automobilio atstumas nuo priekinio bamperio iki vairo yra 1,90 m. daro išvadą, kad neturėjo jokių galimybių numatyti ir išvengi susidūrimo su „Mazda 323 F".

Nurodytų aplinkybių bylą nagrinėjęs pareigūnas netyrė ir nesiaiškino. Pareigūnas vertino įrodymus nevisapusiškai, nepilnai ir neobjektyviai.

Apygardos administracinis teismas po bylos išnagrinėjimo pripažino, kad skundas netenkintinas. Teismas nurodė, kad KET 199 punkte apibrėžta, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kur važiavimo kryptimi yra ne daugiau kaip viena eismo juosta, - ir transporto priemonėms, lenkiančioms pagrindiniame kelyje.

Šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tvirtina, kad ne jo. o kito eismo įvykyje dalyvavusio asmens veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiu įvykiu, tačiau surinktų faktinių duomenų visuma patvirtina, kad dėl kilusio eismo įvykio yra kaltas būtent R. R. .

Bylos rašytiniai įrodymai liudija, R. R. vairuotas automobilis nepraleido lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi iš pirmos juostos, kuri skirta viešajam transportui, tiesiai važiavusio automobilio „Mazda 323 F", Dėl šios faktinės aplinkybės ginčo nėra: tai teismo posėdžio metu patvirtino abu eismo įvykio dalyviai. Liudytojas Mindaugas Kairys teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad dviejuose juostuose sustoję automobiliai praleidinėjo ..Mercedes Benz", „Mazda 323 F" važiavo viešajam transportui skirta juosta 50 km/h greičiu.

Būtent administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai, teismo nuomone, ir lėmė kilusį eismo įvykį, nes KET, sukant į kairę, reikalauja praleisti visas transporto priemones, kurios juda tiesiai priešinga kryptimi. R. R. šios pareigos neįvykdė.

Administracinio teisės pažeidimo byloje yra rašytinis įrodymas - eismo įvykio vietos schema (b. 1. 10), su kuriuo sutiko abu eismo įvykio dalyviai, patvirtindami parašais. Vadinasi, tai įrodymas, dėl kurio nekyla abejonių. Schemoje pažymėtų objektų išsidėstymas nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo kitaip nei policijos priimtame nutarime traktuoti eismo įvykio.

Pareiškėjas skunde keliamos įvykio kilimo versijos taip pat nepaneigia jo kaltės. R. R. tiesiog aiškina situaciją jam palankia linkme. Byloje nėra duomenų, kad I. K. ženkliai viršijo leistiną greitį toje kelio atkarpoje, kas galėtų būti rimta prielaida teigti, kad jos veiksmai lėmė autoįvykį. Tai, kad „Mercedes Benz¹' važiavimo greitis prieš susidūrimą, pasak pareiškėjo, buvo nedidelis, neturi reikšmės analizuojant eismo įvykio mechanizmą. Jei pareiškėjas būtų buvęs atidesnis ar, įvertinęs situaciją ir sankryžą kirtęs didesniu greičiu nei konstatavo skunde, tai būtų leidę išvengti transporto priemonių susidūrimo.

Darytina išvada, kad lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiavusio automobilio nepraleidimas sudaro KET 199 p. pažeidimą. Būtent tarp šio pažeidimo ir eismo įvykio yra priežastinis ryšys. Todėl R. R. padarytas KET 199 p. pažeidimas pagrįstai institucijos kvalifikuotas pagal ATPK 127 str. 2 d. I. K. atlikti veiksmai (kaip matyti iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo, jos atžvilgiu buvo surašytas ATP protokolas už tai, kad ji kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją), negali eliminuoti R. R. atsakomybės už jo padarytus pažeidimus. Vertinant įrodymų byloje visetą, pareiškėjo parodymai vertinami kaip pasirinkta gynybos taktika, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Pareiškėjui skirta mažiausia sankcijoje numatyta bauda, nors bylos nagrinėjimo policijoje metu nebuvo nustatyta jokių jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau šios baudos dydžio, atsižvelgiant į tai, kad neleistina bloginti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėties, teismas nekoreguoja.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatavo, jog policijos nutarimas dėl R. R. yra teisėtas ir pagrįstas. Nėra pagrindo jo naikinti patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens išdėstytais motyvais.

III.

R. R. apeliaciniame skunde prašoma panaikinti apygardos administracinio teismo nutartį ir grąžinti bylą teismui nagrinėti iš naujo. Manoma, kad teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta, kad netinkamai įvertinti jo paaiškinimai ir byloje nustatytos aplinkybes.

KET 199 punkte nustatyta, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kur važiavimo kryptimi yra ne daugiau kaip viena eismo juosta, - ir transporto priemonėms, lenkiančioms pagrindiniame kelyje. Tačiau jo vairuotam automobiliui pradėjus kirsti pirmąją eismo juostą joje automobilių nebuvo. Todėl teismo konstatavimas, jog jis pažeidė KET 199 punktą, nepagrįstas. Šią aplinkybę nurodė paaiškinime, skunde ir bylos nagrinėjimo metu. Šiuos parodymus patvirtina byloje nustatyta aplinkybė, kad nukentėjusioji kirto ištisinę kelio juostą ir per labai trumpą laiko tarpą (pagal eismo įvykio schemą, nuvažiavusi vos 20 metrų), išvystė net apie 50 km/val. greitį. Taigi, tai patvirtina jo nurodytą aplinkybę, kad nukentėjusioji atsirado staiga, o jis pirmoje eismo juostoje buvo ankščiau, negu joje atsirado nukentėjusioji. Todėl tik nukentėjusioji, pamačiusi kliūtį kelyje, galėjo ir privalėjo išvengti susidūrimo stabdydama arba sukdama į dešinę, tačiau to nepadarė. Taigi, nukentėjusioji elgėsi neapdairiai, neatsargiai, neprotingai. Jis pasitraukti iš kelio ir išvengti susidūrimo galimybės neturėjo. Taigi, byloje nustatytina nukentėjusiosios kaltė (dalinė ar pilna). Visas šias aplinkybes patvirtina skaičiavimai, kurių nei nuketėjusioji, nei teismas argumentuotai nepaneigė. Todėl mano, kad byloje turėjo būti skirta autotechninė ekspertizė (ABTĮ 62 straipsnio l dalis), tačiau tai padaryta nebuvo. Iš pasakyto darytina išvada, kad nagrinėjant bylą įrodymai nebuvo vertinami visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai. Dėl išdėstyto laikyti, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, negalima.

Atsiliepimas

Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma apeliacinio skundo netenkinti ir jį atmesti. Teigiama, kad apygardos administracinis teismas tinkamai įvertino pareiškėjo veiksmus, ir, įvertinęs surinktųjų įrodymų visumą, priėmė teisingą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pripažįsta, kad apygardos administracinis teismas padarė pagrįstą įrodymų vertinimą ir jo išvada, jog R. R. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, teisinga. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta, kad apygardos administracinis teismas tinkamai įvertino pareiškėjo veiksmus ir priėmė teisingą sprendimą. Su tokia išvada nesutikti negalima.

Eismo priežiūros tarnybos nutarimu nustatyta, jog R. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 199 punktą, kuriame nustatyta, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kur važiavimo kryptimi yra ne daugiau kaip viena eismo juosta, - ir transporto priemonėms, lenkiančioms pagrindiniame kelyje. Tai bendriausia taisyklė, reiškianti, kad vairuotojas privalo praleisti priešinga kryptimi važiuojančias transporto priemones visais atvejais. Todėl R. R. , sukdamas į kairę, turėjo praleisti visus automobilius, važiuojančius priešinga kryptimi, nesvarbu kuria eismo juosta tie automobiliai važiuotų, t. y. įsitikinti, kad kelias yra laisvas per visas tris juostas, nepriklausomai nuo to, kad ji skirta tik sukantiems į dešinę automobiliams ar visuomeniniam transportui, nes šia juosta be iš tolo matomų autobusų ir troleibusų taip pat leidžiama važiuoti dviračiams ir mopedams. Pažymėtina, kad klausimo, ar R. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 199 punktą ir šis pažeidimas yra automobilių susidūrimo priežastimi, nagrinėjimas yra šios bylos svarstymo dalykas. Todėl šiame procese nesvarstomi kito autoįvykyje dalyvavusio automobilio vairuotojo veiksmai ir nenustatinėjama kaltė. Apygardos administracinis teismas teisingai vadovaudamasis Kelių eismo taisyklių 199 punkto nuostata nurodė, kad patrauktasis administracinėn atsakomybėn asmuo pažeidė taisyklių reikalavimą. Tiek bylą nagrinėjęs pareigūnas, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino autoįvykio kilimo mechanizmą. Objektyvūs įrodymai patvirtina, kad apkaltintasis asmuo nepraleido priešpriešiais važiavusio automobilio. Ta aplinkybė, kad kitas incidento dalyvis važiuodamas visuomeniniam transporto eismui skirta juosta, nesuko privaloma kryptimi ir todėl pažeidė Kelių eismo taisykles, negali būti pripažįstama susidūrimo priežastimi ir tuo pačiu aplinkybe, šalinančia R. R. administracinę atsakomybę. Kadangi apygardos administracinis teismas teisingai vertino įrodymus, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tai jį pakeisti ar panaikinti apelianto nurodytais motyvais nėra pagrindo. Be to, nenustatyta įstatymo pažeidimų, dėl kurių, nepriklausomai nuo apeliacinio skundo, apygardos administracinio teismo nutartis būtų naikintina dėl jos neteisėtumo ar nepagrįstumo. (Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnis, ATPK 297 straipsnis.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą, R. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius