- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-08
- Bylos Nr.
- e2YT-697-543/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-04609-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irmutė Kliučinskienė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ „Turto bankas“
- Kategorijos
- 2.5.2Įpėdiniai
- 2.5.3Paveldėjimas pagal įstatymą
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ „Turto bankas“, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja A. B. kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, pradėdama faktiškai valdyti, priėmė po sūnaus S. K. mirties ((duomenys neskelbtini).) atsiradusį palikimą. Pareiškėja pareiškime nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad mirus jos sūnui liko jo asmeninės nuosavybės teise valdytas turtas - 17/50 dalis buto, (duomenys neskelbtini). Butu ji rūpinasi ir prižiūri nuo sūnaus mirties, šiuo metu jame gyvena. Jos sūnus turėjo du pirmos eilės įpėdinius - nepilnamečius vaikus K. K. ir N. K., kurie palikimo atsisakė. Vaikų motina į palikimą pretenduoti negali, nes santuoka buvo nutraukta iki jos S. K. mirties. Jos vyras, mirusiojo S. K. tėvas, mirė iki atsirandant S. K. palikimui, taigi ji yra vienintelė antros eilės mirusiojo įpėdinė. Mirus sūnui ji priėmė atsiradusį palikimą priimdama jį faktiškai valdyti - sutvarkė bute likusius jo daiktus, pasirūpino, kad būtų sumokėti butui priskaičiuoti komunaliniai mokesčiai, prižiūrėjo ar į butą niekas neįsilaužė. Po kiek laiko į sūnui priklausiusį butą persikraustė gyventi ir pati. Kiek jai žinoma į S. K. palikimą niekas kitas teisių nepareiškė. Per įstatyme nustatytą laiką nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą įteisinti palikimo priėmimą, kadangi buvo stipriai sukrėsta sūnaus mirties, patyrė didelį liūdesį, dvasinius išgyvenimus, todėl negalvojo apie dokumentų tvarkymą.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimu į pareiškimą suinteresuotas asmuo prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, jo atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Paveldėjimas - tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 str. 1 d.). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris - palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre (CK 1.63 str. 1 – 5 d.). Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą (CK 5.51 str. 1 d.). Mirusiojo įpėdiniai pagal įstatymą paveldi pagal eiles: antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė (CK 5.11 str. 2 d.).
Kaip matyti iš mirties liudijimo, S. K. mirė (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis patvirtina, kad S. K. mirė būdamas išsituokęs, turėdamas du pirmos eilės įpėdinius: nepilnamečius vaikus K. K. ir N. K.. Testamento registro išraše nurodyta, kad S. K. palikimo jo vaikai atsisakė. Gimimo įrašas patvirtina, kad S. K. tėvai buvo A. V. K ir A. B. (buvusi Kaminskienė). A. V. K. mirties liudijimu nustatyta, kad jis mirė (duomenys neskelbtini), t.y. dar iki atsirandant S. K. palikimui. Taigi bylos medžiaga patvirtina, kad po S. K. mirties liko tik vienas antros eilės įpėdinis - pareiškėja A. B.. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad S. K. asmeninės nuosavybės teise valdė 17/50 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Byloje pateiktos komunalinių mokesčių sąskaitos, mokėjimo kvitai, vandens apskaitos mazgo keitimo aktas bei liudytojo R. V. parodymai, duoti teismo posėdžio metu patvirtina, kad S. K. bute šiuo metu gyvena jo motina A. B., kuri rūpinasi butu nuo pat sūnaus mirties, moka mokesčius. Byloje nėra duomenų, kad S. K. turtu po jo mirties pradėjo rūpintis ir kiti asmenys.
Taigi byloje surinki ir ištirti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja A. B. po sūnaus S. K. mirties ėmė rūpintis jo turtu, prižiūrėjo jam priklausiusį butą, jame apsigyveno. Pareiškėjos aktyvūs veiksmai, valdant, naudojant ir prižiūrint šį turtą atitinka faktinį palikimo priėmimo turinį. Pareiškėja turi teisę pagal įstatymą paveldėti po sūnaus mirties atsiradusį palikimą, kadangi yra S. K. vienintelė antros eilės įpėdinė, o jo pirmos eilės įpėdiniai palikimo atsisakė. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad S. K. buvo išsituokęs, taigi kitų asmenų, turinčių teisę priimti jo palikimą kartu su pareiškėja, nėra. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra. Įvertinus įrodymų visumą darytina išvada, kad pareiškėja priėmė po jos sūnaus S. K. mirties atsiradusį palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CK 5.50 str. 2 d.).
A. B. laiku nesikreipė į notarą dėl turto paveldėjimo, tačiau faktiškai priėmė po sūnaus mirties atsiradusį palikimą, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270, 307, 448 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
patenkinti pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)) jo motina A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.