- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-01
- Bylos Nr.
- eI3-1144-554/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02562-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Algis Markevičius (pirm.), Audrius Grauželis, Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- E. D.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracija
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Vitunskienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. D. patikslintą skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja 2019 m. gruodžio 16 d. patikslintu skundu kreipėsi į apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti:
- 2019 m. liepos 12 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-569 patvirtinto Nenaudojamų žemės sklypų 2019 metų sąrašo dalį (eilės Nr. 94), kuria E. D. nuosavybės teise valdomas žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), įtrauktas į Nenaudojamų žemės sklypų 2019 metų sąrašą.
Šalies argumentai
Pareiškėja patikslintame skunde nurodė, taip pat jos atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir pagal Žemės mokesčio įstatymą pareiškėja kasmet privalo mokėti žemės mokestį. Per VMI administruojamą elektroninių paslaugų portalą pareiškėja gavo VMI 2019 m. spalio 23 d. suformuotus žemės mokesčio deklaracijos duomenis dėl metinio žemės mokesčio. Žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijos priede nurodytas maksimalus 4 proc. žemės mokesčio tarifas ir pažymėta, kad žemės mokesčio tarifas nurodytas pagal Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1, 6 dalis. Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytas žemės mokesčio tarifas nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad savivaldybės taryba iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 dienos nustato konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje kitą mokestinį laikotarpį, neviršydama šio straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų, o šio straipsnio 3 dalis numato, kad savivaldybės taryba gali nustatyti ir kelis konkrečius mokesčio tarifus, kurie diferencijuojami tik atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų: pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, žemės sklypo naudojimo būdą, žemės sklypo naudojimą arba nenaudojimą, žemės sklypo dydį, mokesčio mokėtojų kategorijas, žemės sklypo buvimo savivaldybės teritorijoje vietą.
Nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286 patvirtino Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašą (toliau - Aprašas), kurio 2 punkte numatyta, jog Aprašo tikslas yra nustatyti nenaudojamus žemės sklypus ir jų savininkus, siekiant išsiaiškinti šių žemės sklypų nenaudojimo priežastis ir apmokestinti jų savininkus maksimaliais žemės mokesčių tarifais. Aprašo 4 punkte numatyti kriterijai, kuriais remiantis į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu tvirtinamą sąrašą (toliau - Sąrašas) įrašoma fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausanti žemė. Aprašo 2¹ punkte numatyta, kad asmenims registruotu laišku siunčiama informacija, kad jų žemės sklypas bus įrašomas arba yra įrašytas į sąrašą ir papildomai paskelbiama Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje www.kaunas.lt. Interneto svetainėje www.kaunas.lt/verslas-finansai/turtas/2019-metai pavyko rasti Nenaudojamų žemės sklypų 2019 metais sąrašą. Nurodoma, kad sąrašas patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. A1-569 ir paskelbtas 2019 m. liepos 18 d. Sąrašo eilės Nr. 75 nurodomas pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas.
Paaiškino, kad pareiškėjos atstovas 2019 m. lapkričio 21 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) seniūniją ir prašė pateikti skundžiamą įsakymą, kitus dokumentus ir informaciją dėl pareiškėjos žemės sklypo įrašymo į sąrašą, taip pat prašė seniūniją pateikti Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyriui siūlymą išbraukti pareiškėjos žemės sklypą iš sąrašo. 2019 m. gruodžio 5 d. (duomenys neskelbtini) seniūnija pateikė atsakymą ir dokumentus. Su atsakymu pateikti duomenys apie 2019 m. balandžio 19 d. neįteikto registruoto laiško išsiuntimą pareiškėjai su 2019 m. balandžio 17 d. raštu, kad 2019 m. gegužės 2 d. planuojamas statinių techninės priežiūros ir saugos patikrinimas ir 2019 m. balandžio 17 d. raštu, kad žemės sklypą planuojama įtraukti į sąrašą. Su atsakymu pateiktas ir 2019 m. balandžio 2 d. Apžiūros aktas. Su atsakymu taip pat pateiktas skundžiamas įsakymas ir duomenys apie jo siuntimą pareiškėjai neįteiktu registruotu laišku.
Akcentavo, kad skundžiamame įsakyme nurodoma, kad pareiškėjos žemės sklypas į sąrašą įrašytas vadovaujantis Aprašo 4.7 punktu. Atitinkamai aprašo 4.7 punkte numatyta, kad į sąrašą įrašomas neprižiūrimas nenaudojamos žemės sklypas ar jo dalis (pažeidžiamos Tvarkymo ir švaros taisyklės). Iš (duomenys neskelbtini) seniūno nurodytų dokumentų neaišku, kuo remiantis nuspręsta, kad pareiškėjos žemės sklypas buvo neprižiūrimas ir nenaudojamas, be to, kokie konkretūs Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-559, reikalavimai buvo pažeisti. Skundžiamo įsakymo dalis yra taip pat neteisėta, nes priimta pažeidžiant Aprašo 6 punkto reikalavimą informuoti žemės sklypo savininką apie ketinimą įtraukti žemės sklypą į sąrašą ir 9 punkto reikalavimą pagrįsti žemės sklypo įtraukimo į sąrašą pagrindus, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, taip pat pažeidžiant viešojo administravimo proceso principą būti išklausytam. Skundžiama įsakymo dalis yra taip pat yra neteisėta, nes priimta 2019 m. liepos 12 d. - pažeidžiant Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta terminą (iki birželio 1 d.) iki kurio turi būti nustatytas žemės mokesčio tarifas.
Pabrėžė, kad pareiškėja nėra gavusi ne tik Aprašo 6 punkte nurodyto pranešimo apie ketinimą įtraukti žemės sklypą į sąrašą, bet ir aprašo 11.1 punkte nurodyto pranešimo apie žemės sklypo įtraukimą į sąrašą bei nėra gavusi skundžiamo įsakymo, o kad būtent šiuo įsakymu jos žemės sklypas įtrauktas į sąrašą sužinojo tik iš Kauno miesto savivaldybės internetinėje svetainėje skelbiamos informacijos. Aprašo 2¹ punkte nurodoma, kad kai Apraše nurodytais atvejais asmenys, kurių nuosavybės teise valdomas žemės sklypas bus įrašomas arba yra įrašytas į sąrašą, informuojami registruotu laišku, jiems siųstina informacija papildomai paskelbiama Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje www.kaunas.lt. Nuo tokios informacijos paskelbimo dienos laikoma, kad žemės sklypo savininkui tinkamai įteikta apraše nurodyta informacija. Tačiau aprašo 2¹ punkto nuostatos nėra pagrindu nesilaikyti Aprašo 6 punkto reikalavimo informuoti žemės sklypo savininką registruotu laišku apie ketinimą įtraukti žemės sklypą į sąrašą ir Aprašo 11.1 punkto reikalavimo pranešti žemės sklypo savininkui registruotu laišku apie žemės sklypo įtraukimą į sąrašą. Nors (duomenys neskelbtini) seniūnija siuntė pareiškėjai registruotus laiškus, tačiau jie nebuvo įteikti, todėl nebuvo išpildyti Aprašo 6 ir 11.1 punktų reikalavimai. (duomenys neskelbtini) seniūnija, siekdama tinkamai įvykdyti Aprašo 6 punkto reikalavimus, turėjo imtis kitų priemonių pareiškėją surasti, o ne formaliai apsiriboti registruoto laiško išsiuntimu. Tuo tarpu pareiškėja, negavusi informacijos apie ketinimą įrašyti jos žemės sklypo į sąrašą, negalėjo tinkamai reaguoti ir atsikirsti. Aprašo 2¹ punktas yra tik papildoma žemės sklypo savininko informavimo priemonė ir tą patvirtina jo formuluotė apie asmenims registruotu laišku siųstinos informacijos papildomą paskelbimą interneto svetainėje. Interneto svetainės nurodytoje skiltyje prie sąrašo skelbiama kokio administracinio akto pagrindu žemės sklypas įtrauktas į sąrašą, tačiau neskelbiamas pats individualus administracinis aktas ir jo turinys, o sąraše nurodomas žemės sklypo adresas, unikalus Nr., seniūnija, Aprašo punktas, kuriuo remiantis žemės sklypas įtrauktas į sąrašą. Interneto svetainėje neskelbiami Aprašo 9 punkte nurodyti duomenys, kuriais remiantis sprendžiama dėl žemės sklypo įtraukimo į sąrašą. Be to, pagal Aprašo 6 punkto nuostatas seniūnai nenaudojamos žemės sklypus nustato iki gegužės 15 d., o pagal Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies žemės mokesčio tarifas nustatomas iki birželio 1 d., kai tuo tarpu skundžiamu 2019 m. liepos 12 d. įsakymu patvirtintas sąrašas paskelbtas 2019 m. liepos 18 d.
Atsiliepimas
Atsakovė ir jos atstovė teismo prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą nurodė, taip pat atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punktas numato, jog išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra ir vietinių rinkliavų ir mokesčiu tarifu nustatymas įstatymų nustatyta tvarka, o žemės apmokestinimo žemės mokesčiu tvarką nustato Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas. Skundžiamas įsakymas priimtas vadovaujantis Aprašo nuostatomis, reglamentuojančiomis žemės, kuriai taikomas padidintas mokesčio tarifas, sąrašo sudarymo ir keitimo procedūras. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1798 ,,Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“, Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklėmis, patvirtintomis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-559 (toliau - Tvarkymo ir švaros taisyklės).
Nurodė, kad atsakovė pareiškėją apie jos pareigą prižiūrėti žemės sklypus priklausančius jai nuosavybės teise ir apie galimai teksiančią prievolę mokėti maksimalų žemės mokestį, jei sklypų priežiūra nepasikeis ir seniūnijai nebus pateikti įrodymai, jog faktinė situacija yra pasikeitusi, informavo registruotu laišku, siųstu jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, taip pat informacija buvo skelbiama internete. Be to, prieš įtraukiant į Sąrašą, ginčo žemės sklypas buvo kelis kartus apžiūrėtas, faktinė padėtis buvo užfiksuota vaizdinėje medžiagoje. (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2019 m. balandžio 17 d. raštu Nr. 51-2-209 pareiškėja buvo įspėta laikytis Tvarkymo ir švaros taisyklių. Visi raštai buvo siunčiami tuometiniu pareiškėjos deklaruotosios gyvenamosios vietos adresu. Seniūnija atliko sklypo apžiūras ir surašė apžiūros aktus, kuriuose atitinkamai užfiksuota, kad pastato (duomenys neskelbtini), techninė būklė yra tokia: neveikianti pastato kritulių surinkimo sistema, stogo danga nesandari, plytų mūras vietomis pradėjęs irti, atviros durys ir langai, leidžiantys netrukdomai patekti į neprižiūrimą pastatą, minėtas pastatas galimai degęs, netvarkinga aplinka. Tai buvo užfiksuota 2019 m. balandžio 2 d. Apžiūros akte Nr. 51-8-90. Atliekant patikrinimą antrą kartą buvo nustatyta, kad žemės sklypas netvarkingas, švara nepalaikoma, mėtosi įvairios šiukšlės (skudurai, plastikas, stiklo tara), kitos atliekos, statybinis laužas (šiferio lakštai, plytos), medžių šakos, lapai, peraugusi žolė; statiniai apdegę, apgriuvę, neužsandarinti, fasadai pažeisti, lietaus vandens nuvedimo sistema pažeista, elektros instaliacija pažeista; teritorijoje yra atviras šulinys; teritorijoje gali būti skatinamas parazitų ir graužikų veisimasis. Šios aplinkybės buvo užfiksuotos 2019 m. lapkričio 25 d. Apžiūros akte Nr. 51-8-189 ir fotofiksacijoje.
Pabrėžė, kad pareiškėjai priklausantis žemės sklypas buvo įtrauktas į sąrašą, nes atitiko Aprašo 4.7 punkte apibrėžtą kriterijų - neprižiūrimas nenaudojamas žemės sklypas ar jo dalis (pažeidžiamos Tvarkymo ir švaros taisyklės). Kauno miesto Tvarkymo ir švaros taisyklių 3 punkte nustatyta, kad asmenys tvarko ir palaiko švarą jiems įstatymų nustatyta tvarka priskirtose arba faktiškai naudojamose teritorijose patys arba sudaro sutartis su kitais asmenimis dėl tokių darbų atlikimo. P. T. ir švaros taisyklių 7 punktą teritorijų naudotojai privalo nuolat: valyti ir prižiūrėti kiemus, sklypus, gatves, šaligatvius ir kitas jiems priskirtas teritorijas, surinkti ir išvežti šiukšles ir atliekas (7.1. papunktis); mesti sąšlavas į specialiai tam skirtus konteinerius arba kitas specialias surinkimo priemones (dėžės, maišus ir panašiai) (7.2.papunktis); priskirtose teritorijose prižiūrėti, kad neaugtų krūmai ir piktžolės, teritoriją šienauti periodiškai taip, kad žolės aukštis būtų ne daugiau kaip 12 cm (7.3. papunktis); naikinti piktžoles nuo šaligatvių ir pėsčiųjų takų, panaudojant herbicidus arba kitus chemikalus, teisės aktų nustatyta tvarka (7.4. papunktis); tvarkyti žaliąsias atliekas (šakas, lapus, nupjautą žaliųjų vejų žolę) Savivaldybės tarybos patvirtintų Kauno miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka (7.5. papunktis). Pagal 25.14 punktą - draudžiama palikti netvarkoma, apleista invaziniais augalais ir piktžolėmis nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Pareiškėja pažeidė šiuos Tvarkymo ir švaros taisyklių reikalavimus, todėl nustačius, kad ginčo atveju pareiškėja nevykdė teisės aktais jai nustatytos pareigos tvarkyti žemės sklypą, atsakovas, neviršydamas jam priskirtos kompetencijos ir nepažeisdamas pagrindinių akto priėmimo procedūrų, pareiškėjos sklypą pagrįstai įtraukė į Nenaudojamų žemės sklypų 2019 metų sąrašą. Pareiškėja nėra nurodžiusi pagrįstų teisinių pagrindų skundžiamai akto daliai panaikinti.
Nurodė, kad individualiais administraciniais aktais yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo individualų administracini akta pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (liet, tik šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudė šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jo teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymu nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teise žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą. Dėl to negalima sutikti su pareiškėjos skunde nurodoma pozicija, kad įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.
Pabrėžė, kad įsakymas priimtas nepažeidžiant Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodyto termino (nustatyti mokesčio tarifą iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 dienos). Kauno miesto savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T-248 „Dėl 2019 metų žemės mokesčio tarifų ir neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio nustatymo“ buvo patvirtinti žemės mokesčio tarifai 2019 metų laikotarpiui. Taigi, akivaizdu jog žemės mokesčio dydis 2019 metams nustatytas 2018 m. gegužės 29 d. sprendimu.
Be to, Tvarkymo ir švaros taisyklės buvo paskelbtos Teisės aktų registre, todėl pareiškėjos argumentai dėl tariamai jai neaiškių žemės sklypo įtraukimo į Sąrašą motyvų tėra jos užimta gynybinė pozicija, siekiant išvengti daugiau kaip 3000 Eur žemės mokesčio mokėjimo. Turint nuosavybę savininkams privalo rūpintis jiems priklausančiu turtu. Aplinkybė, kad įsakyme nebuvo nurodyti konkretūs Tvarkymo ir švaros taisyklių punktai nesudaro pakankamo pagrindo ginčijamo akto dalį panaikinti, atsižvelgiant į tai, kad ši aplinkybė nesukliudė pareiškėjai suprasti visuomeninių santykių esmės ir turinio, taip pat ginti savo teises teisme.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2018 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T-248 patvirtino nuo 2019 metų pradžios įsigaliojančius žemės mokesčio dydžius. Šis sprendimas Teisės aktų registre ir oficialioje savivaldybės interneto svetainėje buvo paskelbtas 2018 m. gegužės 30 d. Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat ir šiame sklype esantys 2 statiniai (tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenys). Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninių paslaugų portale 2019 m. spalio 23 d. pareiškėjai buvo suformuota žemės mokesčio deklaracija ir jos priede buvo nurodytas maksimalus 4 proc. žemės mokesčio tarifas, kuris nustatytas remiantis Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1, 6 dalimis. 2019 m. liepos 18 d. Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje (www.kaunas.lt/verslas-finansai/turtas/2019-metai) buvo patalpintas Nenaudojamų žemės sklypų 2019 metais sąrašas, kuris buvo patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. A1-569 (ginčijamas administracinis aktas). Sąrašo eilės Nr. 94 įrašytas pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas. Pareiškėjos atstovas 2019 m. lapkričio 21 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) seniūniją ir prašė pateikti skundžiamą įsakymą, kitus dokumentus dėl pareiškėjos žemės sklypo įrašymo į sąrašą. Pareiškėjos atstovas taip pat prašė (duomenys neskelbtini) seniūniją pateikti atsakovei siūlymą išbraukti pareiškėjos žemės sklypą iš sąrašo. (duomenys neskelbtini) seniūnija 2019 m. gruodžio 5 d. pareiškėjos atstovui pateikė prašomus dokumentus, kurie patvirtino, kad 2019 m. balandžio 19 d. registruotu laišku pareiškėjai jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu buvo siųstas 2019 m. balandžio 17 d. raštas, kuriuo pareiškėja informuojama, jog 2019 m. gegužės 2 d. planuojamas statinių techninės priežiūros ir saugos patikrinimas, taip pat ir 2019 m. balandžio 17 d. raštas, kad jos žemės sklypą planuojama įtraukti į nenaudojamų sklypų sąrašą. Kartu buvo siųstas ir 2019 m. balandžio 2 d. Apžiūros aktas Nr. 51-8-90 dėl prastos pastato techninės ir aplinkos (sklypo) būklės. Akto duomenys patvirtina, jog atsakovės atstovai nustatė, kad pastato techninė būklė prasta, taip pat netvarkinga ir statinių buvimo vietos aplinka (be to, ir 2019 m. lapkričio 25 d. Apžiūros akto Nr. 51-8-189 duomenys ir foto nuotraukos taip pat patvirtina, jog faktinė situacija nuo 2019 m. balandžio 2 d. visiškai nepasikeitė), nors (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2019 m. balandžio 17 d. raštu Nr. 51-2-209 pareiškėja buvo įspėta laikytis Tvarkymo ir švaros taisyklių. Pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad registruotas laiškas pareiškėjai įteiktas nebuvo ir buvo grąžintas atsakovei. Registruotu laišku pareiškėjai taip pat buvo siųstas ir ginčijamas įsakymas, tačiau ir šis laiškas grįžo neįteiktas, nes pareiškėja per nustatytą terminą siuntų iš pašto įstaigos neatsiėmė.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punktas numato, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra ir vietinių rinkliavų ir mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka. Žemės apmokestinimo žemės mokesčiu tvarką nustato Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas. Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalį mokesčio tarifas nustatytas - nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog savivaldybės taryba iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 dienos nustato konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje kitą mokestinį laikotarpį, neviršydama šio straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų. Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalį savivaldybės tarybai suteikta teisė nustatyti konkrečius mokesčio tarifus, kurie gali būti diferencijuojami atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų: 1) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį; 2) žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį; 3) žemės sklypo naudojimą arba nenaudojimą; 4) žemės sklypo dydį; 5) mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį); 6) žemės sklypo buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus). Tai duoda pagrindą išvadai, kad Kauno miesto savivaldybės tarybai yra suteikta teisė priimti norminio pobūdžio administracinius teisės aktus, kuriais ji gali nustatyti konkretų žemės mokesčio tarifo dydį, bei jį diferencijuoti, priklausomai nuo žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo ir pobūdžio, žemės sklypo naudojimo sąlygų (priežiūros). Kaip jau buvo paminėta, Kauno miesto savivaldybės taryba 2018 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T-248 nustatė žemės mokesčio tarifus 2019 metams. Pareiškėja objektyviai apie tai privalėjo žinoti, nes šis teisės aktas buvo paskelbtas oficialioje savivaldybės svetainėje ir TAR.
Žemės, kuriai taikomas padidintas mokesčio tarifas, sąrašo sudarymo ir keitimo procedūras reglamentuoja Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286 patvirtintas Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) (teismas vadovaujasi Aprašo redakcija, galiojusia ginčijamo įsakymo priėmimo metu). Aprašas taip pat oficialiai paskelbtas TAR ir savivaldybės internetinėje svetainėje, todėl jo nuostatos pareiškėjai objektyviai turi būti žinomos. Pagal Aprašo 3 punktą nenaudojama žemė apibrėžiama, kaip žemė, kurioje esantys statiniai apleisti, neprižiūrimi ar nenaudojami, arba neužstatyta neprižiūrima žemė. Kriterijai, kurių nors vieną atitikus, žemė įrašoma į Sąrašą, įtvirtinti Aprašo 4 punkte. Ginčo atveju aktualus Aprašo 4.7 punkte numatytas kriterijus, pagal kurį atsakovės direktoriaus 2019 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. A1-569 pareiškėjos žemės sklypas buvo įtrauktas į Nenaudojamų žemės sklypų 2019 metų sąrašą (eilės Nr. 94). Aprašo 4.7 punkte numatyta, kad į nenaudojamų žemės sklypų sąrašą įrašomas neprižiūrimas, nenaudojamos žemės sklypas ar jo dalis (pažeidžiamos Tvarkymo ir švaros taisyklės). Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų 2014 m. lapkričio 6 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-559 (teismas vadovaujasi Taisyklių redakcija, galiojusia ginčijamo įsakymo priėmimo metu), 3 punkte įtvirtinta nuostata, kad asmenys tvarko ir palaiko švarą jiems įstatymų nustatyta tvarka priskirtose arba faktiškai naudojamose teritorijose patys arba sudaro sutartis su kitais asmenimis dėl tokių darbų atlikimo. Taisyklių 7 punkte imperatyviai nurodyta, kad teritorijų naudotojai privalo nuolat užtikrinti švarą ir tvarką jiems priskirtose teritorijose, valyti ir prižiūrėti kiemus, sklypus, gatves, šaligatvius ir kitas jiems priskirtas teritorijas, surinkti ir išvežti šiukšles ir atliekas (7.1 punktas); prižiūrėti, kad neaugtų krūmai ir piktžolės, teritoriją nušienauti bent vieną kartą per mėnesį (žolės aukštis turi būti ne daugiau kaip 12 cm) (7.3 punktas). Taisyklės pareiškėjai taip pat objektyviai turi būti žinomos (skelbtos TAR, savivaldybės interneto svetainėje).
Nagrinėjamu atveju administracinės bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad ginčo žemės sklypo prasta faktinė situacija buvo užfiksuota 2019 m. balandžio 2 d. Apžiūros akte Nr. 51-8-90. Akto duomenys patvirtina, jog atsakovės atstovai nustatė, kad pastato techninė būklė labai prasta, netvarkinga visa žemės sklypo aplinka. Pabrėžtina ir tai, kad ir 2019 m. lapkričio 25 d. Apžiūros akto Nr. 51-8-189 duomenys, foto nuotraukos taip pat patvirtina, jog faktinė situacija nuo 2019 m. balandžio 2 d. visiškai nepasikeitė. Taigi, atliktų patikrinimų duomenys patvirtina, kad ginčo sklypas buvo netvarkomas, nuotraukose matosi nepašalintos atliekos, šiukšlės. Paminėti duomenys (užfiksuoti 2019 metų balandžio – gegužės mėnesiais) įgalino atsakovę Aprašo 4.7 punkte nustatyto kriterijaus pagrindu ginčo žemės sklypą įtraukti į Nenaudojamų žemės sklypų sąrašą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovei priimant sprendimą dėl Sąrašo tvirtinimo, buvo surinkta pakankamai faktinių duomenų, patvirtinančių ginčo žemės sklypo nepriežiūros faktą, kuris tęsėsi ir toliau - daugiau negu pusė metų (2019 m. lapkričio mėnesio duomenys). Aprašo 9 punkte numatyta pareiga seniūnui sudaryti sąrašus pagal Aprašo 8 punkto reikalavimus ir iki liepos 1 d. pateikti Savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyriui kartu su Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašais ir turima vaizdine medžiaga (nuotraukos, žemėlapiai ir pan.). Finansų ir ekonomikos skyrius, gavęs iš seniūnų Aprašo 9 punkte nurodytus sąrašus, per 10 darbo dienų parengia Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą dėl Sąrašo tvirtinimo ir nustatyta tvarka teikia jį pasirašyti Savivaldybės administracijos direktoriui (Aprašo 10 p.). Teismas paminėto teisinio reglamentavimo esminių pažeidimų nenustatė.
Aprašo 2-1 punktas reglamentuoja, kad kai Apraše nurodytais atvejais asmenys, kurių nuosavybės teise valdomas ar nuomojamas (naudojamas) žemės sklypas bus įrašomas arba yra įrašytas į Sąrašą, informuojami registruotu laišku, jiems siųstina informacija papildomai paskelbiama Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje www.kaunas.lt. Nuo tokios informacijos paskelbimo dienos laikoma, kad žemės sklypo savininkui ar nuomininkui (naudotojui) tinkamai įteikta Apraše nurodyta informacija. Aprašo 6 punkte numatyta, kad Kauno miesto seniūnai (toliau – seniūnai) seniūnijų teritorijose iki gegužės 15 d. nustato nenaudojamos žemės sklypus, kurie atitinka bent vieną Aprašo 4.2 - 4.7 papunkčiuose nustatytų kriterijų, sudaro tokių žemės sklypų sąrašą, registruotu laišku per 10 darbo dienų informuoja žemės sklypų savininkus ir nuomininkus (naudotojus) apie ketinimą įtraukti į sąrašą ir (arba) ketinimą bausti už Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą ir kreipiasi į Savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrių (toliau – Skyrius) dėl informacijos pateikimo. Aprašo 11 punkte įtvirtinta nuostata, kad Finansų ir ekonomikos skyrius per 10 darbo dienų nuo Aprašo 10 punkte nurodyto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo pasirašymo dienos: 11.1. - registruotu laišku praneša įrašytų į Sąrašą žemės sklypų valdytojams (žemės nuomos mokesčio mokėtojams) apie jų valdomų žemės sklypų įrašymą į Sąrašą ir apmokestinimą Savivaldybės tarybos nustatytu mokesčio tarifu; 11.2. - pateikia Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai šio įsakymo nuorašą ir praneša įrašytų į Sąrašą žemės sklypų savininkams apie jų žemės sklypų įrašymą į Sąrašą ir apmokestinimą Savivaldybės tarybos nustatytu žemės mokesčio tarifu.
Teismui pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, kad atsakovė tinkamai įvykdė Aprašo 2-1, 6, 11 punktų reikalavimus – pareiškėjai Apraše numatytą informaciją ir dokumentus siuntė registruotu laišku jos oficialiai deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir papildomai šią informaciją patalpino Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje (ginčo dėl šių faktinių aplinkybių nekilo). Atsakovė negali būti atsakinga už neapdairius pareiškėjos veiksmus – nesugebėjimą iš pašto įstaigos pasiimti registruotų laiškų. Darydamas šią išvadą teismas pabrėžia, kad atsakovės atstovai neturi galimybių priversti pareiškėją nueiti į pašto įstaigą ir su jai pašto įstaigos paliktu pranešimu atsiimti registruotą laišką. Pareiškėja yra nekilnojamojo turto savininkė, ji privalo tinkamai rūpintis savo turtu, todėl papildoma administracinė našta atsakovei (bet kokia kaina betarpiškai pranešti turto savininkui, jog jis savo žemės sklype susirinktų šiukšles) būtų akivaizdžiai neproporcinga ir neįgyvendinama. Be to, kaip jau buvo paminėta, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjai turėjo būti žinoma apie Taisyklėse nustatytą pareigą tvarkyti ir palaikyti švarą savo žemės sklype. Be to, ši pareiga yra bendro pobūdžio ir suprantama protingam bei apdairiam asmeniui, tinkamai besirūpinančiam, savo turtu.
Viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) 8 straipsnis, reglamentuojantis individualaus administracinio akto bendruosius turinio reikalavimus, numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, pagrįsti nepiktnaudžiavimo valdžia bei kitais principais. Kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu (aktualu ginčo atveju), kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011).
Teismas pabrėžia, kad Taisyklių nuostatų analizė duoda pagrindą išvadai, kad jose įtvirtinti bendri elementarūs ir visiems suprantami reikalavimai, kuriais protingas ir apdairus asmuo vadovaujasi nuolat, net ir nežinodamas šio norminio administracinio akto konkretaus turinio. Aplinkybė, kad ginčijamame įsakyme nenurodyti konkretūs Taisyklių punktai, tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė šioje administracinėje byloje, teismo vertinimu, nesudaro pakankamo pagrindo ginčijamo administracinio akto dalį panaikinti, atsižvelgiant taip pat ir į tai, kad ši aplinkybė nesukliudė pareiškėjai suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jos teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Tai duoda pagrindą išvadai, kad skundžiamas įsakymas atitinka esminius VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. A1-569 patvirtinto Nenaudojamų žemės sklypų 2019 metų sąrašo dalį (eilės Nr. 94), todėl pareiškėjos patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjos patikslintas skundas atmetamas, todėl teismo išlaidos jos naudai nepriteistinos (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo bei jų atstovų argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjos E. D. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.