Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono vyriausiosios specialistės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) 2020 m. sausio 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-44-2020 J. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 261 straipsnio 1 dalį 220 Eur bauda. Nutarime nurodoma, kad 2019 m. rugsėjo 24 d., 10.00 val., žemės ūkio paskirties žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), žemės sklypo nuomos sutarties pagrindu išsinuomotas VšĮ (duomenys neskelbtini) nuo 2016 m. liepos 21 d. turi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išduotą licenciją eksploatuoti tirus, šaudyklas ir 2016 m. rugpjūčio 30 d. Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas VšĮ (duomenys neskelbtini) išdavė leidimą Nr. L1-0000005 eksploatuoti šaudyklą adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono skyrius 2019 m. rugsėjo 24 d. patikrinimo metu nustatė, kad VšĮ (duomenys neskelbtini), vykdydamas veiklą nuomojamajame žemės sklype, žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) naudoja ne pagal jo pagrindinę naudojimo paskirtį (žemės ūkio), t. y. žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) stovi vienas didesnis ir trys mažesni be pamatų mediniai statiniai (atviros stoginės), du jūriniai konteineriai, iš padangų ir medienos padėklų pastatyti atitvarai (sienelės), skirti šaudymui į taikinius. Žemės sklype pastatyti vartai su užrašu „Privati valda, eiti, įvažiuoti draudžiama!“ ir „STOP įeiti draudžiama, vyksta šaudymas“. Dalyje sklypo auga žolė ir medžiai, dalyje – smėlis ir žvyras. Patikrinimo metu surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 12ZN-333-(14.12.78.). Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostatą, žemės ūkio paskirties žemėje galima tik žemės ūkio veikla, susijusi su žemės ūkio maisto produktų gamyba ir apdorojimu, ūkyje pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų perdirbimas ir šių produktų realizavimas, bei žemės ūkio veiklai reikalingų statinių statymas, tačiau iš (duomenys neskelbtini) bendruomenės centro ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato gaunamų pranešimų matyti, kad žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), intensyviai vyksta šaudymo veikla o, tai, kad minima teritorija naudojama šaudymui, rodo teritorijoje pakabinti įspėjamieji ženklai, pastatyti laikini statiniai – atviros stoginės, kurios skirtos šaudymui, ir su šaudymo veikla susiję kiti statiniai, saugumui užtikrinti iš automobilių padangų įrengta sienelė bei kt. Klaipėdos rajono skyrius 2019 m. birželio 20 d. raštu Nr. 12SD-2635-(14.12.104.) informavo VšĮ (duomenys neskelbtini) (bei žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininkus), kad jeigu jie nori ir toliau tęsti šaudymo veiklą žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), turėtų kreiptis į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorių dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) paskirties pakeitimo, kad žemės sklypą būtų galima naudoti pagal pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirtį arba iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. sutvarkyti teritoriją taip, kad sklypas būtų naudojamas pagal šiuo metu jam nustatytą pagrindinę žemės sklypo paskirtį – žemės ūkio, t. y. pašalinti su žemės sklypo paskirtimi nesusijusius statinius, įrenginius (4 stogines, tirą, jūrinius konteinerius, kitus įrenginius, inžinerinius statinius bei kt.), kas susiję su šaudymo veikla ir trukdo naudoti žemės sklypą pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. Iš 2019 m. rugsėjo 26 d. patikrinimo metu nustatytų aplinkybių ir 2019 m. rugsėjo 4 d. gauto Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos rašto matyti, kad dėl žemės naudojimo paskirties ir būdo pakeitimo žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), prašymas nebuvo gautas, todėl VšĮ (duomenys neskelbtini) direktorius J. M., žinodamas, kad šaudymo veikla neatitinka numatytos žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), paskirties nesiėmė jokių veiksmų, kad šaudymo veikla atitiktų nustatytą žemės sklypo paskirtį ir toliau naudojo sklypą, nesilaikydamas Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto, kuriame įtvirtinta nuostata, kad žemės savininkas ar naudotojas privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, kas objektyviai atitinka ANK 261 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimo požymius. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. M. atstovas advokatas Irmantas Balčiūnas apskundė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams.

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2020 m. gruodžio 22 d. nutarimu J. M. atstovo advokato Irmanto Balčiūno skundą patenkino ir panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. sausio 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-44-2020 (ROIK 19108654617), bei administracinio nusižengimo teiseną J. M. nutraukė. Teismas nutarime nurodė, jog nagrinėjamu atveju, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė paskirtis – žemės ūkio, tačiau jis yra žvyro karjeras, ir pagal NŽT išvadą derlingo dirvožemio sluoksnio, kuriame būtų galima vykdyti žemės ūkio veiklą nėra, tačiau ir paskirties keitimas yra negalimas dėl žemės sklypo patekimo į kraštovaizdžio tvarkymo zoną. Žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas nenustatytas. Pažymėtina, kad pagal 2005 m. vasario 28 d. žemės sklypo kadastro (su nekilnojamojo turto elementais) duomenis, kuris parengtas Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 13.6-787 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką), perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius turėtiems žemės (miško) sklypus, Klaipėdos rajone“, pagrindu, duomenyse apie žemės naudmenų kiekybines charakteristikas ir vertę, nurodoma 5.05 ha nenaudojamos žemės, kas reiškia, kad atkūrus nuosavybę, žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo derlingo dirvožemio. Be to, teismas nurodė, jog VšĮ (duomenys neskelbtini) veiklą vykdo pagal išduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei licenciją Nr. (duomenys neskelbtini) nuomojamajame žemės ūkio žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Leidimas išduotas vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-383 patvirtintų Šaudymo tirų ar šaudyklų, jų teritorijų reikalavimai bei ginklo panaudojimo ir nuomojimo tire ar šaudykloje taisyklių reikalavimais. Išduodant leidimą eksploatuoti tirą, šaudyklą, nenumatytas reikalavimas, nurodyti žemės sklypo pagrindinę panaudojimo paskirtį. Apylinkės teismas pažymėjo, jog žemės sklypo savininkas O. A. 2016 m. nusipirko žemės sklypą, jau netinkamą naudoti pagal pagrindinę žemės sklypo paskirtį, kuriame jau 2005 m. atkūrus nuosavybę, žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo derlingo dirvožemio. Derlingo dirvožemio sluoksnio, kuriame būtų galima vykdyti žemės ūkio veiklą, žemės sklype nėra, žemės sklypo paskirties keitimas yra negalimas. Žemės sklypas pagal 2016 m. rugpjūčio 10 d. nuomos sutartį išnuomotas VšĮ (duomenys neskelbtini), kuris, nekomerciniais tikslais žemės sklypą naudoja laisvalaikio ir poilsio praleidimui, organizuojant šaudymo varžybas bei užsiėmimus asmenims, pageidaujantiems nurodytą forma leisti laisvalaikį. VšĮ (duomenys neskelbtini) veiklą vykdo pagal išduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei licenciją Nr. (duomenys neskelbtini), leidimas išduotas vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-383 patvirtintų Šaudymo tirų ar šaudyklų, jų teritorijų reikalavimai bei ginklo panaudojimo ir nuomojimo tire ar šaudykloje taisyklių reikalavimais. Teismas pažymėjo, kad išduodant leidimą eksploatuoti tirą, šaudyklą, nenumatytas reikalavimas, nurodyti žemės sklypo pagrindinę panaudojimo paskirtį. Žemės įstatymo 25 straipsnio 1 ir 2 dalyje bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr. 3D-830/D1- 920 redakcija) „Dėl žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“ patvirtintą žemės naudojimo būdų turinio aprašą, nėra apibrėžta, kokioje žemės, sklypo paskirtyje, galima vykdyti tokio pobūdžio šaudymo veiklą. Be to, teismas pažymėjo ir tai, kad 2018 m. gruodžio 18 d. nutarimu NŽT Klaipėdos rajono skyrius nutraukė administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 261 straipsnio 1 dalį žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui O. A., nenustatęs nusižengimo požymių ir nutarime konstatavo, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 25 straipsnio 1 ir 2 dalį bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-01-20 įsakymu Nr. 3D-37/D1- 40 „Dėl žemės naudojimo būdo turinio aprašo patvirtinimo“ patvirtintą žemės naudojimo būdų aprašą, nėra apibrėžta, kokioje žemės sklypo paskirtyje, galima vykdyti tokio pobūdžio veiklą. Teismas nurodo, jog tokias išvadas NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2018 m. gruodžio 18 d. nutarime nutraukti administracinio nusižengimo teiseną O. A. darė nustatęs, kad nebuvo pažeisti jokie teisės aktai, taip pat pripažino, kad žemės sklype nuo 2008 m. įregistruotas mažasis smėlio-žvyro karjeras, nors nustatyta pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio. Apylinkės teismo nuomone, nuo NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2018 m. gruodžio 18 d. priimto nutarimo žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), faktinė situacija nesikeitė, todėl šiuo atveju byloje neįrodyta, jog J. M. pažeidė Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punktą, t. y. nenaudojo žemės pagal pagrindinę naudojimo paskirtį. Kadangi byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių, patikimų ir neginčijamų įrodymų, jog J. M. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 261 straipsnio 1 dalyje, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena J. M. nutrauktina.

3. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono vyriausioji specialistė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. nutarimą ir palikti Institucijos priimtą 2020 m. sausio 9 d. nutarimą, kuriuo J. M. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 261 straipsnio 1 dalį 220 Eur bauda nepakeistą. Institucijos nuomone, teismas netinkamai įvertino visus byloje pateiktus įrodymus, netinkamai išnagrinėjo asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn ir Nacionalinės žemės tarnybos argumentus, netinkamai taikė teisės aktų normas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog žemės sklypo kadastro Nr. 5538/0015:278 paskirties keitimas yra negalimas, todėl joje negali būti vykdomas intensyvus, nevienkartinis, šaudymas. Nurodo, jog Klaipėdos rajono skyrius, įvertinęs Žemės ūkio ministerijos 2019-01-08 raštą Nr. 2D-58- (12.148E.), Klaipėdos apygardos prokuratūros viešojo gynimo skyriaus 2019-05-24 raštą Nr. 4-S- 1860 „Dėl šaudyklos veiklos vykdymo (duomenys neskelbtini)“, 2019-06- 20 išsiuntė O. A., R. A., (duomenys neskelbtini) direktoriui J. M. raštą Nr. 12SD-2635- (14.12.104.) „Dėl žemės naudojimo“, kuriuo skyrius informavo tiek žemės sklypo savininkus, tiek J. M., kad jeigu nori ir toliau tęsti šaudymo veiklą žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), turi kreiptis į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorių dėl žemės sklypo paskirties pakeitimo, kad žemės sklypą būtų galima naudoti pagal pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirtį arba iki 2019 m. rugpjūčio 31 d., sutvarkyti teritorija taip, kad sklypas būtu naudojamas pagal šiuo metu nustatytą pagrindine žemės sklypo paskirtį – žemės ūkio, t. y. pašalinti su žemės sklypo su jo paskirtimi nesusijusius statinius, įrenginius (4 stogines, tirą, jūrinius konteinerius, kitus įrenginius, inžinerinius statinius bei kitą), kas susiję su šaudymo veikla ir trukdo naudoti žemės sklypą pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. Institucijos nuomone, J. M., žinodamas jog žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) paskirties keitimas negalimas, toliau tyčia, sąmoningai vykdė draudžiamą (duomenys neskelbtini) veiklą, statė statinius, t. y. toliau naudojo žemės sklypą nesilaikydamas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto, kas objektyviai atitinka ANK 261 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimo požymius.

3.2. Institucijos apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, o naudojimo būdas nenustatytas, tačiau, formuojant šį žemės sklypą, 2005-02-28 buvo nustatyti Žemės sklypo kadastro (su nekilnojamojo turto elementais) duomenys. Šių duomenų 15 punkte nustatyta, kad ūkinės veiklos pobūdis – 10. Atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2003-10-28 rašto Nr. 3B-(9.2)-2708, adresuoto Apskričių viršininkų administracijoms, 5 priedą „Ūkinės veiklos pobūdis“, koeficientas 10 – žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ūkinės veiklos pobūdis – ūkininko ūkiui. Todėl, Institucijos nuomone, šiame žemės sklype galimi statyti statiniai žemės ūkio veiklai ar alternatyviajai veiklai reikalingi statiniai tik parinkus ūkininko sodybos vietą šiame žemės sklype.

3.3. Institucija apeliaciniame skunde nurodo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, 25 straipsnio 3 dalimi, žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), negalima jokia statinių statyba, kadangi šiuo metu nėra patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas. Institucijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino administracinio nusižengimo byloje surinktos medžiagos, t. y. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2019 m. sausio 8 d. rašto Nr. 2D-58-(12.148 E.) „Dėl Žemės sklypo naudojimo šaudyklai (tirui) eksploatuoti“, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo yra įregistruotas juridinis faktas – nekilnojamasis daiktas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje). Be to, Institucija pažymi, jog Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2019 m. spalio mėnesio rašte, adresuotame O. ir R. A. pateikė išsamų išaiškinimą dėl žemės sklypo paskirties keitimo ir jame nurodė, kad žemės sklype naujos statybos bei ūkininkų sodybų kūrimas yra negalimas, numatytas šioje vietoje pagal Kraštovaizdžio tvarkymo specialųjį planą miškų atkūrimas ir miškų gausinimas, draudžiama naikinti natūralią augaliją ir gyvūniją, saugoma biologinė įvairovė, draudžiama statyti statinius, nesusijusius su ekosistemų apsauga ir t.t.

4. J. M. atstovas advokatas Irmantas Balčiūnas atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. nutarimą, kuriuo panaikintas Institucijos priimtas 2020 m. sausio 9 d. nutarimas ir administracinio nusižengimo byla J. M. nutraukta, palikti nepakeistą.

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino Institucijos priimtą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukė. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

7. Pagal ANK 261 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė už žemės naudojimo reikalavimų pažeidimus apibrėžiama alternatyviais veiksmais: 1) žemės sklypų naudojimu ne pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą; 2) trukdymu žemės naudotojui naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą.

8. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 4400-0546-5950, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso O. A. ir R. A., 2016 m. spalio 10 d. Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 3914 pagrindu. Daikto pagrindinė paskirtis – žemės ūkio, žemės sklypo plotas 5.3 ha, žemės ūkio naudmenų plotas 0.15 ha, kitos žemės plotas 5.15 ha. 2019 m. rugsėjo 25 d. O. A. ir R. A. kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją su prašymu, pakeisti žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kita, ir nustatyti naudojimo būdą komercinės paskirties objektų teritorijos. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2019 m. spalio mėn. raštu, nurodė, jog žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) paskirties keitimas yra negalimas dėl žemės sklypo patekimo į kraštovaizdžio tvarkymo zoną ir neatitiktų bendrojo plano sprendinių, patvirtintų Klaipėdos rajono savivaldybės Tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T11-166. Žemės sklypo kadastro (su nekilnojamojo turto elementais) duomenimis, kadastro vietovė – (duomenys neskelbtini), nenaudojamos žemės – 5.05 ha. NŽT prie žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2017 m. liepos 14 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 12ŽN-266-(14.12.73.) pateikta išvada, jog patikrintas žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklype yra iškasinėtas, smėlis, žvyras. Derlingo dirvožemio sluoksnio, kuriame būtų galima vykdyti žemės ūkio veiklą nėra <...>. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro pagrindinių duomenų išrašo duomenimis VšĮ (duomenys neskelbtini) įregistruota 2006 m. balandžio 12 d.. 2017 m. rugsėjo 15 d. Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnyba raštu informavo NŽT, jog Klaipėdos apskrities VPK, 2016 m. rugpjūčio 30 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) išdavė leidimą eksploatuoti tirą, šaudyklą Nr. L1-0000005, adresu (duomenys neskelbtini) Leidimas išduotas neterminuotam laikui. Leidimas išduotas atsižvelgiant į 2016 m. rugpjūčio 12 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) prašymą ir vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-383 patvirtintų Šaudymo tirų ar šaudyklų, jų teritorijų reikalavimai bei ginklo panaudojimo ir nuomojimo tire ar šaudykloje taisyklių (toliau - Taisyklės), reikalavimais. Išduodant leidimą eksploatuoti tirą, šaudyklą, aukščiau minėtas teisės aktas nenumato reikalavimo, nurodyti žemės sklypo pagrindinę panaudojimo paskirtį. 2016 m. rugpjūčio 10 d. Žemės sklypo nuomos sutartimi O. A. ir VšĮ (duomenys neskelbtini) sudarė 5.3 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį.

9. Apygardos teismas, įvertinęs aukščiau paminėtas faktines administracinio nusižengimo bylos aplinkybes, Institucijos apeliacinį skundą, J. M. atstovo atsiliepimą į apeliacinį skundą bei kitus administracinio nusižengimo bylos duomenis, pritaria tiek pirmosios instancijos teismo, tiek J. M. ir jo atstovo pozicijai, jog žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) žemės naudojimo būdas nėra nustatytas. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė paskirtis – žemės ūkio, tačiau jis yra žvyro karjeras, ir pagal NŽT išvadą derlingo dirvožemio sluoksnio, kuriame būtų galima vykdyti žemės ūkio veiklą nėra, tačiau ir paskirties keitimas yra negalimas dėl žemės sklypo patekimo į kraštovaizdžio tvarkymo zoną. Pagal 2005 m. vasario 28 d. žemės sklypo kadastro (su nekilnojamojo turto elementais) duomenis, kuris parengtas Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 13.6-787 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką), perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius turėtiems žemės (miško) sklypus, (duomenys neskelbtini)“, pagrindu, duomenyse apie žemės naudmenų kiekybines charakteristikas ir vertę, nurodoma 5.05 ha nenaudojamos žemės, kas reiškia, kad atkūrus nuosavybę, žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo derlingo dirvožemio. žemės sklypo savininkas O. A. 2016 m. nusipirko žemės sklypą, jau netinkamą naudoti pagal pagrindinę žemės sklypo paskirtį, kuriame jau 2005 m. atkūrus nuosavybę, žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo derlingo dirvožemio. Derlingo dirvožemio sluoksnio, kuriame būtų galima vykdyti žemės ūkio veiklą, žemės sklype nėra, žemės sklypo paskirties keitimas yra negalimas.

10. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punktą žemės sklypo savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. VšĮ „Registrų centras“ išraše yra nurodyta, kad žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo paskirtis – žemės ūkio, kurio plotas 5.3000 ha, žemės ūkio naudmenų plotas viso: C. 1500 ha, iš jo: pievų ir natūralių ganyklų plotas: 0.1500 ha, kitos žemės plotas: 5.1500 ha. Pagal Klaipėdos rajono benamio plano sprendinius, žemės sklypas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į miškų ūkio ir žemės ūkio paskirties teritoriją. Žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) parengtoje 2004-08-18 kadastrinių matavimų byloje, žymimoje žemės sklypo naudmenų eksplikacijoje nurodyta, kad žemės sklypo dalies naudmenos yra 0,15 ha pievos, kita žemė - 0,10 ha želdiniai, 5,05 ha nenaudojama žemė. Taigi, pagal Žemės įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, žemės sklype ūkinė veikla nėra galima dėl didelės dalies nenaudojamo žemės ploto, kuris yra žvyro karjeras, tačiau pagal faktinę padėtį ir teisės aktų reikalavimus, žemės sklypas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka žemės ūkio paskirtį, kurios dėl galiojančių Teritorijų planavimo dokumentų bei kitų teisės aktų, nėra teisinio pagrindo keisti į kitą paskirtį.

11. Be to, iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, jog 2018 m. gruodžio 18 d. nutarimu NŽT Klaipėdos rajono skyrius nutraukė administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 261 straipsnio 1 dalį žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui O. A., nenustatęs nusižengimo požymių ir nutarime konstatavo, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 25 straipsnio 1 ir 2 dalį bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-01-20 įsakymu Nr. 3D-37/D1- 40 „Dėl žemės naudojimo būdo turinio aprašo patvirtinimo“ patvirtintą žemės naudojimo būdų aprašą, nėra apibrėžta, kokioje žemės sklypo paskirtyje, galima vykdyti tokio pobūdžio veiklą. Pažymėtina, jog tokias išvadas NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2018 m. gruodžio 18 d. nutarime nutraukti administracinio nusižengimo teiseną O. A. darė nustatęs, kad nebuvo pažeisti jokie teisės aktai, taip pat pripažino, kad žemės sklype nuo 2008 m. įregistruotas mažasis smėlio – žvyro karjeras, nors nustatyta pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio. Todėl Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog nuo NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2018 m. gruodžio 18 d. priimto nutarimo žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), faktinė situacija nesikeitė, todėl šiuo atveju byloje neįrodyta, jog J. M. pažeidė Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punktą, t. y. nenaudojo žemės pagal pagrindinę naudojimo paskirtį.

12. Apeliaciniame skunde Institucijos atstovė tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė dėl žemės sklype esančių statinių, tačiau Apygardos teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus ir pažymi, jog atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr. 3D-830/D1-920 redakcija) dėl Žemės naudojimo būdo turinio aprašymo (toliau – Aprašas) bei teisinį reguliavimą, žemės sklypo savininkas ir/arba naudotojas žemės sklype vykdantis veiklą nepriskiriama komercinei veiklai, kuriai pagal Aprašo turinį gali būti naudojami I grupės nesudėtingi statiniai, esantys žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), neturi pareigos keisti žemės sklypo paskirtį, kurios keitimas pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus yra negalimas. Todėl NŽT Klaipėdos rajono skyriaus patikrinimo akte Nr. 12ŽN-333-(14.12.78.) nurodyti įrenginiai ir/arba statiniai gali būti laikomi žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir naudojami pagal žemės sklypo savininko ir/ar naudotojo poreikį, kadangi žemės sklype yra 5,05 ha ploto nenaudojama žemė, žemės sklype ūkinė veikla nėra galima dėl didelės dalies nenaudojamos žemės, kuri yra žvyro karjeras, o esantys nesudėtingi statiniai naudojami kitiems poreikiams.

13. Apygardos teismas, atsižvelgęs į visa tai, kas buvo paminėta, pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog šioje administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių, patikimų ir neginčijamų įrodymų, jog J. M. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 261 straipsnio 1 dalyje, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena jam buvo nutraukta pagrįstai.

Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono vyriausiosios specialistės apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.