- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-28
- Bylos Nr.
- eI-2408-406/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01403-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Čekanauskas
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo panaikinti 2017 m. birželio 8 d. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, kuriuo jam skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.
Pareiškėjas ir jo atstovai nurodo, kad 2017 m. gegužės 23 d. atsakovas pateikė prašymą Nr. (32)(2.21)-SD-1180, kuriuo prašė pateikti sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos - papeikimo skyrimo Jungtinės profesinės sąjungos teritorinio padalinio Marijampolės krašto profesinės sąjungos padalinio Vilkaviškio rajono savivaldybės valstybės tarnautojų ir darbuotojų profesinės sąjungos komiteto pirmininko pavaduotojui Investicijų, strateginio planavimo ir vietinio ūkio skyriaus vyriausiajam specialistui A. G.. 2017 m. gegužės 30 d. komiteto pirmininkas M. S. pateikė atsakymą dėl sutikimo Nr. J-4, nurodydamas, kad A. G. savo tarnybine padėtimi nepiktnaudžiavo, pasirašydamas kaip daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) gyventojas dėl rangovo UAB „Polistatyba" padarytų defektų, juo labiau, kad pagal Statybos techninį reglamentą kiekvienam rangovui privalu ištaisyti atsiradusius defektus garantinio laikotarpio metu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes atsakymu buvo pasiūlyta Investicijų, strateginio planavimo ir vietinio ūkio skyriaus vyriausiajam specialistui A. G. sušvelninti skiriamą tarnybinę nuobaudą, nes ji yra per griežta. Atsakovas neatsižvelgė į šį pasiūlymą ir paliko A. G. paskirtą tarnybinę nuobaudą - papeikimą. Dėl šios priežasties, 2017 m. birželio 19 d. pareiškėjas kreipėsi į atsakovą raštu Nr. RJ-401, nurodydamas, kad tokios nuobaudos skyrimas, nesant profesinės sąjungos sutikimo, pažeidžia Profesinių sąjungų įstatymą ir nepagrįstai suvaržo profesinės sąjungos galimybę pasinaudoti teise teikti pasiūlymus dėl drausminės nuobaudos skyrimo. Atsakovas, pateikė rašytinį atsakymą Nr. (32)(2.21)-SD-1432, kuriuo nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo buvo gautas M. S. raštas su išreikšta pozicija dėl nuobaudos skyrimo „Dėl sutikimo", laikytina, kad teisės aktų nuostatos nebuvo pažeistos ir naikinti paskirtos tarnybinės nuobaudos nėra pagrindo. Pareiškėjas ir jo atstovai nurodo, kad nesutinka su atsakovo pozicija ir paskirta tarnybine nuobauda. Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 str. 2 d. numato, kad skiriant drausmines nuobaudas, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas. Nurodo, kad reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma apsaugos garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje. Todėl šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamojo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga. Ginčo atveju atsakovui pateikus prašymą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, profesinė sąjunga, išsamiai pagrįsdama savo poziciją, atsisakė duoti sutikimą ir pateikė pasiūlymą dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo, tačiau atsakovas šį nesutikimą ir pasiūlymą ignoravo, paskirdamas tarnybinę nuobaudą A. G.. Pabrėžia, kad atsakovas profesinės sąjungos komiteto pirmininko atsakymą nepagrįstai įvertino, kaip sutikimą su A. G. paskirta tarnybine nuobauda. Mano, kad iš tarpusavio dokumentinio susirašinėjimo akivaizdu, kad profesinės sąjungos komitetas kategoriškai nesutiko su tokios nuobaudos skyrimu, nurodydamas, jog nuobauda yra perteklinė. Todėl atsakovas privalėjo tinkamai įvertinti pateiktą argumentaciją, motyvus, inicijuoti diskusijas šiuo klausimu ir galiausiai, nesutikęs su pareiškėjo nuomone, kreiptis į teismą dėl nesutikimo panaikinimo, o ne vienasmeniškai skirti tarnybinę nuobaudą. Teigia, jog tai yra įprasta praktika profsąjungų ir valstybės tarnautojų darbo santykiuose, jeigu pastarieji yra kartu ir profesinės sąjungos nariai. Nurodytos faktinės aplinkybės, kad atsakovas, nepaisydamas pateikto nesutikimo ir nepagrįstai prilygindamas jį sutikimui, skyrė papeikimą A. G., pripažintinos atsakovo veikimu ultra vires, pažeidžiančiu ne tik teisinio reglamentavimo, bet ir A. G. interesų pažeidimu. Tuo remiantis, 2017 m. birželio 8 d. įsakymas yra naikintinas. Prašo tenkinti skundą.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas su prašymu nesutinka, nurodo, kad ginčijamas įsakymas pagrįstas ir teisėtas. Paaiškino, kad savivaldybės administracijos direktorius, gavęs informacijos apie Investicijų, strateginio planavimo ir vietinio ūkio skyriaus vyriausiojo specialisto A. G. galimai padarytą tarnybinį nusižengimą 2017 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. B-ĮV-538 sudarė komisiją. Komisija, atklikusi tyrimą 2017-05-19 surašė išvadą Nr. TN-1 „Dėl Investicijų, strateginio planavimo ir vietinio ūkio skyriaus vyriausiojo specialisto A. G. tarnybinio nusižengimo“. Komisija konstatavo, kad A. G., vykdydamas tarnybines pareigas, t. y. būdamas atsakingu už energetinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos įgyvendinimo administratorių veiklos priežiūrą ir kontrolę, eidamas Investicijų, strateginio planavimo ir vietinio ūkio skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, nenusišalindamas nuo sprendimų, susijusių su gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), sprendimų priėmimu, nevykdė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalis 2 punkte nustatyto reikalavimo elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog yra interesų konfliktas, ir tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, jo veikla akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš valstybės tarnautojų. Atsižvelgiant į tai, kad Investicijų, strateginio planavimo ir vietinio ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas A. G. yra Jungtinės profesinės sąjungos teritorinio padalinio Marijampolės krašto profesinės sąjungos padalinio Vilkaviškio rajono savivaldybės valstybės tarnautojų ir darbuotojų profesinės sąjungos komiteto pirmininko pavaduotojas, Savivaldybės administracija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, 2017 m. gegužės 23 d. raštu Nr. (32)(2.21)-SD-1180 „Dėl sutikimo“ kreipėsi į Jungtinės profesinės sąjungos pirmininką A. D. ir į Jungtinės profesinės sąjungos teritorinio padalinio Marijampolės krašto profesinės sąjungos padalinio Vilkaviškio rajono savivaldybės valstybės tarnautojų ir darbuotojų profesinės sąjungos komiteto pirmininką M. S.. Rašytiniame kreipimesi buvo pateikta informacija apie atliktą tyrimą dėl Investicijų, strateginio planavimo ir vietinio ūkio skyriaus vyriausiojo specialisto A. G. padaryto tarnybinio nusižengimo bei paprašyta pateikti sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Jungtinės profesinės sąjungos teritorinio padalinio Marijampolės krašto profesinės sąjungos padalinio Vilkaviškio rajono savivaldybės valstybės tarnautojų ir darbuotojų profesinės sąjungos komiteto pirmininkas 2017 m. gegužės 30 raštu Nr. J-4 „Dėl sutikimo“ atsakė, kad A. G. savo tarnybine padėtimi nepiktnaudžiavo, pasirašydamas defektiniame akte kaip daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) gyventojas, todėl atsižvelgiant į tai, pasiūlė sušvelninti skiriamą tarnybinę nuobaudą. Atsakovo atstovas daro išvadą, kad profesinės sąjungos valdymo organas su drausminės nuobaudos skyrimu sutiko, tik pasiūlė skiriamą drausminę nuobaudą sušvelninti, todėl, jo nuomone, pareiškėjo teiginiai, kad „tarnybinė nuobauda paskirta nesilaikant Profesinės sąjungos įstatymo, t. y. negavus profesinės sąjungos sutikimo“, nepagrįsti. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalis įpareigoja darbdavį prieš skiriant drausminę nuobaudą darbuotojams, išrinktiems į įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos valdymo organus, gauti išankstinį profesinės sąjungos valdymo organo sutikimą. Nagrinėjamu atveju toks sutikimas buvo gautas, todėl pareiškėjui skundžiamu įsakymu buvo paskirta tarnybinė nuobauda. Pastebi tai, kad įstatymas neįpareigoja darbdavio prieš skiriant drausminę nuobaudą darbuotojui su profesine sąjunga suderinti drausminės nuobaudos rūšį ir gauti sutikimą dėl nuobaudos rūšies. Akcentuoja, jog tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta už netinkamą pareigų vykdymą ir visiškai nesietina su jo naryste ar veikla profesinėje sąjungoje. Savivaldybės administracijoje A. G. dėl jo dalyvavimo profesinės sąjungos valdymo organuose nėra diskriminuojamas ir niekas nesiekia su juo susidoroti, priešingai, A. G. yra gerbiamas, ilgametis Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, kaip profesinės sąjungos atstovas dalyvauja įvairių Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaromų komisijų veikloje. Prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas nepagrįstas ir atmestinas.
Pareiškėjo teigimu, tarnybinė nuobauda jam paskirta nepagrįstai, pažeidžiant procedūrą, nes profesinė sąjunga 2017 m. gegužės 30 d. raštu Nr. J-4 „Dėl sutikimo“ atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą. Jo nuomone, atsakovas šį nesutikimą ir pasiūlymą visiškai ignoravo, nepagrįstai atsakymą dėl švelnesnės nuobaudos paskyrimo vertino kaip sutikimą. Tokie pareiškėjo teiginiai nepagrįsti. Jokių kitų argumentų, pagrindžiančių jam skirtos tarnybinės nuobaudos neteisėtumą, pareiškėjas nenurodo.
Tarnybinės nuobaudos paskyrimas, iš anksto negavus profesinės sąjungos sutikimo, yra esminis procedūrinis pažeidimas, esantis pakankamu pagrindu paskirtai nuobaudai panaikinti (žr. pvz. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr.A-92-261/2015). Taigi nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumo, aktualu vertinti 2017 m. gegužės 30 d. Jungtinės profesinės sąjungos teritorinio padalinio Marijampolės krašto profesinės sąjungos padalinio Vilkaviškio rajono savivaldybės valstybės tarnautojų ir darbuotojų profesinės sąjungos komiteto pirmininko raštą Nr. J-4 „Dėl sutikimo“, nustatant, ar jame buvo išreikštas sutikimas, suteikęs Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriui teisę skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą ir ar tokiu būdu nebuvo pažeista nuobaudos skyrimo procedūra.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą visų asmenų lygybės principą, profesinių sąjungų veiklos reglamentavimą tarptautiniuose teisės aktuose, taip pat į šiuo aspektu aktualią Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad teisinio reguliavimo dėl profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti (neduoti) sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo galimo administracijos neteisėto poveikio dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui veikos, už kurią vidaus reikalų įstaigos vadovas yra numatęs skirti tarnybinę nuobaudą, pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (pvz., ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuotina veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui ir pan.), aiškiai išdėstyti savo poziciją (sutinka/ nesutinka) dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui ir apie savo sprendimą pranešti prašymą pateikusiam asmeniui. Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti profesinės sąjungos tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004, išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2819/2012, 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2819/2012, 2017 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2861-438/2017).
Pabrėžtina, kad profesinės sąjungos komitetas, kaip darbuotojų atstovas, įgyvendindamas savo teises, turi laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo, visų asmenų lygybės prieš įstatymą principų, negali piktnaudžiauti savo teisėmis, savo sprendimų negali grįsti formaliais, priimamo sprendimo neįtakojančiais, pažeidimais, o pats sprendimas turi būti nedviprasmiškas ir konkretus, aiškiai apibrėžiantis profesinės sąjungos komiteto poziciją dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo jo diskrecijos ribose. Sąžiningumas yra bendrasis teisės principas, išreiškiantis elgesio matą, atitinkantį protingumo ir teisingumo principų reikalavimus. Sąžiningas subjektas yra toks, kuris veikia rūpestingai ir teisingai. Sąžiningumas reikalauja atidumo, rūpestingumo bei draudžia piktnaudžiauti teise. Pagal Profesinių sąjungų įstatymo 4 straipsnį profesinės sąjungos veikia, laikydamosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, šio bei kitų Lietuvos Respublikos įstatymų. Tai lemia, kad profesinės sąjungos, savo veikloje gindamos savo narių teises, taip pat turi laikytis sąžiningumo principo ir šią veiklą vykdyti rūpestingai, nepiktnaudžiaujant jai suteiktomis teisėmis.
Iš 2017 m. gegužės 30 d. rašto Nr. J-4 „Dėl sutikimo“ turinio spręstina, kad Jungtinės profesinės sąjungos teritorinio padalinio Marijampolės krašto profesinės sąjungos padalinio Vilkaviškio rajono savivaldybės valstybės tarnautojų ir darbuotojų profesinės sąjungos komiteto pirmininkas, atsakydamas į atsakovo prašymą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pateikimo, nevertino tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumo tuo aspektu, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Teismo vertinimu, profesinės sąjungos komitetas, gavęs atsakovo kreipimąsi dėl sutikimo skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, šioje situacijoje piktnaudžiavo jam suteikta teise kontroliuoti, kad jos nariai nebūtų persekiojami dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje, elgėsi nesąžiningai, savo teisę neduoti sutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui įgyvendino netinkamai, nes savo poziciją darbdaviui išreiškė nemotyvuotai, nesuprantamai, neaiškiai ir nekonkrečiai, taip galimai siekdamas suvaržyti atsakovo teises nekliudomai vykdyti įstaigai priskirtas funkcijas bei vidaus administravimo funkcijas, tinkamai reaguojant į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-368/2012; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2288/2012; 2013 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-535/2013 ir kt.). Teismas, priešingai ne teigia pareiškėjas, konstatuoja, kad profesinės sąjungos komiteto atsakyme išsakyta pozicija, siūlant tik švelninti prašomą skirti tarnybinę nuobaudą, bet nepasisakant jo kompetencijai tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūroje priskirtu klausimu - dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje ir aiškiai, konkrečiai apibrėžtai nenurodant savo pozicijos (duoti ar neduoti sutikimo), ginčo atveju nepripažintina kaip nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą. Be kita ko, pažymėtina, kad sprendžiant dėl sutikimo davimo, švelnesnės nuobaudos skyrimas nagrinėjamu atveju nebuvo profesinės sąjungos vertinimo dalykas. Kilus ginčui, vertinti skiriamos tarnybinės nuobaudos rūšies pagrįstumą ir teisėtumą gali tik teismas, kuris ir yra kompetentingas nustatyti, ar parinkta tarnybinė nuobaudą proporcinga padarytam tarnybiniam nusižengimui.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas, gavęs tokio turinio bei apimties profesinės sąjungos komiteto raštą, kuriame nebuvo išreikštas aiškiai ir suprantamai apibrėžtas komiteto nesutikimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, vertindamas išsakytą siūlymą dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo, pagrįstai sprendė gavęs Jungtinės profesinės sąjungos teritorinio padalinio Marijampolės krašto profesinės sąjungos padalinio Vilkaviškio rajono savivaldybės valstybės tarnautojų ir darbuotojų profesinės sąjungos komiteto išreikštą sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą A. G.. Teismo vertinimu, tokios apimties bei tokio turinio raštas nesudarė pagrindo atsakovui kreiptis į teismą, ginčijant duotą nesutikimą ir tuo pačiu nebuvo kliūtis darbdaviui toliau administracine tvarka tęsti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą.
Pareiškėjo argumentai, jog apie sutikimo nedavimą atsakovas galėjo spręsti ir iš tarpusavio susirašinėjimo, nepagrįsti, nes profesinės sąjungos raštas „Dėl tarnybinės nuobaudos“, kuriame buvo nurodyta, kad sutikimas nebuvo duotas, gautas 2017 m. birželio 21 d., jau po skundžiamo įsakymo priėmimo. Akcentuotina, kad profesinės sąjungos komiteto 2017 m. gegužės 30 d. protokolas ir jame fiksuotos faktinės aplinkybės sprendžiant šį ginčą taip pat nėra reikšmingos, kadangi atsakant į Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos kreipimąsi dėl sutikimo davimo skiriant tarnybinę nuobaudą A. G., Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai buvo pateiktas raštas, bet ne šis protokolas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjas
nusprendžia:
Skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.