Šiaulių apylinkės teismo nutartis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo A. Ū., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) piliečiui, lietuviui, nevedusiam, nedirbančiam, Užimtumo tarnyboje neregistruotam, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistam, už pavojingos visuomenei veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ū. visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą turtą, o būtent: 2020 m. kovo 5 d. apie 14.59 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), išardytame skalbimo mašinos būgne degindamas išardytos skalbimo mašinos laidus ir išeidamas iš buto į bendro naudojimo koridorių ir taip palikdamas atvirą ugnies židinį be priežiūros, tokiu būdu sugadino svetimą turtą – namo, esančio (duomenys neskelbtini), antro aukšto bendro naudojimo koridorių.

Liudytoja J. J. parodė, kad gaisras kilo šių metų kovo 5 arba 6 d., galėjo būti apie 15 val. Viskas vyko (duomenys neskelbtini), tame name kur gyvena. Tą dieną A. Ū. atėjo pas ją į kambarį ir jie pradėjo kalbėtis. Jis sako, kad ugnį užkūrė. Tada ji paklausė, kur jis užkūrė tą ugnį, ar valgyti gamins, o jis pasakė, kad ugnį užkūrė kambaryje. Ji jam liepė eiti žiūrėti, nes gali sudeginti namus, bet jis sakė, kad nesudegins, nes kažkur kažką patiesė, kažką įdėjo. Kai A. Ū. išėjo, ji išėjo paskui jį ir pamatė, kad rūksta dūmai per jo durų viršų. Kai A. Ū. atidarė savo kambario duris, tai kilo didelis ugnies kamuolys tiesiai į ją. Paskui iš galo išėjo kaimynas Č., bet pavardės nežino, ir pamatė gaisrą, jis iškvietė gaisrinę. Vėliau ji A. Ū. klausė, ką jis ten užkūrė, jis sakė - laidus, nes norėjo nudeginti plastmasę. Užkūręs tuo laidus, jis paliko juos degančius ir atėjo pas ją. Ten, kur jis užkūrė laidus, šalia buvo degių daiktų, tai stalas, spintelės. A. Ū. yra našlaitis iš vaikų namų ir neturi artimų žmonių.

Liudytojas Č. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad vieną dieną, tikslios datos neprisimena, buvo kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini). Tada išgirdo trankomas koridoriuje duris, jo šuo pradėjo loti. Pradaręs duris į koridorių, pamatė, kad koridoriuje daug dūmų, kitame koridoriaus gale buvo didelė ugnis. Iš virtuvės išbėgo A. Ū., kuris nešėsi kibirą vandens ir tą vandenį pylė ant ugnies. Tada paskambino 112, pasakė, kad gaisras, kaimynams pabaladojo, juos perspėjo, pats pasiėmė šunį ir dokumentus ir išėjo lauk. Išeidamas A. Ū. pasakė irgi eiti lauk, nes atvažiuos gaisrinė. Gaisrininkai atvažiavo labai greitai. Gaisro metu nei jis, nei jo turtas nenukentėjo. Atvykę gaisrininkai gaisrą užgesino. Dėl ko kilo gaisras nežino, A. Ū. neklausė. Dėl gaisro A. Ū. jokių pretenzijų neturi (b. l. 49-50).

Iš 2020-03-05 Akto dėl kilusio gaisro matyti, kad gaisro kilimo priežastis - neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi (b. l. 28-29).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini); patekus į butą, matyti skalbimo mašinos būgnas, kuriame sudegę laidai. Taip pat matyti apdegę daiktai, kurie yra sulieti vandeniu (b. l. 8-15).

2020-03-12 tarnybiniame pranešime dėl neatidėliotino informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimo užfiksuota, kad 2020-03-05, 13.21 val., gavus Bendros pagalbos centro pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) dega butas atvira liepsna; atvykus PGP, antrame aukšte degė butas Nr. (duomenys neskelbtini) atvira liepsna, kuris priklauso A. Ū.; užgesinus gaisrą, nustatyta, kad gaisro kilimo priežastis - neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi, su gaisro priežastimi sutiko ir A. Ū. (b. l. 30-43).

UAB „(duomenys neskelbtini)" informavo, kad padaryta žala už gaisro padarinių likvidavimą priskaičiuota 35 buto savininkui šie papildomi mokesčiai už atliktus darbus: avarijos priežasties nustatymas ir defektavimas - 40 eurų + PVM; išdaužto laiptinės lango užkalimas OSB plokšte - 44,96 eurai + PVM; išdaužto laiptinės lango įstiklinimas - 70 eurų + PVM; elektros instaliacijos remontas po gaisro (laiptinėje) - 546, 02 eurai + PVM (b. l. 62-63, 64).

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai faktinių duomenų, pagrindžiančių, kad A. Ū. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, kuri atitinka BK 187 straipsnio 2 dalies požymius.

Teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, kad A. Ū. uždraustos veikos metu konstatuotas lėtinis psichikos sutrikimas - Paranoidinė šizofrenija (F20.0) su ryškėjančiu defektu emocijų, mąstymo, valios sferose, dėl ko jis uždraustos veikos metu negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. A. Ū. dėl psichikos sutrikimo negali dalyvauti teismo procese. A. Ū. rekomenduojama skirti priverčiamąsias medicinos priemones, stacionarų stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (b. l. 99-104).

Ekspertė S. B. teismo posėdyje patvirtino pateiktą išvadą, kad A. Ū. uždraustos veikos metu konstatuotas lėtinis psichikos sutrikimas - Paranoidinė šizofrenija su ryškėjančiu defektu, jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Jam rekomenduojamas priverstinis gydymas - stacionarus stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis. Šiuo metu pagerėjimas nestebimas, nes jam yra civilinė byla ir ji prieš mėnesį iš naujo turėjo tyrimą su juo, todėl savo ankstesnę išvadą tvirtina.

Kadangi A. Ū. dėl psichikos ligos negalėjo valdyti savo veiksmų, jis baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas padarė būdamas nepakaltinamu (BK 17 str.). Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto ir bylos nagrinėjimo metu duotų eksperto paaiškinimų matyti, kad A. Ū. reikalingas stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis. Jokių kitų medicininių dokumentų, patvirtinančių kitokią pastarojo sveikatos būklę, byloje negauta. Atsižvelgiant į padarytų veikų pobūdį, asmens socialinį pavojingumą, ekspertų išvadą, siekiant užtikrinti, kad A. Ū. būtų nuolat stebimas, jam būtų užtikrintas tinkamas gydymas, skirtina specialistų rekomenduojama priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis (BK 98 str. 1 d. 2 p.).

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (BPK 405 str. 1 d.). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pripažinti, kad A. Ū. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, ir taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, t. y. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.