- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-22
- Bylos Nr.
- 1S-295-337/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-54-3-00001-2015-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas
- Pareiškėjas
- V. K.
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria nebuvo patenkintas jo prašymas dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės termino sutrumpinimo arba pakeitimo kita baudžiamojo poveikio priemone,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Zarasų rajono apylinkės teismo 2014-02-24 nutartimi Nr. KV-52-477/2014 buvo patvirtintas Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro 2014-02-24 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 58-1-00379-13 V. K. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 3 d., jam susitaikius su nukentėjusiąja B. J. V.. Minėta teismo nutartimi V. K. taip pat buvo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – per 6 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos sumokėti į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą 20 MGL (2600 Lt) dydžio įmoką ir draudimas 2 metus naudotis teise vairuoti transporto priemones.
Zarasų rajono apylinkės teismas skundžiama 2015-05-06 nutartimi nuteistojo V. K. prašymą dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones – termino sutrumpinimo arba pakeitimo kita baudžiamojo poveikio priemone, atmetė.
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. K. skundžia Zarasų rajono apylinkės teismo 2015-05-06 nutartį, prašo ją pakeisti sušvelninant paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – sutrumpinti uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminą iki vienerių metų bei pripažinti ją visiškai įvykdyta. Taip pat prašo pripažinti, kad 2014-02-24 nutartimi ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 58-1-00379-13 Zarasų rajono apylinkės teismo paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis numatyti tikslai pasiekti, laikyti šias priemones atliktomis ir priimti atitinkamą procesinį sprendimą, kurio pagrindu jam būtų sugrąžinta teisė vairuoti transporto priemones. Nurodo, kad vykdydamas Zarasų rajono apylinkės teismo 2014-02-24 nutartį, kuri įsiteisėjo 2014-03-04, į specialią Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą dviem bankiniais mokėjimo pavedimais (2014-08-22 ir 2014-08-26) pervedė 2600 Lt ir tokiu būdu įvykdė pirmąją baudžiamojo poveikio priemonę. Šiuo metu taip pat sąžiningai vykdo ir antrąją baudžiamojo poveikio priemonę ir jau yra praėjusi baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones – termino taikymo bei vykdymo didžioji dalis (iš 24 mėnesių jau yra praėję 14 mėnesių) ir likusi neatlikta dalis sudaro kiek daugiau nei devynis mėnesius. Mano, kad tolimesnis šios baudžiamosios poveikio priemonės taikymas neefektyvus, kadangi iš esmės tikslai, dėl kurių šios poveikio priemonės buvo pritaikytos, yra pasiekti, tad tolimesnis vienos iš jų taikymas jokio prevencinio ar auklėjamojo poveikio neturės, o tik darys didelę materialinę bei moralinę žalą jam, jo šeimos nariams, artimiesiems bei jo verslui. Pareiškėjas cituoja skundžiamos teismo nutarties motyvus bei nurodo, kad teismo nutartyje pateikta argumentacija prieštarauja tiek BK, tiek ir BPK normoms bei teismų formuojamiems precedentams dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo. Taip pat nurodo, kad prokuroras, priimdama nutarimą, vadovaujantis BK 38 str. nuostatomis, nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodė, jog jis (V. K.) savo kaltę pripažino, susitaikė su nukentėjusiąją, neteistas, turtinė ir neturtinė žala atlyginta, todėl yra pagrindo manyti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas šį ikiteisminio tyrimo nutraukimą taip pat patvirtino. Pažymi, kad tokie prokuroro nutarime pateikti motyvai jį apibūdina kaip dorą, sąžiningą žmogų, kuris iš esmės labai gailisi dėl įvykusio eismo įvykio, atlygino visą nukentėjusiajai padarytą žalą. Nukentėjusioji, kuria jis rūpinosi visą laiką nuo sužalojimo iki pat pasveikimo, šiuo metu yra visiškai sveika ir jai neliko jokių pasekmių dėl minėto įvykio. Nuo 2013 m. rudens nėra padaręs jokių administracinių teisės pažeidimų. Kartu su žmona augina 2 vaikus (3-as vaikas prieš kelis metus nuskendo), iš kurių vienas yra nors ir 19 metų amžiaus, tačiau nedarbingas dėl prastos sveikatos būklės, ir kurį nuolat reikia vežti pas medikus. Dar sudėtingesnė situacija yra dėl jo nedarbingo amžiaus ligotų tėvų, kuriais turi rūpintis pats. Neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, negali tinkamai atlikti ir savo darbinių funkcijų bei vystyti verslo. Atgavus teisę vairuoti, išnyktų daugelis iš paminėtų problemų. Teismas, jam skirdamas tokią baudžiamojo poveikio priemonę, sumažino jo galimybę uždirbti pinigų, būtinų ir kitos teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymui. Pareiškėjas cituoja Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo išaiškinimus bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, susijusias su teisingumo principo taikymu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Apygardos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei pateiktą medžiagą, konstatuoja, jog Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, sprendimas atmesti nuteistojo prašymą dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės termino sutrumpinimo arba pakeitimo kita baudžiamojo poveikio priemone, priešingai pareiškėjo teiginiams, buvo priimtas tinkamai taikant bei aiškinant teisės normas. Tenkinti skundą nėra pagrindo.
BK 68 str. 1 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai asmuo padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialiomis teisėmis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis šiomis specialiomis teisėmis. Įstatymas numato, jog asmens naudojimasis minėtomis teisėmis gali būti ribojamas nuo vienerių iki trejų metų. Nutraukiant ikiteisminį tyrimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 str. 3-7 punktuose numatytais atvejais teismas taip pat turi teisę skirti baudžiamojo poveikio priemonę. Pažymėtina, jog, kaip skunde pagrįstai nurodo ir pareiškėjas, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį – baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu turi būti siekiama to paties rezultato, kurio yra siekiama bausme, tai yra asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo ir t. t. Įstatyme teismui paliekama diskrecijos teisė parinkti tinkamiausias baudžiamojo poveikio priemones, jų skaičių bei dydį. Svarbiausia, kad baudžiamojo poveikio priemonės darytų maksimalų poveikį asmeniui, kuriam jos skiriamos.
Kaip jau ir minėta, V. K., Zarasų rajono apylinkės teismo 2014-02-24 nutartimi patvirtinus Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros 2014-02-24 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 58-1-00379-13 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 3 d., V. K. susitaikius su nukentėjusiąja B. J. V., buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės bei jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Vienos iš jų – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones, taikymo pagrįstumą pareiškėjas ir kvestionuoja. Pareiškėjo vertinimu, jam buvo skirtos tarpusavyje nesuderintos baudžiamojo poveikio priemonės, o teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas yra per ilgas bei ši priemonė yra aiškiai per griežta. Aukštesnysis teismas pažymi, jog taikant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą – šiuo atveju buvo taikytos BK 38 str. nuostatos, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan., kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas nusikaltimas turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.
V. K. skunde nurodyti argumentai, susiję su galima jo pagalba silpnos sveikatos tėvams bei sūnui, galimybėmis atlikti darbines funkcijas, negali būti vertinami kaip aplinkybės, dėl kurių baudžiamosios poveikio priemonės turėtų būti netaikomos arba keičiamos paskirtosios, nes aplinkybės, susijusios su pareiškėjo poreikiu vairuoti ir tam tikrais nepatogumais pareiškėjui, negali turėti prioriteto prieš visuomenės teisę į saugų eismą, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, dar nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui. BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo prasmė yra būtent poreikis suvaržyti ir apriboti nusikalstamą veiką padariusio asmens galimybes atlikti tam tikrus veiksmus. Pareiškėjo argumentai, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl savo padarytos veikos, padėjo nukentėjusiajai nuo pat eismo įvykio iki kol ji pasveiko, yra doras ir sąžiningas žmogus, buvo reikšmingi bei sudarė pagrindą spręsti klausimą dėl pareiškėjo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi BK 38 str. nuostatų taikymas yra galimas tik esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, tame tarpe ir besąlyginiam kaltininko savo kaltės padarius nusikalstamą veiką prisipažinimui. Be viso to, visi pirmiau aptarti pareiškėjo motyvai buvo aktualūs priimant sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą bei paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemones. Pareiškėjas turėjo visas galimybes apskųsti Zarasų rajono apylinkės teismo 2014-02-24 nutartį, prašydamas pakeisti skirtas baudžiamojo poveikio priemones ar sutrumpinti jų taikymo terminą (beje, tokia situacija ir buvo pareiškėjo skunde cituojamose nutartyse), tačiau šia teise nepasinaudojo. Taigi, esant įsiteisėjusiai minėtai nutarčiai skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones, taikymas nebegali būti peržiūrimas. Kaip teisingai nurodė ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, įstatymas, skirtų poveikio priemonių vykdymo procese, numato galimybę pakeisti kitomis tik tris baudžiamojo poveikio priemones – turtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą; nemokamus darbus; įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 str. 2 d. 4 p., 5 p. ir 6 p.). Kaip matyti, tarp jų baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, nėra numatyta, be to, BK ir BPK nuostatos, reglamentuojančios baudžiamojo poveikio priemonių keitimą, nenumato galimybės ne tik keisti uždraudimą naudotis specialia teise kita baudžiamojo poveikio priemone, bet ir sutrumpinti uždraudimo naudotis specialia teise terminą.
Taip pat atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas gali būti trumpinamas tik tada, kai toks atėmimas yra paskirtas kaip administracinė nuobauda už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ATPK) numatytus kelių eismo taisyklių pažeidimus. Taigi šios specialios teisės atėmimo terminas gali būti trumpinamas tik tada, jei tokia administracinės nuobaudos rūšis yra paskirta už administracinio teisės pažeidimo, bet ne už nusikalstamos veikos, padarymą. Pažymėtina, kad jokios įstatymo nuostatos, numatančios, jog iškeltoje baudžiamojoje byloje ar, kaip šiuo atveju, nutraukus ikiteisminį tyrimą sprendžiant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones – termino, būtų galima taikyti įstatymo analogiją ir remtis ATPK nuostatomis, reglamentuojančiomis teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimą, nėra, kadangi baudžiamojoje byloje už padarytus KET pažeidimus, sukėlusius žymiai sunkesnes pasekmes nei administracinio teisės pažeidimo padarymo atveju, neskiriant BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės ar sutrumpinus tokios priemonės terminą, tam tikrais atvejais būtų sudarytos prielaidos nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui atsidurti geresnėje padėtyje nei asmeniui, nubaustam administracine tvarka.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, jog Zarasų rajono apylinkės teismo 2015-05-06 nutartimi pagrįstai buvo atmestas V. K. prašymas, o skundžiamą nutartį naikinti ir priimti priešingą sprendimą nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo V. K. skundą atmesti ir palikti galioti Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama.