- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-07
- Bylos Nr.
- e2A-1400-864/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34196-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Pareiškėjas
- L. B., V. B.
- Suinteresuotas asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (apeliantės) L. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų L. B. ir V. B. (V. B.) pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai L. B. ir V. B. (toliau ir pareiškėjai) pareiškimu prašė nutraukti (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, po santuokos nutraukimo pareiškėja L. B. prašė jai grąžinti ikisantuokinę pavardę „B.“, pareiškėjas V. B. prašė palikti esamą pavardę.
2. Pareiškėjai nurodė, kad gyvenant santuokoje išryškėjo skirtingas požiūris į šeimą, skirtingi interesai bei poreikiai, dėl pareiškėjų esminių charakterių skirtumų bei nuolatinių asmeninių konfliktų pareiškėjai negali toliau kartu kurti taikių ir harmoningų šeimyninių santykių. Teigė daugiau nei keturis mėnesius negyvenantys kartu. Pareiškėjai laiko savo santuoką faktiškai iširusia ir galimybių atnaujinti santuokinį gyvenimą nėra, prašė nenustatyti termino susitaikymui. Pareiškėjai nurodė, kad neturi bendrų nepilnamečių vaikų, o visus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus aptarė sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir UAB) „Swedbank lizingas“ atsiliepime į pareiškėjų prašymą nurodė, jog neprieštarauja pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygoms.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 7 d. sprendimu ieškinį tenkino pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu: 1) nutraukė pareiškėjų santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 3062, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; 2) po santuokos nutraukimo pareiškėjai L. B. grąžino iki santuokos sudarymo buvusią pavardę „B.“, o V. B. paliko pavardę „B.“; 3) patvirtino patikslintą 2022 m. sausio 31 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstytomis sąlygomis.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 3062. Teismas taip pat nustatė, kad nuo pareiškėjų santuokos sudarymo yra praėję daugiau kaip vieneri metai, sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau ir Sutartis), pareiškėjai yra veiksnūs, taigi nustatytos visos sąlygos, kurioms esant santuoka gali būti nutraukta bendru sutuoktinių sutikimu. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai neturi bendrų nepilnamečių vaikų, sutuoktiniai neprašo vienas iš kito tarpusavio išlaikymo. Remdamasis byloje esančiais valstybės įmonės (toliau ir VĮ) „Regitra“ duomenimis, teismas nurodė, kad pareiškėjai santuokos metu neįgijo transporto priemonių. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, pareiškėjai santuokos metu įgijo žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris, pareiškėjų sutarimu (Sutarties 1.5. – 1.6 punktai), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka L. B., išmokant V. B. kompensaciją už sutuoktinei atitenkantį didesnės vertės turtą. Teismas vertino, kad toks turto padalijimas nepažeidžia nei pareiškėjų, nei kitų asmenų teisių ir interesų.
6. Teismas atkreipė dėmesį, kad dalijant santuokoje įgytą turtą negali būti pažeidžiamos kreditorių teisės. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas V. B. iki santuokos sudarymo įgijo kreditorinį įsipareigojimą UAB „Swedbank lizingas“ pagal 2019 m. vasario 7 d. lizingo sutartį Nr. LT174486, bei turi kreditorinį įsipareigojimą dėl išlaikymo M. B. pagal Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-29254-1116/2019, kurie po santuokos nutraukimo ir toliau lieka asmeninėmis pareiškėjo V. B. prievolėmis (Sutarties 1.8 punktas). Kreditorius byloje nepateikė prieštaravimų dėl pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų.
7. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjų santuoka yra faktiškai iširusi ir nėra galimybių ją išsaugoti – sutuoktiniai kartu nebegyvena ir netvarko bendro ūkio, nenori susitaikyti ir nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Teismas sprendė, kad netikslinga pareiškėjams taikyti taikinimo procedūrą, todėl terminas susitaikyti nenustatytinas. Teismas konstatavo, kad yra visos sąlygos, kurioms esant įstatymas leidžia nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, todėl nusprendė nutraukti santuoką.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Pareiškėja (apeliantė) L. B. apeliaciniu skundu prašo: 1) priimti atsisakymą nuo pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu; 2) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 7 d. sprendimą; 3) nutraukti civilinę bylą pagal pareiškėjų V. B. ir L. B. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu.
9. Apeliantė nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, kadangi nuo prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu pateikimo apylinkės teismui šeimoje pasikeitė situacija – apeliantei patvirtintas nėštumas, todėl pasikeitė jos valia dėl santuokos nutraukimo, t. y. apeliantė atsisako prašymo nutraukti santuoką. Pažymi, kad išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą laikyti, jog santuokos nutraukimas neatitinka apeliantės tikrosios valios, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir civilinė byla nutrauktina.
Atsiliepimas
10. Pareiškėjas V. B. (V. B.) pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo tenkinti apeliacinį skundą, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 7 d. sprendimą ir nutraukti civilinę bylą.
11. Nurodo, kad pareiškėjai santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, o teikdami teismui prašymą dėl santuokos nutraukimo nurodė, kad yra veiksnūs, tvirtai apsisprendę dėl santuokos nutraukimo, yra sudarę ir pasirašę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pažymi, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo buvo priimtas, byla dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu buvo iškelta ir išnagrinėta nei pareiškėjams, nei pirmosios instancijos teismui nežinant apie apeliantės neštumą, taigi aplinkybės, nurodytos apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismui nebuvo žinomos.
Šalies argumentai
12. Pareiškėjas nurodo, kad neprieštarauja dėl pareiškėjos apeliaciniame skunde pateiktų prašymų bei juos palaiko ir tuo pačiu prisideda prie pareiškėjos L. B. apeliacinio skundo.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas, civilinė byla nutrauktina.
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
14. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 7 d. sprendimas, kuriuo teismas tenkino pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir patvirtino santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį. Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nutraukti civilinę bylą, nes apeliantei buvo patvirtintas nėštumas, o ši faktinė aplinkybė lemia apeliantės valios pasikeitimą, ji teigia atsisakanti pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu. Apeliantės sutuoktinis pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą išreiškė sutikimą apeliacinio skundo reikalavimams ir prašo apeliacinį skundą tenkinti.
16. CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas leidžia apeliacinės instancijos teismui panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą nutraukti, jeigu yra sąlygos, numatytos CPK 293 straipsnyje. Pagal CPK 293 straipsnio 4 punktą, byla nutraukiama, jei ieškovas atsisakė nuo ieškinio ir teismas atsisakymą priėmė. Galimybė atsisakyti ieškinio (pareiškimo) ieškovui (pareiškėjui) suteikiama nagrinėjant bylą tiek pirmojoje, tiek ir apeliacinėje ar kasacinėje instancijose. Atsisakyti ieškinio (pareiškimo) ieškovas (pareiškėjas) gali raštu arba žodžiu (vykstant teismo posėdžiui) kreipdamasis į teismą (CPK 140 straipsnis).
17. Apeliaciniu skundu pareiškėja L. B. prašo laikyti, kad ji atsisako nuo pareiškimo nutraukti santuoką bei panaikinti skundžiamą sprendimą, motyvuodama tuo, kad po sprendimo priėmimo pareiškėjai L. B. buvo patvirtintas nėštumas, kas iš esmės keičia jos valią dėl santuokos nutraukimo. Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas V. B. nurodė palaikantis apeliacinio skundo motyvus.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tačiau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo pasikeitė faktinės aplinkybės dėl kurių atitinkamai pasikeitė ir pareiškėjų valia dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu.
19. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas numato teisę atsisakyti pareiškimo bet kurioje proceso stadijoje (CPK 140 straipsnio 1 dalis), pareiškėjų valios neatitinka santuokos nutraukimas bendru sutarimu, jų atsisakymas nuo pareiškimo neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, atsisakymas nuo pareiškimo priimtinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir civilinė byla nutrauktina (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 4 dalis, 293 straipsnio 4 punktas, 5 punktas).
20. Minėta, kad priėmęs ieškinio atsisakymą teismas nutraukia bylą (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas). CPK 294 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjusi teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą; jeigu ši aplinkybė paaiškėja vėlesnėse proceso stadijose, teismas nutraukia bylą (CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi suinteresuoto asmens pareikšto ieškinio atsisakymo priėmimas iš esmės reiškia, kad asmuo atsisako teisminės pažeistos teisės gynybos.
21. Nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste teismas pažymi, kad bet kuri teisės norma turi būti aiškinama atsižvelgiant į jos prigimtį ir paskirtį bei vadovaujantis teisės principais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad santuoka – tai šeimos teisės institutas, be bendrųjų civilinių santykių reglamentavimo principų, šeimos santykiai grindžiami specialiaisiais, inter alia, santuokos savanoriškumo, principais (CK 3.3 straipsnis). Santuokos savanoriškumo principas, viena vertus, reiškia laisvą asmens valią sudaryti santuoką ar jos nesudaryti, kita vertus, šis principas reiškia ištuokos laisvę – sutuoktinių teisę įstatymo nustatyta tvarka santuoką nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2009).
22. Atsižvelgiant į santuokos savanoriškumo principą bei į tai, kad aptariamu atveju civilinė byla pagal pareiškėjų pareiškimą dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutarimu nutraukta, apeliacinės instancijos teismas išaiškina pareiškėjams, kad pasikeitus aplinkybėms, pareiškėjai turi teisę vėl kreiptis į teismą su pareiškimu dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutarimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 4 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
pareiškėjų L. B. ir V. B. (V. B.) pareiškimą dėl atsisakymo nuo pareiškimo nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, priimti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 7 d. sprendimą ir civilinę bylą pagal pareiškėjų L. B. ir V. B. (V. B.) pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, nutraukti.
Išaiškinti pareiškėjams, kad pasikeitus aplinkybėms, pareiškėjai turi teisę vėl kreiptis į teismą su pareiškimu dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutarimu.