Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2018-08-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-707-523/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-08-10
Bylos Nr.
1-707-523/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-63303-2017-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Bacevičius
Kaltinamasis
M. M.
Nukentėjusysis
J. L.
Advokatai
Donatas Ramanauskas
Baudžiamoji byla Nr. 1-707-523/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-63303-2017-8
Procesinio dokumento kategorijos:(S)1.2.26.2.; 2.3.6.4.6MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 10 d.Jurbarkas
Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teisėjas Arūnas Bacevičius,sekretoriaujant Irenai Kostkuvienei,dalyvaujant prokurorui Valentinui Jakščiui,kaltinamajai M. M., jos gynėjui advokatui Donatui Ramanauskui,nukentėjusiajai J. L.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, (duomenys neskelbtini) III kurso studentė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. M. 2017 m. gruodžio 3 d., 0.30 val., Jurbarko rajone, Girdžių seniūnijoje ir kaime, Mituvos g. 30, prie klubo „Mituva“, viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. nepaisydama visuotinai priimtų nusistovėjusių visuomenės normų, sutrikdydama pašalinių asmenų ramybę ir laisvalaikį, tyčia, mažiausiai keturis kartus įspyrė ir ranka sudavė J. L. į įvairias kūno vietas, tuo padarė J. L. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji M. M. paaiškino, kad 2017 m. gruodžio 3 d. buvo klube „Mituva“. Draugas R. D. rūkė lauke, atėjo į salę ir pasakė, kad jį apspjaudė moteris. Iš pradžių nekreipė dėmesio, po to ėjo į lauką parūkyti. Apsaugos darbuotojas pasakė, kad apspjaudė jos draugą ir ji nesusivaldė, užvaldė emocijos. J. L. nepažinojo, konfliktų su ja nebuvo turėjusi. Ji buvo išgėrusi vieną bokalą alaus. Koja spyrė J. L.. Kai abi parkrito, mušėsi rankomis. Kai apsaugininkas pasakė, ji priėjo ir iškart sudavė. Bandė kalbėtis su J. L., bet ši nenorėjo.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji J. L. nurodė, kad 2017 m. gruodžio 3 d. klube „Mituva“ kilo konfliktas. Jis kilo pirmiausia dėl to, kad ji atvyko išgėrusi ir apsaugininkas jos neįleido. Apsaugininkas seniai jos nemėgsta. Tas vaikinas rūkė lauke. Ji kažką jam pasakė, jis atsakė atgal. Neatsimena, galbūt jį ir apspjovė. Iš klubo išėjo mergina ir iškart spyrė jai kelis kartus. Konfliktas vyko toliau, o apsaugos darbuotojas žiūrėjo ir nieko nedarė. Dėl sužalojimų negalėjo eiti į darbą, jaučia nugaros, galvos skausmus, svaigimą. Dirba kasininke parduotuvėje, todėl šie skausmai jaučiami. Kas antrą dieną vartojo vaistus nuo skausmo. Važiavo į Kauno klinikas, ten ilgai laukė, patyrė stresą. Neturtinę žalą vertina 2 000,00 EUR. Iš dalies pripažįsta ir savo kaltę, nes buvo išgėrusi, bet pirmoji nesukėlė konflikto.

Teisiamajame posėdyje R. D. nurodė, kad M. M. yra jos sūnaus draugė, gyvena su juo kartu vienuolika metų. Pažįsta M. M. maždaug dešimt metų, ji yra gera, nieko blogo pasakyti negali. Tai matyt buvo kažkokia klaida. Mano, kad galės daryti M. M. teigiamą įtaką. Ji nebausta, neteista, dirba (duomenys neskelbtini). M. M. labai gailisi dėl šio įvykio ir išgyvena. Kalbėjo su ja apie tai ne kartą. Sutinka būti paskirta M. M. laiduotoja.

Kaltinamajai pareiškus, kad pripažįsta kaltę, davus parodymus, atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 2 dalis).

Nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 4 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 straipsnį dėl muštynių, kilusių prie klubo „Mituva“, kurio metu nukentėjo J. L. (b. l. 1-2). Ikiteisminio tyrimo metu J. L. nurodė, kad ją sumušė klubo apsaugos darbuotojas ir moteris, kurią pažįsta tik iš matymo (b. l. 16-17, 20-21). Vyr. patrulės S. L. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad, atvykus prie klubo „Mituva“, pareigūnus pasitiko J. L., kuri šaukė, kad jos neįleido į klubą, elgėsi neadekvačiai, jai nustatytas 2,05 promilių girtumas. Sumušimo žymių nesimatė. Atvykus greitajai pagalbai, J. L. nenustatyta sumušimų ar sužalojimų (b. l. 10, 114). Viešojoje įstaigoje „Jurbarko ligoninė“ J. L. nustatyti sumušimai ant nugaros juosmens srityje, ji nusiųsta atlikti galvos smegenų kompiuterinę tomografiją, kurią atlikus traumai būdingų pokyčių nepastebėta (b. l. 33, 35). Specialisto išvadoje konstatuota, kad J. L. padaryta poodinės kraujosruvos dešiniame klube, juosmens-kairio sėdmens riboje, odos nubrozdinimai dešinės alkūnės sąnaryje su poodine kraujosruva, paviršinis odos nubrozdinimas nosyje su poodine kraujosruva dešinės akies vokų kampe. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais (ranka, kumščiu, koja, aplinkos daiktais) mažiausiai keturių smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 40-41).

Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėjus klubo „Mituva“ vaizdo kameros įrašą, nustatyta, kad J. L. atžvilgiu fizinį smurtą naudojo M. M., kuri tris kartus spyrė J. L. į galvą, kaklą bei nugarą, ją pargriovė (b. l. 75-76).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. M. nurodė, kad 2017 m. gruodžio 2 d. ji su sese J. L. atvyko į klubą „Mituva“. Apsaugos darbuotojas pasakė J. L., kad neįleis jos į klubą, tačiau priežasčių nenurodė. Netrukus iš klubo išėjo kažkoks vyriškis ir sukonfliktavo su J. L.. Iš klubo išėjo dar kažkokia moteris, apsaugininkui siūlė įleisti jas į klubą ir nuėjo atgal. Neilgai trukus vėl išėjo ta pati moteris ir spyrė J. L.. Smūgis buvo stiprus. J. L. ir ta moteris nugriuvo ant žemės ir mušėsi (b. l. 78-79).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. D. nurodė, kad 2017 m. gruodžio 2 d., vakare su savo sugyventine M. M. atvažiavo į šokius. Nuėjęs parūkyti, pamatė moterį, kuri buvo girta, brovėsi į salę, kabinėjosi prie žmonių. Berūkydamas, pasakė jai, kad nusiramintų. Jai tai nepatiko ir ji jį apspjovė bei spyrė į dešinę koją. Tuo metu iš salės išėjo M. M., kuriai apsaugininkas pasakė, kad ta moteris jį apspjovė. Atsimena, kaip M. M. ir ta moteris tampė viena kitą už plaukų ir jis jas išskyrė (b. l. 81).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. M. nurodė, kad tą vakarą neįleido J. L. į klubą, nes ši buvo girta. Klubo savininkas nurodęs neįleisti jos, nes ji nuolat sukelia konfliktus. J. L. stovėjo prie įėjimo ir necenzūriniais žodžiais kabinėjosi prie žmonių. Ant vieno netoliese buvusio vaikino ji pradėjo spjaudyti. Apie vidurnaktį iš klubo išėjo moteris, paklausė kas vyksta, nes tas vaikinas buvo atėjęs būtent su ta moterimi, tada ta moteris nusikeikė ir staiga puolė prie J. L.. Nematė kaip įspyrė, nes, atsisukęs, pamatė, kad abi moterys nugriuvusios ant žemės, mušasi. Jis priėjo ir jas išskyrė. Bandė raminti J. L., tačiau ji jį keikė necenzūriniais žodžiais, visą laiką priekaištavo, puolė jį. Jis, gindamasis, pargriovė ją, suėmęs už kaklo, prispaudė prie žemės. Jokių sužalojimų nebuvo padaryta. Jis vykdė savo funkcijas ir prižiūrėjo tvarką (b. l. 87-88).

Ikiteisminio tyrimo metu M. M. visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką. Paaiškino, kad 2017 m. gruodžio 2 d. su sugyventiniu R. D. atvyko į klubą „Mituva“. Vienu metu, išėjus į lauką, pamatė, kad girta moteris stovėjo prie įėjimo ir sakė, kad jos neįleidžia. Vėliau salėje R. D. pasakė, kad ta moteris jį apspjovė. Iš pradžių nekreipė į tai dėmesio, o kai vėl išėjo parūkyti ir apsaugininkas pasakė, kad ta moteris kabinėjosi prie R. D., ji nesusilaikiusi, jai kelis kartus įspyrė. Jos stumdėsi, abi nugriuvo. Ta moteris jai taip pat sudavė kelis kartus į veidą, tąsė už plaukų. Įvykio metu nebuvo girta. Dėl savo elgesio gailisi, pažada atsiprašyti nukentėjusiosios (b. l. 95).

Šalies argumentai

Nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 2 000,00 EUR dydžio neturtinę žalą (b. l. 42). Klaipėdos teritorinė ligonių kasa ieškiniu prašo priteisti 127,67 EUR turtinę žalą, padarytą PSDF biudžetui (b. l. 48-50). Valstybinio socialinio draudimo fondo Šilalės valdyba pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti 133,89 EUR turtinę žalą, kurią patyrė biudžetas, išmokėjęs ligos išmoką (b. l. 59-64).

Dėl kaltinamosios nusikalstamų veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

BK 284 straipsnyje numatyta nusikalstama veika pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas. Kadangi veikos sudėtis materiali, būtina nustatyti padarinių atsiradimo faktą - realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad viešoji vieta – tai vieta kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, t. y. gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties bei netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikalstamos veikos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-670/2002). Šioje byloje minimi įvykiai vyko prie klubo įėjimo, nustatyta, kad tuo metu vietoje buvo R. D., klubo apsaugos darbuotojas, J. M.. Kadangi klube vyko renginys ir buvo daugiau lankytojų, bet kuriuo metu įvykio vietoje galėjo atsirasti daugiau žmonių, todėl įvykio vieta atitinka viešosios vietos kriterijus.

Faktinės aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad M. M. nusikalstami veiksmai pasireiškė kaip įžūlus elgesys – fizinis smurtas J. L. atžvilgiu. Tai agresyvus, moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ir tvarka.

Į įvykio vietą buvo iškviesta ir atvyko policijos pareigūnai bei greitoji medicinos pagalba. Specialiųjų tarnybų iškvietimas teismų praktikoje vertinamas kaip visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas, todėl laikytina, kad kaltinamosios veiksmais buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-693/2018).

M. M. suvokė, kad viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, intensyviais veiksmais (smurtiniai veiksmai tęsėsi ir jai su J. L. nugriuvus ant žemės) trikdo visuomenės rimtį ir tvarką ir norėjo taip veikti. M. M. sąmoningai pasirinko spręsti savo asmeninius santykius viešoje vietoje, demonstruodama nepagarbą aplinkiniams.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, laikytina, kad M. M. veiksmai atitinka visus objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kaltinamosios gynėjas pateikė prašymą atleisti M. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir laiduotoja paskirti R. D..

Asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis: 1) padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, 2) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 3) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 4) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 5) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, 6) jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

M. M. padaryta veika priskiriama nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai. M. M. anksčiau neteista (b. l. 98), nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, visiškai prisipažino padariusi nusikaltimą, davė nuoseklius parodymus apie esmines veikos padarymo aplinkybes, atlygino civiliniams ieškovams padarytą turtinę žalą – sumokėjo 127,67 EUR Valstybinei ligonių kasai ir 133,89 EUR Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (b. l. 159, 160). M. M. sumokėjo nukentėjusiajai 300,00 EUR neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusioji raštu sumažino savo ieškinio reikalavimą iki 300,00 EUR, patvirtino, kad šią pinigų sumą gavo iš M. M., ir nurodė, kad M. M. daugiau pretenzijų neturi (b. l. 161). M. M. administracine tvarka nebausta (b. l. 99), registruota Darbo biržoje (b. l. 102), mokosi (duomenys neskelbtini), charakterizuojama teigiamai, mokymosi rezultatai geri, nuobaudų dėl elgesio neturi (b. l. 151). M. M. charakterizuojantys duomenys, jos požiūris į savo veiksmus, veikos faktinių aplinkybių visuma, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad padaryta veika buvo atsitiktinė nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, nesuvaldytų emocijų pasekmė, bet ne noras išreikšti susiformavusį neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas nusistovėjusias elgesio taisykles. Todėl yra pagrindas manyti, kad M. M. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

R. D. su M. M. pažįstamos dešimt metų. Nurodė, kad bendrauja artimai. R. D. dirba, darbdavio charakterizuojama teigiamai (b. l. 164), neteista (b. l. 165). Manytina, kad pagal savo amžių, šeiminį statusą, R. D. gali daryti teigiamą įtaką M. M., t. y. yra verta teismo pasitikėjimo būti paskirta laiduotoja.

Atsižvelgiant į faktinių aplinkybių, susijusių su veika, visumą, skiriamas laidavimas be užstato. Įvertinus kaltinamosios asmenybę, veikos faktines aplinkybes, nukentėjusiosios elgesį, nustatomas 1 (vienerių) metų laidavimo terminas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 7 dalimi, teismas

nusprendžia:

M. M., padariusią nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduoti 1 (vienerių) metų laikotarpiui laiduotojos R. D. atsakomybei ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti kaltinamajai ir laiduotojai, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Atsižvelgdamas į laidavimo priežastis, teismas sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD kompaktinį diską, kuriame įrašytas vaizdo įrašas, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.

Teisėjas Arūnas Bacevičius