- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-09
- Bylos Nr.
- N-63-324-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. vasario 12 d. nutarimo D. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2009 m. sausio 14 d. surašė D. V. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ši 2009 m. sausio 13 d., apie 8. 45 val., Lazdynų g. 17, Vilniuje, vairuodama automobilį „Mazda 6“ atbuline eiga atsitrenkė į stovintį automobilį „VW Passat“, abu automobilius apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9, 234 punktų reikalavimus ir padarydama administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, 2009 m. vasario 12 d. nutarimu pripažino D. V. kalta padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas konstatavęs, jog pažeidėjos kaltę įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, tarnybinis pranešimas, eismo įvykio vietos schema, paaiškinimai, transporto priemonės fotolentelės. Skirdamas subendrintą nuobaudą – 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams – teismas pažymėjo, kad atsižvelgia į administracinių teisės pažeidimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, pažeidėjos asmenybę (bausta administracine tvarka, neteista), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (pripažino kaltę, gailisi dėl padaryto pažeidimo), sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
II.
Nesutikdama su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. vasario 12 d. nutarimu, D. V. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą dalyje dėl jos nubaudimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį panaikinti ir bylą nutraukti. Teigia, jog pasišalino iš įvykio vietos dėl vienintelės priežasties, t. y. dėl to, kad nepajuto, jog atsitrenkė į kitą automobilį. Nurodo, kad jai važiuojant atbuline eiga suveikė automobilio „VW Passat“ signalizacija, jokio smūgio garso neišgirdo, nes tuo metu važiuojamoji kiemo dalis buvo smarkiai apledėjusi, pasidengusi ledo gabalais, tad važiuojant iš po automobilio ratų natūraliai girdėjosi triukšmas. Suveikus „VW Passat“ signalizacijai, ji išlipo iš savo automobilio, tačiau prisiminusi, kad neretai minėto automobilio signalizacija kieme ima veikti be jokios priežasties, nusivalė automobilio priekinį langą ir nuvažiavo. Taip pat nurodo, kad tą pačią dieną jos draugas pastebėjo ant automobilio galinės dalies įbrėžimus, vėl prisiminė suveikusią automobilio signalizaciją kieme ir vėlai vakare grįžusi namo po darbo apžiūrėjo „VW Passat“ bei pamatė priekinėje dalyje sulūžusią detalę. Teigia, kad tik tuomet suprato, kad ryte atsitrenkė į automobilį. Kitą rytą kaimynas pats atėjo į jos namus, jiems pasikalbėjus ji nurodė savo automobilio draudimo duomenis, be to, kaimynas informavo, kad jau buvo iškvietęs policiją. Taigi mano, kad visos išdėstytos faktinės aplinkybės įrodo, jog ji nepasišalino iš įvykio vietos norėdama išvengti atsakomybės, byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ji suprato padariusi autoįvykį. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, apsiribojo vieninteliu dalyku – tik nustatė faktą, kad ji pasišalino iš įvykio vietos, bet nenagrinėjo jos tyčios klausimo, todėl netinkamai pritaikė materialinės teisės normą. Taip pat pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas vertino kaip įrodymą ir rėmėsi priimdamas nutarimą 2009 m. sausio 13 d. R. I. paaiškinimą, kuris yra akivaizdžiai surašytas ne jo pačio, o tik pasirašytas. Tuo tarpu 2009 m. sausio 14 dienos paaiškinimas yra jau surašytas R. I., tačiau rusų kalba, kas patvirtina, jog 2009 m. sausio 13 d. paaiškinimo jis pats surašyti negalėjo.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, nes teismas, įvertinęs įrodymų visumą, pagrįstai priėjo prie išvados, kad D. V. pasišalino iš eismo įvykio vietos suvokdama apie kilusias neigiamas pasekmes.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija kons tatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
D. V. administracinėn atsakomybėn patraukta už du savarankiškus pažeidimus, t. y. už KET pažeidimo, nulėmusio kitam asmeniui priklausančios transporto priemonių sugadinimą (ATPK 127 str. 2 d.) bei už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET (ATPK 130 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs nagrinėjamą bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog D. V. kaltė padarius jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta, ir mano, jog veika kvalifikuota bei nuobauda individualizuota tinkamai. To neginčija ir apeliantė, tačiau teigia, jog šiuo atveju ji nepagrįstai nubausta pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.
Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pasitraukimo iš eismo įvykio vietos atveju turi būti nustatyta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už tai išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino (žr. 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartį byloje Nr.N16-2330/2007). Išanalizavusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas būtų nagrinėjęs apeliantės kaltės formos klausimą ir nustatinėjęs ją asmens veikoje. Skundžiamame teismo nutarime nėra motyvuota, kodėl įrodymai – asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn paaiškinimai dėl jos kaltės nebuvimo – yra atmesti. Taip pat pastebėtina, kad sprendžiant dėl asmens kaltės teisme nei nukentėjusysis, nei pareigūnas, sudaręs eismo įvykio schemą, apklausti nebuvo, neanalizuotas susidūrime dalyvavusių transporto priemonių apgadinimo pobūdis, pačio susidūrimo aplinkybės (laikas, vieta ir pan.).
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2009 m. vasario 12 d. nutarime nurodė, kad teismo posėdyje D. V. pripažino savo kaltę dėl padarytų administracinės teisės pažeidimų (b. l. 23). Iš D. V. pateikto apeliacinio skundo (b. l. 27-28) yra aišku, kad asmuo prisipažįsta padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, tačiau ginčija ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, jog nors ATPK 285 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kolegialus organas rašo protokolą, tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas (žr. nutartį byloje Nr.N1-1333/2007). Nagrinėjamoje byloje nėra teismo posėdžio protokolo, dėl ko apeliacinės instancijos teismas neturi galimybių patikrinti, kokius paaiškinimus teisme davė apeliantas, ar buvo kelti atitinkami prašymai ir pan.
Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme visos teisiškai reikšmingos aplinkybės nebuvo įvertintos, taip pažeidžiant ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl priimtas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu bei yra naikintinas, o byla gražintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,
nutaria:
D. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. vasario 12 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.