- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-07
- Bylos Nr.
- 2VP-20722-947/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14779-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Žeromskytė-Stanienė
- Suinteresuotas asmuo
- L. G., G. G.
- Skolininkas
- G. G.
dalyvaujant pareiškėjui antstoliui Sauliui Užkuraičiui, suinteresuotiems asmenims L. G. ir G. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Sauliaus Užkuraičio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui G. G. dėl antstolio teisėtų reikalavimų ir teismo sprendimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys – L. G. (išieškotoja), G. G. (skolininkas).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas antstolis Saulius Užkuratis kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas skirti suinteresuotam asmeniui (skolininkui) G. G. baudą už teisėtų antstolio reikalavimų nevykdymą ir teismo sprendimo nevykdymą, t. y. po 300 Eur už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimo dieną (nuo 2018 m gruodžio 31 d. išieškotojos L. G. naudai (b. l. 9–10).
Antstolis nurodė, kad jis vykdo Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-21700-451/2017 dėl įpareigojimo G. G. savo lėšomis pagal suderintą projektą įsirengti iš lauko atskirus laiptus ir įėjimą į jo naudojamas antro aukšto patalpas, duris įrengiant vietoje laiptinės lango.
· L. G., būdama žemės sklypo savininkė ir gyvenamojo namo bendraturtė, įsipareigoja duoti savo sutikimą projektavimui ir suderinti projektą, numatantį laiptų iš lauko į antrą aukštą bei įėjimo į antro aukšto patalpas įrengimą;
· G. G. savo lėšomis įsirengia ne tik laiptus į antrą aukštą, bet ir izoliuoja pirmo aukšto laiptinę nuo antro aukšto laiptinės savo lėšomis;
· L. G. įsipareigoja leisti G. G. prisijungti prie pirmojo aukšto nuotekų ir vandentiekio sistemos, atitinkamai įsivedant vandentiekį ir nuotekas į antrą namo aukštą;
· šiuos darbus G. G. turi atlikti pagal suderintą projektą savo lėšomis;
· po šių darbų L. G. priklausančios pirmojo aukšto patalpos turi būti sutvarkytos ir likti tokiame lygyje, kokiame yra šios taikos sutarties pasirašymo dieną;
· G. G. įsipareigoja pagal suderintą projektą ir išduotą statybą leidžiantį dokumentą pastatyti laiptus, įrengti įėjimą į antrą aukštą ir atlikti antro aukšto patalpų įrengimo darbus iki 2018 m. gruodžio 31 d.;
· iki šio termino (2018 m. gruodžio 31 d.) G. G. turi teisę naudotis L. G. priklausančiomis pirmojo aukšto patalpomis. Po 2018 m. gruodžio 31 d. G. G. privalo atlaisvinti ir perduoti L. G. pirmojo aukšto patalpas tokios būklės, kokios jos yra šios sutarties pasirašymo dieną, išskyrus normalų nusidėvėjimą. Todėl G. G. šiomis patalpomis privalo naudotis rūpestingai, mokėti komunalinius mokesčius, L. G. priklausančiose pirmo aukšto patalpose neturi teisės gyventi jokie tretieji asmenys. Patalpų savininkė L. G. turi teisę patekti į jai priklausančias pirmojo aukšto patalpas, o G. G. turi užtikrinti ir nekliudyti savininkei.
2019 m. liepos 1 d. buvo priimtas patvarkymas Nr. S-19-34-11424 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Tą pačią dieną buvo priimtas patvarkymas Nr. S-19001460, kuriame skolininkui nurodyta nedelsiant įvykdyti Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. išduotame vykdomajame rašte nurodytą įpareigojimą. Šie patvarkymai asmeniškai skolininkui buvo įteikti 2019 m. liepos 3 d.
2019 m. liepos 16 d. antstolis faktiškai nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav. bei nustatė, kad skolininkas teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo nėra įvykdęs. Tuo pagrindu 2019 m. liepos 16 d. buvo priimtas Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. B-19000045.
Atsižvelgdamas į šias faktines aplinkybes, taip pat remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 6 dalimi, 18 straipsniu, 634 straipsnio 2 dalimi, antstolis prašo teismo skirti skolininkui baudą už teisėtų antstolio reikalavimų ir teismo sprendimo nevykdymą.
Teismo posėdyje antstolis palaikė pareiškime nurodytus argumentus, papildomai paaiškino, kad posėdyje skolininko teikti paaiškinimai tik patvirtina, jog teismo sprendimas nevykdomas ne dėl pateisinamų priežasčių, bet dėl skolininko piktybiškumo.
Suinteresuotas asmuo L. G. teismo posėdžio metu palaikė antstolio Sauliaus Užkuraičio pareiškimą, prašė skirti suinteresuotam asmeniui G. G. baudą už teismo sprendimo nevykdymą, paaiškino, kad buvęs sutuoktinis nevykdo teismo sprendimo, savo iniciatyva nesiima veiksmų atlikti teismo sprendime nustatytus įpareigojimus dėl nekilnojamojo turto pertvarkymo, nepagrįstai šią naštą siekia perkelti išieškotojai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo (skolininkas) G. G. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nesutinka su prašymu skirti baudą už antstolio reikalavimų ir teismo sprendimo nevykdymą (b. l. 24–25, 63–64). Suinteresuotas asmuo paaiškino, kad teismo sprendimo neįvykdė ne piktybiškai, o dėl objektyvių priežasčių: 1) L. G. nedavė leidimo (sutikimo) įrengti laiptus (buvo tartasi žodžiu, tačiau L. G. nedavė projektui reikalingų dokumentų); 2) įvykdyti teismo sprendimą suinteresuotas asmuo neturi pakankamai finansinių galimybių (darbo užmokestis siekia 400-550 Eur, kiekvieną mėnesį mokamas išlaikymas vaikui (200 Eur); teismo sprendimu taip pat buvo priteistas išlaikymo įsiskolinimas (1000 Eur); teismo sprendimu taip pat priteista išmokėti piniginę kompensaciją buvusiai sutuoktinei (1694 Eur už garažą ir 1000 Eur už automobilį); 3) suinteresuotas asmuo faktiškai negyvena adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., todėl laiptų įrengimas jam nėra reikalingas, o L. G. gali netrukdomai naudotis jai priklausančiu namo pirmuoju aukštu.
Papildomai suinteresuotas asmuo nurodė prašymą nustatyti kitą teismo sprendimo įvykdymo datą, t. y. pratęsti terminą, per kurį suinteresuotas asmuo turėtų realias galimybes tinkamai įvykdyti teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas iš dalies.
Rašytiniai įrodymai, esantys civilinėje byloje bei vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina kad Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 16 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-21700-451/2017, kurioje buvo išnagrinėtas pareiškėjų L. G. ir G. G. prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Teismas, tenkindamas pareiškėjos L. G. prašymą, 2019 m. birželio 12 d. išdavė vykdomąjį raštą tokio turinio:
„6. Šalys susitarė dėl naudojimosi tvarkos minėto gyvenamojo namo patalpomis:
6.1 L. G. naudosis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), pirmuoju aukštu – patalpomis pažymėtomis indeksais 1-1 (1.74 kv.m.), 1-2 (26.75 kv. m.), 1-3 (kv.m. 4.48), 1-4 (kv. m. 7.27).
6.2 G. G. naudosis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), antruoju aukštu – patalpomis pažymėtomis indeksais 1-5 (27.84 kv.m.) ir 1-6 (11.80 kv. m.).
6.3 Rūsio patalpa, kuri pažymėta indeksu R-1 (27.24 kv. m.), kurioje yra katilinė ir elektros įvadas, šalys naudosis bendrai. G. G. į šią patalpą pateks per atskirą įėjimą iš lauko, o L. G. į šią patalpą pateks per laiptinę, esančią viduje. Patalpa R-2 (3.80 kv. m.) ir laiptine naudosis tik L. G..
6.4 G. G. įsipareigoja savo lėšomis pagal suderintą projektą įsirengti iš lauko atskirus laiptus ir įėjimą į jo naudojamas antro aukšto patalpas, duris įrengiant vietoje laiptinės lango. L. G., būdama žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininke ir gyvenamojo namo bendraturte, įsipareigoja duoti savo sutikimą projektavimui ir suderinti projektą, numatantį laiptų iš lauko į antrą aukštą bei įėjimo į antro aukšto patalpas įrengimą.
G. G. savo lėšomis įsirengia ne tik laiptus į antrąjį aukštą, bet ir izoliuoja pirmo aukšto laiptinę nuo antro aukšto laiptinės savo lėšomis.
6.5 L. G. įsipareigoja leisti G. G. prisijungti prie pirmojo aukšto nuotekų ir vandentiekio sistemos, atitinkamai įsivedant vandentiekį ir nuotekas į antrąjį namo aukštą. Šiuos darbus G. G. turi atlikti pagal suderintą projektą savo lėšomis. Po šių darbų L. G. priklausančios pirmojo aukšto patalpos turi būti sutvarkytos ir likti tokiame lygyje, kokiame yra šios Taikos sutarties pasirašymo dieną.
6.6 G. G. įsipareigoja pagal suderintą projektą ir išduotą statybą leidžiantį dokumentą pastatyti laiptus, įrengti įėjimą į antrą aukštą ir atlikti antro aukšto patalpų įrengimo darbus iki 2018-12-31. Iki šio termino (2018-12-31) jis turi teisę naudotis L. G. priklausančiomis pirmojo aukšto patalpomis. Po 2018-12-31 G. G. privalo atlaisvinti ir perduoti L. G. pirmojo aukšto patalpas tokios būklės, kokios jos yra šios Sutarties pasirašymo dieną, išskyrus normalų nusidėvėjimą. Todėl G. G. šiomis patalpomis privalo naudotis rūpestingai, mokėti komunalinius mokesčius, L. G. priklausančiose pirmo aukšto patalpose neturi teisės gyventi jokie tretieji asmenys. Patalpų savininkė L. G. turi teisę patekti į jai priklausančias pirmojo aukšto patalpas, o G. G. turi užtikrinti ir nekliudyti savininkei“.
Tarp byloje dalyvaujančių asmenų nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad G. G. per nustatytą terminą, t. y. iki 2018 m. gruodžio 31 d., neįvykdė įsipareigojimo pagal suderintą projektą ir išduotą statybą leidžiantį dokumentą pastatyti laiptus, įrengti įėjimą į antrą aukštą. Skiriasi tik byloje dalyvaujančių asmenų pozicija dėl priežasčių, nulėmusių tai, kad teismo sprendimas iki šiol nėra įvykdytas. Suinteresuoto asmens L. G. vertinimu, buvęs sutuoktinis piktybiškai vengia vykdyti teismo sprendimą, tuo tarpu suinteresuotas asmuo G. G. nurodo priežastis, objektyviai trukdančias įvykdyti teismo sprendimą. Kaip jau minėta, suinteresuotas asmuo nurodė šias aplinkybes: 1) L. G. pati nedavė leidimo (sutikimo) įrengti laiptus; 2) įvykdyti teismo sprendimą suinteresuotas asmuo neturi pakankamai finansinių galimybių; 3) suinteresuotas asmuo faktiškai negyvena adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., todėl laiptų įrengimas jam nėra reikalingas, o L. G. gali netrukdomai naudotis jai priklausančiu namo pirmuoju aukštu.
Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad visos suinteresuoto asmens G. G. nurodytos teismo sprendimo neįvykdymo per nustatytą terminą priežastys yra įrodymais nepatvirtinti teiginiai. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad suinteresuotas asmuo būtų inicijavęs statybos leidimo išdavimo, laiptų įrengimo projekto parengimo darbus. Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo nurodė, kad tik po antstolio atsiųstų pranešimų apie pradėtą priverstinį teismo sprendimo vykdymą jis kreipėsi į architektus dėl projekto rengimo. Tačiau ir šias suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes nepatvirtina jokie įrodymai (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, suinteresuotas asmuo neįrodė aplinkybių, kad išimtinai dėl L. G. (išieškotojos) neteisėto neveikimo (nepagrįsto atsisakymo duoti sutikimą atlikti reikalingus darbus) nebuvo galima nustatytu terminu įvykdyti teismo sprendimą.
Teismas taip pat atmeta, kaip nepagrįstus, suinteresuoto asmens G. G. argumentus, kad įvykdyti teismo sprendimą suinteresuotas asmuo neturi pakankamai finansinių galimybių. Byloje suinteresuotas asmuo nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad suinteresuoto asmens turtinė padėtis yra tokia sudėtinga, kad jis objektyviai negalėjo iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir vėliau įvykdyti teismo sprendimą. Ypatingai svarbu pažymėti, kad būtent pareiškėjai teikė teismui sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, sutartyje buvo išreikšta šalių suderinta valia dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties sąlygų. Taigi daroma išvada, kad suinteresuotas asmuo turėjo galimybę įvertinti savo finansinę padėtį ir realias galimybes įvykdyti nustatytą įsipareigojimą. Byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad po santuokos nutraukimo byloje priimto teismo sprendimo suinteresuoto asmens turtinė padėtis būtų ženkliai pablogėjusi.
Teismas taip pat atmeta, kaip visiškai nepagrįstus, suinteresuoto asmens G. G. argumentus, kad teismo sprendimo vykdymas nėra aktualus, nes suinteresuotas asmuo faktiškai negyvena adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav. Laiptų įrengimas, suinteresuoto asmens teigimu, jam nėra reikalingas, o L. G. gali netrukdomai naudotis jai priklausančiu namo pirmuoju aukštu ir be laiptų įrengimo. Pažymėtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimo privalomumas yra esminė teisingumo vykdymo prielaida. Priėmus teismo sprendimą šalių (buvusių sutuoktinių) ginčas laikomas išspręstu galutinai ir neginčijamai ir konstatuojamas teisinės taikos atkūrimas tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas). Taigi teismo procesinio sprendimo privalomumas reiškia, kad jame esančių nurodymų turi paisyti visi asmenys, net ir nedalyvavę nagrinėjant bylą, tuo labiau jis privalomas dalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 37 straipsnis). CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ar kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Taigi res judicata galia reiškia, kad ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalimas.
Konstatavus, kad per nustatytą terminą suinteresuotas asmuo G. G. neįvykdė įpareigojimo pagal suderintą projektą ir išduotą statybą leidžiantį dokumentą pastatyti laiptus, įrengti įėjimą į antrą aukštą, šiam asmeniui skirtina bauda (CPK 771 straipsnio 6 dalis).
pirma, į suinteresuoto asmens G. G. gaunamas pajamas (pagal pateiktus banko sąskaitų išrašus); banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad suinteresuotas asmuo gauna vidutiniškai 400–550 Eur darbo užmokestį, teikia išlaikymą nepilnamečiui vaikui, teismo posėdyje suinteresuotas asmuo nurodė, kad turi ir nekilnojamojo turto);
antra, į tai, kad byloje nepateikta suinteresuoto asmens paaiškinimus pagrindžiančių rodymų, jog jis aktyviai ėmėsi veiksmų, siekiant vykdyti teismo sprendimą;
trečia, į tai, kad teismo sprendimas nėra vykdomas ilgą laiko tarpą – daugiau kaip devynis mėnesius.
Taip pat atsižvelgtina į tai, kad baudų, skiriamų vykdomojo dokumento vykdymo procese, tikslas yra garantuoti kuo efektyvesnį ir greitesnį išieškotojo interesų patenkinimą. Įvertinus tai, kad teismo sprendimas iki šiol nėra įvykdytas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pareiškimas tenkintinas iš dalies, G. G. skirtina 3 Eur bauda už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną nuo 2019 m. sausio 1 d. (CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 177, 178, 185 straipsniai). Teismo įsitikinimu, paskirtos baudos dydis yra pagrįstas ir adekvatus, atitinkantis bylos šalių interesų pusiausvyrą.
Pažymėtina, kad bauda skiriama ne nuo 2018 m. gruodžio 31 d., o nuo 2019 m. sausio 1 d., nes paskutinė diena, kuomet gera valia teismo sprendimą galėjo vykdyti suinteresuotas asmuo, yra būtent 2018 m. gruodžio 31 d., todėl bauda už šią dieną negali būti skaičiuojama.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (12,67 Eur), tenkinus pareiškimą, valstybei iš suinteresuoto asmens G. G. priteistinos, kadangi į valstybės biudžetą išieškotina suma yra didesnė už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, 2014 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).
Suinteresuoto asmens G. G. prašymas atidėti teismo sprendimo vykdymą yra paliekamas nenagrinėtas, nes byloje dėl baudos skyrimo teismas nesprendžia teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimo (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Suinteresuotam asmeniui išaiškinama, kad pagal CPK 284 straipsnio nuostatas, tik bylą išnagrinėjęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Šis klausimas išnagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 771 straipsnio 6 dalimi, 296 straipsnio 1 dalies 12 punktu,
nutaria:
antstolio Sauliaus Užkuraičio pareiškimą tenkinti iš dalies.
Išieškotojos L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai skirti suinteresuotam asmeniui G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 Eur (trijų eurų) baudą už 2017 m. lapkričio 16 d. teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje e2-21700-451/2017, nevykdymą laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d.
Kitoje dalyje antstolio pareiškimą atmesti.
Priteisti iš suinteresuoto asmens G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 12,67 Eur (dvylikos eurų 67 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų sutenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Suinteresuoto asmens G. G. prašymą atidėti teismo sprendimo vykdymą palikti nenagrinėtą.
Nutarties kopijas siųsti pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.