- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-13
- Bylos Nr.
- II-64-990/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
- Pareiškėjas
- L. A. Č., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus Administracinių
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus Administracinių bylų nagrinėjimo poskyrio vyriausiajai specialistei N. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo L. A. Č. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimo, kuriuo L. A. Č., padariusiai administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ir ANK) 150 straipsnio 1 dalyje, skirta 575 eurų dydžio bauda, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje buvo pradėta administracinio nusižengimo byla dėl to, kad L. A. Č. 2017 m. spalio 28 d. apie 21.00 val. prie pastato, esančio Rodūnės kelias 2, Vilniuje, automobiliu „Toyota“, valst. Nr. T16312, pažymėtu taksi skiriamaisiais ženklais- „Taksi“ juosta ant automobilio šono ir ant stogo uždėta įrengta bei pajungta išorine signalizacija ženkle- plafone atpažinimo ženklą su užrašu „TAKSI“, užsiiminėjo individualia veikla- teikė taksi paslaugas neturėdama nustatyta tvarka išduoto galiojančio leidimo. Tokia savo veikla L. A. Č. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio 12 dalį, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių 3 punktą, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-80 (2016 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. 3-4601(1.5E) redakcija) patvirtintų Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 6, 13 punktus.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė K. S., nustačiusi, kad L. A. Č. pažeidė komercinę veiklą, t. y. užsiiminėjo individualia veikla- teikė taksi paslaugas neturėdama nustatyta tvarka išduoto galiojančio leidimo, 2017 m. lapkričio 30 d. L. A. Č. paskyrė nuobaudą, numatytą ANK 150 straipsnio 1 dalyje- 575 eurų dydžio baudą.
Šalies argumentai
L.A. Č. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės K. S. nutarimą. Pareiškėja skunde nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojai sustabdė jos vairuojamą automobilį „Toyota“, valst. Nr. T16312, kuris buvo pažymėtas taksi skiriamaisiais ženklais, ir paprašė parodyti dokumentus, įrodančius teisę užsiimti taksi veikla. Ji pateikė individualios veiklos pažymą, kurioje nurodyta, kad ji vykdo taksi bei pavežėjos paslaugas. Ji neturi Vilniaus miesto savivaldybės išduotos taksi licencijos, kuri yra išduodama tik Vilniuje gyvenančiam asmeniui, Vilniaus rajone gyvenančiam asmeniui licencija neišduodama. Savivaldybės darbuotojai jai paaiškino, kad su automobiliu, kuris pažymėtas taksi skiriamaisiais ženklais, negalima teikti pavežėjo paslaugų. Ji paprašė savivaldybės darbuotojų, kad jai būtų parodytas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymas, kuris draudžia teikti pavežėjo paslaugas su automobiliu, kuris yra pažymėtas taksi atributika bei turi taksi valstybinius numerius. Neradę šio įsakymo, savivaldybės darbuotojai pasakė, kad teikiant pavežėjo paslaugas ant automobilio negali būti uždėtas plafonas. Už tai jai buvo skirta 150 eurų dydžio bauda, su kuria ji nesutiko. 2017 m. lapkričio 30 d. Vilniaus miesto savivaldybėje buvo nagrinėjama jos administracinio nusižengimo byla ir jai buvo paaiškinta, kad teikiant pavežėjo paslaugas automobilis negali būti su taksi valstybiniu numeriu ir apklijuotas taksi skiriamaisiais ženklais. Pakvietus savivaldybės darbuotoją, kuris ją sustabdė, pastarasis paaiškino, kad galima teikti pavežėjo paslaugas su automobiliu, kuris turi taksi valstybinius numerius ir yra paženklintas taksi skiriamaisiais ženklais, bet ant automobilio negali būti uždėtas plafonas. Už tai jai buvo skirta 575 eurų bauda, su kuria ji nesutinka.
Atsiliepimas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus įgaliotas asmuo N. J. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, L. A. Č. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio 12 punktą, kuriame nurodyta, kad keleiviams vežti lengvaisiais automobiliais taksi išduodamas leidimas. Leidimus vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išduoda, galiojimą sustabdo, leidimo galiojimo sustabdymą ar leidimo galiojimą naikina savivaldybės, kurios teritorijoje keleiviai bus vežami lengvaisiais automobiliais taksi, vykdomosios institucijos Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka. Iš byloje surinktų duomenų ir pačios pareiškėjos paaiškinimų matyti, kad L. A. Č. neturėjo Vilniaus miesto savivaldybės išduoto leidimo vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi. Vadinasi, vertimasis tokia veikla neturint reikiamo leidimo, pažeidžia nustatytą komercinės veiklos tvarką. Pareiškėja teigia, kad ji nevykdė taksi veiklos, o teikė pavėžėjimo paslaugą. Atkreiptinas dėmesys, kad L. A. Č. nėra teisės aktų nustatyta tvarka deklaravusi ir pavėžėjimo veiklos, nors nagrinėjamu atveju tai neturi reikšmės, kadangi ant jos vairuojamo automobilio stogo buvo uždėtas ženklas- plafonas su užrašu „TAKSI“. Šiuo atveju plafonas yra svarbus atributas, leidžiantis atskirti taksi paslaugas teikiantį automobilį nuo paprasto automobilio ir pagal Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 7.4 punktą plafonas turi būti nuimtas eksploatuojant automobilį, kai juo neteikiamos taksi paslaugos. Pareiškėja skunde nurodo, kad turi Valstybinės mokesčių inspekcijos jai išduotą individualios veiklos pažymą, kurioje nurodyta, kad L. A. Č. vykdo individualią taksi veiklą ir kito, niekur nepriskirto, keleivinio sausumos transporto veiklą. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad gyventojas pradėdamas vykdyti atitinkamos rūšies individualią veiklą, pats privalo pasidomėti šią veiklą kuruojančiose institucijose apie reikalavimus jo ketinamai vykdyti veiklai bei pasirūpinti visais veiklai vykdyti reikalingais leidimais, licencijomis, pažymomis ar kitais dokumentais (jei jie yra privalomi). Pareiškėjos minima nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma nesuteikia teisės teikti taksi ar pavėžėjimo paslaugų. Tai yra tik vienas iš privalomų dokumentų, norint gauti leidimą teikti paslaugas lengvuoju automobiliu taksi ar užsiimti pavėžėjimo veikla. Įvertinus visas bylos aplinkybes manoma, kad L. A. Č. nusižengimas kvalifikuotas tinkamai, administracinio nusižengimo protokolas teisėtas, nuobauda paskirta sankcijos ribose, Institucijos nutarimas teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Teismo posėdžio metu L. A. Č. parodė, kad ji vykdo pavežėjimo, o ne taksi paslaugas. Prieš pradedama dirbti ji sužinojo savo teises, kadangi buvo pas susisiekimo viceministrą. Ją sustabdžius ji vėl paprašė, kad jai raštu išaiškintų, ar ji gali turėti plafoną, geltonus numerius teikdama pavežėjimo paslaugas. Ji gavo atsakymą, kad teisės aktuose nėra numatyta apipavidalinimo, ženklinimo, atributikos apribojimų transporto priemonėms, kurios teikia pavežėjo paslaugas. Kadangi ji yra registruota Vilniaus rajone, savivaldybė jai neišduoda licencijos, todėl ji teikia ne taksi, bet pavežėjimo paslaugas. Ji kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybę, jai buvo išaiškinta, kad taksi veikla ji gali užsiimti tik Vilniaus rajone, o ne Vilniaus mieste. Ji turi teisę įvažiuoti į Vilnių, bet neturi teisės Vilniuje paimti keleivių. Ji gali atvežti į Vilnių keleivius, bet negali Vilniuje paimti žmonių ir teikti taksi paslaugas. Ji turi taksi valstybinius numerius ir vykdo reikalavimus.
Teismo posėdžio metu T. Č. parodė, kad jis yra L. A. Č. sutuoktinis. Vilniaus miesto savivaldybė neleidžia dirbti Vilniaus mieste, nes jis su žmona gyvena Vilniaus rajone. Jų šeimos automobilis turi išduotą taksi licenciją, dėl to techninę apžiūrą praeina, gauna draudimą kaip priklauso taksi automobiliams. Jo žmona viską daro pagal nustatytą tvarką. Jo žmona turi individualios veiklos pažymą, pagal kurią Vilniaus mieste gali vykdyti pavežėjo paslaugas, nes kitaip negalima vykdyti taksi veiklos Vilniaus mieste. Taksi leidimas išduotas jo sūnaus T. Č. vardu. Sūnui 18 metų, pastarasis yra automobilio savininkas ir licencijos turėtojas. Pavežėjimo veiklą jo žmona gali vykdyti Vilniuje, nors ši paslauga registruota Vilniaus rajone. Jam ir jo žmonai ši aplinkybė buvo išaiškinta savivaldybėje ir mokesčių inspekcijoje. Vicemero rašte nurodyta, kad nėra apribojimų. Niekas konkrečiai negali išaiškinti, kaip reikia elgtis teisingai.
Teismo posėdžio metu Ž. J. parodė, kad jis dirba Vilniaus miesto savivaldybės administracijos poskyrio vedėju. Jis surašė L. A. Č. administracinio nusižengimo protokolą. Datos tiksliai jis nepamena, viskas nurodyta administracinio nusižengimo protokole. Protokole turi būti nurodyta Rodūnės kelias 2, Vilniuje, o ne Rožinės kelias 2, Vilniuje. Patruliuodamas su kolega šalia oro uosto jis pamatė automobilį su taksi automobilio išskirtiniais ženklais (su taksi automobilio numeriais, juostomis, plafonu). Šis automobilis atkreipė jų dėmesį. Pagal Keleivių vežimo taisykles, kai automobilis važiuoja be keleivių, plafonas turi degti, o kai taksi veikla nevykdoma, plafonas turi būti nuimtas. Dėl šios priežasties buvo sustabdytas taksi automobilis ir vairuotojos buvo paprašyta pateikti taksi veiklą leidžiančius dokumentus, ko pasekoje buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Tuo metu plafonas nedegė, nors keleiviai nebuvo vežami, o pagal Keleivių vežimo taisykles, kai taksi veikla nevykdoma, plafonas turi būti visai nuimtas. Taksi automobilio plafonas turi degti tuomet, kai automobilis yra arba laisvas, arba tuščias. Plafonas veikia kartu su taksometru, o taksometro sustabdytame automobilyje jis visai nematė. Vairuotoja neturėjo savo vardu leidimo taksi veiklai. Leidimus išduoda Vilniaus miesto savivaldybė pagal numatytą tvarką. Šiuo atveju galbūt ir Vilniaus rajono savivaldybė galėjo išduoti leidimą. Pavėžėjimo veiklai reikalingas leidimas (deklaracija). Asmuo deklaruoja vykdomą veiklą pagal savo gyvenamąją vietą. Jis gali sistemos pagalba patikrinti, ar asmuo turi tokią teisę, t. y. užsiimti šia veikla. Šiuo atveju asmuo gali teikti pavėžėjimo paslaugas, tačiau ne taksi automobiliu. Tokią paslaugą galima teikti automobiliu, kuris neturi taksi plafono, kadangi toks plafonas išskiria būtent taksi automobilius. Taksi automobiliams taikomi didesni reikalavimai, jų veikla reglamentuota griežčiau. Taksi automobiliui reikalingas taksometras, kasos pajamų žurnalas, taksometro patikra, o pavėžėjimo pagrindu asmuo gali tiesiog pavežti asmenį. Sustabdytas automobilis atitiko tik taksi automobilio apipavidalinimą. Taksi automobilio vairuotojas turi turėti taksometrą, kasos pajamų žurnalą, atestacijos pažymėjimą, būti išklausęs kursus, kvitus, šiuo atveju vairuotoja to neturėjo, o prisidengdama taksi veikla vykdė pavėžėjimo paslaugas. Asmuo gali vykdyti pavėžėjimo paslaugas be plafono ir turėdamas šios veiklos deklaraciją. Kelių transporto kodekso 7 punktas reglamentuoja taksi automobilį. Imperatyviai nėra nurodyta, kad pavėžėjimo paslaugą teikiantis automobilis negali turėti taksi plafono. Vairuotoja neturėjo leidimo vykdyti taksi veiklą. Pavėžėjimo paslaugas galima teikti bet kokiu automobiliu, kuris neturi taksi automobilio išskiriamųjų ženklų. Šiuo atveju skiriamasis automobilio ženklas buvo taksi plafonas. Taksi automobilių privilegijos, lyginant su automobiliais, teikiančiais pavėžėjimo paslaugas, yra šios: taksi automobilis gali paimti keleivius bet kurioje vietoje, keleivis, ateidamas į taksi automobilį, visuomet žinos, kad tai taksi automobilis, paprastas pavėžėjimo paslaugas teikiantis automobilis neturi jokio išskirtinumo.
Teismo posėdžio metu N. J. parodė, kad įstatymų leidėjas pagrįstai yra atskyręs taksi veiklą nuo pavėžėjimo veiklos. Institucija neturi priekaištų, kad pareiškėja turi pavėžėjimo deklaraciją, tačiau negalima šios veiklos vykdyti su automobiliu, kuris turi taksi automobilio atributiką. Nors automobiliui, kuris teikia pavėžėjimo paslaugas, nėra imperatyviai draudžiama naudoti taksi automobilio skiriamuosius ženklus, tai nereiškia, jog juos galima naudoti vykdant šią veiklą. Pareiškėja negali vykdyti taksi veiklos su plafonu, kadangi neturi tam leidimo. Taisyklės aiškiai nurodo, kaip ir kam yra naudojamas plafonas, t. y. taksi automobiliui.
Šios administracinio nusižengimo teisenos metu nagrinėjamos faktinės aplinkybės- L. A. Č., neturėdama leidimo teikti keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi paslaugos, vairuodama taksi skiriamaisiais ženklais apipavidalintą lengvąjį automobilį, teikė keleivių pavežėjimo paslaugas. Taigi teismas privalo nustatyti, ar keleivių pavežėjimo paslaugų teikimas naudojant taksi skiriamaisiais ženklais apipavidalintą lengvąjį automobilį užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 150 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sudėtį.
Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau- ir KTK) 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad keleiviai vežami keleiviams vežti pagamintomis keleivinėmis kelių transporto priemonėmis- 1) autobusais, 2) troleibusais, 3) lengvaisiais automobiliais, 4) lengvaisiais automobiliais taksi. Keleivių vežimą reglamentuoja Susisiekimo ministerijos patvirtintos Keleivių ir bagažo vežimo taisyklės ir Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklės. Taigi iš šios teisės normos akivaizdu, kad įstatymų leidėjas išskiria keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi paslaugas kaip skirtingo pobūdžio, kurioms keliami skirtingi reikalavimai. To paties straipsnio 12 ir 13 dalyse konkrečiai nurodyta, kokius reikalavimus turi atitikti keleivių vežėjas lengvaisiais automobiliais ne taksi ir keleivių vežėjas lengvaisiais automobiliais taksi: 1) keleiviams vežti lengvaisiais automobiliais taksi išduodamas leidimas, keleiviams vežti ne automobiliais taksi leidimo nereikia- pagal KTK 18 straipsnio 14 dalyje įtvirtintą reguliavimą vežėjai keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugas gali teikti Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse nustatyta tvarka pateikę deklaraciją apie ketinimą vykdyti veiklą savivaldybės institucijai pagal vežėjo gyvenamąją vietą, jeigu vežėjas yra fizinis asmuo. Reikalavimas turėti leidimą vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi suponuoja vežėjo pareigą, kad jo naudojamas lengvasis automobilis atitiktų Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus, tuo tarpu keleivių vežėjui ne automobiliu taksi jokių ypatingų reikalavimų, kuriuos privalo atitikti naudojamas automobilis, nėra- pagal KTK 18 straipsnio 14 dalyje įtvirtintą reguliavimą vežėjai keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugas gali teikti tik turėdami teisėtai valdomus lengvuosius automobilius, atitinkančius bendruosius motorinių transporto priemonių reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme. Iš esmės analogiški reikalavimai nustatyti ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymu patvirtintų Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse, kurių 6 punkte nurodyta, kad vežėjai teikti taksi paslaugas gali tik turėdami Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro nustatyta tvarka išduotą leidimą vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi; tų pačių taisyklių 28 punkte nurodyta, kad vežėjas, ketinantis vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvuoju automobiliu veiklą, privalo savivaldybės institucijai pagal vežėjo gyvenamąją vietą, jeigu vežėjas yra fizinis asmuo, pateikti Taisyklių 2 priede nustatytos pavyzdinės formos deklaraciją apie ketinimo vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą. Taip pat minėtų taisyklių 7-10 punktuose detalizuoti reikalavimai taksi automobiliams: taksi privalo: atitikti Techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus, patvirtintus Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 „Dėl Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų“; turėti taksi salono priekyje keleiviams gerai matomoje vietoje įrengtą, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau- VMI) nustatyta tvarka teritorinėje valstybinėje mokesčių inspekcijoje (toliau- TVMI) vežėjo vardu įregistruotą (apie tai turi būti pažymėta taksometro registracijos liudijime), techniškai tvarkingą, metrologiškai patikrintą, turintį nustatytą patikros žymenį taksometrą; šis įtaisas turi valdyti išorinę šviesos signalizaciją ženkle- plafone, kuri rodytų automobilio užimtumą: taksi užimtas- ženklas- plafonas neapšviestas, taksi laisvas- ženklas-plafonas apšviestas; jeigu taksometras naudojamas su spausdintuvu, jis turi būti prijungtas taip, kad jo nesant arba jam veikiant netinkamai taksometras neveiktų; turėti taksi salono priekyje keleiviams gerai matomoje vietoje pritvirtintą Taisyklių 1 priede nustatytos pavyzdinės formos taksi vairuotojo kortelę, kurioje nurodyti vežėjo nustatyti taksi tarifai, vežėjo ir vairuotojo rekvizitai, priklijuota vairuotojo nuotrauka; turėti ženklą- plafoną su užrašu TAKSI, kuris turi būti nuimtas eksploatuojant automobilį, kai juo neteikiamos taksi paslaugos; būti apipavidalintas pagal Keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1998 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 55 „Dėl Keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, reikalavimus. Taksometras gali būti naudojamas, techniškai prižiūrimas, parduodamas, įrengiamas, įregistruojamas ir (ar) išregistruojamas TVMI tik turint tinkamai užpildytą taksometro registracijos liudijimą. Taksometras naudojamas tik atsiskaityti už taksi paslaugas. Vadovaujantis Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 „Dėl Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nuostatomis, turi būti pildomas kiekvieno taksometro kasos operacijų žurnalas, kurio registravimo ir pildymo tvarką nustato VMI.
L. A. Č. teismui pateikė nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. 723185, kurioje nurodyta, kad L. A. Č. nuo 2017 m. sausio 25 d. vykdo individualią veiklą- kodas pagal EVRK 2 redakciją „493200. Taksi veikla“ ir „493900. Kitas, niekur kitus nepriskirtas, keleivinis sausumos transportas“ (b. l. 5). Teismas pažymi, kad minėta pažyma nėra prilyginama leidimui vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi, taigi minėta pažyma nesuteikė teisės L. A. Č. teikti keleivių vežimo lengvuoju automobiliu taksi paslaugas. Kita vertus L. A. Č. pateikė teismui išrašą iš Licencijų informacinės sistemos (b. l. 28), iš kurio matyti, kad L. A. Č. turi teisę verstis keleivių vežimo už atlygį lengvuoju automobiliu veikla, kas, kaip minėta, tiek savo pobūdžiu, tiek keliamais reikalavimais yra skirtinga veikla nei keleivių vežimo lengvuoju automobiliu taksi veikla, taigi minėtas leidimas L. A. Č. suteikia teisę verstis tik keleivių vežimo už atlygį lengvuoju automobiliu veikla, bet nesuteikė teisės L. A. Č. teikti keleivių vežimo lengvuoju automobiliu taksi paslaugas. L. A. Č. teismui pateikė ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos leidimą K. Č. vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi (b. l. 30). Atkreiptinas dėmesys, kad KTK 18 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad leidimus vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išduoda, galiojimą sustabdo, leidimo galiojimo sustabdymą ar leidimo galiojimą naikina savivaldybės, kurios teritorijoje keleiviai bus vežami lengvaisiais automobiliais taksi, vykdomosios institucijos Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka. Leidimai išduodami vežėjams, pageidaujantiems verstis keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi veikla ir turintiems lengvuosius automobilius, atitinkančius Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus. Leidimo galiojimas panaikinamas, kai vežėjas pats atsisako naudotis leidimu. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. gruodžio 9 d. įsakymu patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių 5 punkte nurodyta, kad leidimus išduoda, jų galiojimą sustabdo, leidimo galiojimo sustabdymą ir leidimo galiojimą panaikina savivaldybės, kurios teritorijoje bus vežami keleiviai taksi, vykdomosios institucijos; tų pačių taisyklių 7 punkte nurodyta, kad leidimas išduodamas vežėjui, deklaravusiam gyvenamąją vietą savivaldybės teritorijoje, o 12 punkte nurodyta, kad leidimas negali būti perduotas kitam vežėjui. Šios teisės normos leidžia pagrįstai teigti, kad L. A. Č. negalėjo teikti keleivių vežimo lengvuoju automobiliu taksi paslaugų, kadangi leidimas teikti šias paslaugas išduotas ne jai, o jos sūnui K. Č., kuris, be kita ko, turi teisę verstis keleivių vežimo lengvuoju automobiliu taksi veikla tik savivaldybės, kurios teritorijoje bus vežami keleiviai taksi, t. y. Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje.
Iš byloje esančių nuotraukų (b. l. 12-13) matyti, kad L. A. Č. vairuotas automobilis „Toyota“ turi valstybinius numerius, skirtus tik taksi automobiliams, ir pažymėtas taksi skiriamaisiais ženklais- „Taksi“ juosta ant automobilio šono ir ant stogo uždėta įrengta bei pajungta išorine signalizacija ženkle- plafone atpažinimo ženklą su užrašu „TAKSI“, taigi L. A. Č. vairuotas automobilis turi išorinius taksi automobilio skiriamuosius atpažinimo ženklus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. gegužės 19 d. įsakymu patvirtinto Lengvųjų automobilių taksi valstybinio numerio ženklų išdavimo tvarkos aprašo 15 punkte nurodyta, kad draudžiama eksploatuoti taksi automobilius su Lietuvos Respublikos standarto LST 1447 „Kelių transporto priemonių valstybinio numerio ženklai. Techniniai reikalavimai“ nustatytais taksi valstybinio numerio ženklais neturint leidimo vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi, taigi L. A. Č., neturėdama teisės teikti keleivių vežimo lengvuoju automobiliu taksi paslaugų, neturėjo teisės vairuoti automobilio, pažymėto taksi valstybinio numerio ženklais. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1998 m. vasario 12 d. įsakymų patvirtinto Keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo tvarkos aprašo 23 punkte nustatyta, kad lengvojo automobilio taksi atpažinimo ženklinimo juostos ir atpažinimo ženklas – plafonas gali būti naudojami tik ant lengvųjų automobilių, turinčių taksi valstybinio numerio ženklus. Minėta, kad L. A. Č., neturėdama teisės teikti keleivių vežimo lengvuoju automobiliu taksi paslaugų, neturėjo teisės vairuoti automobilio, pažymėto taksi valstybinio numerio ženklais, taigi ji neturėjo teisės naudoti taksi automobilio atpažinimo ženklų- plafono bei taksi automobilio ženklinimo juostų.
Teismas pažymi ir tai, kad L. A. Č. automobilis tik išoriškai atitiko taksi automobiliui keliamus reikalavimus, tačiau šis automobilis neatitiko esminių taksi automobiliui keliamų reikalavimų, susijusių su gaunamų pajamų apskaita: šiame automobilyje nebuvo įrengtas taksometras, taigi L. A. Č. neturėjo ir tinkamai užpildyto taksometro registracijos liudijimo ir taksometro kasos operacijų žurnalo.
Administracinio nusižengimo teisenos metu L. A. Č. iš esmės sutiko, kad ji neturi teisės verstis keleivių vežimo lengvuoju automobiliu taksi veikla, tačiau savo veiklą aiškino tuo, kad nei vienas teisės aktas nedraudžia teikiant pavežėjimo paslaugas savo vairuojamo automobilio apipavidalinti kaip taksi automobilio, tame tarpe ir naudoti taksi automobilio atpažinimo ženklų- plafono bei taksi automobilio ženklinimo juostų. Vertinant šiuos argumentus pažymėtina, kad taksi automobilio atpažinimo ženklų- plafono, taip pat kitų skiriamųjų taksi automobilio atpažinimo ženklų- taksi automobilio ženklinimo juostų naudojimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1998 m. vasario 12 d. įsakymų patvirtinto Keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo tvarkos aprašo 23 punkte. Nors minėtame punkte expressis verbis nėra numatytas draudimas minėtus ženklus naudoti ir ant lengvųjų automobilių, naudojamų vežant keleivius už atlygį, tačiau toks draudimas kyla iš bendrųjų sąžiningos konkurencijos, neklaidinančios reklamos principų. Manant priešingai lengvuosius automobilius galima būtų apipavidalinti ne tik taksi automobilio atpažinimo ženklais, bet ir, pavyzdžiui, greitosios medicinos pagalbos, policijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos ar kitų įstaigų ar institucijų atpažinimo ženklais, kas, akivaizdu, pažeistų bendruosius teisės principus. Kita vertus L. A. Č. neturėjo teisės verstis keleivių vežimo lengvuoju automobiliu taksi veikla, o Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 7.4 punkte draudžiama turėti ženklą- plafoną su užrašu TAKSI, eksploatuojant automobilį, kai juo neteikiamos taksi paslaugos.
Išdėstyti įrodymai bei jų vertinimo argumentai leidžia pagrįstai teigti, kad L. A. Č. automobiliu „Toyota“, valst. Nr. T16312, pažymėtu taksi skiriamaisiais ženklais- „Taksi“ juosta ant automobilio šono ir ant stogo uždėta įrengta bei pajungta išorine signalizacija ženkle- plafone atpažinimo ženklą su užrašu „TAKSI“, užsiiminėjo individualia veikla- teikė taksi paslaugas neturėdama nustatyta tvarka išduoto galiojančio leidimo, tokiu būdu L. A. Č. pažeidė komercinės veiklos tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, taigi ji padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 150 straipsnio 1 dalyje.
Kartu teismas pažymi, kad ANK 22 straipsnyje numatyta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Be to, administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1 ir 2 dalys). Remiantis ANK 34 straipsniu išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Administracinės nuobaudos mažinimas ar didinimas motyvuojamas teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) nutarime, kuriuo skiriama nuobauda. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
L. A. Č. už administracinius teisės pažeidimus/ nusižengimus nebuvo bausta, jos veika pasireiškė užsiimant keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veikla neteisėtai naudojant taksi automobilio išorinius atributus, t. y. pati L. A. Č. veikla vežant keleivius nebuvo neteisėta, ši veikla buvo vykdoma turint Vilniaus rajono savivaldybės administracijos išduotą leidimą vežti keleivius už atlygį lengvuoju automobiliu bei ši veikla buvo vykdoma šią veiklą deklaravus VMI gaunant individualios veiklos vykdymo pažymą, sunkios pasekmės dėl L. A. Č. neteisėtos veikos nekilo. Teismas turi pagrindą manyti, kad L. A. Č. vykdydama keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą neteisėtai nebenaudos taksi automobilio skiriamųjų ženklų- „Taksi“ juostos ant automobilio šono ir ant stogo uždėtos įrengtos bei pajungtos išorine signalizacija ženkle- plafone atpažinimo ženklo su užrašu „TAKSI“, dėl ko Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimas, kuriuo L. A. Č., padariusiai administracinį nusižengimą, numatytą ANK 150 straipsnio 1 dalyje, skirta 575 eurų dydžio bauda, keistinas, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 150 straipsnio 1 dalyje, padarymą L. A. Č. paskiriant įspėjimą. Teismas atkreipia L. A. Č. dėmesį į tai, kad jai pakartotinai padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 150 straipsnio 1 dalyje, gali būti skiriama bauda nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4- 6 dalimis,
nutaria:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimą, kuriuo L. A. Č., padariusiai administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 150 straipsnio 1 dalyje, skirta 575 eurų dydžio bauda, pakeisti ir už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 150 straipsnio 1 dalyje, padarymą L. A. Č. paskirti įspėjimą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.