Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam F. U. ir jo atstovui advokatui Mariui Griciui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje F. U., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

F. U., 2017 m. birželio 13 d., apie 17.50 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas savaeigę transporto priemonę – traktorių „MTZ Belarus-572“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepaliko tarpo iš kairiojo šono, kad eismas būtų saugus ir su traktoriaus priekiniu ratu atsitrenkė į tvorą ir pagalbinį pastatą ir juos apgadino, o po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, vartojo alkoholinius gėrimus (F. U. nustatytas 2,30 promilių girtumo laipsnis). Šiais savo veiksmais F. U. padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas F. U. byloje esančiame rašytiniame savo paaiškinime nurodė, kad 2017-06-13, kartus su draugu J. S. išgėrė apie 1 l butelį alaus. Apie 16.30 val., vairuodamas traktorių „MTZ Belarus 575“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), norėdamas juo įvažiuoti į garažą nepastebėjo prie ūkinio pastato buvusios tvoros ir priekiniu traktoriaus ratu ją kliudė. Pastačius traktorių garaže, kieme buvusi uošvienė, R. B. ir L. B. pradėjo ant jo šaukti ir vadinti alkoholiku. Pto jis susinervinęs vėl dviračiu nuvažiavo pas draugą J. S., su kuriuo gėrė alkoholinius gėrimus. Atvykę policijos pareigūnai jam nustatė 2,31 prom. girtumo laipsnį, tačiau traktoriaus neblaivus jis nevairavo. (b. l. 21-22)

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas F. U. parodė, kad tą dieną (2017-06-13), apie 11 val. ryto, kartu su J. S. išgėrė litrą alaus. Apie 17 val. jis išėjo įvaryti traktorių į garažą. Vairuodamas traktorių pernelyg staigiai atleido sankabą ir kliudė tvorą. Ta tvora jo rankomis statyta, iš jo medžiagų. Lūžusi tvoros lenta, atsirėmė į R. B. priklausančio ūkinio pastato šiferį ir jis sutrūko, paties pastato jis nekliudė. Įvarius traktorių į garažą, R. B. ir kiti asmenys pradėjo šaukti, vadinti jį visokiais žodžiais, bet jis nesiginčijo, užrakino garažą ir išėjo pas J. S.. Kadangi buvo jo jubiliejus, jie abu vartojo alkoholinius gėrimus. Jiems besėdint, baigiant gerti butelį, įėjo du pareigūnai ir pasakė, kad jis padarė eismo įvykį. 10 metų turi traktorininko teises, žino kelių eismo taisykles, tačiau nesuprato, nežinojo, kad padarė įvykį, į savo supuvusią tvorą, o šiferį įskėlė spriegus lentai. Kai atsitrenkė į tvorą, R. B. buvo prie mamos trobos, nuo tos vietos įvykio vieta nesimatė.

Liudytoja apklausta K. U. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra F. U. žmona. Tą dieną, kai įvyko įvykis, F. U. buvo blaivus. Kai F. U. važiavo ir sulaužė tvorą ji buvo namuose ir paties įvykio nematė. Garažas buvo įlaužtas prieš 10 dienų, gal prieš savaitę, kai jie pervarinėjo gyvulius ir pabėgo didelis jautis, kuris garažą įlaužė su ragais. Pastatą F. U. sutvarkė, pakeitė vieną šiferio lakštą. O tvorą, kurią traktoriumi apgadino F. U. jis pats ir buvo pasistatęs. Tvorą pasistatė, kad į jos mamos kiemą nebėgtų gyvuliai. Kai mama užrašė savo namo dalį broliui jie visi nebesugyvena.

Liudytoju apklaustas R. B. teismo posėdžio metu parodė, kad jis matė, kaip važiavo F. U., nes buvo pas mamą. Išėjo į kiemą išlydėti svečių, kai pamatė važiuojant traktorių. Iš pradžių nekreipė dėmesio, o kai išgirdo garsą nuėjo pažiūrėti, matė, kad buvo nugriautas vienas ūkinio pastato kampas – sulaužytas šiferis, ir išlaužta tvora. Tikrai matė kontaktą, nes buvo kieme ir viskas matėsi iš kiemo. Pastatas ankščiau apgadintas nebuvo, tik yra netvarkytas, nukritę pakalimai. Pastato karkasas yra išjudintas, visas pastatas sukrypęs. Ūkinis pastatas nuosavybės teise priklauso jam, o tvora buvo tėvo statyta, kam ji priklauso nuosavybės teise – nežino. Nežino, ar galėjo F. U. pats susikalti tvorą, kad gyvuliai neitų. Matė kaip F. U. pastatė traktorių į garažą ir žiūrėjo į kokį pastatą F. U. nuėjo. Kad F. U. buvo girtas suprato, nes jis eidamas vinguriavo po kelią. F. U. pastatui uždėjo šiferio lakštą, tvorą sutvarkė, todėl jokių pretenzijų jam neturi. Žala buvo padaryta nedidelė, gal 30 Eur. Policiją iškvietė, nes F. U. važiavo girtas, kad neišvažiuotų kitur.

Liudytoju apklaustas A. P. teismo posėdžio metu parodė, kad jis surašė administracinio nusižengimo protokolą. Pats įvykio vietoje nebuvo. Iš duomenų, kurie buvo surinkti ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų apklausų, visos kitos medžiagos, įvykio vietos nuotraukų ir buvo surašytas protokolas. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad liudytojas, kuriam priklausė apgadintas turtas, pretenzijų neturi. Taip pat nurodė, kad žala gali būti padaryta ir paprastam daiktui, kuriam teisinė registracija nebūtina.

Liudytoju apklaustas K. E. teismo posėdžio metu parodė, kad apie 19 val. atvyko į iškvietimą ir pranešėja nurodė, kad vairuotojas vairuodamas traktorių atsitrenkė į tvorą ir po to pasišalino. Atvykus į įvykio vietą buvo apgadinta tvora ir pastato šiferis, o traktorius buvo garaže. Pastato konstrukcijos nelabai pamena, bet šiferis buvo neseniai sulaužytas. Vienas liudytojas nurodė, kad tas vairuotojas yra tame pačiame kaime ir jie nuvažiavo pas tą vairuotoją, patikrino jo neblaivumą ir nuvežė į priėmimo skyrių paimti kraujo mėginį siekiant nustatyti girtumą.

Liudytoja apklausta I. K. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo gautas pranešimas, kad girtas traktorininkas vairavo traktorių. Kai nuvyko, apžiūrėjo įvykio vietą buvo sulaužyta dalis medinės tvoros ir nugriuvusi dalis pastato, įlaužta šiferinė pastato dalis, o traktorius stovėjo garaže. F. U. pats sakė, kad vairavo išgėręs, nes jis sakė, kad tą dieną ar dieną prieš buvo jo gimtadienis. Ar F. U. vartojo po to kai įvažiavo su traktoriumi, ar prieš – nesakė.

Liudytoja apklausta D. G. teismo posėdžio metu parodė, kad pas ją apie 14 val. atėjo F. U.. Jie turėjo alaus, bet ar F. U. gėrė alų nežino. Vėliau prieš 17 val. vėl atėjo F. U. ir sakė, kad jo jubiliejus, todėl ji pastatė butelį, pasigėrė. Ar F. U. atėjo girtas nesuprato, jai atrodo, kad F. U. visą laiką girtas. Vėliau atvažiavo policija. Kai grįžo iš policijos F. U., pasakė, kad tvorą sulaužė. Nei tvoros nei pastato sugadinimo nematė, tik žino, kad šiferį birželio pradžioje sulaužė bulius su ragais.

Liudytoju apklaustas J. S. teismo posėdžio metu parodė, kad F. U. atėjęs pirmą kartą pas jį atėjo apie 11 val., jie išgėrė 1 l alaus, paskui apie 17 val. atėjo ir tada sako, kad jo jubiliejus, todėl jie išgėrė 0,7 l „Starkos“ butelį. Po to atvažiavo policija. Įėjo du pareigūnai, išsivedė F. U.. Kiek žino tvorą, kuri apgadinta statė pats F. U., nes buvo sakęs, kad pats statė, o šiferį įskėlė jautis. Kam tiksliai priklauso tvora – nežino.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad neblaivių (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų administracinėn atsakomybėn traukiamas F. U. pripažįsta, kad 2017 m. birželio 13 d., apie 17.50 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas savaeigę transporto priemonę – traktorių „MTZ Belarus-572“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), traktoriaus priekiniu ratu atsitrenkė į tvorą ir ją apgadino, taip pat pripažįsta, kad jis po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau teigia, kad tą dieną, vairuodamas savaeigę transporto priemonę – traktorių „MTZ Belarus-572“, R. B. priklausančio pastato neapgadino, minėtas pastatas buvo apgadintas anksčiau, jo laikomų dvidešimties jaučių, taip pat nurodė, kad tvorą, kurią apgadino įvykio metu statė pats.

Pažymėtina, kad R. B., tiek 2017-06-13 apklausos metu, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad F. U. 2017-06-13, apie 17.30 val. vairuodamas traktorių „MTZ Belarus“ įvažiavo į tvorą ir jam priklausantį pagalbinį pastatą ir taip juos apgadino. Teismo posėdžio metu patikslino, kad aiškiai matė, kad buvo nugriautas vienas ūkinio pastato kampas – sulaužytas šiferis, ir išlaužta tvora, kadangi buvo kieme, ir išgirdęs garsą iš karto ėjo pažiūrėti įvykio. Pažymėtina, kad šią įvykio versiją patvirtina ir 2017-06-13 apžiūros protokolas, fotonuotraukos. Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas K. E. taip pat patvirtino, kad atvykęs į įvykio vietą matė, kad buvo apgadinta tvora ir šalia stovėjęs pagalbinis pastatas, kurio dalis – šiferio lakštas, buvo šviežiai sulaužyta. Be to, F. U. nurodytą versiją, kad R. B. priklausantis ūkinis pastatas buvo apgadintas anksčiau paneigia ir pats F. U., teismo posėdžio metu nurodydamas, kad vairuodamas savaeigę transporto priemonę – traktorių „MTZ Belarus-572“, traktoriaus priekiniu ratu atsitrenkė į tvorą ir lūžus tvoros lentai, šiai kliudžius pastatą, sutrūkinėjo pagalbinio pastato šiferis, t. y. pats administracinėn traukiamas asmuo nurodė, kad būtent dėl jo veiksmu buvo apgadintas pagalbinio pastato šiferio lakštas.

Pažymėtina, kad tos aplinkybės ar R. B. priklausančio pastato šiferis buvo apgadintas F. U. tiesiogiai priekiniu traktoriaus ratu kliudžius ūkinį pastatą ar netiesiogiai, t. y. kliudžius šalia stovėjusią tvorą, kurios lūžusi lenta apgadino šalia stovėjusio ūkinio pastato šiferio lakštą, teisiškai reikšmės neturi, kadangi žala, bet kuriuo atveju kilo dėl F. U. veiksmų.

F. U. taip pat nurodė, kad tvorą, kurią apgadino pats statė, t. y. apgadino ne svetimą, o jam priklausantį turtą. Kaip teismo posėdžio metu nurodė K. U., F. U. sutuoktinė, jie gyvena viename name su mama, kuri savo namo dalį užrašiusi jos broliui – R. B.. R. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad gyvenamojo namo, kurio dalis jam priklauso, kiemas nėra atidalintas, tokiu atveju darytina išvada, kad byloje nesant duomenų, kad minėtas turtas būtų atidalintas, ar būtu nustatyta naudojimosi turtu tvarka, preziumuojama, kad bendrasavininkių dalys yra lygios (LR CK 4.73 str. 3 d.), todėl nėra pagrindo teigti, kad tvora, kurią įvykio metu apgadino F. U., nuosavybės teise priklauso F. U..

Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, ištyrus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad F. U. kaltė dėl inkriminuoto pažeidimo padarymo neabejotinai įrodyta, įrodymų pakanka nustatyti visas faktines aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo. F. U. nurodytos aplinkybės, vertintinos kaip pasirinkta gynybinė versija, siekiant išvengti gresiančios administracinės atsakomybės. Be to, atsižvelgiant į tai, kad K. U. yra administracinėn atsakomybėn traukiamo F. U. sutuoktinė o D. G. ir J. S. administracinėn atsakomybėn traukiamo F. U. kaimynai, kurie nuolat bendrauja, vienas kitam padeda, darytina išvada, kad jie yra suinteresuoti administracinio nusižengimo bylos baigtimi, todėl šių liudytojo parodymai patvirtinantys F. U. gynybinę versiją, apie tai, kad R. B. priklausantis ūkinis pastatas buvo apgadintas ne įvykio metu, o anksčiau, vertintini kritiškai, juolab, kad šias aplinkybes paneigia kiti byloje esantys duomenys, iš kurių ir paties F. U. parodymai duoti teismo posėdžio metu.

Be aptartų įrodymų, F. U. kaltė padarius jam inkriminuotus pažeidimus taip pat įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 5-6), policijos pareigūno Kęstučio Eirošiaus tarnybiniu pranešimu (b. l. 7), specialisto išvada Nr. T-A 6129/2017(07) APIE f. U. nustatytą 2,30 promilių girtumo laipsnį (b. l. 20); 2017-07-26 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą (b. l. 23-25).

Šių aptartų įrodymų visuma patvirtina, jog F. U., 2017 m. birželio 13 d., apie 17.50 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas savaeigę transporto priemonę – traktorių „MTZ Belarus-572“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepaliko tarpo iš kairiojo šono, kad eismas būtų saugus ir traktoriaus priekiniu ratu atsitrenkė į tvorą ir pagalbinį pastatą, ir juos apgadino, o po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, vartojo alkoholinius gėrimus (F. U. nustatytas 2,31 promilių girtumo laipsnis). F. U. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje.

F. U. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis savo noru atlygino nuostolius (ANK 35 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 36 str.).

Skirdamas nuobaudą teismas vadovaujasi ANK 34 straipsniu, kuriame nurodomas administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą. Atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę – administracine tvarka nebaustas, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

ANK 423 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Tai alternatyvi papildoma nuobauda, dėl kurios kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas padaryto pažeidimo aplinkybes, yra pavesta spręsti bylą nagrinėjančiam teismui. Pažymėtina, jog, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, įstatymas konkrečių kriterijų, kuri nuobauda turėtų būti skiriama, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų veiksmingiausia siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas F. U. administracine tvarka nebaustas, byloje nėra duomenų, jog šia savaeige transporto priemone praeityje būtų padaryti pažeidimai, administraciniu nusižengimu padaryta žala nedidelė, transporto priemonė reikalinga ūkinei veiklai vykdyti, be to, byloje nustatyta F. U. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl, remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais, savaeigė transporto priemonė nekonfiskuotina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

F. U. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirti nuobaudą – 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad paskirtą baudą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK).

Neturint galimybės sumokėti baudą, ANK 675 straipsnio 3 dalyje, numatyta teisė dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo kreiptis Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (per anksčiau nurodytą 40 dienų terminą kreiptis į vietos mokesčių administratorių dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, ją išieško antstolis (ANK 676 str. 1, 2 d.).

Teisėja (parašas) Irena Šeškauskienė