Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Leono Jachimavičiaus, Ramūno Mitkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Remeikos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. L. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2407-586/2012 pagal ieškovo J. Z. ieškinį atsakovui A. L., tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „AOINVEST“, E. L., V. Z. dėl pirkimo–pardavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas J. Z. patikslintame ieškinyje (1 t., b. l. 156–158) nurodė, kad pagal 2009 m. birželio 4 d. užsakymą atsakovas A. L. įsipareigojo pristatyti ieškovui 7 duris butui pagal pridedamus eskizus ir išmatavimus. Po užsakymo pasirašymo atsakovas gavo iš ieškovo 2 000 Lt avansą. Po durų pristatymo ieškovas sumokėjo dar 3 300 Lt. Atsakovas apie pinigų gavimą nurodė kitoje užsakymo pusėje. Durys buvo pateiktos supakuotos. Kai išvyko duris atvežęs asmuo, paaiškėjo, kad durys yra su dideliais defektais, jų montuoti neįmanoma. Atsakovas įsipareigojo pašalinti trūkumus. Atsakovas savo įsipareigojimų nevykdė. Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos 2009 m. rugsėjo 7 d. patikrinimo išvadoje nurodyta, kad vidaus durys negalėjo būti tiekiamos į rinką ir nėra tinkamos naudoti statinyje. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2009 m. spalio 27 d. priėmė nutarimą Nr. 10-456, kuriuo atsakovui pasiūkė grąžinti sumokėtus 5 300 Lt iki 2009 m. lapkričio 10 d., tačiau pinigai negrąžinti. Ieškovas prašė nutraukti tarp ieškovo ir atsakovo 2009 m. birželio 4 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį ir įpareigoti atsakovą grąžinti šios sutarties pagrindu gautus 5 300 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 9 d. sprendimu nusprendė nutraukti tarp ieškovo J. Z. ir atsakovo A. L. 2009 m. birželio 4 d. sudarytą vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį pagal užsakymą Nr. K709; priteisti iš atsakovo ieškovui 5 300 Lt vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu gautus pinigus; priteisti iš atsakovo ieškovui 160 Lt žyminį mokestį ir 1 000 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti; priteisti iš atsakovo valstybei 92 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovas su atsakovu sudarė sutartį–užsakymą, pagal kurią atsakovas įsipareigojo pagal pridedamus brėžinius ir išmatavimus pristatyti ieškovui duris, kurių bendra kaina 5 300 Lt. Ieškovas atsiskaitė su atsakovu sumokėdamas 2 000 Lt avansą, o kitą dalį (3300 Lt) sumokėdamas pristačius duris. Atsakovo nurodoma aplinkybė, kad duris jis įgijo iš trečiųjų asmenų bei kad dalį pinigų už duris gavo E. L., nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad duris ieškovas užsisakė pas atsakovą, o ne pas E. L.. Pardavėju vartotojo (ieškovo) atžvilgiu laikytinas atsakovas, jis yra tinkama šalis. Užsakymas yra vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis, todėl jai taikytini CK įtvirtinti vartotojo teisių gynimo būdai. Kad ieškovo įsigytos durys yra nekokybiškos, patvirtina ir 2010 m. birželio 10 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi paskirtos ekspertizės aktas, kuriame konstatuota, kad ieškovui parduotos vidaus durys nevisiškai atitinka keliamus kokybės ir norminių dokumentų reikalavimus bei sutarties–užsakymo sąlygas, nes atsakovas nepateikė ieškovui parduotų vidaus durų tinkamos atitikties deklaracijos ir parduotos vidaus durys turi komplektavimo ir kokybės trūkumų.

I. A. skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas A. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas A. L. veiklą vykdė kartu su trečiuoju asmeniu E. L.. Atsakovas, gavęs užsakymą, duris užsakė pas trečiąjį asmenį E. L., kuris gaudavo duris iš pirminio importuotojo UAB „AOINVEST“. Trečiasis asmuo E. L. pats pristatė duris į ieškovo namus, kur jam buvo sumokėta likusi kainos dalis – 3 300 Lt. Šiuos pinigus gavo trečiasis asmuo E. L., o ne atsakovas. Pirkimo–pardavimo santykiai susiklostė ne tik su atsakovu, bet ir su trečiuoju asmeniu. E. L. nepagrįstai teismo nebuvo patrauktas atsakovu šioje byloje. Ieškovas, prieš pateikdamas atsakovui durų užsakymą, buvo atvykęs į sandėlį ir apžiūrėjo analogiškas duris. Ieškovas duris išsirinko ir užsakė iš atsakovo pateikto katalogo ir eskizų. Todėl laikytina, kad vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta pagal pirkėjui pardavėjo pasiūlytus pavyzdžius. Vadovaujantis CK 6.356 straipsnio 2 dalimi laikoma, kad vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis tarp šalių buvo sudaryta ne nuo to momento, kai ieškovas išsirinko duris, bet nuo to momento, kada pardavėjas, t. y. E. L., duris pristatė į ieškovo namus. Todėl darytina išvada, kad E. L. yra tikrasis durų pardavėjas, o apeliantas tik priėmė ieškovo užsakymą. Užsakyme nebuvo konkrečiai aptarta durų kokybė, todėl ieškovas, reikalaudamas pasiimti duris ir grąžinti jam pinigus, elgėsi nesąžiningai. Pristatytos durys turėjo nežymių estetinių lengvai pataisomų trūkumų, jos buvo tinkamos naudoti pagal paskirtį. Ieškovas neleido apeliantui ištaisyti trūkumų, nes pristatytos durys jam nebepatiko. Be to, nepagrįsti yra ir pirmosios instancijos teismo argumentai, kad nebuvo pateikta parduotų vidaus durų atitikties deklaracija. Nagrinėjamoje byloje teismas nepagrįstai sprendė, kad bylą galima nagrinėti nedalyvaujant trečiojo asmens UAB „AOINVEST“ atstovui, nors atsakovas prašė teismo iškviesti atstovą į teismo posėdį ir jį apklausti. Patvirtinti atsakovo dėstomas aplinkybes buvo būtina byloje apklausti E. L., tačiau teismas ištyrė ir įvertino tik UAB „AOINVEST“ atstovo raštišką paaiškinimą ir nei jo, nei E. L. į teismo posėdį neiškvietė ir neapklausė.

Ieškovas J. Z. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovas 2009 m. birželio 4 d. sudarė su atsakovu pirkimo–pardavimo sutartį, kurią įformino byloje pateiktu rašytiniu užsakymu, todėl atsakovas laikytinas pardavėju. Pats atsakovas pripažino, kad pirmasis susitikimas ir durų pavyzdžių apžiūra vyko dalyvaujant jam, jis pats, pildydamas sutartį–užsakymą, save nurodė vykdytoju, jokių nuorodų apie tai, kad šiuose santykiuose dalyvauja kitas pardavėjas, sutartyje nenurodė. Ta aplinkybė, kad atsakovas negavo pinigų, buvo pradėta kelti jau bebaigiant nagrinėti bylą. Kadangi pardavėjas buvo būtent atsakovas, pagrįstai teismas priteisė pinigus būtent iš jo. Ieškovui susitikus su atsakovu, ieškovas iš atsakovo pateikto katalogo ir eskizų pasirinko duris ir šalys surašė sutartį–užsakymą, todėl nuo to momento laikoma, kad ieškovas išreiškė valią sudaryti sutartį būtent su atsakovu, ir sutartis nuo to momento laikytina sudaryta. Trečiasis asmuo E. L. nelaikytinas tikruoju durų pardavėju, nes ieškovas su juo nekalbėjo apie pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą ir durų pas jį neužsakė. Gavęs pretenziją, atsakovas ant jos pasirašė, nurodydamas, kad sutinka pašalinti trūkumus. Ieškovas, įsigijęs nekokybišką prekę, įstatymo nustatytais būdais gynė savo, kaip vartotojo, pažeistas teises. Teismas pagrįstai bylą išnagrinėjo nedalyvaujant trečiajam asmeniui UAB „AOINVEST“ ir rėmėsi byloje esančiu jo rašytiniu paaiškinimu, nes minėtas trečiasis asmuo apie posėdžio laiką ir vietą buvo tinkamai informuotas, be to, remtis rašytiniais paaiškinimais teismui nedraudžia CPK 186 straipsnio 3 dalis.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009 m. birželio 4 d. ieškovas J. Z. ir atsakovas A. L. pasirašė užsakymą (1 t., b. l. 8), kuriuo atsakovas įsipareigojo pateikti ieškovui septynerias duris. Kitoje užsakymo lapo pusėje yra pažymėta, kad ieškovas sumokėjo 2 000 Lt avansą ir dar 3 300 Lt. Ieškovas pateikė atsakovui pretenziją dėl durų kokybės (1 t., b. l. 9). Pretenzijoje atsakovas nurodė, jog sutinka pašalinti visus trūkumus. Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos Kauno skyrius, išnagrinėjęs trečiojo asmens V. Z. prašymą, 2009 m. rugsėjo 7 d. patikrinimo akte (1 t., b. l. 25) konstatavo, kad vidaus durys negalėjo būti tiekiamos į rinką ir nėra tinkamos naudoti statinyje, nes nėra atlikti atitikties įvertinimo veiksmai. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2009 m. spalio 27 d. priėmė nutarimą Nr. 10-456 (1 t., b. l. 10–12), kuriuo nutarė pasiūlyti atsakovui nutraukti sutartį ir grąžinti sumokėtus 5 300 Lt. Atsakovas pinigų negrąžino.

Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad trečiasis asmuo E. L. pats pristatė duris į ieškovo namus, kur jam buvo sumokėta likusi kainos dalis – 3 300 Lt. Apelianto manymu, trečiasis asmuo turėjo būti patrauktas atsakovu, nes jis yra tikrasis durų pardavėjas. Apelianto teigimu, ieškovas duris išsirinko ir užsakė iš atsakovo pateikto katalogo ir eskizų, todėl jo manymu, vadovaujantis CK 6.356 straipsnio 2 dalimi, numatančia, jog jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita, tai sutartis pagal daiktų pavyzdžius laikoma sudaryta, kai pardavėjas pristato daiktus į sutartyje nurodytą vietą, o jei pristatymo vieta sutartyje nenurodyta, – į vartotojo gyvenamąją vietą. Teisėjų kolegija sprendžia, jog šie apelianto argumentai yra nepagrįsti. CK 6.351 straipsnis numato, kad jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita, laikoma, kad vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta nuo to momento, kai pirkėjas išsirenka perkamą daiktą arba kitokiu būdu pareiškia savo valią. 2009 m. birželio 4 d. užsakyme (1 t., b. l. 8) A. L. yra įvardintas vykdytoju. Trečiasis asmuo E. L. užsakyme nėra minimas. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą teiginiu, jog ieškovui susitikus su atsakovu, ieškovas iš atsakovo pateikto katalogo ir eskizų išsirinko duris ir šalys surašė užsakymą. Ta aplinkybė, jog duris ieškovui atvežė ne atsakovas, bet trečiasis asmuo E. L., nesudaro pagrindo teigti, kad E. L. yra tikrasis pardavėjas. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai nurodė, kad sutartis yra sudaryta su atsakovu, todėl būtent atsakovas atsako už durų kokybę ir turi prisiimti nekokybiško daikto pardavimo pasekmes.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad užsakyme nebuvo konkrečiai aptarta durų kokybė, jog pristatytos durys turėjo nežymių estetinių lengvai pataisomų trūkumų ir buvo tinkamos naudoti pagal paskirtį. Apelianto teigimu, ieškovas neleido apeliantui ištaisyti trūkumų. Šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip prieštaraujantys byloje esantiems įrodymams. Kaip minėta, ieškovas pateikė atsakovui pretenziją dėl durų kokybės (1 t., b. l. 9), joje detaliai išvardinti durų trūkumai. Pretenzijoje atsakovas pažymėjo, jog sutinka pašalinti visus trūkumus. Taigi atsakovas pats pripažino defektus. Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 10 d. paskyrė ekspertizę durų kokybei įvertinti. Ekspertizę atlikęs UAB „Skena“ ekspertas A. Zeltinis, nors ekspertizės akte ir konstatavo, kad pašalinus defektus, vidaus durys gali būti naudojamos pagal savo tikslinę paskirtį, tačiau ši išvada nesudaro pagrindo patenkinti apeliacinį skundą. Ekspertizės akte yra nuotraukos, kuriose užfiksuoti ir išsamiai aprašyti defektai (netinkamai sumontuotos durų staktos, dvejų durų varčios yra nežymiai išsigaubusios, vienerių durų staktos nefaneruotame paviršiuje yra įskilimas, durų varčių, staktų ir durų apvadų faneruotės spalvos šiek tiek skiriasi, nurodyti komplektavimo trūkumai ir kt.). Ekspertas lokalinėje sąmatoje apskaičiavo, jog defektų pašalinimo kaina būtų 855,73 Lt, šią kainą sudarytų durų varčių išėmimas iš staktų, durų varčių įstatymas į sutvarkytas staktas, durų stiklų keitimas, durų sandarinimas, tvirtinant tarpiklį prie varčios arba staktos. CK 6.334 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau paminėtus įrodymus, patvirtinančius kokybės trūkumų pobūdį ir apimtį, mano, kad nagrinėjamu atveju netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas, todėl pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą ieškovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti, kad atsakovas grąžintų sumokėtą kainą. Kauno miesto apylinkės teismas skundžiamu sprendimu nutraukdamas tarp ieškovo ir atsakovo pagal 2009 m. birželio 4 d. užsakymą sudarytą vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį ir priteisdamas iš atsakovo ieškovui vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu gautus 5 300 Lt, bylą iš esmės išsprendė teisingai. Apeliacinio skundo argumentai, kad turėjo būti apklausti trečiojo asmens UAB „AOINVEST“ atstovas ir trečiasis asmuo E. L., neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui, nes jų apklausa nepaneigtų pirmosios instancijos teismo išvadų nei dėl atsakovo tinkamumo, nei dėl durų netinkamos kokybės.

Apeliacinio skundo motyvais panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–326 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.