- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-09-10
- Bylos Nr.
- 1A-408-557-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Pauliukėnas (pirm.), Eduardas Maškevičius, Violeta Miliuvienė
- Nuteistasis
- V.
- Kategorijos
Teisėjas E. Antanauskas Procesinio sprendimo kategorija 1.1.4.2.; 1.1.8.1.1.; 2.1.7.4.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.4.6.3.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUOSPRENDIS
2009 m. rugsėjo 10 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Violetos Miliuvienės ir Eduardo Maškevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-06-08 nuosprendžio, kuriuo V. T. (V. T.) nuteistas pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2008-12-30.
Nuosprendžiu iš V. T. priteista 823 Lt turtinės žalos atlyginimo R. S. ir 152 Lt turtinės žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. T. nuteistas už tai, kad jis 2008-12-29 apie 22.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Klaipėdoje, prie Baltijos pr. 1 namo, panaudodamas fizinį smurtą, tai yra smogdamas kumščiu R. S. į galvą ir pastarąjį pargriaudamas, pareikalavo atiduoti daiktus, po ko ne mažiau dešimties kartų sudavė nukentėjusiajam smūgius kojomis ir rankomis į įvairias kūno vietas, apieškojo R. S. kišenes ir pagrobė iš nukentėjusiojo šį jam priklausantį turtą: mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6020“, kurio vertė 450 Lt, 30 Lt vertės piniginę, kurioje buvo 573 Lt, „Hansa banko“ mokėjimo kortelė „Visa electron“, prekybos centro „Iki“ nuolaidų kortelė „Premium“ ir prekybos centro „Maxima“ nuolaidų kortelė „Ačiū“.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. T. prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria yra patenkintas nukentėjusiojo R. S. civilinis ieškinys dėl 823 Lt turtinės žalos atlyginimo, bei paskirti švelnesnę bausmę arba, taikant amnestiją, atleisti nuo bausmės. Nurodo, kad jis net nespėjo atidaryti iš nukentėjusiojo pagrobtos piniginės ir apžiūrėti jos turinio, nes pamatęs pareigūnus, numetė ją po automobiliu, iškart po to buvo sulaikytas pareigūnų, o apžiūrėjus jį policijos komisariate, pas jį nebuvo rasti jokie pinigai. Beje, pareigūnai matė, kaip jis išmetė pagrobtus daiktus, ir po to juos rado, tačiau keista, kodėl jie nerado pinigų. Tai leidžia manyti, kad pinigus paėmė patys pareigūnai ir juos pasidalino, pasinaudodami tuo, kad tiek jis, tiek nukentėjusysis buvo neblaivūs. Be to, jis jau buvo pripažintas recidyvistu ir už tai teisiamas. Antrą kartą už tą patį jis negalėjo būti teisiamas, todėl bausmė turi būti sušvelninta.
Teismo posėdyje gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
BK 27 str. 1 d. nustato, jog nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Nuteistasis V. T. anksčiau kelis kartus yra teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, naują tyčinį nusikaltimą, už kurį jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė neišnykus teistumui už ankstesnius nusikaltimus, nepraėjus nei 8 mėnesiams po ankstesnės laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl jis yra recidyvistas. Tuo būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. T. taikė BK 56 str. nuostatas ir skyrė jam laisvės atėmimo bausmę. Paskirdamas nuteistajam V. T. už tyčinį apysunkį nusikaltimą ženkliai mažesnę už sankcijos vidurkį 2 metų laisvės atėmimo bausmę (BK 180 str. 1 d. sankcijoje laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo 15 dienų), apylinkės teismas pakankamai atsižvelgė į nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo asmenybę (nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, sistemingai daro tyčinius savanaudiškus nusikaltimus), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, į tai, kad turtinė žala neatlyginta, bei kitas BK 54 str. 2 d. numatytas reikšmingas bylos aplinkybes. Skirdamas V. T. bausmę, teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir tinkamai įvertino visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, nuteistojo apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti teismo išvadų dėl bausmės už naują nusikaltimą rūšies bei trukmės parinkimo pagrįstumu. Todėl laikyti V. T. paskirtą bausmę aiškiai per griežta kolegija neturi pagrindo. Pažymėtina, kad iki šiol priimti amnestijos įstatymai taip pat neduoda pagrindo kokiu nors būdu švelninti skundžiamu nuosprendžiu V. T. paskirtą bausmę.
Nepagrįsti ir apelianto argumentai, kuriais ginčijamas teismo sprendimas dėl civilinio ieškinio. Nukentėjusysis R. S., apklausiamas kitą dieną po nusikaltimo parodė, kad 2008-12-29 apie 22 val. jis ėjo namo, su savimi turėjo mobilaus ryšio telefoną bei piniginę, kurioje buvo dalis tą pačią dieną darbe gauto atlyginimo – 573 Lt. Einant Baltijos prospekte esančių gyvenamųjų namų kiemais, jį pasivijo vyriškis, kuris sudavė smūgį kumščiu į galvą. Nuo gauto smūgio jis pargriuvo ant žemės. Kai bandė atsikelti, vyriškis sudavė jam apie dešimt smūgių rankomis bei kojomis į įvairias kūno vietas. Po to jis apieškojo kišenes, surado ir paėmė mobilaus ryšio telefoną bei piniginę su joje buvusiais pinigais ir nuolaidų kortelėmis. Taip pat parodė, kad užpuolimo metu dingo ir jo 250 Lt vertės akiniai, kurie galėjo nukristi jį mušant, todėl jam yra padaryta bendra 823 Lt turtinė žala. Šias įvykio aplinkybes nukentėjusysis patvirtino ir per papildomą apklausą 2009-02-05. Nukentėjusiojo nurodytą aplinkybę, jog įvykio metu jo piniginėje buvo tą pačią dieną gautas atlyginimas, patvirtina ir jo darbdavio UAB “(duomenys neskelbtini)” raštas apie 2009-12-29 išmokėtą 593,19 Lt atlyginimą. Teisiamojo posėdžio metu V. T. taip pat pripažino, kad nukentėjusiajam sulaužė akinius, pagrobė telefoną ir piniginę (t. 2, b. l. 5). Taigi netikėti nukentėjusiojo parodymais kolegija neturi pagrindo.
Nuteistojo versija, kad pinigus iš jo numestos nukentėjusiojo piniginės galimai pasiėmė patys policijos pareigūnai, yra visiškai neįtikima, tokių duomenų byloje nėra, abejoti policijos pareigūnų sąžiningumu kolegija neturi pagrindo. Byloje surinktais įrodymais paneigtas nuteistojo aiškinimas, kad jis nespėjo atidaryti iš nukentėjusiojo pagrobtos piniginės ir apžiūrėti jos turinio. Kaip jau aptarta, nekyla abejonių, kad nukentėjusysis nusikaltimo metu piniginėje turėjo 573 Lt. Nuteistasis V. T. neginčija, jog tą piniginę iš nukentėjusiojo pagrobė ir bėgdamas nuo policijos pareigūnų ją išmetė. Iš V. T. sulaikiusių policijos pareigūnų J. J. ir L. J. parodymų matyti, kad bėgdamas V. T. automobilių aikštelėje numetė kažkokius daiktus, sulaikomas priešinosi, prieš jį buvo panaudota fizinė jėga ir uždėti antrankiai, pargriautą ant žemės ir antrankiais surakintą V. T. minėti pareigūnai laikė iki to momento, kol atvyko pagalba. Policijos pareigūnų surasta piniginė buvo užsegta, kas paneigia atsitiktinio pinigų iškritimo galimybę ir duoda pagrindą daryti išvadą, kad pareigūnų persekiojamas nuteistasis buvo atsegęs piniginę ir tyčia (siekdamas išvengti atsakomybės už pinigų pagrobimą) ar netyčia (pinigams savaime iškrintant iš atsegtos piniginės) išmetė joje buvusius pinigus, kas tamsoje vykusio persekiojimo metu galėjo likti pareigūnų nepastebėta, o išmestus pinigus galėjo pasisavinti pašaliniai asmenys. Tuo būdu apylinkės teismas visiškai pagrįstai iš nuteistojo V. T. nukentėjusiajam R. S. priteisė 823 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Vienok apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kvalifikuodamas V. T. veiką pagal BK 180 str. 1 d. kaip baigtą nusikaltimą, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas. Pirmosios instancijos teismas pripažino įrodytu, kad V. T. iš nukentėjusiojo R. S. plėšimo būdu pagrobė mobiliojo ryšio telefoną ir piniginę su pinigais. Su tokia apylinkės teismo išvada sutikti negalima. Plėšimas laikoma baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Tuo tarpu pagal BK 22 str. 1 d. pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedama daryti nusikalstama veika, jeigu ji nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Nuteistasis V. T. parodė, kad kaltinime nurodytu laiku jis gėrė alų. Po to pastebėjo nukentėjusįjį, todėl nusprendė jį užpulti ir atimti daiktus. Jis priėjo prie nukentėjusiojo, sudavė kumščiu į veidą, o po to dar sudavė smūgius rankomis bei kojomis, kiek tiksliai, pasakyti negali. Apieškojęs nukentėjusiojo kišenes, jis paėmė mobilaus ryšio telefoną ir piniginę. Tuo metu jį pradėjo vytis policijos pareigūnai ir visai šalia nusikaltimo vietos sulaikė, jis tik spėjo išmesti pavogtus daiktus. Liudytojai policijos pareigūnai J. J. ir L. J. vienodai parodė, kad jie 2008-12-29 apie 22.30 val. patruliuodami pastebėjo ties Baltijos pr. 1 namu žaliojoje vejoje gulintį vyriškį, kurį mušė kitas vyriškis. Pastarasis, juos pamatęs, pradėjo bėgti, tačiau netrukus buvo sulaikytas. Jie matė, kad šis vyriškis bėgdamas pro nesaugomą automobilių stovėjimo aikštelę išmetė kažkokius daiktus. Be to, iš J. J. tarnybinio pranešimo matyti, kad jie V. T. vijosi, nepaleisdami jo iš akiračio. Aptartos aplinkybės leidžia teigti, kad, nors V. T. fiziškai jau disponavo pagrobtu turtu, tačiau realiai jo užvaldęs nebuvo, kadangi neturėjo realios galimybės tvarkytis juo kaip savu, nes visą laiką buvo policijos pareigūnų akiratyje, kol buvo sulaikytas. Taigi V. T., pradėjęs tiesiogiai daryti nusikaltimą, savo nusikalstamo sumanymo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo pastebėtas, persekiojamas bei sulaikytas policijos pareigūnų. Todėl V. T. veika perkvalifikuotina pagal BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d. kaip pasikėsinimas apiplėšti.
Perkvalifikavus V. T. veiką pagal BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d., iš naujo sprendžiamas ir bausmės už šią veiką skyrimo klausimas. Nors šiuo nuosprendžiu V. T. veika kvalifikuota kaip pasikėsinimas padaryti nusikaltimą, t. y. lyginant su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, yra sušvelninta V. T. veikos kvalifikacija, tačiau atsižvelgdama į apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus bei įvertinusi į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu recidyvistui V. T. už baigtą apysunkį nusikaltimą, esant vienai jo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir vienai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, yra paskirta ženkliai mažesnė už sankcijos vidurkį bausmė, kolegija nemato pagrindo V. T. skirti švelnesnę bausmę, nei paskyrė apylinkės teismas. Todėl V. T. už pasikėsinimą apiplėšti skiriama 2 metų laisvės atėmimo bausmė, ją skiriant atlikti pataisos namuose.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 331 str. teisėjų kolegija
n usprendžia:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 8 d. nuosprendį pakeisti.
Nuteistojo V. T. veiką perkvalifikuoti iš BK 180 str. 1 d. į BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d., ir paskirti V. T. už šį nusikaltimą 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2008 m. gruodžio 30 d.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuteistojo V. T. apeliacinį skundą atmesti.