Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Aurelija Ozolinia, sekretoriaujant Rasai Burbienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. D., jo atstovui advokatui A. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK, įstatymo, galiojusio nusižengimo padarymo metu, redakcija), 50⁶ str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016m. gruodžio 1d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ biudžetui skolinga 23477,24 EUR. VMI tikrinant įsiskolinimo valstybei duomenis, nustatyta, kad A. D., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) vadovu iki 2016m. rugsėjo 26d., ir bendrovei turint Lietuvos Respublikos valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) mokestinę nepriemoką, laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 20 d., nesilaikė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, kadangi patikrinus piniginių lėšų judėjimą už laikotarpį nuo 2015-07-01 iki 2016-05-31, nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo galimybę dalinai padengti mokestinę nepriemoką valstybei, tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymui su kreditoriais, t. y. teikė pirmenybę kitiems kreditoriams, tokiu būdu pažeisdamas kreditoriaus VMI teises, nesilaikydamas LR CK 6.930¹ str. 1 d. numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Analogiška veika buvo tęsiama ir vėliau. Dėl šių veiksmų A. D. kaltinamas padaręs pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. D. padaręs jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą prisipažino. Nurodė, kad pažeidimą darė siekdamas išsaugoti įmonę, jos darbuotojus bei kad įmonės veikla būtų tęsiama. Ekonominės krizės laikotarpiu susidarė situacija, kai nebegalėjo sumokėti mokesčių. Kitame banke atidarė sąskaitą, pradėjo mokėti per jį. Mėgino sudaryti mokėjimų grafiką, tačiau galiausiai dėl to sutarta nebuvo. Sodrai mokesčius sumokėjo, kitus pradėjo mokėti iš savo asmeninių lėšų. Šiuo metu sudarė sutartį su VMI dėl mokėjimų grafiko sudarymo. Mano, kad dabar įmonė bus išsaugota, mokesčiai bus sumokėti. Mokesčius pradėjo mokėti tada, kai pavyko derybos su Sodra, banku ir VMI. Iki to momento dengė tik būtinas įmonės gyvavimui išlaidas. Atsiskaitymus atlieka pavedimais. Visi įmonės darbuotojai išlaikė darbo vietas. Nuo rugpjūčio vidurio nebedirba įmonės direktoriumi dėl savo amžiaus (68 m.), direktoriumi paskyrė kitą asmenį. Dabar yra įmonės akcininkas, prie finansinių dokumentų sudarymo nebeprisideda.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. D. atstovas advokatas A. M. prašė teismo atkreipti dėmesį į tai, kad jo atstovaujamasis neneigia pažeidimo padarymo fakto, kad visi atlikti veiksmai buvo atlikti dėl sunkios įmonės finansinės būklės, į jo amžių, į tai, kad žalos padaryta nėra. Taip pat nurodė, kad A. D. veika turėtų būti perkvalifikuota į Administracinių nusižengimo kodekse numatytą straipsnį, už kurio pažeidimą kyla atsakomybė dėl kreditorių teisių pažeidimo – 120 str. Taip pat teigė, kad atkreiptinas dėmesys į tai, jog A. D. įmonės direktoriumi nebedirba, prevencinis administracinės nuobaudos skyrimo tikslas yra sumenkęs. A. D. jau nubaustas ekonomine prasme, kadangi pats siekdamas išsaugoti įmonės veiklą mokėjo mokesčius iš savo asmeninių pajamų. Tokia situacija natūraliai susidaro praktiškai kiekvienoje įmonėje. Prašo skirti įspėjimą.

Pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas posėdyje nedalyvavo, 2016-12-19 teisme gautas prašymas (b. l. 50) bylą nagrinėti VMI prie LR FM atstovui nedalyvaujant. Prašyme nurodoma, kad pareiškėjas palaiko savo poziciją, išdėstytą pareiškime.

Iš VMI prie LR FM pareiškimo (b. l. 1-3) matyti, kad 2016-06-22 – 2016-07-27 buvo atliktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių mokėtojų pareigų vykdymo patikrinimas už laikotarpį nuo 2015-07-01 iki 2016-05-31, kurio metu buvo tikrintas piniginių lėšų judėjimas kasoje ir sąskaitose nuo 2015-07-01 iki 2016-05-31, ir nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2016-11-29 duomenimis įsiskolinimas fondo valdybos biudžetui 9167,80 Eur. 2016-12-01 duomenimis įmonė biudžetui skolinga 23477,24 Eur. Iš įmonės kasos 2016 m. gegužės mėn. buvo išmokėta 3746,46 Eur jos atskaitingam asmeniui A. D., 2062,91 Eur I. V., kurie atsiskaitė su kitais kreditoriais, skola valstybės biudžetui 2016-05-01 buvo 14170,53 Eur, įmokėta 0 Eur. 2016 m. balandžio mėn. iš įmonės kasos išmokėta 3808,50 Eur A. D., 1448 Eur I. V., kurie atsiskaitė su kreditoriais, skola valstybės biudžetui 2016-04-01 buvo 13114,11 Eur, įmokėta 0 Eur. Išieškota 572,32 Eur. 2016 m. kovo mėn. iš įmonės kasos išmokėta 3078,85 Eur A. D., 1207,94 Eur I. V., kurie atsiskaitė su kreditoriais. Skola valstybės biudžetui 2016-03-01 buvo 11917,49 Eur, įmokėta 0 Eur. Išieškota 2955,19 Eur nesumokėtų mokesčių. 2016 m. vasario mėn. iš įmonės kasos išmokėta 3665,46 Eur A. D., 1635,75 Eur I. V., kurie atsiskaitė su kitais kreditoriais. Skola valstybės biudžetui 2016-02-01 buvo 11892,06 Eur, įmokėta 0 Eur. Išieškota 1042,81 Eur nesumokėtų mokesčių. 2016 m. sausio mėn. iš įmonės kasos išmokėta 4906,67 Eur A. D., 1084,65 Eur I. V., kurie atsiskaitė su kitais kreditoriais. Skola valstybės biudžetui 2016-01-01 buvo 10574,29 Eur, įmokėta 0 Eur. Tokiu būdu bendrovės vadovas pažeidė Lietuvos Respublikos CK 6.930¹ str. 1 d. straipsnio nuostatas – nevykdė atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tuo pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką.

Iš mokesčių mokėtojo - juridinio vieneto istorinių duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas 2006-02-20 – 2016-09-26 buvo A. D., įmonė registruota (duomenys neskelbtini) (b. l. 18-23).

Iš 2016-12-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinės nepriemokos balanso ir prievolių išrašo matyti, kad įmonės mokestinė nepriemoka 2016-01-01 buvo 10574,29 Eur (b. l. 15), 2016-02-01 – 11892,06 Eur (b. l. 14), 2016-03-01 – 11917,49 Eur (b. l. 13), 2016-04-01 – 13114,11 Eur (b. l. 12), 2016-05-01 – 14170,53 Eur (b. l. 11).

Iš kasos dokumentų išrašų kopijų (b. l. 24-46) matyti, kad iš įmonės kasos 2016 m. gegužės mėn. buvo išmokėta 3746,46 Eur jos atskaitingam asmeniui A. D., 2062,91 Eur - I. V., kurie atsiskaitė su kitais kreditoriais. 2016 m. balandžio mėn. iš įmonės kasos išmokėta 3808,50 Eur A. D., 1448 Eur I. V., jie atsiskaitė su kreditoriais. 2016 m. kovo mėn. iš įmonės kasos išmokėta 3078,85 Eur A. D., 1207,94 Eur - I. V., atsiskaityta su kreditoriais. 2016 m. vasario mėn. iš įmonės kasos išmokėta 3665,46 Eur A. D., 1635,75 Eur - I. V., atsiskaityta su kitais kreditoriais. 2016 m. sausio mėn. iš įmonės kasos išmokėta 4906,67 Eur A. D., 1084,65 Eur - I. V., atsiskaityta su kreditoriais.

ATPK 50⁶ str. 1 d. dėl įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimo nustatyta administracinė atsakomybė įmonių ir įstaigų administracijos vadovams ar administratoriams už vieną iš šioje dalyje numatytų alternatyvių veikų: 1) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą; 2) pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą; 3) kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais. Objektyvieji aptariamo administracinio teisės pažeidimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. Pažymėtina, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek įmonei esant nemokiai, bankrutuojančiai, tiek neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti.

Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 2004, Nr.63-2243) (toliau -MAĮ) 40 straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios mokesčių mokėtojo pareigos mokestiniuose teisiniuose santykiuose. Pastebėtina, jog minėtoje nuostatoje nurodomas pareigų sąrašas nėra baigtinis, mokesčių mokėtojas privalo atlikti ir kitas MAĮ bei kituose įstatymuose ir lydimuosiuose teisės aktuose numatytas pareigas. Prie kreditorių yra priskiriamos mokesčius renkančios institucijos, kai atsiradusi mokestinė skola dar nesumokėta.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad bendrovė 2016-01-01 turėjo 10574,29 Eur, 2016-02-01 – 11892,06 Eur, 2016-03-01 – 11917,49 Eur, 2016-04-01 – 13114,11 Eur, 2016-05-01 – 14170,53 Eur mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui. Tokiu būdu VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra UAB “(duomenys neskelbtini)” kreditorė. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.930¹ str. numato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Minėto straipsnio 1 d. 3 p. numatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 1 d. 5 p. numatyta, jog tik penktąja, t. y. paskutine eile privaloma atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Iš rašytinės bylos medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. D., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, turėjo galimybę dengti mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, tačiau pirmenybę sąmoningai teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais. Taigi, įmonė turėjo galimybę sumažinti mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais ir tuo nesilaikė CK 6.930¹ str. 1 d. nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo bei taip pažeidė kreditoriaus VMI teises.

Taigi, įvertinęs surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad A. D., būdamas bedrovės direktorius, pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, numatytą CK 6.930¹ str. 1 d. ir taip padarė ATPK 50⁶ str. 1d. numatytą pažeidimą, todėl yra baustinas.

2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Nurodyto įstatymo 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad švelnesnė administracinė atsakomybė yra, kai už padarytą veiką Administracinių nusižengimų kodekse nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse.

Atsižvelgiant į nustatytas taisykles, A. D. pagal ATPK 50⁶ str. 1 d. inkriminuotas administracinis teisės pažeidimas neperkvalifikuotinas, kadangi pagal ANK 120 str. 1 d. už padarytą veiką nustatytos minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra dvidešimt aštuoniais eurais didesnis negu ATPK 50⁶ str. 1 d.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

Nustatyta, kad būtent A. D. veiksmais, nors ir pažeidžiant nustatytą įstatymu mokėjimų eiliškumą, buvo išvengta dar sunkesnių pasekmių ne tik įmonei, bet ir visiems joje dirbusiems asmenims, todėl šiuo atveju, teismo įsitikinimu, yra pagrindas ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies taikymui, dėl ko paskyrus mažesnę baudą nei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Be to, sprendžiant skirtinos nuobaudos dydį atsižvelgiama ir į tai, kad A. D. investavo savo asmenines lėšas, kad įmonė išvengtų bankroto, yra pensininkas, nebedirbantis įmonės vadovu.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pažeidimas – tęstinio pobūdžio. Skola valstybės biudžetui nemokėta ne tik 2016-07-27 operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodytu laikotarpiu, bet ir vėliau. 2016-06-29 buvo pateiktas priminimas. Įsiskolinimas valstybei 2016-12-01 – 23477,24 EUR. A. D. bendrovei vadovavo iki 2016-09-26, todėl jis atsakingas tik už pažeidimus, padarytus per savo vadovavimo bendrovei laikotarpį. Nuo minimo laikotarpio nėra praėjęs įstatymu numatytas senaties terminas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir ATPK 20 str., 24 str., 30¹str., 224 str., 286 str., 287 str. 1 d., 288 str., 302² str., 302⁴ str. 1 d., 2 d. (įstatymo, galiojusio pažeidimo padarymo metu, redakcija), teismas

nutaria:

A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ str. 1d. (įstatymo, galiojusio pažeidimo padarymo metu, redakcija), ir pritaikius Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. (įstatymo, galiojusio pažeidimo padarymo metu, redakcija) paskirti jam administracinę nuobaudą - 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.

Išaiškinti: bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Bauda turi būti sumokėta pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamų sąskaitų: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB DNB bankas, banko kodas 40100; arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas, banko kodas 70440; arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000; arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį ir įmokos kodą.

Jeigu pažeidėjas baudos sumokėti negali, jis turi teisę kreiptis į Kauno apskrities VMI Mokestinių prievolių departamento Rajonų mokesčių mokėtojų skyriaus Kėdainių poskyrį (Didžioji g. 17, Kėdainiai, aptarnavimo salė, 113 kab.) dėl paskirtos baudos mokėjimo termino atidėjimo ar išdėstymo. Prašymas dėl paskirtos baudos mokėjimo termino atidėjimo ar išdėstymo gali būti pateikiamas ir internetu, adresu https://www.vmi.lt/manovmi. Laiku nesumokėjus baudos ir neprašius jos mokėjimo terminą atidėti ar išdėstyti, ji išieškoma priverstinai.