- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-28
- Bylos Nr.
- ATP-621-107/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-02148-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Stasys Valužis
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs S. U. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. nutarimo, kuriuo S. U., gim. (duomenys neskelbtini), nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalį 5000 Lt dydžio bauda, konfiskuojant transporto priemonę, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirta 4000 Lt dydžio bauda, konfiskuojant transporto priemonę, pagal ATPK 130² straipsnį nubaustas 5000 Lt dydžio bauda, konfiskuojant transporto priemonę, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 5000 Lt dydžio bauda, konfiskuojant transporto priemonę,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-07-16 nutarimu S. U. nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, 130² straipsnį už tai, kad 2014-05-18, apie 15.01 val., ties (duomenys neskelbtini) , pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14, 132, 234 punktų reikalavimus, būdamas neblaivus (nustatytas 2,70 promilės girtumas), kai atimta teisė vairuoti transporto priemones, vairavo transporto priemonę „Mazda MPV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga neįsitikino eismo saugumu ir atsitrenkė į stovėjusį automobilį. Apie padarytą eismo įvykį policijai nepranešė ir iš įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės.
Apeliaciniame skunde S. U. neneigia, kad jis nurodytą dieną nurodytoje vietoje vairavo automobilį „Mazda MPV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , tačiau automobilį vairavo blaivus, kad kliudė kitą automobilį, nepastebėjo, todėl parvažiavo namo. Namuose su draugu vartojo alkoholinius gėrimus, o po 3 valandų prisistatė pareigūnai ir apkaltino jį padarius administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos buvo nubaustas skundžiamu nutarimu. Tai, kad jis nejuto, jog kliudė kitą automobilį, apelianto nuomone, parodo padaryti nedideli nubrozdinimai ant nukentėjusio automobilio bei liudytojo A. U. parodymai, šis parodė, kad jokio susidūrimo garso negirdėjo. S. U. tvirtinimu, nebuvo apklausta daug liudytojų, kurie būtų patvirtinę, jog jis iki įvykio buvo blaivus, ant savo automobilio apgadinimų nepastebėjo. Eismo įvykis įvyko tylioje gatvėje, todėl susidūrimą su kitu automobiliu būtų pajutęs. Apelianto įsitikinimu, jo bausti tokia griežta nuobauda dėl tokio nereikšmingo susidūrimo negalima, nes dėl to nukentės jo šeima. S. U. prašo skundžiamo nutarimo dalį, kuria jis nubaustas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, 130² straipsnį, panaikinti ir šios bylos dalį dėl šių administracinių teisės pažeidimų nutraukti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro laikinai einantis viršininko pareigas M. Džermeika mano, jog apylinkės teismas eismo įvykio aplinkybes įvertino visapusiškai, apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas, prašo skundžiamą nutarimą palikti galioti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Šis pažeidimas pagal teismų praktiką gali būti padaromas tik tyčia, kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Atsižvelgiant į ATPK 130 straipsnio 1 dalies turinį ir sankcijoje numatytų administracinių nuobaudų rūšis bei jų dydį, atsakomybės už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirtis yra nubausti asmenį, kuris sukėlė eismo įvykį, siekė, kad jo asmenybė nebūtų nustatyta, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino.
ATPK 130² straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė vairuotojams už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviems arba vairuotojams, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba vairuotojams, vengusiems neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo, arba vartojusių alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 124² straipsnio trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje, 126 straipsnyje, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus.
Apeliaciniame skunde S. U. neneigia, kad jis įvykio dieną nurodytoje vietoje vairavo automobilį „Mazda MPV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , tačiau tvirtino, jog automobilį vairavo blaivus, o kad kliudė kitą automobilį, nepastebėjo.
Teismo posėdžio metu S. U. tvirtino analogiškai (b. l. 47).
Aplinkybę, kad S. U. 2014-05-18, apie 15.01 val., ties (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Mazda MPV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , atbuline eiga atsitrenkė į stovintį automobilį „Mercedes-Benz E500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš įvykio vietos nuvažiavo, matė įvykio vietoje buvęs liudytojas A. U. ir su juo kartu buvę dar trys jo pažįstami asmenys. A. U. apie eismo įvykį pranešė apgadinto automobilio savininkui, nurodė jam iš įvykio vietos pasišalinusio vairuotojo automobilio duomenis. Kelių policijos biure iš pateiktos fotonuotraukos A. U. atpažino S. U. kaip asmenį, sukėlusį eismo įvykį ir iš jo pasišalinusį (b. l. 4, 5, 27).
Teismo posėdyje liudytojas A. U. patvirtino, kad, statydamas savo automobilį, jis ir su juo kartu važiavę draugai pamatė, kad žalios spalvos automobilis, važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į kitą automobilį ir nuvažiavo. Ar atsitrenkiant į automobilį buvo smūgis, liudytojas pasakyti negalėjo, jis įvykį matė tiesiogiai. Draugai užsirašė atsitrenkusio į kitą automobilį vairuotojo automobilio valstybinį numerį, visi nuėję apžiūrėjo kliudytą automobilį, matė ant automobilio įbrėžimus. Sulaukę apgadinto automobilio savininko, pateikė jam iš įvykio vietos pasišalinusio vairuotojo automobilio duomenis, taip pat pasakė savo kontaktinius duomenis, kad, esant reikalui, būtų galima su juo susisiekti (b. l. 47).
Iš Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo patrulio R. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo gautas pranešimas apie tai, kad įvykio dieną ties (duomenys neskelbtini), asmuo pamatė, kad apgadintas jo automobilis „Mercedes-Benz E500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jo automobilį apgadinęs vairuotojas iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Apgadinto automobilio savininkas pateikė policijos pareigūnams liudytojo, mačiusio eismo įvykio aplinkybes, telefono numerį. Įvykio vietoje buvo nubraižyta eismo įvykio schema, padarytos fotonuotraukos. Buvo susisiekta su eismo įvykį mačiusiu liudytoju. Liudytojas fotonuotraukoje atpažino automobilį „Mercedes-Benz E500“ apgadinusį asmenį. Tą pačią dieną, kai įvyko eismo įvykis, buvo nustatytas ir automobilio „Mazda MPV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , savininkas S. U., su kuriuo buvo susisiekta telefonu. S. U. nurodžius savo automobilio buvimo vietą, jo automobilis „Mazda MPV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apžiūrėtas. Ant automobilio „Mazda MPV“ surasti apgadinimai visiškai atitiko apgadinimus, surastus ant automobilio „Mercedes-Benz E500“. Pasiaiškinti dėl sukelto eismo įvykio S. U. atsisakė, jis buvo neblaivus, įžeidinėjo pareigūnus, jam buvo nustatytas 2,70 promilės girtumas (b. l. 5).
Analogiškas aplinkybes liudytojas R. S. patvirtino ir teismo posėdžio metu (b. l. 47).
Liudytojas A. U., būdamas savo automobilyje, per atitinkamą atstumą galėjo automobilių susidūrimo smūgio garso ir negirdėti, jis įvykį tik matė, tačiau iš fotolentelėse užfiksuotų automobilių apgadinimo žymių, jų pobūdžio (b. l. 19) abejoti tuo, kad S. U. jautė, jog atsitrenkė į kitą automobilį, nėra jokio pagrindo.
S. U. dėl sukelto eismo įvykio parašyti pasiaiškinimą atsisakė (b. l. 3). Po eismo įvykio S. U. buvo nustatytas 2,70 promilės girtumas (b. l. 21), apie tai, kad jis automobilį vairavo blaivus, policijos pareigūnams net neužsiminė, policijos pareigūnus įžeidinėjo, dėl to buvo išvežtas į policijos nuovadą išblaivinimui (b. l. 5, 6). Parodymus apie tai, kad jis įvykio dieną automobilį vairavo blaivus, kad nepajuto, jog atsitrenkė į kitą automobilį, davė tik teismo posėdyje (b. l. 46–47). Tokius jo parodymus apylinkės teismas pagrįstai vertino kritiškai, kaip siekimą išvengti atsakomybės už padarytus administracinius teisės pažeidimus. Apeliaciniame skunde S. U. teigė, kad teismas neapklausė liudytojų, kurie būtų galėję patvirtinti, kad jis iki eismo įvykio buvo blaivus, tačiau prašymo apklausti kokius nors liudytojus teismo posėdyje S. U. nepareiškė.
Apeliaciniame skunde S. U. teigia, kad savo automobilio apgadinimų nepastebėjo net ir sugrįžęs į namus. Toks teigimas patvirtina faktą, kad nepastebėti ant savo automobilio atsiradusių apgadinimų, kurie buvo užfiksuoti apžiūrėjus S. U. automobilį (b. l. 19), jis galėjo tik būdamas neblaivus. Kad S. U. linkęs vairuoti automobilį, būdamas neblaivus, patvirtina ir jo ankstesni baustumai. S. U. baustas administracine tvarka už tai, kad automobilį vairavo, būdamas neblaivus, net penkis kartus (b. l. 11–18).
Esant aptartoms aplinkybėms, abejoti tuo, kad S. U. suprato, jog atsitrenkė į kitą automobilį, jį apgadino, o būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai ši teisė jam buvo atimta, siekdamas išvengti padarytos žalos atlyginimo ir kartu jam gresiančios atsakomybės, pasišalino iš eismo įvykio vietos tyčia, nėra jokio pagrindo. S. U. pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, 130² straipsnį nubaustas pagrįstai.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-07-16 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenaikintinas ir nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-07-16 nutarimą palikti nepakeistą, S. U. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.