- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-12-13
- Bylos Nr.
- 1-2874-1109/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26477-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Ramonienė
- Kaltinamasis
- E. B.
- Nukentėjusysis
- A. B.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju, gyvenantis ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. B. 2019 m. birželio 24 d. apie 1.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,56% promilių alkoholio), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su kartu gyvenančius šeimos nariu – sutuoktine A. B. metu, tyčia, ranka suėmęs už kaklo ją tąsė, po to virtuvėje nemažiau trijų kartų kumščiu sudavė jai į pilvą, po to ūkiniame pastate stumdė A. B. rankomis, nuo ko jai nugriuvus ant grindų, paėmęs rankomis A. B. už plaukų ją tąsė, suėmęs rankomis už kaklo ją smaugė, pargriovęs ją ant stalo nemažiau dviejų kartų kumščiu sudavė jai į pilvą ir paėmęs atsuktuvą nemažiau trijų kartų dūrė jai į krūtinę, kuri buvo pridengta storu chalatu, padarydamas nukentėjusiajai A. B. kraujosruvą kairės krūtinės srityje, kraujosruvą dešiniame žaste, kraujosruvas dešiniame dilbyje, kraujosruvą kairiame dilbyje, kraujosruvą pilvo kairėje pusėje, kraujosruvą kairėje šlaunyje, kraujosruvas dešinėje šlaunyje, taip fiziškai smurtaudamas sukėlė A. B. fizinį skausmą ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis E. B. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2019 m. birželio 24 d. per Jonines tarp jo ir sutuoktinės A. B. kilo žodinis konfliktas, jie susistumdė ir nukentėjusiajai dėl to atsirado kaltinime nurodytos mėlynės. Visų įvykio aplinkybių gerai nepamena. Viskas vyko ūkiniame pastate, dėl to, kad buvo sudaužytas jo telefonas. Jis tąsė nukentėjusiąją už chalato, galėjo būti suėmęs už kaklo, suduoti smūgius, panaudoti atsuktuvą. Kad grasintų nukentėjusiajai su kreizu supjaustyti, taip nebuvo. Nukentėjusioji galėjo dėl tokių jo veiksmų jausti skausmą ir jai galėjo atsirasti mėlynės. Savo poelgį vertina blogai, gailisi. Atsiprašė nukentėjusiosios, ji jam atleido. Dar kartą atsiprašo nukentėjusiosios. Ateityje daugiau taip nesielgs, bendraus kaip išsituokę žmonės, susitiks tik dėl dukros, kartu negyvens. Įvykio metu buvo vartojęs alkoholio ir tai galėjo turėti įtakos jo veiksmams, nesusivaldė. Būdamas blaivus taip nesielgtų. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąją.
Nukentėjusioji A. B. parodė, kad 2019 m. birželio mėnesį ji su sutuoktiniu E. B. ir jo draugais šventė Jonines, vakarojo lauko pavėsinėje (duomenys neskelbtini). Ji alkoholio nevartojo, kaltinamasis vartojo. Kai kaltinamojo draugai išvyko, tarp jos ir sutuoktinio kilo žodinis konfliktas. Jie ketino skirtis, todėl ji prašė kaltinamojo išvažiuoti iš jos namų, tačiau šis nesutiko. Buvo neblaivus, kai būna neblaivus, jis būna piktas, mušasi. Kilus žodiniam konfliktui namo viduje – virtuvėje ir kambaryje, kaltinamasis jai pradėjo grasinti, tampė už plaukų, spyrė į pilvą, ji pabėgo į balkoną, šaukėsi pagalbos, tačiau namuose nieko nebuvo, lauke irgi niekas negirdėjo. Jis parsitempė ją iš balkono už plaukų ir vėl mušė. Tai kartojosi kelis kartus. Taip spirdavo, kad ji negalėdavo atgauti oro. Pagalbos negalėjo išsikviesti, nes kaltinamasis paėmė ir paslėpė jos ir dukters telefonus. Namo viduje kaltinamasis mažiausiai tris kartus kumščiu smogė jai į pilvą, ne mažau kaip penkis smūgius kumščiu sudavė į galvą. Viskas vyko nuo 24 al. iki 3 val. nakties. Apie 2.30 val., kai prabudo kambaryje miegojusi dukra, nukentėjusioji išbėgo į ūkinį pastatą, vilkėdama chalatą. Bėgdama pagriebė kaltinamojo telefoną, tačiau pagalbos negalėjo išsikviesti, nes nesugebėjo suvesti kodo. Kaltinamasis ją pasivijo, išplėšė ūkinio pastato duris, atėmė iš jos kūjį, kurį ji buvo pačiupusi prieš kaltinamajam įsiveržiant į ūkinį pastatą, šis krisdamas sužalojo jos kojos pirštą, vėl įvyko grumtynės – kaltinamasis tampė ją už plaukų, paguldęs ant kreizo, sakė, kad nužudys, paguldęs ant darbastalio ir paėmęs atsuktuvą, užsigulęs ją pradėjo badyti, rėkė ir smeigė į širdį. Ūkiniame pastate kaltinamasis ją tąsė už plaukų, kumščiais mušė į galvą ir į pilvą. Į galvą sudavė gal tris kartu, į pilvą – keturis. Nuo smūgių ji buvo ir nugriuvusi. Kai ją kaltinamasis badė su atsuktuvu, į ūkinį pastatą įbėgo dukra ir kaltinamasis liovėsi smurtavęs, jos su dukra nubėgo į kambarį. Kaltinamasis nusivijo jas iš paskos. Mergaitės akivaizdoje vėl spardė ir mušė, dukra bandė ją ginti. Ji, nukentėjusioji, bandė su planšete išsikviesti pagalbą, tačiau kaltinamasis ją atėmė ir sudaužė trenkdamas į durų staktą. Tada jis griuvo ant žemės, pradėjo rėkti ir jos su dukra, pasinaudojusios proga, pabėgo pas netoliese gyvenančią draugę R., iškvietė policiją. Kai atvyko pareigūnai, ji kartu su pareigūnais nuvyko į namus, pareigūnai išsivežė kaltinamąjį, ji viską papasakojo pareigūnams, rado už šiukšlių dėžės paslėptus telefonus. Taip pat parodė pareigūnams atsuktuvą, su kuriuo ją badė kaltinamasis. Atsuktuvas buvo aplipęs silikonu, kurį ji nukrapštė. Atvykus pareigūnams, ji atsisakė vykti pas medicinos ekspertus, nes nenorėjo palikti dukters, kuri buvo šoke, tačiau ryte jautėsi blogai ir išsikvietusi greitąją pagalbą nuvyko į ligoninę, ten praleido pusę dienos. Dėl įvykio negalėjo dirbti du mėnesius, turėjo nedarbingumą, po to atostogas, tada vėl nedarbingumą, lankėsi pas psichoterapeutą, psichologą, sutriko širdies veikla, nukrito svoris, geria širdies darbą gerinančius vaistus. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 7–8), nukentėjusioji paaiškino, kad tuo metu buvo pavargusi, dukra buvo šoke, todėl sakė, kad nevažiuos pas teismo medicinos ekspertus. Šiandien ji duoda teisingesnius parodymus. Tų parodymų, kuriuos užfiksavo pareigūnės, ji neskaitė, norėjo, kad jos greičiau išvyktų, be to, pareigūnėms strigo kompiuteris, todėl jos galėjo ne taip surašyti. Kaltinamasis jos atsiprašė, ji jam atleidžia. Civilinio ieškinio atsisako, nes šis klausimas išspręstas skyrybų byloje.
Liudytojas D. R. parodė, kad jis dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinėje patruliu. Apie 5 val. ryto gavo iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje, Aleksote, Noreikiškėse, kur yra iš Veiverių gatvės išeinanti gatvė. Moteris buvo pabėgusi iš namų pas draugę, kaimynę, su mažamečiu vaiku, nes vyras dūrė atsuktuvu. Jiems atvykus, pranešėja pareigūnus išėjo pasitikti į lauką, su ja buvo kaimynė ir vaikas, mažametė dukra. Moteris buvo susijaudinusi, pasakojo, kad vyko konfliktas su vyru, aiškino, kad puolė ją atsuktuvu ir ji išsigandusi pabėgo. Kartu su pranešėja nuvyko į jos namus. Duris atidarė kaltinamasis, kuris buvo ramus. Pareigūnai paprašė, kad parodytų namus. Jiems buvo pasakyta, kad vyras sudaužė telefoną, planšetę, todėl prašė jo, kad parodytų sudužusius daiktus, vyras iš šiukšlių dėžės ištraukė suskilusią planšetę. Grumtynių pėdsakų nesimatė, akivaizdžių sužalojimų pas moterį nesimatė. Jie apžiūrėjo sandėliuką, ūkinį pastatą. Kadangi moteris sakė, kad bijo sutuoktinio, nori rašyti pareiškimą, patyrė psichologinį ir fizinį skausmą, jie vyrą sulaikė ir pristatė į budėtojų dalinį, surašė tarnybinį pranešimą. Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 91–92), liudytojas patvirtino, kad šie jo parodymai teisingi.
Liudytoja R. K. parodė, kad šių metų Joninių naktį, jai miegant, pro atdarą langą išgirdo, kad ją kažkas šaukia vardu. Tai buvo A. su dukra. Nukentėjusioji sakė, kad reikia kviesti policiją, nes vyras smurtavo. Ji atnešė telefoną ir nukentėjusioji iškvietė pareigūnus. Ji atkreipė dėmesį, kad kraujavo nukentėjusiosios kojos nagas. Nukentėjusiosios dukra E. buvo išsigandusi, drebėjo lūpos. A. pasakojo, kad sutuoktinis ją badė ir norėjo nužudyti. Matė pas A. ant krūtinės raudonas dėmes. Nukentėjusioji pasakojo, kad tuo metu, kai kaltinamojo draugai išvažiavo namo, ji grįžo į kambarį, paguldė mergaitę ir jie susipyko. Kaltinamasis paslėpė jos ir dukros telefonus, sudavė jai į pilvą, planšetę sudaužė į duris. Kai jis atėmė jos telefoną, ji paėmė jo telefoną ir nubėgo į ūkinį pastatą. Ūkiniame pastate kaltinamasis A. badė atsuktuvu, į kreizą galvą kišo, kūjį užmetė ant piršto. Tada atbėgo mergaitė ir rėkė „nežudyk mamos“. Sakė, kad sutuoktinis konflikto metu sakė, kad ją nužudys, pasiims mergaitę, kad ji neturės mergaitės. Visa tai papasakojo ir atvažiavusiai policijai. Pasakė, kad viskas vyko kituose namuose. Policininkai A. nusivežė namo, nukentėjusiosios dukra liko pas ją, policininkai kaltinamąjį išsivežė. Nukentėjusioji prašė paskambinti jai ir kai ji paskambino, surado telefonus, kurie buvo užkišti, užmesti už spintelės.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G1593/2019(02) A. B. nustatyta kraujosruva kairės krūties srityje, kraujosruva dešiniame žaste, kraujosruva dešiniame dilbyje, kraujosruva kairiame dilbyje, kraujosruva pilvo kairėje, kraujosruva kairėje šlaunyje, kraujosruvos dešinėje šlaunyje. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu, sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti buku daiktu ir galėjo būti padaryti nemažiau kaip septynių trauminių poveikių, galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku (1 t., b. l. 44–45).
Specialistas G. A. C. patvirtino Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadą Nr. G1593/2019(02). Paaiškino, kad jis pats asmeniškai apžiūrėjo nukentėjusiąją, fotografavo. Nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai padaryti 7 atskirais trauminiais poveikiais, kietu buku daiktu. Jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, tiek suduodant daiktu, tiek ir judant kūnui ir atsitrenkiant į daiktą. Nukentėjusiajai nustatytos kraujosrūvos galėjo būti padarytos užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimų galvoje nebuvo nustatyta.
Iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad A. B. 2019 m. birželio 24 d. 4.03 val. pranešė apie tai, kad jos vyras prieš 20 min. su atsuktuvu badė jai į krūtinę, smaugė, išdaužė telefonus, neleido kviesti pagalbos, pranešėja su 7 m. dukra pabėgo pas kaimyne, laukia adresu Jonučių g. 3 (1 t., b. l. 6).
Iš 2019 m. birželio 24 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės vyr. patrulio A. B. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad A. B. pranešė apie tai, kad E. B. žodinio konflikto metu sugriebė jai už kaklo, pradėjo smaugti, jai pabėgus, neleido skambinti telefonu, pasiguldęs ant stalo durstė į krūtinę atsuktuvu, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą, per storą chalatą nesužeidė ir žymių nepaliko, atbėgus dukrai, nubėgo į garažą, pasislėpė, bet vyras išlaužė durų kabliuką, sudaužė telefoną ir planšetę, moteris su vaiku pabėgo pas kaimynę adresu Jonučių g. 3. (1 t., b. l. 99–102).
Iš 2019 m. birželio 24 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad A. B. pranešė apie tai, kad 2019 m. birželio 24 d. apie 01.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tarp jos ir neblaivaus sutuoktinio E. B. kilo konfliktas, kurio metu jis tyčia suėmęs ranka už kaklo ją smaugė, mažiausiai penkis kartus kumščiu sudavė į pilvą, su atsuktuvu mažiausiai tris kartus dūrė į krūtinę ir tokiais veiksmais sukėlė fizinį skausmą. Atlikta pareiškėjos apklausa (1 t., b. l. 7–11).
Iš 2019 m. birželio 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtos namo vidaus patalpos, ūkinės patalpos ir garažas, apžiūros metu paimtas atsuktuvas, fotografuota (1 t., b. l.18–30).
Iš 2019 m. birželio 24 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. B. pateikė planšetinį kompiuterį sudaužytu ekranu, įdėtą į juodos spalvos dėklą (1 t., b. l. 62–63.
Iš 2019 m. liepos 17 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas planšetinis kompiuteris, pateiktas savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokolu. Matyti, kad kompiuterio ekranas suskilęs, dalys ištrupėję (1 t., b. l. 65–69).
Iš 2019 m. liepos 5 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. B. pateikė oranžinės spalvos chalatą (1 t., b. l. 74–75).
Iš 2019 m. liepos 25 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas A. B. pateiktas chalatas. Chalatas storas, išilgai dryžuotu plauku, švarus, išskalbtas, skylių nėra. (1 t., b. l. 76–80).
Iš pristatyto asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 1307 matyti, kad 2019 m. birželio 24 d. 04.43 val. E. B. nustatyta 0,56% promilių alkoholio (1 t., b. l. 148).
Iš alkotesterio rodmenų matyti, kad A. B. 2019 m. birželio 24 d. 04.49 val. nustatyta 0.00 promilių alkoholio (1 t., b. l. 16).
Iš 2019 m. liepos 31 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro įrašas, padaryta stenograma, iš kurios matyti, kad A. B. kreipėsi pagalbos telefonu Nr. 112 ir pranešė apie tai, kad vyras norėjo ją nužudyti, mušė, garaže užvertęs ant stalo su atsuktuvu badė į krūtinę, smaugė, kai atbėgo dukra, paleido, išdaužė telefonus, neleido kviesti pagalbos. Šiuo metu ji pas kaimynę adresu Jonučių g. 3.(1 t., b. l. 110–112).
Šalies argumentai
A. B. pateikė civilinį ieškinį dėl 1200 eurų neturtinės ir 198 eurų turtinės žalos priteisimo (1 t., b. l. 57–59).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šią veiką gali būti skiriama viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimu iki vienerių metų bausmė.
Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, smurtavimo pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ir pan. veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant skiriamos bausmės rūšį ir jos dydį. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nežymaus sveikatos sutrikdymo sudėtis ir įstatymų leidėjas savo šeimos nariui ar artimam giminaičiui padarytą nusikalstamą veiką vertina kaip pavojingesnę.
Teismas ištyręs ir įvertinęs surinktus duomenis, konstatuoja, jog teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų visuma: kaltinamojo visišku prisipažinimu, nukentėjusiosios A. B., liudytojų R. K., D. R. parodymais, specialisto išvada, paaiškinimais, daiktų apžiūros protokolais ir kitais rašytiniais duomenimis įrodyta, kad kaltinamasis E. B. B. 2019 m. birželio 24 d. apie 1.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,56% promilių alkoholio), tarpusavio konflikto su sutuoktine A. B. metu, ranka suėmęs už kaklo ją tąsė, ne mažiau trijų kartų kumščiu sudavė jai į pilvą, po to ūkiniame pastate stumdė A. B. rankomis, nuo ko jai nugriuvus ant grindų, paėmęs rankomis A. B. už plaukų ją tąsė, suėmęs rankomis už kaklo ją smaugė, pargriovęs ją ant stalo ne mažiau dviejų kartų kumščiu sudavė jai į pilvą ir paėmęs atsuktuvą nemažiau trijų kartų dūrė jai į krūtinę, kuri buvo pridengta storu chalatu.
Byloje nenustatyta, kad šie duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl konstatuoja, jog jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą ir laikytini E. B. kaltės įrodymais. Visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo bei sudaro įrodymų visumą, patvirtinančią teismo nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.
Kaltinamasis teisme parodė, kad jis tiksliai įvykio aplinkybių nepamena, tačiau neneigia, jog konflikto metu namuose ir ūkiniame pastate tąsė nukentėjusiąją už plaukų, buvo suėmęs už kaklo, sudavė smūgius į pilvą tiek namuose, tiek ir ūkiniame pastate, badė nukentėjusiąją su atsuktuvu, be to, grumtynių metu nukentėjusioji buvo nugriuvusi ant žemės. Neneigė, kad dėl tokių jo veiksmų nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą ir dėl šių jo veiksmų galėjo atsirasti kaltinime nurodytos kraujosruvos ant nukentėjusiosios kūno. Nukentėjusiosios parodymai nebuvo visiškai nuoseklūs ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme ji parodė, jog sutuoktinis konflikto metu ją tąsė už plaukų tiek namuose, tiek ir ūkiniame pastate, sudavė smūgius ranka į pilvo sritį namuose, ūkiniame pastate dar badė atsuktuvu į krūtinę. Nukentėjusioji teisme parodė, jog namo viduje kaltinamasis mažiausiai tris kartus kumščiu smogė jai į pilvą, ne mažau kaip penkis smūgius kumščiu sudavė į galvą. Ūkiniame pastate kaltinamasis ją tąsė už plaukų, kumščiais mušė į galvą ir į pilvą. Į galvą sudavė tris, į pilvą – keturis kartus. Nuo smūgių ji buvo ir nugriuvusi tiek namuose, tiek ir ūkiniame pastate. Ūkiniame pastate kaltinamasis ją taip pat buvo paguldęs ant darbastalio, laikė prispaudęs. Netikėti šiais nukentėjusiosios parodymais teismas neturi pagrindo, nes pagrindines smurto vartojimo aplinkybes – tąsymą už plaukų, smūgių sudavimą į pilvo sritį namuose ir ūkiniame pastate, badymą atsuktuvu nukentėjusioji vienodai paaiškino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, apie smurto naudojimą tiek namuose, tiek ir ūkiniame pastate nurodė kaimynei Rūtai, pas kurią nubėgo po įvykio bei į įvykį atvykusiems pareigūnams. Iš esmės analogiškas smurto vartojimo aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir skambindama į bendrąjį pagalbos centrą, kur paaiškino, kad sutuoktinis norėjo ją nužudyti, mušė, garaže užvertęs ant stalo su atsuktuvu badė į krūtinę, smaugė, išdaužė telefonus, neleido kviesti pagalbos. Specialisto išvada ir paaiškinimais taip pat nustatyta, jog nukentėjusiajai konstatuotos kraujosruvos galėjo atsirasti kaltinime nurodytu laiku, tiek smūgiuojant kietu buku daiktu, t. y. kaltinamojo kumščiu, tiek ir kaltinamajai atsitrenkiant į kietus bukus daiktus, kas neprieštarauja ir atitinka nukentėjusiosios parodymus, kad ji ne kartą buvo nugriuvusi, ją kaltinamasis buvo užvertęs ir prispaudęs prie darbastalio, t. y. kietą paviršių turintį daiktą, į kurį ji ir galėjo susižaloti. Šių aplinkybių neneigė ir kaltinamasis. Specialisto išvados duomenys patvirtina kaltinamojo, nukentėjusiosios bei liudytojų parodymus dėl nusikalstamos veikos padarymo laiko, būdo ir sužalojimų atsiradimo mechanizmo.
Šių duomenų pagrindu darytina išvada, kad nukentėjusiajai sužalojimai atsirado dėl kaltinamojo smūgių kumščiu ir kitų neteisėtų veiksmų – tąsymo, prispaudimo prie darbastalio, badymo atsuktuvu. Nukentėjusiosios parodymais, o taip pat ir liudytojų parodymais, kad nukentėjusioji buvo susijaudinusi, R. K. matė raudonas dėmes ant nukentėjusiosios krūtinės bei ta aplinkybė, kad nukentėjusioji kvietė greitąją pagalbą ir buvo nuvežta į ligoninę, nustatyta, kad nukentėjusioji dėl kaltinamojo smurtinio pobūdžio veiksmų jautė fizinį skausmą. Tai yra kaltinamojo neteisėto elgesio pasekmė, todėl konstatuojama, jog nusikalstamos veikos pasekmės, t. y. nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir sukeltas fizinis skausmas, priežastiniu ryšiu tiesiogiai susiję su neteisėtu kaltinamojo veikimu. Kaltinamojo veiksmų pobūdis ir intensyvumas – sudavė kumščiu į pilvą, smaugė, tąsė už plaukų, badė atsuktuvu krūtinę, rodo, jog kaltinamasis suvokė savo veikos neteisėtumą, pavojingumą ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Kaltinamojo E. B. veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji šeimos nario nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo požymiai, todėl konstatuojama, jog jo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės
Kaltinamojo E. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo reikšmės nusikalstamam elgesiui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Byloje kaltinamasis ir nukentėjusioji pateikė susitarimą dėl žalos atlyginimo ir susitaikymo baudžiamojoje byloje Nr. 1-2874-1109/2019, kuriuo A. B. ir E. B. pareiškė, kad susitaiko, prašo baudžiamąją bylą nutraukti šalims susitaikius, šalys atsisako bet kokių pretenzijų viena kitai, susijusių su šiuo įvykiu, susitaria visus civilinius ginčus, tame tarpe ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, išspręsti civilinėje byloje Nr. e2-21582-1070/2019. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji patvirtino, jog kaltinamasis jos atsiprašė, ji jam atleido ir jokių pretenzijų nereiškia, nuo civilinio ieškinio atsisako.
BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kaltinamasis E. B. padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimas padarytas apsvaigus nuo alkoholio. Kaltinamasis yra brandaus amžiaus, anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas, psichiatrijos skyriuje nesigydė, nesilankė, dirba. Kaltinamasis ir nukentėjusioji susitaikė ir abu prašo kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, baudžiamąją bylą nutraukti. Nukentėjusioji pareiškė, jog jokių pretenzijų kaltinamajam neturi ir ateityje neturės. Kaltinamojo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės, atsakomybę lengvinanti aplinkybė rodo, kad kaltinamasis nėra linkęs nusikalsti, ši veika buvo atsitiktinio pobūdžio, įtakota alkoholio vartojimo, kaltinamasis savo poelgį vertina blogai, kritiškai. Be to, kaltinamasis ir nukentėjusioji kartu nebegyvena ir tai, teismo vertinimu, objektyviai iki minimumo sumažina konfliktų tikimybę. Visa tai sudaro pagrindą manyti, kad, kaltinamasis, atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, laikysis įstatymų ir nebedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl, esant išpildytoms visoms kitoms BK 38 straipsnyje numatytoms sąlygoms, E. B., vadovaujantis BK 38 straipsnio nuostatomis, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutrauktina, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalis ir 303 straipsnio 4 dalis).
Kaltinamajam E. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: atsuktuvas, laikomas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centro PK, konfiskuotinas ir sunaikintinas; kompaktinė plokštelė su A. B. teismo medicinos apžiūros metu atliktomis nuotraukomis, saugoma byloje (2 t., b. l. 23), paliktina saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas
nusprendžia:
E. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi.
Baudžiamąją bylą nutraukti.
Kaltinamajam E. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: atsuktuvą, laikomą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centro PK, konfiskuoti ir sunaikinti; kompaktinę plokštelę su A. B. teismo medicinos apžiūros metu atliktomis nuotraukomis, saugomą byloje (2 t., b. l. 23), palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.