Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant prokurorei Valentinai Strokinienei, advokatui Arvydui Montrimui, nukentėjusiajam M. P., nukentėjusiųjų M. P. ir R. P. atstovui – advokatui V.Vitkovskiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. D. (V. S.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Rusijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, bedarbis, atliekantis bausmę Marijampolės PN, teistas 5 kartus: Vilniaus miesto 1 – ojo apylinkės teismo 2006-04-03 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 2 dalį (7 epizodai), laisvės atėmimu dvejiems metams; Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-05-12 nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams; Vilniaus miesto 1 -ojo apylinkės teismo 2011-09-08 nuosprendžiu pagal BK 208 straipsnio 1 dalį, 245 straipsnį - laisvės atėmimu vieneriems metams ir dviem mėnesiams, vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-02 nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį - 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda; 2017-11-06 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d. – laisvės atėmimu 2 metams ir 2 mėnesiams, kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis BK 284 str., 138 str. 2 d. 8 p.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S. viešoje vietoje, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nesunkiai sutrikdė kito asmens sveikatą dėl chuliganiškų paskatų:

jis 2018-06-17 apie 1.30 val. Trakų g. 3, Vilniuje esančiame klube „Pabo Latino“, balkone stovėjusiai R. P. atsisakius jo kvietimo šokti bei paaiškinus, kad ji į klubą atėjo su sutuoktiniu, ir jos sutuoktiniui M. P. tai patvirtinus, kaltinamasis, pasakęs, kad tai ant kaktos neparašyta, trumpam pasišalino, tačiau netrukus sugrįžo kartu su nenustatytu asmeniu, kuris smogė M. P. į veidą bei krutinę, po ko, abu su kaltinamuoju, sugriebę už rūbų, numetė M. P. nuo balkono terasos laiptų. M. P. atsikėlus ir užlipus atgal į balkoną, V. S. su tuo pačiu nenustatytu asmeniu suspardė M. P. į įvairias kūno vietas, šiais bendrais veiksmais padarydami jam sumušimą pakaušio kairėje pusėje, minkštųjų audinių patinimą, poodines kraujosruvas kaktos dešinėje pusėje, akių vokuose su muštine žaizda kairio antakio srityje ir kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje, odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas nugaroje, rankose, odos nubrozdinimus blauzdose, taip pat nesunkiu sveikatos sutrikdymu vertinamą skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžį.

Šio incidento metu V. S. taip pat be priežasties stumdė R. P., o minimas nenustatytas asmuo smogė jai į nosį. Šiais bendrais veiksmais R. P. buvo padaryti nežymiu sveikatos sutrikdymu vertinami sužalojimai: poodinės kraujosruvos akių vokuose, nosies nugarėlėje, dešinėje blauzdoje.

Apklaustas kaltinamuoju V. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis nepadarė nusikaltimų, kurių padarymu yra kaltinamas, įvykio metu nebuvo klube “Pabo Latino” ir išvis tuo laikotarpiu jis gyveno Lenkijoje. Byloje minimo nuotraukoje užfiksuoto nenustatyto asmens jis nepažįsta. Į Lenkiją jis išvažiavo 2018 metų balandžio mėnesį, vengdamas nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Iš Lietuvos išvažiavo privačiu maršrutiniu mikroautobusu, kuriuo žmonės vežiojami apsipirkti. Gyveno bei oficialiai ir neoficialiai dirbo įvairiuose statybų objektuose prie Varšuvos, nuo pabėgimo iš Lietuvos iki sulaikymo Lenkijoje 2019 metų rudenį, į Lietuvą nebuvo grįžęs.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju V. S. taip pat parodė, kad įvykio metu gyveno ir dirbo Lenkijoje, tačiau nenurodė, kad išvyko iš Lietuvos slapstydamasis nuo teisėsaugos, tvirtino, jog apie tai, kad yra paieškomas, jis sužinojo tik 2019-09-24, kai Lenkijoje buvo sulaikytas policijos pareigūnų (b.b.l 1 t. 159-160, 164-166 l).

Apklaustas teismo posėdžio metu nukentėjusiuoju M. P. parodė, kad 2018 m. birželio mėnesį su žmona R. P., jos broliu M. B. ir šio buvusia žmona buvo “Pabo Latino” klube, šventė jo gimtadienį. Užsisakę koktelius stovėjo antrame aukšte, balkono terasoje, moterys šnekėjosi tarpusavyje, jis su M. B. stovėjo toliau. Prie moterų priėjo du vaikinai – kaltinamasis ir aukšto ūgio vaikinas, jos kažką šiems pasakė ir nusisuko. M. B. priėjęs kažką taip pat pasakė tiems vaikinams. Tada ir jis (M. P.) priėjo, pasakė, kad čia jų žmonos, į ką kaltinamasis atsakė, kad „ant kaktos neparašyta“. Tada kaltinamojo draugas trenkė jam į antakį ir jį praskėlė, po to kartu su kaltinamuoju pradėjo stumti jį link balkono ir išmetė per turėklus ant laiptų. Tada puolė M. B.. Atsipeikėjęs ir atsikėlęs, jis (M. P.) bėgo padėti M. B.. Pribėgęs gavo smūgį, nukrito, tada buvo suspardytas. Užpuolikų buvo gal 6, bet mušėsi tik du: kaltinamasis ir aukštas vaikinas, jis buvo labai agresyvus, sakė, kad visus užmuš. Jo žmona griebė tam aukštam vaikinui už marškinėlių ir juos nuplėšė, tada šis smogė jo žmonai į nosį. Žmonės nuo kitų staliukų pradėjo juos skirti, padėjo jam atsikelti, davė servetėlių apsišluostyti. Žmonai iš nosies bėgo kraujas, jam buvo praskeltas antakis. Aukštesnį agresyvų vaikiną apsauga tiesiog išsitempė. Kaltinamasis bandė veržtis prie jų, bet apsauga ir jį išvedė, išėjo ir kita užpuolikų kompanijos dalis. Prieš išvedant užpuolikus jis telefonu spėjo nufotografuoti abu jį puolusius asmenis. Po to paaiškėjo, kad apsauga užpuolikus paleido. Jiems susidarė vaizdas, kad kažkas iš tos kompanijos pažinojo kažkurį apsauginį, nes apsauginiai jiems nesiūlė jokios pagalbos. Jie patys išsikvietė policiją. Atvykę pareigūnai suteikė minimalią pagalbą, iškvietė greitąją. Jis su kaltinamuoju incidento metu buvo veidas į veidą ir jį ikiteisminio tyrimo metu jis iš karto atpažino iš akių, iš ūgio. Dabar kaltinamasis yra pasikeitęs, numetęs svorio, pakeitęs šukuoseną, tačiau ūgis tas pats, jis atpažįsta kaltinamąjį iš akių. Atpažintų ir antrąjį užpuoliką. Po šio įvykio jis apie mėnesį buvo visiškai nedarbingas.

Iš akistatos tarp nukentėjusiojo M. P. ir įtariamojo V. S. protokolo turinio matyti, kad kiekvienas akistatos metu liko prie savo parodymų (b.l. 1 t. 74-78).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus gauta specialisto išvadoje Nr. 2034/2018 (01) nurodyta, kad M. P. prieš 1-3 paras iki apžiūros buvo padaryti sumušimas pakaušio kairėje pusėje, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje pusėje, akių vokuose su muštine žaizda kairio antakio srityje ir kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos nugaroje, rankose, odos nubrozdinimai blauzdose. Kliniškai VŠĮ VUL Santaros klinikose nustatytas skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžis, kuris padarytas prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimai visumoje dėl skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžio vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai septyniolika trauminių poveikių į nurodytas kūno sritis (b.b.l. 1 t. 64-65 l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. 2035/2018 (01) nurodyta, kad R. P. prieš 1-3 paras iki apžiūros, mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, kietu buku daiktu (daiktais) buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, nosie nugarėlėje, dešinėje blauzdoje (b.l. 1 t. 26 l.).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį (Viešosios tvarkos pažeidimas) atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką,

Veikos kvalifikavimą pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį nulemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: nusikaltimo padarymo vieta, atliktų veiksmų pobūdis, kilę padariniai.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje padarymo vieta yra viešoji vieta, kuri suprantama kaip viešoji erdvė, į kurią gali laisvai patekti ir būti asmenys, ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, tai yra reikalavimai gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems.

BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimą apibūdinantys objektyvieji požymiai: įžūlus elgesys, grasinimai, piktybiškas tyčiojimasis arba vandališki veiksmai. Šioje byloje kaltinamajam V. S. yra inkriminuojamas objektyvusis įžūlaus elgesio požymis.

Viešosios tvarkos pažeidimas yra tyčinė nusikalstama veika, galinti pasireikšti tiek apibrėžta, tiek ir neapibrėžta tyčia.

Bendroje kompanijoje su nukentėjusiais P. klube buvusi L. B. taip pat tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad nepažįstami asmenys sumušė R. P. ir M. P., kad ji labai išsigando ir nuskubėjo ieškoti apsaugos darbuotojų. Grįžusi matė ant grindų ne mažiausiai 2 vyriškių spardomą M. P., pastebėjo, kad R. P. iš nosies bėga kraujas, mėlynuoja po akimis. Teismo posėdžio metu L. B. parodė, kad atpažįsta kaltinamąjį, kaip asmenį, kuris dalyvavo įvykyje: stumdė M. P. ir M. B., nustūmė M. P. nuo laiptų.

Byloje pateikta Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro Informacinių technologijų tyrimo skyriaus specialisto išvada IBPS-V-716586-20, kurioje nurodyta, kad labai didelė tikimybė, kad tyrimui pateiktoje tiriamojoje nukentėjusiojo iškart po įvykio padarytoje nuotraukoje ir pateiktose lyginamosiose V. S. nuotraukose yra užfiksuotas tas pats asmuo.

Visi aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad būtent V. S. kartu su nenustatytu asmeniu panaudojo smurtą prieš nukentėjusiuosius ir padarė M. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą, o R. P. - nežymų sveikatos sutrikdymą. Smurtas viešoje vietoje teismų praktikoje vienareikšmiškai vertinamas kaip įžūlus elgesys.

Įvykis vyko viešojoje vietoje, daugelio žmonių akivaizdoje, buvo kviečiami apsaugos darbuotojai, policijos pareigūnai. Incidentas sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, klubo lankytojai teikė sužalotiems nukentėjusiesiems pagalbą.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kaltinamojo V. S. veiksmai savo pavojingumo laipsniu – padarymo būdu (įžūlus elgesys), padariniais (visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas ir nežymus sveikatos sutrikdymas) ir tyčios turiniu, atitinka Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

Įvykio metu, kaip nustatyta, teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. 2034/2018 (01) M. P. buvo padaryti daugybiniai sužalojimai: sumušimas pakaušio kairėje pusėje, poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje pusėje, akių vokuose su muštine žaizda kairio antakio srityje, kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos nugaroje, rankose, odos nubrozdinimai blauzdose. Taip pat M. P. buvo nustatytas skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžis. Šie sužalojimai visumoje ir dėl skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžio vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

R. P., kaip nustatyta teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. 2035/2018 (01), buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas: poodinės kraujosruvos akių vokuose, nosie nugarėlėje, dešinėje blauzdoje.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad viešosios tvarkos pažeidimo metu padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kaip atskira veika pagal BK 140 straipsnį nekvalifikuojamas, o nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas atskirai kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir pagal atitinkamą Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009).

Byloje surinkti duomenys nekelia abejonių, kad nukentėjusysis M. P. viešoje vietoje kilus incidentui, V. S. tyčinio chuliganiško išpuolio metu buvo pastarojo nesunkiai sužalotas, tai yra jis padarė dar ir BK 138 str. 2 d. 8 p. nurodytą nusikalstamą veiką.

V. S. veiksmai teisingai kvalifikuojami pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str.

Dėl skirtinos bausmės

Kaltinamasis padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas. Vieną, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų, ir vieną, priskiriamą prie apysunkių nusikaltimų. Padaryta žala neatlyginta.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto būdamas recidyvistas.

V. S. praeityje už įvairius nusikaltimus teistas 5 kartus, taip pat buvo baustas administracine tvarka (1 t., b.l. 176).

Duomenys apie psichikos ar priklausomybių sąlygojamus sutrikimus neteikiami.

Kaltinamojo pasakojimu apie savo veiklas grindžiami bylos duomenys yra migloti. Nėra aišku, kuo iš tikrųjų užsiima ar ką dirba kaltinamasis. Yra žinoma, kad kaltinamasis yra dalyvavęs keliuose televizijos šou projektuose, o paskutiniu metu iki sulaikymo galimai dirbo Lenkijoje prie statybų (liudytojo S. P. parodymai). Iš liudytojos R. N. parodymų seka, kad kaltinamasis dirbo statybų darbų vykdytoju, kad jis moka skaityti brėžinius.

Pastebėtina, kad kaltinamojo kuriamas viešas įvaizdis ir teistumų biografija bei daromų nusikaltimų pobūdžiu (labai įvairūs), yra gana prieštaringi. Nepaisant kuriamo įvaizdžio, teismas vertina kaltinamojo asmenybę kaip linkusią nusikalsti, nepaisančią elementarių elgesio viešoje vietoje reikalavimų, pavojingą, degraduojančią.

Kaltinamajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės. Šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė BK 64 str. 3 d. nurodytu pagrindu bendrintina su 2017-11-06 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir šiuo metu atliekamos laisvės atėmimo bausmės dalimi. Neatliktoji bausmė šio nuosprendžio paskelbimo dieną yra vieneri metai trys mėnesiai ir 17 d

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusieji M. P. ir R. P. reiškia civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, prašydami priteisti iš kaltinamojo kiekvienam po 10750 Eur turtinės žalos ir po 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl turtinės žalos

Vieninteliai dokumentai, kuriais nukentėjusieji grindžia turtinės žalos dydį yra jų teikiamos pažymos apie gautą darbo užmokestį už 2017 metus ir iki 2018 m. birželio mėnesio, t.y. iki šioje byloje tiriamo įvykio (dėl R. P. pajamų pažyma yra tik už 2017 metus).

Iš UAB “ (duomenys neskelbtini)” pažymų matyti, kad M. P. kas mėnesį išmokėtas darbo užmokestis nuo 2017 m. sausio mėnesio iki 2018 m. birželio mėnesio svyravo nuo 1044,89 Eur iki 2211,38 Eur, paskutinius du mėnesius iki įvykio (2018 m. balandis - gegužė) M. P. buvo išmokėtos vienodos sumos, t.y. 1683,28 Eur (t. 1, b.l. 100-101).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) pažymų apie darbo užmokestį matyti, kad M. P. kas mėnesį išmokėtas darbo užmokestis nuo 2017 m. sausio mėnesio iki 2018 m. birželio mėnesio svyravo nuo 650 Eur iki 1600 Eur (t. 1, b.l. 102-103).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) pažymų apie darbo užmokestį matyti, kad R. P. 2017 metais išmokėtos darbo užmokesčio sumos svyravo nuo 345 Eur iki 1000 Eur (t. 1, b.l. 143).

Pagal BPK 115 str. 1 d. nuostatas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Teismas atmeta ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, kaip neįrodytą.

Nėra abejonių, kad dėl kaltinamojo nusikalstamo išpuolio nukentėjusieji patyrė turtinę žalą, tačiau jiems, vis tik, tenka pareiga reikalaujamą atlyginti turtinės žalos sumą pagrįsti įrodymais. Nukentėjusiųjų prašomos priteisti negautų pajamų sumos – kiekvienam po 10 000 Eur - niekaip neišplaukia iš pateiktų pažymų apie jų gautas pajamas iki įvykio turinio. Nėra žinoma, ar po įvykio nukentėjusieji turėjo nedarbingumą, apie jo trukmę, gautas nedarbingumo išmokas, todėl teismas neturi galimybės spręsti dėl nukentėjusiųjų prarasto darbo užmokesčio priteisimo. Be to, išskyrus aptakius paaiškinimus apie darbo pobūdį, nukentėjusieji neteikė jokių konkretesnių duomenų apie jų minimus projektus, jų vertę, apie nutrauktas sutartis, prarastus klientus ir pan.

Dalyje dėl išlaidų gydymui ir dėl incidento metu sugadintų rūbų vertės priteisimo nukentėjusieji ieškinio taip pat visiškai neįrodinėjo. Dėl šio ieškininio reikalavimo nepateiktas nė vienas dokumentas, taigi teismas neturi duomenų, iš kurių galėtų spręsti apie ieškinio pagrįstumo šioje dalyje.

Nukentėjusiesiems teismo posėdžio metu buvo paaiškinta, jog būtent jiems tenka pareiga įrodyti žalos dydį, tačiau jie to nedarė, o patektos pažymos apie darbo užmokestį ne tik nepatvirtina, bet ir paneigia tai, kad nukentėjusieji per numanomą, dėl nagrinėjamo incidento buvusį jų nedarbo laikotarpį, negavo po 10 000 Eur tikėtinų pajamų. Nukentėjusieji, be kita ko, atstovaujami advokato, turėjo pakankamai laiko surinkti būtinus ieškiniui pagrįsti dokumentus. Pažymėtina, kad tiek negautos pajamas, tiek ir išlaidos gydymui ar drabužių vertė yra žala, kurią yra įmanoma įrodyti gana tiksliai ar apytiksliai, todėl nuostata, jog teismas tiesiog turėtų vertinti prašomas priteisti turtinės žalos sumas, kaip protingas, yra neteisinga ir nekorektiška, juolab kai ieškininiai reikalavimai iš esmės nebuvo įrodinėjami.

Dėl neturtinės žalos

Ieškinyje dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo apsiribojama bendro pobūdžio lakoniškais teiginiais: “ieškovas patyrė stiprų stresą, emocines kančias ir išgyvenimus, jaučia nuolatinę baimę dėl savo vaikų ir dėl savęs” (t. 2, b.l. 97-102, 141-143).

Nukentėjęs M. P. dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo tepatvirtino, kad palaiko šį ieškininį reikalavimą dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, Teismas turi pareigą kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014). CK) 6.250 straipsnio 1 dalį,

Šios bylos kontekste pažymėtina, jog nukentėjusiųjų ir jų įgalioto atstovo, kurie turi pagrįsti civilinį ieškinį, argumentai dėl nukentėjusiesiems atsiradusios neturtinės žalos yra grindžiami teiginiais, kurie nebuvo įrodinėti. Nukentėjusioji R. P. nurodė, jog ji net kreipėsi pas psichologą, nors apie tai duomenų byloje nėra.

Antra vertus, vertinant pačias nagrinėjamo įvykio aplinkybės akivaizdu, kad nukentėjusieji patyrė neturtinę žalą. M. P. gimtadienio proga atėję su kompanija į naktinį klubą, jie abu be jokios priežasties buvo viešai ciniškai sumušti, nukentėjusiajam M. P. buvo padaryti itin skausmingi, kančią keliantys sužalojimai – sulaužytas skruostikaulis ir žandikaulis. R. P. buvo sumuštas veidas, atsirado kraujosruvos. Nekyla abejonių, kad dėl matomų sužalojimų nukentėjusieji kurį laiką negalėjo dirbti, rodytis viešumoje, kad buvo dezorganizuotas jų įprastas gyvenimas, galbūt atostogų planai.

Vertindamas šias aplinkybes bei nenukrypstant nuo teismo praktikos tokio pobūdžio bylose, teismas sprendžia, kad teisingas, sąžiningas ir protingas nukentėjusiesiems priteistinų neturtinės žalos kompensacijų dydis yra: M. P. – 2000 Eur, R. P. – 1000 Eur.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys 214,33 eurų sumai, kurį sudaro nukentėjusiesiems M. P. ir R. P. suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kaina, tenkintinas. Ieškinys įrodytas pridedamu gydymo paslaugų apskaitos išrašu. (t. 1, b.b.l. 144-148).

Dėl išlaidų advokato darbui apmokėti

Kaltinamajam V. S. antrinė teisinė pagalba buvo teikta BPK 51 str. 2 d. numatytu pagrindu, todėl pagal BPK 106 str. 2 d. nuostatą, iš kaltinamojo priteistinos išlaidos advokato darbui apmokėti, tai yra 166,50 Eur (t. 2, b.l. 117).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Nukentėjusieji prašo priteisti iš kaltinamojo 1000 Eur juos atstovavusio advokato V.Vitkovskio išlaidoms atlyginti (pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 889813 (t. 3, b.l. 99)).

Baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalyje numatyta bendra taisyklė, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis iš išieškotos iš nuteistojo.

Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, įvertinęs šios bylos apimtį, sudėtingumą, advokato darbo laiko sąnaudas, surašytų patikslintų ieškininių pareiškimų apimtį bei kokybę, taip pat civilinio ieškinio išnagrinėjimo rezultatą, vadovaudamasis diskrecija spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio priteisimo, sprendžia, kad pakankama ir adekvati bylinėjimosi išlaidų suma šiuo atveju yra 500 Eur. Šią sumą teismas priteisia advokato atstovavimo išlaidas apmokėjusiam M. P.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso BK 284 str., 138 str. 2 d. 8 p. ir nuteisti:

dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje – laisvės atėmimu vieneriems metams;

dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte – laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams.

Subendrinti skiriamas bausmes jas apimant, ir skirti subendrintą dviejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę (LR BK 63 str.1 ir 5 d. 1 p.).

Subendrinti šiuo nuosprendžiu skiriamą subendrintą bausmę su dalimi neatliktos bausmės, paskirtos 2017-11-06 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu (neatliktoji bausmė šio nuosprendžio paskelbimo dieną yra vieneri metai trys mėnesiai ir 17 d.), pridedant vienerius metus neatliktosios bausmės, ir nustatyti galutinę subendrintą trejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę (BK 64 str. 3 d.)

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam neskirti.

Išieškoti iš V. S. 214,33 Eur (du šimtai keturiolika eurų ir 33 centai) M. P. ir R. P. gydymo išlaidų Vilniaus teritorinei ligonių kasai.

Išieškoti iš V. S. M. P. 2000 Eur (du tūkstančiai eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Išieškoti iš V. S. R. P. 1000 Eur (vienas tūkstantis eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

M. P. ir R. P. ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, atmesti.

Išieškoti V. S. 166,50 Eur (vienas šimtas šešiasdešimt šeši eurai ir 50 centų) valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų.

Išieškoti iš V. S. 500 Eur (penki šimtai eurų) M. P. advokato atstovavimo išlaidų

Nuosprendis per 20 dienų, o nuteistajam V. S. per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo gavimo, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą, paduodant apeliacinį skundą.