Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant A. B., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam D. T., jo atstovei advokatei Dianai Kaunienei, skundžiamą nutarimą surašiusios institucijos Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos įgaliotam atstovui Rimantui Stasiui Stanevičiui, teismo posėdyje išnagrinėjusi D. T., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016-08-22 nutarimo panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-08-12 D. T. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis (duomenys neskelbtini), 05.47 val., (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir atsakingu už krovinių vežimo veiklą įmonėje neužtikrino, kad transporto priemonės R. M. AE 480, valst. nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe HFR, valst. nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas R. Ž., veždamas krovinį be leidimo, neviršytų kelių transporto priemonės maksimalią leidžiamą varančiosios ašies apkrovą, t. y. patikrinimo metu sveriant automobilių svarstyklėmis F-1000 Nr. 9173284, nustatyta, kad vairuotojas R. Ž. važiavo sunkiasvore transporto priemone be leidimo, nes varančiosios ašies apkrova – 13,5 t, įvertinus automobilinių svarstyklių techniniame reglamente, patvirtintame Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2009-12-17 įsakymu Nr. V-126 „Dėl automobilinių svarstyklių techninio reglamento patvirtinimo“, nurodytą automobilinių svarstyklių paklaidą 0,2 t, faktinė ašies apkrova – 13,3 t, kai yra leidžiama 11,5 t, t. y. leistiną varančiosios ašies apkrovą viršijo 1,8 t. Šiais veiksmais D. T. pažeidė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002-02-18 įsakymu Nr. 3-66 patvirtintus maksimalius leidžiamus transporto priemonių matmenis, leidžiamas ašies (ašių) apkrovas, leidžiamą bendrąją masę, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies punktą (b. l. 10-11).

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. T. nepripažino padaręs pažeidimą, nurodė, jog tikslus transporto priemonių junginio ašių svorio nustatymas atliekamas tik su svarstyklėmis, tačiau tokių svarstyklių Klaipėdos mieste nėra. Tokias svarstykles turi tik skundžiamą nutarimą surašiusi institucija. Įmonė neturi galimybės pasverti tuščią varančiąją ašį, šioje transporto priemonėje nėra techninės galimybės patikrinti ašių apkrovas, taipogi nėra techninių galimybių į šias transporto priemones įmontuoti ir svarstykles. Paaiškino, jog transporto priemonės vairuotojas tikrinimą turi pradėti nuo dokumentų, įsitikinti koks svoris, ar vienarūšis krovinys, jei yra galimybė, apžiūrėti krovinį, pamatuoti padangų slėgį. Vairuotojas susumavęs bendrą svorį įvertina galimas ašių apkrovas. Vizualiai matosi padangose pakitęs slėgis. Vairuotojui uždrausta važiuoti, jei kyla abejonių dėl svorio. Šiuo atveju jis pats susumavo transporto priemonės junginio bendrąjį svorį, įvertino prekės rūšį ir pakavimą, 18 stiklo audinių pakuotės konteineryje išsidėsto tolygiai, vadinasi ir krovinys pakrautas tolygiai. Be to, jis nurodė, jog jam kyla abejonės dėl byloje esančių svėrimo kvitų ir laikų nesutapimo, bei nesutinka su svarstyklių parodymais. Krovinys buvo vienarūšis ir išdėstytas tolygiai. Vairuotojas telefonu jį informavo apie atliktą patikrinimą. Pastarasis jam paaiškino, kad jam susipažinimui buvo pateikti dokumentai ir jis juose pasirašė, nurodė, kad su pažeidimu nesutiko, nesuprato, kodėl taip galėjo atsitikti, nes kitos dvi transporto priemonės su tokiu pat kroviniu pravažiavo. Jis nurodė vairuotojui, kad jis prašytų transporto priemonių junginio ašis pasverti antrą kartą, tačiau vairuotojas sakė, jog institucija atsisakė tai padaryti. Mano, kad institucija tyčia neatlieka svėrimo antrą kartą, nes taip išvengia skirtingų svarstyklių parodymų. Neabejoja, kad pasvėrus antrą kartą svarstyklių parodymai būtų buvę kitokie. Yra skirtingi svėrimo būdai. Sveriama nešiojamomis svarstyklėmis arba stacionariomis. Sveriant ašį turi būti lygus pagrindas, svėrimo metu negali būti paspausti stabdžiai, nes sukelia įvaržą ir rodomas didesnis svoris, nei yra iš tikrųjų. Jei nėra lygaus paviršiaus ir kilimėlių tuomet yra nuokrypiai. Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą svėrimo medžiaga jam nebuvo pateikta.

D. T. atstovė advokatė Diana Kaunienė nurodė, jog skundžiamame nutarime nenurodyta, kokia kaltės forma padarytas D. T. inkriminuotas pažeidimas, neatskleistas D. T. kaltės turinys. Byloje surinkti duomenys patvirtina D. T. paaiškinimą, kad jis būdamas įmonės vadovu siekiant užtikrinti saugų krovinių vežimą kelių transporto priemonėmis ėmėsi visų jam prieinamų ir galimų priemonių bei veiksmų, kad pažeidimas nebūtų padarytas, t. y. vairuotojas R. Ž., kaip ir kiti įmonės vairuotojai yra nuolat instruktuojami dėl krovinių pervežimo sąlygų. Įmonėje yra įdiegta mokymo programa „Leidžiamų gabenti kelių transporto priemonėmis krovinių saugumo ir maksimalių matmenų ir svorių užtikrinimo programa“, su kuria vairuotojas R. Ž. buvo supažindintas pasirašytinai ir jos laikėsi. Transporto priemonės junginio techninė būklė buvo tvarkinga, be to, kelis kartus buvo patikrintas jos svoris, siekiant apsidrausti bendro svorio perviršio (b. l. 21, 23). Kadangi konteineris buvo plombuotas, ašinių svarstyklių konteinerių terminale ir Klaipėdos mieste nėra, todėl patikrinti tikslias ašių apkrovas vežėjas neturėjo galimybių dėl objektyvių priežasčių. Siuntėjas važtaraštyje patikrinti krovinio išdėstymo vežėjui nenurodė, o konteineryje buvo pakrautas vienarūšis krovinys, supakuotas ant palečių, kas leido vežėjui suprasti, kad krovinys konteineryje buvo išdėstytas tolygiai. Jokių akivaizdžių įtarimų, kad krovinys būtų pakrautas netinkamai nei vežėjui, nei muitinės pareigūnams nebuvo, todėl buvo leista krovinį vežti toliau. Šios aplinkybės patvirtina, kad D. T. nežinojo ir objektyviai negalėjo žinoti, kad pervežant krovinį užplombuotame konteineryje yra viršytas leistinas varančiosios ašies svoris, todėl jo veiksmuose nėra būtinojo subjektyviojo požymio – tyčinės kaltės. Teisės aktai nenumato konkrečios metodikos ir kokius konkrečius veiksmus turi atlikti atsakingi asmenys, kad vairuotojai veždami krovinius neviršytų kelių transporto priemonių maksimalią leidžiamą ašių apkrovą. Duomenų, kad D. T. turėjo objektyvią galimybę pažeidimui išvengti, tačiau sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesio variantą, byloje nėra, todėl administracinė atsakomybė negali kilti. Nesutinka su patikrinimo metu nustatytu varančiosios ašies viršsvoriu. Atstovė advokatė Diana Kaunienė nurodė ir tai, jog institucijos pareigūnas visus duomenis iš R. Ž. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo perkėlė į D. T. surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą ir šių duomenų teisingumo netikrino. Administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime nurodyto svėrimo kvito byloje nėra, todėl patikrinti jame nurodytus duomenis galimybės nėra. Prašo Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016-08-22 nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti nesant D. T. veiksmuose ATPK 145 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo sudėties.

Skundžiamą nutarimą surašiusios institucijos Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos įgaliotas atstovas Rimantas Stasys Stanevičius nurodė, jog skunde nurodoma, kad įrodymai netikslūs, neatitinka svėrimo akto ir svėrimo kvito laikai. Institucija pripažįsta, kad tai yra techninė klaida. Administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodytas kvitas, bet prie bylos kvitas yra pridėtas tinkamas. Taipogi yra pridėta suvestinė, iš kurios matosi, kad įvelta techninė klaida. Institucijos atstovas Rimantas Stasys Stanevičius paaiškino, jog transporto priemonių junginio ašių svoris nustatomas sertifikuotomis svarstyklėmis. Neįmanoma jomis pasverti kitaip ir pakeisti duomenis. Kiekviena transporto priemonės junginio ašis užvažiuoja ant svarstyklių ir svarstyklės neduoda parodymų tol, kol nesusistovi vienodas svoris. Užvažiavus ant svarstyklių neteisingai, svarstyklės visada rodo mažesnį svorį nei yra iš tiesų. Byloje yra pateiktas svarstyklių patikros sertifikatas, todėl nėra pagrindo netikėti svarstyklių parodymais. Patikrinimo metu nustačius varančiosios ašies apkrovą transporto priemonei buvo uždrausta važiuoti, kol nebus pašalinta apkrova. Ši transporto priemonė turėjo dvi ašis. Įmonė atsiuntė kitą transporto priemonę, kuri buvo su trimis ašimis, ir tada buvo nustatyta, kad ašių apkrovos nėra, šiai transporto priemonei buvo leista važiuoti. Institucijos atstovas Rimantas Stasys Stanevičius teismo posėdžio metu pateikė dokumentą, kuriame nurodyti duomenys apie perkabintos transporto priemonės persvėrimą. Institucijos atstovas Rimantas Stasys Stanevičius nurodė, jog persvėrimo parodymai atitinka su pirminiais parodymais, reikia atsižvelgti į tai, kad vilkikas buvo triašis, truputį sunkesnis, tačiau parodymai identiški. Todėl galima daryti išvadą, kad svarstyklės rodo teisingai. D. T. nesutikdamas su svarstyklių parodymais galėjo nuvažiuoti ir persisverti įmonėje „Vlantana“, esančioje Klaipėdos mieste, tačiau to nepadarė. Teisės aktuose nustatyta vežėjo pareiga tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. Asmuo nesilaikantis šio reikalavimo žino pasekmes. Viršijus ašies apkrovą yra gadinami keliai. Būdų, priemonių ir galimybių patikrinti pakrauto krovinio išdėstymą yra, tik tam reikia turėti technines priemones – galima naudoti monometrus, nupirkti svarstykles. Skirtingi krovinių vežėjai pakrauto krovinio išdėstymo patikrinimo metodus įvairiai pritaiko, pažeidimų nepadaro. D. T. net ir neturėdamas galimybių nustatyti ašių apkrovos, pagal teisės aktus apie tai privalo pažymėti važtaraštyje. Transporto priemonės vairuotojas tik pasitikrino padangų slėgį, tai svarbu dėl saugumo, bet jis negali numatyti ašių svorio. Šiuo atveju D. T. nebuvo rūpestingas ir nevykdė teisės aktuose nurodytų privalomų reikalavimų. Nors D. T. reguliariai instruktavo vairuotojus ir juos supažindino su teisės aktais, tačiau nesudarė jiems techninės galimybės pasitikrinti pakrauto krovinio išdėstymą. Prašo D. T. skundo netenkinti ir palikti galioti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016-08-22 priimtą nutarimą

Liudytojas S. J. nurodė, jog dirba Klaipėdos regiono departamento Transporto priemonių kontrolės skyriaus vyresniuoju inspektoriumi, įvykio dieną buvo sustabdyta transporto priemonė, kuriai buvo atliktas patikrinimas, nustatyta varančiosios ašies per didelė apkrova. Dėl padaryto pažeidimo vairuotojui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Liudytojas paaiškino, jog kontrolės poste dirba du ar trys darbuotojai, taipogi dirba ir viršininkas. Sustabdę transporto priemonę, jos duomenis suveda į sistemą „Vektra“, tada fiksuojamas laikas, po to vykdoma visa kontrolė. Transporto priemonės vairuotojas svėrimo metu sėdi automobilyje. Svėrimas vyksta patalpoje, kuri susidaro iš dviejų dalių, už stiklinio lango yra kompiuteris. Kontrolės poste svarstyklės yra stacionarios. Šios svarstyklės fiksuoja varančiosios ašies perkrovą. Šiuos duomenis nustatyto sistema ir jie yra užfiksuojami kompiuteryje, po ko spausdinimas svėrimo kvitas. Su svėrimo kvitu yra supažindinamas ir transporto priemonės vairuotojas. Kvito duomenys suvedami į sistemą „Vektra“ ir yra sugeneruojamas svėrimo aktas. Duomenis galima suvesti būnant ofise arba patalpoje, kurioje vyksta svėrimas. Transporto priemonės junginys nebuvo sveriamas pakartotinai, kadangi tokio prašymo nebuvo. Jei yra prašymas persverti antrą kartą, tai galima padaryti per 20 min. laikotarpį.

Liudytojas R. Ž. nurodė, jog D. T. yra jo darbdavys. Liepos 6 d. direktorius D. T. jam nurodė, jog jis turės krovinį iš konteinerių terminalo pristatyti į Kauną, o krovinio dokumentai bus palikti dėžutėje, konteinerių terminale. Peržiūrėjus krovinio dokumentus, paskaičiavo svorius, pamatavo slėgį padangose, pakrovė konteinerį, tada vėl pamatavo slėgį padangose. Pagal padangų slėgį sprendžia ar krovinys yra tolygiai pasiskirstęs. Kadangi viskas buvo gerai, išvažiavo. Važiuojant į Kauną poste jis buvo sustabdytas ir nukreiptas persisverti transporto priemonės junginio ašis. Užvažiavo ant svarstyklių, kurios sveria kiekvieną transporto priemonės junginio ašį. Institucijos pareigūnai nurodė, jog transporto priemonės junginio bendras svoris atitinka, tačiau yra dviejų ašių viršsvoris. Tuomet jis prašė transporto priemonės junginio ašis pasverti dar kartą, nes nepatikėjo, kad gali būti viršsvoris. Tačiau institucijos pareigūnai atsisakė tai padaryti. Iš kitų vairuotojų yra girdėjęs, kad persvėrus transporto priemonės junginio ašis antrą kartą skiriasi svarstyklių parodymai. Jam už šį pažeidimą buvo paskirta administracinė nuobauda, nutarimo neskundė, skirtą baudą sumokėjo. Jam buvo pasakyta, kad jei dokumentus pasirašys dabar, bus skirta mažesnė bauda.

Motyvuojamoji dalis

D. T. skundas netenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 straipsnio nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

D. T. pagal ATPK 145 straipsnio 3 dalį administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis būdamas įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir atsakingu už krovinio išdėstymo kontrolės organizavimą taip, kad būtų laikomasi nustatytų pakrovimo normų, neužtikrino ir nesukontroliavo, kad R. Ž. vairuojamos transporto priemonės varančiosios ašies apkrova neviršytų leidžiamo svorio.

ATPK 145 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 t, bet ne daugiau kaip 2 t ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 1 t, bet ne daugiau kaip 4 t, taip pat važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus. Šis pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 144 iki 289 eurų ir (ar) įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo 289 iki 579 eurų.

Atsakomybė pagal ATPK 145 straipsnio 3 dalį kyla dviem subjektams – vairuotojui ir vadovui ar jo įgaliotam asmeniui, kuriam pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai.

D. T. ginčydamas Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016-08-22 nutarimą skunde nurodo, jog esant svėrimo kvito numerio ir laiko neatitikimams bei nesant ant kvito aiškios nuorodos, kokios transporto priemonės (junginio) svoris buvo svertas, negalima šių duomenų pripažinti patikimais ir abejonių nekeliančiais įrodymais.

Administracinio teisės pažeidimo byloje esantis svėrimo kvitas Nr. 74664 patvirtina, kad 2016-07-12, 05.51 val., svarstyklėmis F-1000, serijinis numeris 9173284, buvo sverta transporto priemonė, valst. nr. (duomenys neskelbtini) kurios junginio svoris 40060 kg (b. l. 18). Tai, jog su svėrimo rezultatais susipažino parašu patvirtino transporto priemonės vairuotojas R. Ž.. Iš byloje esančio svėrimo akto Nr. K-025611 (b. l. 19), matyti, kad 2016-07-12, 05.47 val., buvo sverta transporto priemonė R. M. AE 480, valst. nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe HFR, valst. nr. (duomenys neskelbtini). Šiame akte nurodoma, kad pagal svėrimo kvito Nr. 74664 svėrimo rezultatus perkrova sudaro 2 t. Kvite nurodomas atlikto svėrimo laikas – 05.51 val., akte nurodomas laikas – 05.47 val. Institucija atsiliepime į D. T. skundą nurodė, jog inspektorius, prieš pradėdamas kontrolę, privalo ją užfiksuoti programoje „Vektra“. Užfiksavus minėtoje programoje kontrolę visuose programoje „Vektra“ formuojamuose dokumentuose (kontrolės akte, techninės būklės akte), tame tarpe ir svėrimo akte, fiksuojamas tas pats kontrolės pradžios laikas ir kontrolės numeris. Svėrimo kvite laikas fiksuojamas, kai transporto priemonė faktiškai buvo pasverta ir jį fiksuoja kita – svėrimo programa, todėl svėrimo akte nurodytas laikas yra 05.47 val., o svėrimo kvite nurodytas laikas yra 05.51 val. Byloje pateiktas kontrolės aktas Nr. K-025611 patvirtinta, jog 216-07-12, 05.47 val., stacionaraus kontrolės poste buvo patikrinta transporto priemonė R. M. AE 480, valst. nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe HFR, valst. nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas R. Ž. (b. l. 82). Iš automobilių srauto įvykio paieškos išrašo matyti, jog 2016-07-12, 05.47 val., buvo nustatytas transporto priemonės, valst. nr. (duomenys neskelbtini) bendroji masė - 40060 t, varančiosios ašies apkrova – 13500 t (b. l. 83). Nors svėrimo kvite ir svėrimo akte nurodytas svėrimo laikas neatitinka, tačiau atsižvelgus į tai, kad kvite ir akte visa kita reikšminga informacija neprieštaringa ir sutampa su kitais objektyviais bylos duomenimis, todėl šiuose dokumentuose nurodyti duomenys pripažintini patikimais ir abejonių nekeliančiais įrodymais.

Administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime nurodytas svėrimo kvitas Nr. 74612. Institucija atsiliepime į skundą nurodė, jog šiuose dokumentuose nurodydami svėrimo kvito numerį padarė techninę klaidą - rašymo apsirikimą. Faktinis svėrimo kvitas Nr. 74664, nes šis svėrimo kvitas pridėtas prie bylos medžiagos ir nurodytas svėrimo akte. Tiek svėrimo kvite, tiek svėrimo akte, nurodyti duomenys atitinka bei sutampa su kitais bylos duomenimis, todėl nurodytas rašymo apsirikimas administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime ištaisytinas.

D. T. skundu taipogi nesutinka su patikrinimo metu nustatytais svarstyklių parodymais. Nurodė, jog vairuotojas prašė transporto priemonių junginio ašis pasverti antrą kartą, tačiau institucija atsisakė tai padaryti.

Teismo posėdžio metu liudytojas S. J. nurodė, jog prašymo pasverti transporto priemonės junginį antrą kartą nebuvo. Atkreiptina, jog S. J. parodymus kaip liudytojas, davė būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingą parodymų davimą. Byloje taipogi nenustatyta aplinkybių dėl kurių liudytojas S. J. būtų šališkas, suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus, todėl jo parodymai laikytini patikimais.

Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 2 straipsnio 28 punkte nustatyta, jog patikros sertifikatas – dokumentas, patvirtinantis, kad matavimo priemonės patikros rezultatas patenkinamas. Tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek nutarime nurodyta, jog transporto priemonės junginio patikrinimas atliktas sveriant svarstyklėmis F-1000 Nr. 9173284, patikros sertifikatas Nr. 0227975, galiojantis iki 2017-03-15. Iš byloje esančio automobilių svarstyklių patikros sertifikato Nr. 0227975 (b. l. 97) matyti, kad svarstyklės F-1000 Nr. 9173284, kuriomis buvo nustatytas transporto priemonės varančiosios ašies viršsvoris, patikrintos UAB „Milgeda“ patikros laboratorijos ir padaryta išvada, jog šios svarstyklės yra tinkamos, patikros sertifikatas galioja iki 2017-03-15, todėl netikėti svarstyklių parodymais, dėl nustatyto viršsvorio, nėra pagrindo.

D. T. skunde nurodo ir tai, jog įstatymai ir kiti teisės aktai nereglamentuoja, kokiomis priemonėmis ir veiksmais turi būti užtikrinta, kad krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitiktų eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. Patikrinti transporto priemonių junginio ašių apkrovas nei UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“, nei Malkų įlankos jūrų uosto muitinės poste galimybės nebuvo, nes nėra ašinių svarstyklių, todėl vairuotojas neturėjo galimybės reguliuoti transporto priemonių junginio apkrovas ant ašių.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog kiekvienas visuomenės narys, naudodamasis visuomenės sukurtus teisinius gėrius transporto, kelių ūkio bei ryšių srityje, privalo laikytis įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų bendrų pareigų (kasacinė nutartis Nr. 2AT-15-2014). Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad naudotis keliais galima tik tokiomis transporto priemonėmis ar jų junginiais, kurios neviršija įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus susisiekimo ministro patvirtintų didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų. Jeigu transporto priemonės ar jų junginių techniniai parametrai su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus, tai naudotis keliais tokiomis transporto priemonėmis ar jų junginiais galima šio įstatymo 20 straipsnio nustatyta tvarka, t. y. gavus leidimą. Šie bendrieji reikalavimai taikomi tiek licencijuojamą krovinių vežimo veiklą vykdančioms įmonėms, tiek ir nelicencijuojamą veiklą vykdančioms įmonėms, t. y. įmonės, vežančios krovinius savo transporto priemonėmis ir sąskaita, taip pat privalo taikytis Lietuvoje galiojančių transporto veiklą reglamentuojančių aktų reikalavimų.

Teismas sutinka, kad, organizuodamas įmonės „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonių vairuotojų darbą, transporto priemonių vadovas D. T. neparinko tokių organizacinių priemonių, kurios užtikrintų ir sukontroliuotų teisės aktų reikalavimų laikymąsi įmonei vykdant krovinių pervežimus. 2016-08-12 administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuota, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas R. Ž. veždamas krovinį viršijo varančiosios ašies apkrovą 1,8 t, kai leidžiama 11,5 t, nustatyta faktinė ašies apkrova – 13,3 t. Akivaizdu, kad vairuotojų reguliarus instruktavimas ir supažindinimas su teisės aktų reikalavimais dėl krovinių vežimo neužtikrino, kad vairuotojas, veždamas krovinį be leidimo, neviršytų kelių transporto priemonės maksimalios leidžiamos varančiosios ašies apkrovos. Vežėjo pareiga yra ne tik užtikrinti teisės aktų žinojimą, bet ir suteikti technines galimybes teisės aktų nuostatoms įgyvendinti. Lietuvos Respublikos Kelių transporto kodekso 32 straipsnio 1 dalis numato, jog vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. Minėta norma įpareigoja įmonės vadovą rūpintis krovinio pervežimo sąlygomis, tai yra jis privalo pats arba per kitą įgaliotą asmenį kontroliuoti vairuotojo veiksmus. Priešingu atveju savo neveikimu turi atsakyti už vairuotojo padarytus pažeidimus. Krovinio vežėjas privalo kontroliuoti krovinio išdėstymą ir tvirtinimą, kad būtų laikomasi nustatytų transporto priemonių pakrovimo normų, todėl nustatytas pažeidimas leidžia daryti išvadą, kad įmonės vadovo taikytos priemonės nebuvo pakankamos, kad jam pavaldūs darbuotojai nedarytų pažeidimų. Teisės aktai nereglamentuoja, kokių konkrečių priemonių turi imtis vežėjas, tačiau jo pareiga rūpintis, kad tokie pažeidimai nebūtų daromi.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų pakanka išvadai, kad administracinis teisės pažeidimas įrodytas ir D. T. veikoje yra ATPK 145 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Spręsdama klausimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais, numatytais ATPK 30 straipsnyje bei baudos skyrimo taisyklėmis, numatytomis ATPK 30² straipsnyje. D. T. veika pagal ATPK 145 straipsnio 3 dalį kvalifikuota teisingai, nuobaudos skyrimo taisyklės nepažeistos, skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (b. l. 99), kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, patikrinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad D. T. padarytas pažeidimas yra įrodytas ir kvalifikuotas tinkamai. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016-08-22 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas (ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

D. T. skundo netenkinti.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016-08-22 nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.