- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-10-22
- Bylos Nr.
- 2A-883-259/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas (pirm.), Antanas Burdulis, Raimondas Buzelis
- Ieškovas
- N. R.
- Atsakovas
- A. R., I. R.
Procesinio dokumento kategorija121.1,121.15,121.21,121.22, 42.6, 42.8, 42.11.3, 44.5.1, 49 (S)
2007 m. spalio 22 d.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Antano Burdulio, Raimondo Buzelio, sekretoriaujant Rasmai Rinkūnaitei, dalyvaujant ieškovei N. R., atsakovui A. R., jo atstovui advokatui B. V., atsakovės I. R. atstovui advokatui B. V., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės N. R. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1143-151/2007 pagal ieškovės N. R. ieškinį, atsakovams A. R. ir I. R. dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašė teismo pripažinti negaliojančia 2004-06-02 dienos 100 vienetų paprastųjų vardinių UAB „Munera“ akcijų dovanojimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų A. R. ir I. R., kadangi nurodytas akcijas atsakovas A. R. padovanojo savo motinai I. R. prieš pat kreipimąsi į teismą dėl santuokos su ieškove nutraukimo turėdamas tikslą išvengti turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, dalybų. Apie akcijų dovanojimą ieškovė sužinojo 2005-11-03 ir 2005-11-28 kai buvo pateiktos pažymos į civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo.
Atsiliepimas
Atsakovas A. R. prašė ieškinį atmesti, kadangi apie akcijų dovanojimą ieškovė žinojo iki kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo, prašė taikyti ieškinio senatį. Atsakovės I. R. atstovas prašė ieškinį atmesti, nes ieškovė praleido ieškinio senaties terminą ginčyti sandorį.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovės N. R. atsakovei I. R. 1 000 Lt atstovavimo išlaidų, valstybei 22 Lt pašto išlaidų.
Teismas nustatė, kad 2004-06-02 atsakovas A. R., neturėdamas sutuoktinės N. R. sutikimo sandoriui sudaryti (prij. b.l. 149), ir atsakovė I. R. sudarė dovanojimo sutartį, kuria atsakovei I. R. buvo padovanota 100 vnt. UAB „Munera“ paprastųjų vardinių akcijų (b.l. 76,77). Teismas nurodė, kad apie savo pažeistą teisę ieškovė sužinojo daug anksčiau, nei nurodė ieškinyje, t.y. perregistruojant įmonę iš individualios į UAB 2004 m. lapkričio 22 d. (1t. prij b.l. prot. 51), be to, prijungtoje byloje dėl santuokos nutraukimo buvo nagrinėjamas ir turto padalijimas, todėl turto apskaita, jų pasidalijimas tarp šalių ne vieną kartą buvo minimas. Pagal CK 3.96 str. sandoriai sudaryti be kito sutuoktinio sutikimo ir vėliau jo nepatvirtinti, gali būti nuginčyti pagal sutikimo nedavusio sutuoktinio ieškinį per vienerius metus nuo tos dienos, kai šis sužinojo apie tokį sandorį, jeigu įrodoma, kad kita sandorio šalis buvo nesąžininga. Ieškovė į teismą kreipėsi 2006-09-28, t.y. praėjus daugiau kaip metams, todėl praleido ieškinio senaties terminą. Teismas ieškovės teiginį, kad tik išreikalavus dokumentus buvo sužinota apie sandorį, pripažino nepagrįstu, nes dokumentų pateikimas tik patvirtino sandorio sudarymo aplinkybes, tačiau tai nereiškė, kad tik tada šalis sužinojo apie sandorio sudarymą. Žinojimas yra, tada, kada realiai ieškovė buvo informuota apie šio sandorio sudarymą, nepriklausomai nuo to, kada buvo pateikti rašytiniai įrodymai. Teismas nurodė, kad ieškovė savo reikalavimą grindė tik viena aplinkybe, kad ji nebuvo informuota apie sandorio sudarymą, ir tuo preziumavo sandorio šalių nesąžiningumą, tačiau nenurodė nei vienos aplinkybės, kuri yra viena iš būtinų sandorio nuginčijimo sąlygų, tai, kad atsakovai sudarydami sandorį veikė nesąžiningai.
Apeliaciniu skundu ieškovė N. R. nesutiko su teismo sprendimu dėl šių motyvų:
1) teismas nepagrįstai nustatė faktinę aplinkybę, jog apie ginčijamą 2004-06-02 akcijų dovanojimo sutartį ieškovės sužinota 2004-11-22. Šalių santuokos nutraukimo byloje teismo posėdžio protokole yra užfiksuoti tokie atsakovo A. R. parodymai, susiję su sužinojimo momentu, apie akcijų perleidimą: „aš akcijas padovanojau prieš metus laiko“. Toks atsakovo paaiškinimas negali būti laikomas įrodymu dėl šių priežasčių:
Pirma, paaiškinimas buvo toks trumpas ir neinformatyvus, kad ieškovė nespėjo suvokti apie savo teisės pažeidimą ir šio jo parodymo tiksliai įsidėmėti. A. R. savo teiginio negrindė ir nepateikė teismui šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų;
Antra, ieškovė turėjo pagrindo netikėti minėtais A. R. parodymais, kadangi jis dažnai melavo. (Teismo posėdžio metu jis sumelavo, teigdamas, jog akcijas padovanojo prieš metus laiko, o Akcijų dovanojimo sutartis buvo sudaryta 2004-06-02, t.y. beveik prieš pusę metų iki posėdžio);
Trečia, remiantis šia atsakovo suteikta informacija objektyviai negalima buvo pareikšti ieškinio - nebuvo aišku nei su kuo, nei kada ir net kokiomis sąlygomis, buvo sudaryta sutartis. Tik praėjus metams, atsakovui pateikus 2005-11-03 ir 2005-11-28 pažymas, tapo aišku, kad atsakovas padovanojo akcijas savo motinai I. R., tačiau net ir tuomet, pati akcijų dovanojimo sutartis dar nebuvo pateikta;
Ketvirta, teismas nepagrįstai atsisakė pripažinti, kad tik išreikalavus dokumentus buvo sužinota apie sandorį. Santuokos nutraukimo byloje buvo nagrinėti klausimai, susiję su turto padalijimu, tačiau iki teismo posėdžio, įvykusio 2005-10-12 (prijungtos b.l. 99, 2 pusė), akcijų nuosavybės klausimas nebuvo nagrinėjamas, o ir po to atsakovo parodymai šiuo klausimu labai skyrėsi. 2005-10-12 posėdyje atsakovas kalbėdamas apie akcijų perleidimą melavo teismui, teigdamas, kad dėl akcijų pardavimo ar dovanojimo gavo žodinį sutikimą iš N. R.. 2005-11-29 posėdyje atsakovas nurodė, kad negavo N. R. sutikimo dovanojant akcijas (prijungtos b.l. 149). Šios aplinkybės rodo, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai slėpdamas akcijų perleidimo sandorio sudarymo aplinkybes, meluodamas teismui dėl jo sudarymo datos, dėl ieškovės sutikimo gavimo;
2) teismas nepagrįstai netaikė LR CK 1.131 str. 2 d. bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl ieškinio senaties taikymo. Kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą ieškovo reikalavimams, ir teismui nustačius, kad senaties terminas yra praleistas, ieškovo pažeistoji teisė turi būti ginama net ir nesant jo prašymo atnaujinti senaties terminą. Teismas privalo ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Tokia taisyklė suformuota 2002-12-20 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 39 20.7. punkte (Teismų praktika Nr. 18, 182-183 psl.), kur nurodyta, kad jeigu ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį, teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybes, ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas (dėl ieškinio senaties termino trukmės ir eigos pradžios nustatymo, sustabdymo, pratęsimo, nutraukimo ir atnaujinimo) turi taikyti net tada, kai nėra ieškovo prašymo (LR CK 1.131 straipsnio 2 dalis). 2001-10-04 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-7-653 (Teismų praktika Nr. 16, 189 psl.) nurodyta, kad atsakovui reikalaujant taikyti ieškininę senatį, teismas nepriklausomai nuo ieškovo prašymo atstatyti praleistą ieškininės senaties terminą buvimo ar nebuvimo, privalo nagrinėti ieškininės senaties taikymą visa apimtimi, tirti ir vertinti termino praleidimo priežastis. Tuo tarpu teismas net nesvarstė, ar ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, ar ne;
3) teismas nepagrįstai neatnaujino ieškinio senaties termino. Pagrindą ieškinio senaties terminui atnaujinti pagrindžia šios aplinkybės: 2004-11-22 posėdžio protokole užfiksuotas atsakovo paaiškinimas buvo trumpas ir neinformatyvus, ieškovė nespėjo suvokti apie savo teisės pažeidimą, kadangi šių atsakovo parodymų neįsidėmėjo. Iš atsakovo pateiktos informacijos negalima buvo pareikšti ieškinio, žodinio A. R. paaiškinimo negalima pridėti prie ieškinio ir teismine tvarka reikalauti pripažinti sutartį negaliojančia;
4) teismas nepagrįstai netaikė LR CK 6.67 straipsnio, CK 3.96 straipsnio 2 dalies nuostatų dėl atsakovų nesąžiningumo sudarant akcijų dovanojimo sutartį ir nepripažino atsakovės I. R. nesąžiningumo, bei netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą:
Pirma, nesąžiningumas preziumuojamas pagal įstatymą – LR CK 6.67 straipsnio 1 punktą. Atsakovė I. R. turėjo pareigą įrodyti, jog ji buvo sąžininga, tačiau šios aplinkybės atsakovė neįrodinėjo;
Antra, atsakovės I. R. nesąžiningumas pasireiškė tuo, kad ji sudarydama bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių vertybinių popierių dovanojimo sutartį turėjo žinoti, kad sudarant tokį sandorį turėjo dalyvauti abu sutuoktiniai, priešingu atveju, toks sandoris yra niekinis. Ji žinojo, kad 2004-06-02 ieškovė kartu su A. R. kartu nebegyvena, todėl turėjo suprasti, kad A. R. neatlygintinai perleisdamas akcijas jai, sumažino santuokinį turtą, tuo pažeisdamas ieškovės turtinį interesą;
Trečia, nesąžiningumo įrodinėjimas nebūtinas ieškiniui pagrįsti. LR CK 3.96 straipsnio 2 dalis nustato, kad sandoriai, kurie galėjo būti sudaryti tik abiejų sutuoktinių, arba turint antro sutuoktinio įgaliojimą, gali būti pripažinti negaliojančiais, nesvarbu, ar kita sandorio šalis yra sąžininga ar nesąžininga;
5) teismas nepagrįstai netaikė LR CK 1.129 straipsnio 1 dalies 5 punkto bei 2 dalies, kur nurodyta, kad senaties terminas sustabdomas, jeigu prievolės šalys yra sutuoktiniai ir šios aplinkybės atsirado arba buvo paskutiniais šešiais ieškinio senaties termino mėnesiais, ir dėl to netinkamai nustatė, kad senaties terminas sandoriui ginčyti buvo praleistas. Ieškovė ir atsakovas A. R. ir šiuo metu, ir 2004-06-02 perleidžiant UAB „Munera" akcijas buvo sutuoktiniai, todėl ieškinio senaties termino, numatyto LR CK 3.96 straipsnio 1 dalyje, skaičiavimas buvo sustabdytas visą laikotarpį nuo ieškovės teisės į ieškinį atsiradimo dienos iki ieškinio pareiškimo 2006-09-26 teisme dienos (LR CK 1.129 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, pareiškiant ieškinį ieškinio senaties terminas nebuvo prasidėjęs.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė N. R. prašė teismo panaikinti teismo sprendimą ir ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovų 552 Lt bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmosios instancijos teisme, 571,55 Lt negautas pajamas rengiant apeliacinį skundą, 52 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai A. R. ir I. R. nesutiko su apeliaciniu skundu, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, dėl šių motyvų:
1) aplinkybę, kad apeliantė žinojo apie dovanojimo sutartį daug seniau negu vieneri metai, patvirtina tai, kad civilinė byla Nr. 2-11103-249/2006 dėl santuokos nutraukimo Kauno miesto apylinkės teisme vyko ne vienerius metus (nuo 2004 metų), iš esmės ginčas vyko dėl turto padalinimo, minėtos akcijos buvo visą laiką minimos, ir apie tai galima sužinoti susipažinus su civiline byla Nr. 2-11103-249/2006. Apeliantė taip pat nagrinėjant šią civilinę bylą (civilinės bylos Nr. 2-1143-151/2007) teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji žinojo, apie kokias akcijas buvo kalbama 2004-11-22 d. teismo posėdžio metu;
Šalies argumentai
2) apeliantės teiginys, kad 2004-11-22 posėdžio protokole užfiksuotas atsakovo paaiškinimas negali būti laikomas sužinojimo momentu apie 2004-06-02 akcijų dovanojimo sutartį, nes paaiškinimas buvo toks trumpas ir neinformatyvus, kad ji nespėjo suvokti apie savo teisės pažeidimą, yra nepagrįstas, kadangi apeliantė yra asmuo su aukštuoju išsilavinimu, dirbantis mokslinį darbą. Be to, klausimas buvo užduotas pačios apeliantės, atsakymas ją tenkino, nes daugiau klausimų dėl šio dalyko nebuvo pateikta bei protokolas neginčytas;
3) apeliantės tvirtinimas, kad A. R. savo teiginio nepagrindė ir nepateikė teismui šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, todėl ji turėjusi pagrindo netikėti minėtais A. R. parodymais, yra naivus bandymas parodyti tai ko nebuvo;
4) apeliantės teiginys, kad atsakovo suteiktos informacijos negalima laikyti jos teisės į ieškinį atsiradimo momentu, kadangi iš ieškovo pateiktos informacijos negalima buvo pareikšti ieškinio yra nepagrįstas, nes ir dabar pateiktas ieškinys yra pateiktas pagal tą pačią informaciją, kuria apeliantė disponavo santuokos nutraukimo byloje Nr. 2 - 11103 - 249/2006 (2 - 11678/2004) (pvz. dovanojimo sutartis pateikta jau nagrinėjant šią bylą);
5) sudaryto neatlygintino sandorio atveju nesąžiningumas negali būti preziumuojamas (LR CK 6.67 straipsnio 1 punktas), nes LR CK 3.96 str. 1 d. numato, kad sandoriai, sudaryti be kito sutuoktinio sutikimo gali būti nuginčyti, jeigu įrodoma, kad kita sandorio šalis buvo nesąžininga, t.y. ieškovės pareiga įrodyti atsakovo nesąžiningumą. Be to, pati ieškovė elgėsi nesąžiningai, nes apie dovanojimo sutartį jai buvo puikiai žinoma, ir tai iš esmės reiškia vėlesnį dovanojimo sandorio patvirtinimą;
6) apeliaciniame skunde apeliantė, pripažindama, kad praleido ieškinio senaties terminą, neprašo jo atnaujinti, neįrodinėja, kad jį praleido dėl svarbių priežasčių, bet savo pareigą perduoda teismui. Jos nurodytame 2002-12-20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 39 20.7 punkte nurodyta, kad sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, jog jo teisė yra pažeista. Reikia atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo asmenines savybes, jo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes. Tuo atveju, jeigu ieškovo amžius, išsilavinimas, profesinė veikla, teisinis statusas ir kitos jo individualios savybės rodo, jog šis asmuo apie savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti anksčiau, nei tai galėtų padaryti bet koks vidutinis apdairus ir rūpestingas asmuo, į šias aplinkybes taip pat turi būti atkreipiamas dėmesys, nustatant ieškinio senaties termino eigos pradžios momentą. Visa tai taikytina apeliantės atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme yra nustatyta, kad 2004-06-02 atsakovas A. R., neturėdamas sutuoktinės N. R. sutikimo sandoriui sudaryti (b.l. 76, 78) ir atsakovė I. R. sudarė dovanojimo sutartį, kuria atsakovei I. R. buvo padovanota 100 vnt. UAB „Munera“ paprastųjų vardinių akcijų. Nuo 2004 06 02 d. UAB „Munera“ akcininke, turinčia 100 vnt. 10 000 Lt vertės paprastųjų vardinių akcijų, apskaitoma I. R. (b.l. 78). Byloje ginčo dėl tų aplinkybių jog akcijos buvo įgytos A. R. ir N. R. gyvenant santuokoje, bei kad R. ir R. yra motina ir sūnus tarp šalių nekilo.
Ieškovė ieškiniu prašė teismo pripažinti negaliojančia 2004-06-02 dienos 100 vienetų paprastųjų vardinių UAB „Munera“ akcijų dovanojimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų A. R. ir I. R. tuo pagrindu, jog sandoris buvo sudarytas be ieškovės sutikimo, įrodinėjo, kad tiek R., tiek R. sudarydami sandorį buvo nesąžiningi (b.l. 3, 4). Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinį sprendė, jog ieškovė praleido įstatymo nustatytą terminą tokiam sandoriui ginčyti, be to, nurodė, kad ieškovė savo reikalavimą grindė tik viena aplinkybe, kad ji nebuvo informuota apie sandorio sudarymą, ir tuo preziumavo sandorio šalių nesąžiningumą, tačiau nenurodė nei vienos aplinkybės, kuri yra viena iš būtinų sandorio nuginčijimo sąlygų, tai, kad atsakovai sudarydami sandorį veikė nesąžiningai.
Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas reglamentuojančias įrodinėjimo pareigas ir įrodymų vertinimą (LR CPK 178 str., 185 str.), materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties terminus ir jų sustabdymo pagrindus (LR CK 1. 127 str. 1 d., 1. 1. 129 str. 1 d. 5 p.), taip pat sandorių dėl turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, sudarymą ir tokių sandorių nuginčijimą (LR CK 3. 92 str. 4 d., 3. 96 str. 2 d.), todėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 1 d. sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas byloje nustatytų aplinkybių visuma, dėl ko jis yra panaikintinas. Atsižvelgiant į tai, jog byloje yra nustatytos visos reikšmingos ginčo faktinės aplinkybės, o netinkamą procesinės teisės normų taikymą įrodymų vertinimo prasme gali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, todėl byloje priimtinas naujas sprendimas (LR CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad Kauno miesto apylinkės teismas nepagrįstai skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime nusprendė, jog ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą ginčyti akcijų perleidimo sutartį ir to pagrindu atmetė ieškinį.
Visų pirma teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžią t.y. nepagrįstai nustatė faktinę aplinkybę, jog apie ginčijamą 2004-06-02 akcijų dovanojimo sutartį ieškovė sužinojo 2004-11-22, t. y. perregistruojant įmonę iš individualios į UAB. Iš byloje esančio ieškovės N. R. priešieškinio turinio ir reikalavimo dalyko matyti, kad pareiškiant priešieškinį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo (2005 09 29 d.) ieškovei dar nebuvo žinoma apie akcijų dovanojimo sutartį, kadangi ieškovė reiškia reikalavimą padalinti UAB „Munera“ turtą (civilinė byla Nr. 2-368-249/2007, 1 t. b.l. 80-84). Įvertinus tą faktinę aplinkybę, jog ieškovė ieškinį kitoje byloje dėl akcijų dovanojimo sutarties panaikinimo pareiškė 2006 09 28 dieną (b.l. 3), spręstina, kad ieškovė iš viso nėra praleidusi įstatymo nustatyto 1 metų termino tokiam reikalavimui reikšti (LR CK 3. 96 str. 1 d.). Šią išvadą pagrindžia ir kiti įrodymai byloje-ieškovas santuokos nutraukimo ir turto padalijimo byloje pateiktuose ieškiniuose nenurodo bendrovės akcijų perleidimo sutarties, šalys šios sutarties nemini ir parengiamųjų teismo posėdžių metu (civilinė byla Nr. 2-368-249/2007, 1 t., b.l. 3, 4, 19, 20, 49-53, 65, 66). Ieškovės poziciją, jog ji apie akcijų dovanojimo sutartį sužinojo 2005 metų lapkričio mėnesį, pagrindžia byloje esanti 2005 11 28 dienos UAB „Munera“ akcijų apskaitos tvarkytojo pažyma (civilinė byla Nr. 2-368-249/2007, 1 t. b.l. 142)
Jei ir būtų byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovė yra praleidusi įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą ginti savo pažeistas teises, sutinkamai su LR CK 1.129 straipsnio 1 dalies 5 punkto bei 2 dalies nuostatomis, senaties terminas sustabdomas, jeigu prievolės šalys yra sutuoktiniai ir šios aplinkybės atsirado arba buvo paskutiniais šešiais ieškinio senaties termino mėnesiais. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas A. R. ir šiuo metu, ir 2004-06-02 perleidžiant UAB „Munera" akcijas buvo sutuoktiniai, todėl ieškinio senaties termino, numatyto LR CK 3.96 straipsnio 1 dalyje, skaičiavimas buvo sustabdytas visą laikotarpį nuo ieškovės teisės į ieškinį atsiradimo dienos iki ieškinio pareiškimo 2006-09-29 teisme dienos (LR CK 1.129 straipsnio 2 dalis). Dėl to spręstina, kad ieškovei pareiškiant ieškinį dėl dovanojimo sutarties panaikinimo, ieškinio senaties terminas nebuvo prasidėjęs.
Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai, kuriuose ginčijamas skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumas taikant ieškinio senaties terminą, yra pagrįsti.
Teisėjų kolegija laiko pagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kuriuose nagrinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ydingumas sprendžiant ieškinio pagrįstumo ir įrodymų pakankamumo klausimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad LR CK 3.92 straipsnio 4 dalyje nustatyti ypatingi reikalavimai sandoriams, kuriais perleidžiami vertybiniai popieriai, priklausantys sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Tokius sandorius turi teisę sudaryti tik abu sutuoktiniai, perleidžiantys vertybinius popierius, arba vienas sutuoktinis, turėdamas kito įgaliojimą. Tokia įstatymo nuostata suponuoja papildomas pareigas vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutarties šalims: pirkėjui – pareigą prieš sudarant sandorį išsiaiškinti, kokia nuosavybės teisės forma perleidžiami vertybiniai popieriai priklauso pardavėjui; pardavėjui – pareigą atskleisti šią informaciją (LR CK 6.163 straipsnio 1, 4 dalis). Nuo atskleistos informacijos turinio priklauso LR CK 3. 92 straipsnio 4 dalies reikalavimų taikymas, t. y. jei vertybiniai popieriai priklauso pardavėjui asmeninės nuosavybės teise, jie netaikomi. Kai konstatuojama, kad turtas, įvardytas LR CK 3. 92 straipsnio 4 dalyje, priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir sandoris dėl jo sudarytas nedalyvaujant kitam sutuoktiniui ir be jo įgaliojimo, toks sandoris gali būti nuginčytas, vadovaujantis LR CK 3. 96 str. ir LR CK 1. 91 str. 1 d. nuostatomis. Įstatymų leidėjas yra nustatęs, jog šalių nesąžiningumas preziumuojamas jei asmuo sudarė ginčijamą sandorį su sutuoktiniu ar kitais artimais giminaičiais (LR CK 6.67 straipsnio 1 p.). Nagrinėjamu atveju atsakovas R. yra atsakovės I. R. sūnus, todėl taikant ir aiškinant LR CK 6. 67 str. 1 p. nuostatas, darytina išvada, jog atsakovai sudarydami akcijų dovanojimo sutartį buvo nesąžiningi, o tai pasireiškė tuo, jog R., nepranešęs ieškovei ir negavęs jos sutikimo, neatlygintinai perleido R. santuokoje su ieškove įgyto turto dalį, tuo sumažindamas bendrąja jungtine nuosavybės teise su ieškove įgyto turto vertę, o R. dovaną priėmė. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė LR CK 6.67 straipsnio, CK 3.96 straipsnio 2 dalies nuostatų dėl atsakovų nesąžiningumo sudarant akcijų dovanojimo sutartį ir nepripažino atsakovų nesąžiningumo sudarant sandorį, bei netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas byloje (LR CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju būtent atsakovai turėjo įrodyti savo sąžiningumą sandorio sudarymo procese, tačiau tam pagrįsti įrodymų teismui nepateikė. Konstatavus ir nustačius kad atsakovai buvo nesąžiningi sudarant akcijų dovanojimo sutartį, negavę tokiam sandoriui ieškovės sutikimo, panaudojo apgaulę ieškovės atžvilgiu, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje ginčijama akcijų dovanojimo sutartis yra pripažintina negaliojančia ir panaikintina LR CK 1. 78 str. 2 d., 1. 91 str. 1 d., 3. 96 str. 1 d. nurodytais pagrindais.
Šių motyvų pagrindu teisėjų kolegija laiko nepagrįstu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį kuriuo atmesti reikalavimai panaikinti ginčijamą sandorį. Esant nustatytoms aplinkybėms byloje, teisėjų kolegija laiko, kad ieškovės pareikštas ieškinys turi būti tenkinamas pilnai, ginčijama akcijų dovanojimo sutartis pripažintina negaliojančia ir panaikintina.
Patenkinus ieškinį ieškovei iš atsakovų priteistinos jos turėtos 750 Lt bylinėjimosi išlaidos byloje (b.l. 5, 62, 63, 102, 121), taip pat iš atsakovų priteistinas valstybei žyminis mokestis, nuo kurio dalies (183 Lt) mokėjimo ieškovė teismo nutartimi buvo atleista (b. l 118), iš atsakovų valstybei priteistinos 9, 20 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (b.l. 2), (LR CPK 88 str., 93 str. 1 d.96 str. 1 d.98 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
nusprendžia:
apeliacinį skundą patenkinti pilnai.
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį patenkinti pilnai.
Pripažinti negaliojančia ir panaikinti 2004-06-02 dienos 100 vienetų paprastųjų vardinių Uždarosios akcinės bendrovės „Munera“ (į.k. (duomenys neskelbtini) , buveinė (duomenys neskelbtini) ) akcijų dovanojimo sutartį, sudarytą tarp A. R. ir I. R.. Taikyti restituciją- uždarosios akcinės bendrovės „Munera“ (į.k. (duomenys neskelbtini) , buveinė (duomenys neskelbtini) ) 100 akcijų grąžinti A. R..
Priteisti N. R. ( a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai iš A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) 750 Lt (septynis šimtus penkiasdešimt litų) turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti solidariai iš A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 9, 20 Lt (devynis litus ir 20 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 183 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt tris litus) žyminio mokesčio.