Kauno apygardos teismo nuosprendis

2010-04-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-242-245-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-04-20
Bylos Nr.
1A-242-245-2010
Teisminio proceso Nr.
1-56-1-00775-2008-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Dargužis (pirm.), Regina Cemnolonskienė, Arvydas Stankus
Nuteistasis
A. J.
Civilinis ieškovas
E. B., E. S.
Advokatai
Romualdas Matonis
Kategorijos
Pranešėjas K. Dargužis Baudžiamoji byla Nr. 1A-242-245/2010Teisėjas N. Brinevičius Proceso Nr. 1-56-1-00775-2008-2
Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.4.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. balandžio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Dargužio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Arvydo Stankaus, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam A. J., gynėjui advokatui Romualdui Matoniui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-01-26 nuosprendžio, kuriuo A. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., 3 d. A. J. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemonę 1 metams, įpareigotas be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Civilinės ieškovės E. B. neturtinei žalai atlyginti priteista iš akcinės bendrovės „Lietuvos Draudimas“ 1726,40 Lt, o iš uždarosios akcinės bendrovės „Vilkaviškio komunalinis ūkis“ 3273,60 Lt.

Civilinei ieškovei E. S. priteista: iš akcinės bendrovės „Lietuvos Draudimas“ 1726,40 Lt neturtinei žalai atlyginti, 5211,32 Lt turtinei žalai atlyginti; iš uždarosios akcinės bendrovės „Vilkaviškio komunalinis ūkis“ 6000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Iš akcinės bendrovės „Lietuvos Draudimas“ Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteista 18782,80 Lt.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. už tai, kad pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles dėl ko įvyko eismo įvykis ir kurio metu žuvo žmogus, o būtent: 2008 m. gruodžio 03 d. apie 08:20 val., Vilkaviškio mieste, S. Nėries gatvėje, kelio Vilkaviškis-K.Naumiestis-Šakiai 1,400 kilometre, neatsargiai vairuodamas uždarajai akcinei bendrovei „Vilkaviškio komunalinis ūkis“ priklausantį traktorių „T-25“ su priekaba, pažeidė Kelių eismo taisyklių (patvirtintų LR Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (LR Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija) 106 punkto reikalavimus, t.y. nesilaikė eismo dalyviui būtinų visų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, nesielgė taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui, ir prieš pradėdamas kairio posūkio manevrą neįsitikino, kad tai daryti saugu, suko į kairę ir sudarė jį lenkiančio ir važiuojančio kairiąja eismo juosta motociklo su lopšeliu „Panonia 250“ vairuotojui S. S. kliūtį ir į jį trenkėsi, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo motociklą vairavęs S. S..

Šalies argumentai

Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Nurodo, kad nusikalstamos veikos, dėl kurios yra pripažintas kaltu, jo nuomone, nepadarė. Apylinkės teismas pripažino, kad žuvusysis S. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 142 punkto reikalavimus. Tačiau vis tiek priėmė apkaltinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu, kaltę iš esmės grįsdamas su eismo įvykių specialisto išvada saistomais samprotavimais, kad jeigu jis būtų davęs kelią S. S. vairuojamai transporto priemonei, tuomet nebūtų atsitrenkęs į motociklininko priekabą, o S. S. nebūtų žuvęs.

Tačiau toks nuosprendis nepagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nagrinėjant bylą teisme, liudytojų R. K., I. L., V. J. ir R. Ž. bei jo paties parodymų patikrinimo vietoje metu nustatyta, kad vairuojamo traktoriaus posūkio signalą jis įjungė likus 47 metrams iki susidūrimo vietos, todėl neabejotinai nustatyta, jog lenkimo manevrą prieš 10,6 m pradėjęs motociklo vairuotojas S. S. pagal bylos aplinkybes galėjo ir turėjo matyti įjungtą priekyje važiuojančios transporto priemonės (traktoriaus) kairįjį posūkio signalą ir šioje eismo situacijoje laikytis imperatyvaus Kelių eismo taisyklių 142 punkto reikalavimo, pasireiškiančio pareiga apvažiuoti priekyje važiuojančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą ir vykdyti 134 punkto reikalavimą - atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, privalu sulėtinti greitį ar net visiškai transporto priemonę sustabdyti arba apvažiuoti kliūtį, nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams. Visa tai liudija, kad toks motociklo vairuotojo S. S. neveikimas yra ne šiaip rizikingas elgesys, kaip pripažino teismas, bet akivaizdžiai priešingas teisei ir jam būdingas nerūpestingumas, kuris, nustačius atitinkamus padarinius, gali būti laikomas nusikalstamu. Kodėl S. S. galimų padarinių (susidūrimo) nenumatė, teismas nenustatė. S. S. tokias pasekmes galėjo ir turėjo numatyti. Atkreipia dėmesys ir į tai, kad S. S. motociklą vairavo būdamas 86 metų amžiaus, todėl kliūties galėjo nepastebėti ir dėl natūraliai senatvėje susilpnėjusio regėjimo. Valstybės kaltintojas šią prielaidą paneigiančios medicininės pažymos, kuri turi galioti naudojantis specialiąja teise, nepateikė.

Teismas pripažino, kad įjungęs kairiojo posūkio signalą, jis turėjo pagrįstą teisę tikėtis, kad kiti eismo dalyviai, o tai reiškia, kad ir paskui važiuojantis motociklo vairuotojas, laikysis eismo taisyklių. Tačiau, remdamasis specialisto išvada, teismas nustatė, jog jis manevrą pradėjo motociklui jau išvažiavus į priešingą eismo juostą, todėl turėjo objektyvią galimybę susidūrimo išvengti. Su tokia teismo išvada nesutinka, o pačią specialisto išvadą vertina kritiškai.

Visų pirma, paskelbus apie ikiteisminio tyrimo pabaigą jo gynėjas tyrimą organizavusiam prokurorui pateikė prašymą, atkreipdamas dėmesį į tai, kad eismo įvykio specialisto išvada yra šališka, kadangi pačioje užduotyje atlikti tokį tyrimą išreikšta akivaizdžiai šališka tyrėjos nuomonė, pasireiškusi konstatavimu „A. J....nepraleido...motociklo vairuotojo“, nors tuo metu, kaip ir dabar, yra įsitikinęs, jog būtent motociklo vairuotojas nepraleido posūkio signalą įjungusio ir manevrą atliekančio traktoriaus. Taigi, užduotyje iš esmės konstatavus susidūrimo priežastį, specialisto tyrimas ir pati išvada pagrįstai verčia abejoti jų patikimumu ir šališkumu, todėl besąlygiškai vadovautis šiais duomenimis priimant apkaltinamąjį nuosprendį buvo neteisinga. Teisiamajame posėdyje, atlikus parodymų patikrinimus vietoje ir nustačius aplinkybę, liudijančią, jog posūkio signalą jis įjungė likus 47 metrams iki susidūrimo vietos, gynėjas pakartotinai prašė atlikti naują eismo įvykio tyrimą, tačiau ir šis prašymas buvo atmestas.

Antra, nuosprendžiu, taip pat su nuoroda į tą pačią specialisto išvadą, nustatyta, kad jis lenkimo manevrą pradėjo motociklui esant 10,6 metro atstumu nuo susidūrimo vietos, o 23,3 metro atstumas buvo reikalingas motociklui persirikiuoti, taigi viso 33,9 metro. Atsižvelgiant į tai, kad traktoriaus su priekaba ilgis 6,95 m, neginčijamai galima tvirtinti, jog lenkimo manevras pradėtas motociklui esant neišvažiavus iš savo eismo juostos ir tai daryta esant įjungtam posūkio signalui.

Pažymi ir tai, kad ant jo vairuoto traktoriaus veikęs žybčiojantis oranžinis švyturėlis turėjo privalomai atkreipti motociklo vairuotojo dėmesį ir apie galimą pavojų papildomai įspėti (KET 194 p.).

Esant tokioms aplinkybėms, pagrindine ir vienintele eismo įvykį sąlygojusia priežastimi buvo priešingi teisei motociklo vairuotojo S. S. veiksmai, pasireiškę tuo, kad lenkimo manevrą jis pradėjo būdamas traktoriaus su žybčiojančiu oranžiniu švyturėliu ir įjungtu kairės pusės posūkio signalu eismo juostoje, tuo pažeisdamas imperatyvius Kelių eismo taisyklių 134 ir 142 punktų reikalavimus ir tik dėl šios priežasties susidūrė su jo vairuotu traktoriumi.

Šioje eismo situacijoje jis Kelių eismo taisyklių nepažeidė, o tuo pačiu ir eismo įvykio, dėl kurio žuvo žmogus, nesukėlė, todėl nuosprendžiu pripažintos įrodyta nusikalstamos veikos nepadarė, todėl turi būti išteisintas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas apkaltinamuoju nuosprendžiu nepagrįstai, vien už tai, kad nusikalstamą veiką padaryta naudojantis specialiąja teise, taikė baudžiamojo poveikio priemonę ir šią teisę atėmė. Netgi jį pripažinus kaltu, tokios poveikio priemonės taikymas prieštarauja teismų praktikai, kadangi kitaip, kaip naudodamasis specialiąja teise dažniausiai asmuo tokio pobūdžio veikų nepadaro, o pati veika nebuvo šiurkščiai pažeidžianti kelių eismo taisykles, paties žuvusiojo veiksmai visiškai ar bent didele dalimi lėmė sunkias pasekmes, be to, traktorininkas yra vienintelė jo pajamas užtikrinanti specialybė.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir gynėją, prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. J. nurodo, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes, pagrindine ir vienintele eismo įvykio priežastimi buvo motociklo vairuotojo S. S. veiksmai, priešingi Kelių eismo taisyklių 134 ir 142 punktų reikalavimus, dėl šių pažeidimų pastarasis susidūrė su jo vairuotu traktoriumi. Jis pats kelių eismo taisyklių nepažeidė, todėl jo veiksmuose nėra priežastinio ryšio su kilusia avarija.

Nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 5 d., dispozicijoje numatyta baudžiamoji atsakomybė kelių eismo dalyviui, pažeidusiam kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti priežastinį padarytos pavojingos veikos ir kilusių įstatyme numatytų pavojingų padarinių ryšį. Šiuo atveju reikia nustatyti nuteistojo A. J. ir žuvusiojo S. S. padarytus kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus, kurio iš jų padarytas kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtinoji avarijos, kurios metu žuvo S. S., kilimo sąlyga.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos ir pirmos instancijos nuosprendžio matyti, kad byloje yra nustatytos tokios įvykio aplinkybės: A. J. 2008 m. gruodžio 03 d. apie 08:20 val., Vilkaviškio mieste, S. Nėries gatvėje, vairuodamas traktorių „T-25“ su priekaba, ruošdamasis sukti į kairę ne sankryžoje, apytiksliai 47 metrus prieš pasirinktą posūkio vietą įjungė kairįjį posūkio signalą, privažiavęs posūkio vietą, suko į kairę ir sudarė jį lenkiančio ir važiuojančio kairiąja eismo juosta motociklo „Panonia 250“ su lopšeliu vairuotojui S. S. kliūtį ir į jį trenkėsi, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo motociklą vairavęs S. S..

Aplinkybė, kad traktoriaus vairuotojas apytiksliai 47 metrus prieš pasirinktą posūkio vietą įjungė kairįjį posūkio signalą nustatyta iš liudytojų R. K., I. L., V. J., R. Ž. bei kaltinamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolų.

Specialisto išvadoje nurodyta, kad traktorius „T-25“, važiuodamas dešiniąja eismo juosta, pradėjo posūkio į kairę manevrą ir 0,3 metro atstumu nuo ašinės kelio linijos, kairės pusės priekiniu ratu trenkėsi į kairiąja eismo juosta apie 48 km/h greičiu važiuojančio motociklo „Panonia 250“ lopšelį. Traktorininkas pradėjo posūkio manevrą motociklui esant 10,6 metrų atstumu nuo susidūrimo vietos, motociklininkas jau buvo persirikiavęs į priešpriešinio eismo juostą ir pradėjęs lenkimo manevrą, 23,3 m atstumas reikalingas motociklui persirikiuoti lenkimo manevrui.

Vertinant byloje surinktą medžiagą, nuosprendyje nurodytos įvykio aplinkybės yra nustatytos teisingai ir kiek galima išsamiai, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes daromas teisinis avarijos vertinimas.

Apylinkės teismas, įvertinęs byloje nustatytus duomenis, padarė išvadą, kad motociklo vairuotojas S. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 142 punktą (jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą), tai yra, važiavęs paskui traktorių motociklo vairuotojas nereagavo, kad priekyje važiuojantis traktoriaus vairuotojas rodė kairįjį posūkio signalą ir buvo persirikiavęs posūkiui į kairę, lenkė traktorių išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą (lenkė iš kairės pusės, nors turėjo apvažiuoti iš dešinės pusės arba visai sustoti KET 142 punktas). Su šia teismo išvada sutinkama. Priekyje važiuojantis traktoriaus vairuotojas pirmiau įjungė kairįjį posūkio signalą, nei motociklo vairuotojas pradėjo prieštaraujantį Kelių eismo taisyklių 142 punktui lenkimo manevrą. Tai nustatyta vertinant aplinkybes, jog traktoriaus vairuotojas apytiksliai 47 metrus prieš posūkio vietą įjungė kairįjį posūkio signalą, tuo tarpu motociklui persirikiuoti lenkimo manevrui buvo reikalingas 23,3 metrų atstumas bei nuo persirikiavimo vietos priešpriešinėje eismo juostoje iki susidūrimo vietos motociklininkas buvo 10,6 metrų atstumu. Pagal šiuos duomenis motociklo vairuotojas S. S. pradėjo prieštaraujantį Kelių eismo taisyklių 142 punktui lenkimo manevrą mažiausiai 33,9 metrų atstumu nuo susidūrimo vietos, kai tuo tarpu traktoriaus vairuotojas posūkio signalą buvo įjungęs apytiksliai prieš 47 metrus nuo susidūrimo vietos. Motociklo vairuotojas gerokai vėliau pradėjo neteisingą lenkimo manevrą. Kitokių duomenų, jog motociklo vairuotojas pradėjo traktoriaus lenkimo manevrą dar iki A. J. įjungiant posūkio signalą, byloje nėra, motociklo vairuotojas žuvęs. Todėl apylinkės teismas pagrįstai abejones vertino nuteistojo A. J. naudai, bei pripažino motociklo vairuotoją S. S. pažeidus Kelių eismo taisyklių 142 punktą.

Vertindamas traktoriaus vairuotojo A. J. elgesį šioje avarijoje teismas pripažino jį pažeidus Kelių eismo taisyklių 106 punktą (prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas, prieš sukdamas į kairę ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams), tai yra vairavo neatsargiai, nes prieš pradėdamas kairio posūkio manevrą neįsitikino, kad tai daryti saugu, suko į kairę ir sudarė kliūtį jį lenkiančiam ir važiuojančiam kairiąja eismo juosta motociklo vairuotojui S. S.. Būtent, tokį A. J. elgesį kelyje teismas pripažino prieštaraujantį Kelių eismo taisyklėms, jį įvertino kaip būtinąja kilusių padarinių sąlyga, nes jis pradėjo posūkio manevrą neįsitikinęs, jog nėra lenkiamas, o įvertinus transporto priemonių judėjimo greičius turėjo objektyvią galimybę pastebėti lenkiantį motociklą, išvengti susidūrimo. Tačiau su tokia teismo išvada nesutinkama.

Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymui būtina atidžiai vertinti kiekvieno eismo dalyvio elgesį Kelių eismo taisyklių atžvilgiu, nustatyti kuris iš jų padarė pažeidimą, jo ryšį su padariniais. Nuosprendžiu A. J. inkriminuotas Kelių eismo taisyklių 106 p. reikalavimo pažeidimas, pasireiškęs tuo, kad jis sukdamas į kairę neįsitikino, jog tai daryti saugu, sudarė kliūtį jį lenkiančiam ir važiuojančiam kairiąja eismo juosta motociklo vairuotojui S. S. yra prieštaringas sukimo į kairę manevrą tikslinančiam Kelių eismo taisyklių 114 punktui, kurio A. J. laikėsi tinkamai, nepažeidė. Tarp Kelių eismo taisyklių (patvirtintų LR Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, aktuali redakcija nuo 2008-08-03 iki 2009-10-08) bendrosios 106 punkto ir specialiosios 114 punkto normų yra kolizija. Kelių eismo taisyklių 106 punkte be kita ko nurodyta, kad vairuotojas prieš sukdamas į kairę privalo įsitikinti, jog tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Šioje normoje įtvirtinta pareiga sukant į kairę duoti kelią visiems eismo dalyviams, tame tarpe lenkiantiems, o ne tik priešinga kryptimi važiuojantiems. Tuo tarpu Kelių eismo taisyklių 114 punkte nurodyta, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms. Šioje normoje įtvirtinta pareiga sukant į kairę duoti kelią tik važiuojantiems priešinga kryptimi eismo dalyviams. Kelių eismo taisyklių 106 punkto normoje yra įtvirtintos bendrojo pobūdžio vairuotojo pareigos: pradėti važiuoti ir manevruoti kelyje saugiai, netrukdant kitiems eismo dalyviams. Tai bendro pobūdžio norma, kurią tikslina speciali Kelių eismo taisyklių 114 punkto norma, todėl A. J. elgesį kelyje reikia vertinto specialios normos atžvilgiu, o tik paskui bendrosios. Kelių eismo taisyklių 114 punkto normą reikia aiškinti sistemiškai su taisyklių 142 punkto norma, kuri draudžia lenkti priekyje važiuojančią transporto priemonę, jei ši įjungusi kairiojo posūkio signalą ir yra persirikiavusi posūkiui į kairę (apsisukimui). Pagal Kelių eismo taisyklių 114 punkto ir 142 punkto normų sąveiką, sukančiai į kairę transporto priemonei yra suteikiama pirmumo teisė užbaigti pradėtą manevrą iš paskos važiuojančių transporto priemonių atžvilgiu. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad vėlesnėje Kelių eismo taisyklių redakcijoje (patvirtintų LR Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, aktuali redakcija nuo 2009-10-09) iš 106 p. pašalinus žodžius „sukdamas į kairę“, minėta normų kolizija panaikinta. Traktoriaus vairuotojas A. J. suko į kairę pagal Kelių eismo taisyklių 114 punkte nustatytą taisyklę, jos nepažeidė.

Analizuojant aukščiau išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad, būtent, motociklo vairuotojas S. S. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisyklių 142 punkto normą, nes jis neturėjo teisės lenkti priekyje važiuojančio traktoriaus, kuris, dar prieš motociklo vairuotojui pradedant lenkimą, įjungė kairįjį posūkio signalą, bei ruošėsi sukti į kairę. Motociklo vairuotojas turėjo pareigą netrukdyti sukančiam į kairę traktoriui, jei reikia, sustoti, kad traktorius sėkmingai pabaigtų manevrą, apie kurį tinkamai informavo įjungdamas kairįjį posūkio signalą iš anksto, apytiksliai prieš 47 metrus. Motociklo vairuotojui S. S. nepažeidus Kelių eismo taisyklių 142 punkto reikalavimų, traktoriaus vairuotojas būtų sėkmingai pabaigęs posūkio į kairę manevrą, avarijos būtų išvengta.

Tuo tarpu traktoriaus vairuotojas A. J. nepažeidė Kelių eismo taisyklių 114 punkto, jis sukdamas į kairę ne sankryžoje laikėsi taisyklių, nesukliudė priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms. Vertinant A. J. elgesį kelyje bendrosios Kelių eismo taisyklių 106 punkto normos atžvilgiu, tai yra, ar jis įvertino manevro saugumą, atsižvelgiama į paties nuteistojo parodymus bei specialisto išvadą. A. J. apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu parodė, kad lenkiančio motociklo per veidrodėlį nematė. Motociklą pastebėjo šone tik per traktoriaus durelių langą, kuomet jau suko vairą į kairę. Nuteistasis A. J. teigia, kad motociklo jam nebuvo matyti nei per veidrodėlį, nei iš šono, tačiau vertindamas šią situaciją nevengia ir kritikos savo dėmesingumui, abejodamas ar jis tikrai viską pastebėjo kelyje. Iš specialisto išvados nustatyta, kad motociklo vairuotojas S. S. lenkimo manevrą pradėjo mažiausiai 33,9 metrų atstumu nuo susidūrimo vietos, A. J. pradėjo kairiojo posūkio manevrą, kai motociklas buvo nutolęs 10,6 metrų atstumu nuo susidūrimo vietos, susidūrimo vieta yra 0,3 metro atstumu nuo ašinės kelio linijos. Taigi, motociklo vairuotojas S. S. pradėjo prieštaraujantį Kelių eismo taisyklių 142 punktui lenkimo manevrą likus ne mažesniam, kaip 33,9 metrų atstumui iki susidūrimo vietos, todėl traktoriaus vairuotojui A. J. buvo vos kelios sekundės tai pastebėti. Mažai tikėtina, kad A. J. turėjo pakankamai laiko pastebėti motociklo vairuotojo S. S. atliekamą neteisingą lenkimo manevrą, o jį ir pastebėjus, vargu ar būtų pavykę išvengti susidūrimo. Gi traktorininkas A. J. pradėjo posūkio manevrą motociklui esant 10,6 metrų atstumu nuo susidūrimo vietos. Nuo šio momento jis praktiškai nebeturėjo jokių galimybių išvengti susidūrimo, nes susidūrimo vieta yra tik 0,3 metro atstumu nuo ašinės kelio linijos, o šį atstumą traktorius, judėdamas 5 km/h greičiu, nuo kelio ašinės linijos iki susidūrimo vietos įveikia ne lėčiau, kaip per 0,792 sekundės. Todėl laiko tarpas, per kurį A. J., pastebėjęs neteisingą S. S. lenkimą, būtų dar turėjęs minimalią galimybę imtis veiksmų susidūrimui išvengti, yra ne didelis nei laikas, per kurį motociklininkas įveikė 23,3 metrų atkarpą nuo lenkimo manevro pradžios iki persirikiavimo į priešpriešinio eismo juostą. Todėl vertinant byloje surinktus duomenis, daroma išvada, kad A. J. net ir pastebėjus motociklą, mažai tikėtina, kad susidūrimo būtų pavykę išvengti. Jis Kelių eismo taisyklių pažeidimo nepadarė.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad motociklo ir traktoriaus susidūrimo vieta yra 0,3 metro atstumu nuo ašinės kelio linijos. Motociklininkas ne tik kad pažeidė draudimą lenkti sukančią į kairę transporto priemonę, tačiau lenkdamas nesilaikė saugaus atstumo nuo lygiagrečiai važiuojančios lenkiamos transporto priemonės.

Įvertinus visus aukščiau išdėstytus duomenis ir jų analizę, daroma išvada, kad traktoriaus vairuotojo A. J. veiksmai neprieštaravo Kelių eismo taisyklėms. Jo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties požymių, todėl jis dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 5 d., turi būti išteisintas.

Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, neva užduotyje specialisto išvadai gauti išreikšta akivaizdžiai šališka tyrėjo nuomonė dėl avarijos, todėl abejoja specialisto išvados objektyvumu. Tačiau atmetami nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai dėl specialisto išvados objektyvumo, nes specialisto išvadoje yra pateiktas avarijos vertinimas techniniu požiūriu ir jis yra objektyvus. Iš joje pateiktų techninių avarijos duomenų yra daromas teisinis avarijos vertinimas, kurį atlieka teismas neatsižvelgdamas į tyrėjo užduotį specialistui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 p, kolegija

nusprendė:

Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-01-26 nuosprendį, kuriuo A. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. ir priimti naują nuosprendį.

A. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Kolegijos pirmininkas Kęstutis DargužisTeisėjai: Regina CemnolonskienėArvydas Stankus