Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. S. (V. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nedeklaruota, vidurinio išsilavinimo, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 1997 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 1 dalį (BK redakcija galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.), paskiriant 1 metų laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas atidėtas 2 metams (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S., 2021 rugpjūčio 16 d., apie 19.45 val., Vilniuje, Rinktinės ir Turgaus gatvių sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo V50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,69 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis V. S. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad automobilis „Volvo V50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra pirktas „Mogo lizingu“, jį pirko jo žmona J. S. ir nuosavybės teise automobilis priklauso jai. Taip išėjo, kad jis visą savaitę vartojo alkoholinius gėrimus, vieną dieną mažiau, kitą dieną daugiau. 2021 m. rugpjūčio 16 d. jis alkoholį gėrė vienas ir per visą dieną jis išgėrė tik 200 ml degtinės „Bajorų“. Jam būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jo žmonai apie 19 val. reikėjo pavažiuoti, tačiau, kad jis išgėręs, žmona nieko nežinojo. O žmona tuo metu taip pat buvo truputį išgėrusi, todėl ji jo paprašė pavairuoti. Jis tuo metu nesijautė labai girtas. Ir jis su žmona atsisėdo į automobilį „Volvo V50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Jis atsisėdo prie vairo ir vairavo automobilį, o žmona sėdėjo keleivio vietoje, šalia jo. Jam važiuojant nuo Tuskulėnų g. Rinktinės gatve, dar neprivažiavus „Kalvarijų turgaus“, išgirdo policijos sirenas ir jis sustojo dešiniau, prie Rinktinės ir H. Manto g. sankryžoje, kad praleisti policijos ekipažą, tačiau pastarieji per garsiakalbį pasakė, kad jis pasuktų į H. Manto g., jam pasukus bei sustojus, prie automobilio „Volvo V50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš vairuotojo pusės priėjo policijos pareigūnas ir prisistatęs liepė papūsti į alkotesterį. Abu kartus pripūtė virš 3 promilių, kiek tiksliai, šiuo metu neatsimena. Labai gailisi dėl savo tokio neatsakingo elgesio (b. l. 75-77).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Ž. M. parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 16 d. jam dirbant tarnybiniu policijos automobiliu šaukiniu „V1911“ kartu su vyriausiaisiais patruliais R. A. ir K. S., apie 19.45 val., iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus policijos budėtojo gavo pranešimą, jog Vilniuje, nuo (duomenys neskelbtini) link Antakalnio g., važiuoja automobilis „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas įtariama yra neblaivus. Gavę pranešimą, jie nuvyko šio automobilio važiavimo kryptimi ir, apie 19.55 val., šį automobilį „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėjo važiuojantį Rinktinės gatve, pradėjo jį stabdyti, naudodami šviesos ir garso signalus, automobilis buvo pilnai sustabdytas Rinktinės ir Turgaus gatvių sankryžoje. Sustabdžius šį automobilį ir priėjus prie jo, už automobilio vairo sėdėjo jam nepažįstamas vyras, šalia jo ant keleivio sėdynės, priekyje, sėdėjo jam nepažįstama moteris. Paprašius asmenų prisistatyti, vairuotojas prisistatė esantis V. S., o moteris (V. S. žmona) esanti J. S.. Bendraujant su abiem asmenimis, nuo jų jautėsi alkoholio kvapas, kuris sklido iš jų burnos, jų kalba buvo nerišli. Iš to buvo matyti, kad abu asmenys yra neblaivūs. Todėl automobilio vairuotas – V. S. buvo patikrintas alkotesteriu „Drager Alcotest 750 Nr. ARKB-0224“ (patikros sertifikatas Nr. 55072-10), pirmojo tikrinimo metu, t. y. 19.57 val., jam buvo nustatytas 3,69 promilių neblaivumas. Atliekant antrąjį tikrinimą, t. y. 20.18 val., jam buvo nustatytas 3,74 promilių neblaivumas. Su alkotesterio parodymais asmuo sutiko, neginčijo jų. Pripažino, jog vairavo automobilį būdamas neblaivus. Po vairuotojo patikrinimo alkotesteriu, jis buvo sulaikytas, faktinis sulaikymo laikas 20.18 val. Į pagalbą pristatant sulaikytą asmenį buvo iškviestas policijos ekipažas V1733, kuris atvykęs pristatė V. S. į policijos komisariatą. Automobilis „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vilkiko pagalba buvo nugabentas į automobilių saugomą aikštelę Eišiškių pl. 127A. Naudojantis policijos registrais nustatyta, kad automobilio „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra J. S., kuri po vyro sulaikymo išvyko į namus. Taip pat, atliekant automobilio „Volvo“ apžiūrą, po automobilio priekyje esančia sėdyne buvo pastebėtas tuščias alkoholio - degtinės gėrimo butelis. Paklausus vairuotojo, ar iš šio butelio gėrė alkoholį - deginę, jis atsakė, jog ne, šis butelis yra senas. Daugiau alkoholio butelių automobilyje nebuvo pastebėta. V. S., kuomet buvo patikrintas alkotesteriu, abu kartus paaiškino, jog alkoholį buvo vartojęs šiandien dieną, nors iki jo tikrinimo alkotesteriu, jis teigė, jog alkoholį vartojo dvi dienas anksčiau, šiandien nebuvo jo vartojęs. Su pranešėju, kuris pranešė apie įvykį, nebuvo bendravę, jis prie jų sustojęs nebuvo, kuomet pasivijo ir pastebėjo bei pradėjo stabdyti automobilį „Volvo“, jis iš paskos „Volvo“ automobilio nebevažiavo, sustojęs nebuvo. Įvykio metu buvo naudojama BODY kamera 1906 (b. l. 15-17). Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos vyriausiojo patrulio Ž. M. tarnybiniame pranešime (b. l. 9).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. D. parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 16 d., apie 19.38 val., jis, vairuodamas jam priklausantį automobilį „BMW“, važiavo (duomenys neskelbtini) link centro. Kartu su juo važiavo ir jo draugė. Važiuodamas (duomenys neskelbtini), pirma eismo juosta, ties pastatu, esančiu adresu Vilnius, Lakūnų g. 51, pastebėjo antra eismo juosta, ta pačia kryptimi, važiuojantį automobilį „Volvo V40“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Už minėto automobilio vairo sėdėjo vyras, o ant priekinės keleivio sėdynės sėdėjo moteris. Automobilio „Volvo“ vairuotojas pradėjo rikiuotis į jo eismo juostą ir vos neatsitrenkė į jo automobilį. Jis buvo priverstas staigiai stabdyti. Automobilio „Volvo“ vairuotojas nebaigęs manevro, grįžo į savo eismo juostą. Važiuodamas savo eismo juosta, automobilio „Volvo“ vairuotojas kirto dvigubą ištisinę ženklinimo liniją ir išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, tačiau iš karto grįžo į savo važiuojamą eismo juostą. Tokie automobilio „Volvo“ vairuotojo manevrai jam pasirodė įtartini, todėl jis nusprendė važiuoti minėtam automobiliui iš paskos. Automobilio „Volvo“ vairuotojas užsuko į prekybos centro „Rimi“ automobilių stovėjimo aikštelę, jis užsuko jam iš paskos. Aukščiau minėto automobilio vairuotojas sustojo stovėjimo vietoje. Iš vairuotojo pusės išlipo vyras, susvirduliavo ir nuėjo link prekybos centro „Rimi“. Jis nusprendė sulaukti vairuotojo grįžtant į automobilį. Palaukus maždaug 3-4 minutes, automobilio „Volvo“ vairuotojas grįžo į automobilį. Ar vairuotojas kažką nešė rankose, nepastebėjo. Vyras atsisėdo už automobilio „Volvo“ vairo ir pradėjo važiuoti. Tuo metu jis iš karto paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie įvykį. Bendrojo pagalbos centro dispečerė sujungė jį su policija ir toliau jis bendravo su policijos pareigūnu ir pranešinėjo, kur važiuoja automobilis „Volvo“. Automobilio „Volvo“ vairuotojas važiavo (duomenys neskelbtini) ir pasuko į Minties g. Važiuodamas Minties g. automobilio „Volvo“ vairuotojas padidino važiavimo greitį ir vos nepartrenkė per pėsčiųjų perėją einančių žmonių. Iš Minties g. jie pasuko į Rinktinės g. Važiuodamas Rinktinės g., jis pastebėjo, kaip atvažiuoja policijos pareigūnų automobilis ir policijos pareigūnai sustabdo jo sekamą automobilį „Volvo V50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Jis šiek tiek pravažiavo toliau ir sustojęs stebėjo. Pastebėjęs įvykį porą minučių, jis iš įvykio vietos išvažiavo. Jo automobilyje nėra įrengtas vaizdo registratorius (b. l. 11-13).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. S. parodė, kad ji yra V. S. žmona. Ji turi nuosavybės teise jai priklausantį automobilį „Volvo V50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį pirko 2018 m. lapkričio 14 d. iš UAB „MOGO lizingas“ už 5 600 EUR. Mokėjimas buvo išdėstytas 30 mėnesių po 197 EUR su keleta centų, tačiau kiek tiksliai, šiuo metu neatsimena. Taip pat jiems liko sumokėti 972 EUR, kuriuos jie turi sumokėti artimiausiu metu, tačiau iki kada, šiuo metu neatsimena. Automobilį „Volvo V50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirko šeimos reikmėms tiek jai, tiek vyro naudojimui. 2021 m. rugpjūčio 16 d., apie 17 val., ji atvyko pas savo vyrą į namus, adresu (duomenys neskelbtini), kadangi jie šiuo metu gyvena atskirai, kur jie bendravo su vyru, tačiau vyras jos akivaizdoje alkoholio nevartojo, taip pat nesukėlė jokių įtarimų, kad jis būtų neblaivus. Jis kalbėjo rišliai, kaip ir visada, alkoholio kvapo ji nuo jo nesuuodė. Jiems bebendraujant, ji prisiminė, kad jai reikia pavažiuoti iki Rinktinės g. „Kalvarijų turgaus“, tada ji vyro paprašė, kad jis ją nuvežtų iki Rinktinės g., kadangi pastaruoju metu automobiliu naudojosi vyras, t. y. apie savaitę laiko, nes jam reikėjo darbiniams reikalams. Po ko, apie 19 val., jie atsisėdo į automobilį „Volvo V50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ji priekyje, į keleivio vietą, o vyras prie automobilio „Volvo V50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairo ir nuo (duomenys neskelbtini), važiavo iki Rinktinės g. Kai jie važiavo Rinktinės g., jie išgirdo policijos pareigūnų garsinį signalą ir sustojo Rinktinės ir H. Manto gatvių sankryžoje, kur jiems pareigūnai nurodė pasukti į H. Manto gatvę, kad netrukdyti eismui. Kai prie automobilio „Volvo V50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš vairuotojo pusės priėjo pareigūnai ir vyro paprašė papūsti alkotesterį ir jam tuo metu buvo nustatytas neblaivumas, ji labai nustebo, kadangi ji net neįtarė, kad jos vyras yra neblaivus. Jei būtų žinojusi ar įtarusi, ji būtų vyrui nedavusi vairuoti automobilio. Prašo grąžinti jai priklausantį automobilį „Volvo V50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nes jis jai reikalingas vežioti vaikus į mokyklą ir darželį (b. l. 20-22).

Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2021 m. rugpjūčio 16 d., 19:57:56 val. V. S. buvo nustatytas 3,69 promilių neblaivumas, o 20:21:03 val. nustatytas – 3,74 promilių neblaivumas (b. l. 29, 30). Aplinkybę, kad alkotesterio prietaisas patikrinimo metu buvo tinkamas naudoti patvirtina byloje esantis patikros sertifikatas (b. l. 31).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad V. S. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nekoordinuoti judesiai. V. S. 2021 m. rugpjūčio 16 d., pirmo patikrinimo alkotesteriu metu, t. y. 19.57 val. buvo nustatytas 3,69 promilių girtumas. Pakartotinai patikrinus asmens blaivumą 20.18 val. V. S. nustatytas 3,74 promilių girtumas. Kaltinamasis V. S. tikrinimo rezultatų neginčijo (b. l. 32).

VĮ „Regitra“ duomenų išraše nurodyta, kad automobilio „Volvo V50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas UAB „Mogo LT“, valdytoja J. S. (b. l. 34-35).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė transporto priemonės „Volvo V50“ kaina Lietuvoje 3 870 EUR su PVM (b. l. 36).???

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Kaltinamasis V. S. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jo kaltę taip pat įrodo liudytojų parodymai, tarnybinis pranešimas, alkotesterio parodymai ir jo patikros sertifikatas, neblaivumo nustatymo aktas. Šiais įrodymais nustatyta, kad V. S. vairavo automobilį „Volvo V50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (patikrinimų metu nustatyta mažiausia alkoholio koncentracija 3,69 promilės), todėl kaltinamojo V. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis V. S. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi sutiko. Prašė piniginę baudą išdėstyti dalimis 2 metams (b. l. 93-94, 95).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytą sunkų girtumą – tokios būklės transporto priemonės vairavimas kelia itin didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad KET draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems, sąmoningai šio draudimo nepaisė ir, pavartojęs stipraus alkoholio, iš kartos sėdo už automobilio vairo. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad V. S. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgiama į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – V. S. anksčiau teistas vieną kartą, tačiau labai seniai – 1997 m., šiuo metu teistumas yra išnykęs, taip pat 2004 m. jis yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju (b. l. 85), baustas administracine tvarka, įskaitant ir KET taisyklių pažeidimus, turi vieną galiojančią nuobaudą (b. l. 87-88), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis 2015 m. buvo baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaivam, šiuo metu niekur nedirba (b. l. 91), registruojasi Užimtumo tarnyboje (b. l. 90), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – baudą. Prokuroro siūlomas bausmės dydis – 60 MGL bauda, šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, V. S. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.

Teismas pažymi, kad baudžiamasis įstatymas nenumato baudžiamuoju įsakymu (nuosprendžiu) paskirtos baudos sumokėjimo dalimis (išdėstymo). Taigi V. S. prašymas, išdėstyti skirtiną baudą dalimis, negali būti tenkinamas. Vis tik teismas konstatuoja, jog savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpis kaltinamajam, įvertinus skiriamos baudos dydį bei tai, jog jis šiuo metu niekur nedirba, gali būti nustatytas 2 metų laikotarpiui (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam išaiškintina, kad teismas nustato tik bendrą 2 metų savanoriško baudos sumokėjimo terminą, tačiau nenustato konkrečių mėnesio įmokų dydžio, todėl V. S. pats savarankiškai pagal gaunamas pajamas turi galimybę apsispręsti kokio dydžio įmokas darys kas mėnesį.

V. S. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis vairavo automobilį būdamas neblaivus, jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, pasielgė itin neatsakingai, prieš tai savaitę vartojo alkoholinius gėrimus, o nusikaltimo padarymo dieną pavartojęs stipraus alkoholio iš karto sėdo už automobilio vairo, yra baustas už KET pažeidimų padarymą, įskaitant ir vairavimą esant neblaiviam, už ką jam 2015 m. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, kita vertus prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailėjosi, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant V. S. naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui. Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo dienos, kada buvo pritaikyta BPK 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Šiuo atveju – nuo 2021 m. rugpjūčio 17 d.

Bylos duomenimis automobilis „Volvo V50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį nusikaltimo padarymo metu vairavo kaltinamasis, priklauso UAB „Mogo LT“, o valdytoja yra kaltinamojo sutuoktinė J. S.. BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims perduotas turtas gali būti konfiskuojamas, neatsižvelgiant į tai, ar turtą perdavęs asmuo yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu šis asmuo turėjo ir galėjo žinoti, kad tas turtas gali būti panaudotas nusikalstamos veikos padarymui. Byloje yra pateiktas UAB „Mogo LT“ raštas, kuriuo prašoma neapsunkinti lizingo bendrovės teisinės padėties, kadangi automobilis priklauso jiems. Rašte pažymėta, kad lizingo gavėja J. S. automobilį valdė ir juo naudojosi lizingo sutarties pagrindu, minėta sutartimi ji buvo įpareigota nenaudoti transporto priemonės neteisėtiems veiksmams atlikti (b. l. 42). Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilio valdytoja veikos padarymo metu važiavo kartu su kaltinamuoju ir turėjo suprasti, kad jis yra neblaivus, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio „Volvo V50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas UAB „Mogo LT“ žinojo ar galėjo žinoti, jog jam nuosavybės teise priklausantis automobilis gali būti panaudotas nusikalstamai veikai daryti, todėl turto konfiskavimas natūra šiuo atveju negalimas. BK 72 straipsnio 5 dalis numato, kad tais atvejais kai nėra galimybės paimti konfiskuotiną turtą, iš nusikaltimą padariusio asmens yra privaloma konfiskuoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Tai atitinka esamą teismų praktiką (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-699/2018, 2K-138/2014, 2K-534/2011). Išimtys gali būti daromos tik remiantis kasacinio teismo bei Konstitucinio Teismo suformuotomis nuostatomis (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018), tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. V. S. veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, piktybiškai nepaisė KET reikalavimų, pavartojęs stipraus alkoholio, iš karto sėdo už automobilio vairo, važiavo ne vienas, o kartu su sutuoktine, keldamas tiesioginį pavojų jos sveikatai ir gyvybei. Be to, kaltinamasis važiavo darbo dieną, vakaro metu, gatvėmis, kur yra pakankamai intensyvus eismas, važiuodamas pavojingai manevravo, ir kaip matyti iš liudytojo V. D. parodymų, kėlė avarines situacijas, tokiu būdu sudarydamas rimtą pavojų eismo saugumui. Tik dėl palankiai susiklosčiusių aplinkybių buvo išvengta sunkesnių padarinių. Praeityje V. S. yra baustas už vairavimą esant neblaiviam, tačiau akivaizdu, jog iš savo ankstesnio elgesio nepasimokė ir išvadų nepadarė. Esant išdėstytoms aplinkybėms spręstina, kad šiuo atveju taikytinas automobilio „Volvo V50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios sumos konfiskavimas. Kita vertus, skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas visais atvejais turi būti individualizuotas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-119-976/2018, 2K-17-788/2019). VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Volvo V50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. S. vertė sudaro 3 870 EUR (su PVM). Įvertinus tai, kad kaltinamasis šiuo metu niekur nedirba, iš jo priteista pakankamai didelė bauda, Lietuvos teismų informacinės sistemos LIETKO duomenimis turi nepilnametį vaiką, visos automobilio vertę atitinkančios sumos, t. y. 3 870 EUR konfiskavimas iš esmės apsunkintų kaltinamojo turtinę padėtį ir būtų neproporcingai didelė našta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad šiuo atveju iš kaltinamojo išieškotina dalis automobilio vertę atitinkančios sumos – 1 935 EUR.

Ikiteisminio tyrimo metu V. S. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d., 20.18 val. iki 2021 m. rugpjūčio 17 d., 13.05 val., t. y. vieną dieną (b. l. 68, 82), todėl, vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 78-79) – paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paimtas dokumentas perduotinas teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“. Kitos paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 78-79) – paliktinos nepakeistos iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL (3 000 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. S. paskirti 40 MGL (2 000 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, V. S. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d., 20.18 val. iki 2021 m. rugpjūčio 17 d., 13.05 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir paskirti galutinę – 38 MGL (1 900 EUR) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 2 (dvejus) metus nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Paskirti V. S. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 17 d.

Išieškoti iš V. S. valstybės naudai 1 935 EUR sumą, atitinkančią dalį automobilio „Volvo V50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertės.

V. S. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – paimtą dokumentą (vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)) perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

V. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

1. Paskirta bauda turi būti sumokėta per dvejus metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, LT74 4010 0510 0132 4763 „Luminor Bank“ AB (buvęs AB „DNB bankas“), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 „Luminor Bank“ AB (buvęs „Nordea Bank“ AB Lietuvos skyrius), LT05 7044 0600 0788 7175 AB „SEB bankas“ ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.