- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-11-08
- Bylos Nr.
- A15.-5201-957/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02605-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Pažeidėjas
- M. U.
- Nukentėjusysis
- I. M.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. U., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), turintis profesinį išsilavinimą, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šioje administracinio nusižengimo byloje M. U. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2017 m. rugsėjo 21 d., apie 7.11 val., vairuodamas automobilį „Opel Omega“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) tempė automobilį „Toyota Yaris“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) be vairuotojo atitinkamu greičiu ir neatsižvelgęs į kelio sąlygas jį sugadino, apie įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET, vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių išsiaiškinimo.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. U. apklausiamas teisme parodė, jog jis važiavo namo, jam reikėjo pravažiuoti į aikštelę pastatyti automobilį. Abu aikštelės pravažiavimai buvo užstatyti. Pravažiuoti trukdžiusį ir ilgai toje vietoje stovėjusį automobilį jis tiesiog patempė apie 100 metrų prisikabinęs prie savo automobilio. Tuo metu jis buvo blaivus. Atkabinęs automobilį nuėjo namo, ten išgėrė ir nuėjo miegoti. Po kokių dviejų valandų jį pažadino pareigūnai. Automobilis „Toyota“ priklauso I. M., o automobilis „Opel Omega“ – jam. Jis I. M. atlygino 500 Eur. Šiai dienai žala nepadaryta, nes jis ją atlygino. Jis nesigilino į tai, kokia žala padaryta, paklausė I. M., kiek ši vertina žalą ir ši pasakė sumą. Tempdamas automobilį jis žiūrėjo, kad tempiamas automobilis nepatektų į griovį. Nematė, kad apgadinta variklio apsauga ar kažkas kitas. Kai atvyko pareigūnai, jis į alkotesterį įpūtė 1,52 prom. Pareigūnai jį išsivežė į skyrių, surašė protokolą. Žino, kad pasielgė negerai, bet nemanė, kad gresia tokia atsakomybė. Galėjo kreiptis į pareigūnus, kad patrauktų pravažiuoti trukdžiusį automobilį.
Nukentėjusioji I. M. apklausiama teisme parodė, kad jai paskambino policijos pareigūnai ir pasakė, kad jos automobilis nutemptas. Ji pagalvojo, kad kažkas juokauja, bet išėjusi į lauką pamatė, kad automobilis iš tiesų perstatytas. Su pareigūnais ji buvo gal porą valandų, nes pareigūnai ieškojo M. U. Iš išorės automobilio apsauga atrodė ne taip, kaip turi būti, ji išsigando, nes automobilis buvo paliktas ant pavaros, bijojo, kad ir ji gali būti subyrėjusi. Paskui pareigūnai atvedė M. U., davė jai užpildyti paraišką, išvežė M. U. Pareigūnai pasakė, kad po dviejų valandų atveš kitą dokumentą, tačiau neatvežė. Vakare pareigūnai jai paskambino ir pasakė, kad atveš tą lapą kitą dieną. Jos planai buvo sugadinti, kadangi kitą dieną ji planavo vykti komandiruotėn į Panevėžį. Kadangi kitą dieną ji niekur neišvažiavo, servise apžiūrėjo jos automobilį, buvo tik užlinkusi variklio apsauga, ją gražiai atstatė atgal, jokia žala jai nėra padaryta. Dėl žalos su M. U. ji nieko nesitarė. Kitą dieną M. U. pas ją atėjo su gėlėmis, pasirodė labai nusikaltęs, jiedu išsikalbėjo, kad viskas tvarkoje. Ji pasakė M. U., kad nebuvo komandiruotėje. M. U. pradėjo kalbėti apie tai, kad labai blogai jaučiasi, norėjo su ja atsiskaityti pinigine išraiška, pradėjo kalbėti apie 500 Eur. Ji jam sakė, kad nereikia, kad tai gerokai per daug, bet M. U. buvo labai užsispyręs. Priekaištų ar pretenzijų M. U. ji neturi. Ji bandė klausti M. U., kodėl pastarasis tempė automobilį, tačiau jis nepasakė, jam buvo gėda. Jos automobilis toje vietoje stovėjo gal daugiau nei du mėnesius. Kai ji automobilį ten pastatė, duobės nebuvo, bet kai visi apvažinėjo automobilį, išvažinėjo duobę. Matyt kaimynams atsibodo jos pastatytas automobilis ir M. U. jį patraukė.
M. U. 2017 m. rugsėjo 21 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 21 d., apie 5.00 val. jis vairavo automobilį „Opel Omega“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) sidabrinės spalvos, priklausantį jam. Važiavo ne kelio danga, žvyro tipo aikštelėje. Pamatė pusę metų stovintį automobilį, kuris trukdė pravažiuoti kitoms transporto priemonėms. Dėl to jis savavališkai nusprendė pamokyti transporto priemonės savininką ir jo transporto priemonę nutempė nuo važiuojamosios kelio dalies, dėl to nepastebimai apgadino transporto priemonę. Eismo įvykio metu jis buvo blaivus. Grįžęs namo po sunkios nakties jis išgėrė stipriųjų alkoholinių gėrimų. Automobilis, kurį jis nutempė – „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 13).
I. M. 2017 m. rugsėjo 21 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad jai priklauso automobilis „Toyota Yaris“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Automobilis neeksploatuojamas stovėjo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), aikštelėje, apie du mėnesius. Rugsėjo 21 d., 7.30 val. ji gavo pranešimą, kad jos automobilis nuo stovėjimo vietos buvo nutemptas apie 100 metrų, kol kaimynai pastebėjo ir iškvietė policiją. Tempiant automobilį buvo apgadintas mašinos dugnas, nulaužta variklio apsauga, tikėtina, kad buvo apgadinta važiuoklė bei pavarų dėžė (automobilis buvo paliktas ant antros pavaros). Iš policijos pareigūno ji sužinojo, kad jos transporto priemonę apgadino velkančio automobilio „Opel“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojas, kurio ji nepažįsta. Daugiau dėl šio įvykio ji nieko paaiškinti negali (b. l. 12).
I. M. 2017 m. rugsėjo 27 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad M. U. 2017 m. rugsėjo 21 d. jos automobiliui „Toyota Yaris“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) žalos nepadarė, o ji pati asmeniškai nematė įvykio, kuris įvyko 2017 m. rugsėjo 21 d., apie 7.00 val. ryto, šalia (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje. Jai paskambino iš policijos ir pasakė, kad jos automobilį kažkas nutempė. Atėjusi į vietą ji pamatė, kad jos automobilis buvo nutemptas keliasdešimt metrų į kitą vietą, lyginant su ta, kurioje jis stovėjo anksčiau. Nuvežusi ir apžiūrėjusi automobilį autoservise, ji įsitikino, kad automobiliui jokia žala nepadaryta. Jos automobilis buvo techniškai netvarkingas ir neturėjo galiojančios techninės apžiūros, todėl jis jau ilgą laiką stovėjo vienoje vietoje ir nebuvo naudojamas. M. U. jokių pretenzijų dėl automobilio sugadinimo neturi. Taip pat neturi jam jokių kitų pretenzijų dėl nurodyto įvykio (b. l. 23).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiosios patrulės E. B. 2017 m. rugsėjo 21 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2017 m. rugsėjo 21 d., dirbant kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiuoju patruliu D. S. apie 9.15 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gautas pranešimas vykti adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), kur jų (t. y. pareigūnų) lauks Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos NVRS ekipažas V1010. Atvykus nurodytu adresu policijos ekipažas V1010 paaiškino, kad automobilio „Opel Omega“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojas M. U., gim. (duomenys neskelbtini), vairuodamas sau priklausančią transporto priemonę, prikabino prie jos virve kitą transporto priemonę – automobilį „Toyota Yaris“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nutempė apie 80 metrų. Judant abiem automobiliams buvo apgadintas velkamas automobilis „Toyota Yaris“, akivaizdžiai matėsi nulaužta variklio apsauga. Kaip nurodė V1010, „Opel“ vairuotoją M. U. sulaikė namuose, (duomenys neskelbtini). Bendraujant su M. U., iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jis kalbėjo nerišliai, akys buvo paraudusios. M. U. paaiškino, kad stiprius alkoholinius gėrimus jis vartojo iš karto grįžęs namo po šio incidento, taip bandė atsipalaiduoti po sunkios nakties. Alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARJD-0002 su galiojančia patikra nustatytas 1.52 prom. girtumas. Su alkotesterio parodymais buvo supažindintas, jų neginčijo. M. U. paaiškino, kad 2017 m. rugsėjo 21 d., apie 5.00 val., vairuodamas automobilį „Opel“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) jis važiavo išvažinėtu keliu (be dangos) ir nusprendė nutempti kitą automobilį „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris stovėjo neeksploatuojamas apie pusę metų, trukdė eismui. Prie savo vairuojamo automobilio kablio pririšęs virve už stovinčio automobilio „Toyota“ priekinės dalies apie 80 metrų ją nutempė ir paliko stovėti. Pats savo vairuojamu automobiliu „Opel“ nuvažiavo toliau ir palikęs jį stovėti nuėjo namo, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Tempdamas kelio nelygumais velkamą automobilį „Toyota“ apgadino. Įvykio vieta nefilmuojama. M. U. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį (b. l. 4).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo A. S. 2017 m. rugsėjo 21 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2017 m. rugsėjo 21 d. buvo gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo pranešimas, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), namo kieme automobilio „Opel“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojas prikabinęs prie savo automobilio nutempė kitą automobilį „Toyota“ (Valst. (duomenys neskelbtini)) galimai svetimą. Atvykus į įvykio vietą buvo nustatyta, kad automobilio „Opel Omega“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojas M. U. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) namo kieme prie savo transporto priemonės prikabino kitą automobilį „Toyota Yaris“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nutempė šį automobilį apie 100 metrų. Taip pat buvo nustatyta, kad judant transporto priemonėms buvo apgadintas automobilis „Toyota Yaris“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris priklauso I. M., gim. (duomenys neskelbtini). Vėliau atkabinus automobilį M. U. pasišalino iš vietos. Nustačius eismo įvykio požymius apie įvykį buvo informuotas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojas. Automobilio „Opel Omega“ vairuotojas M. U. buvo sulaikytas namuose ir perduotas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės atvykusiems pareigūnams. M. U. buvo akivaizdžiai neblaivus, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, akys buvo paraudusios, kalba nerišli (b. l. 5).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos L. B. 2017 m. rugsėjo 21 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2017 m. rugsėjo 21 d., apie 7.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vykdama į darbą, sėdėdama automobilyje pastebėjo, kaip prie priešais stovinčio automobilio „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) privažiavo automobilis „Opel“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš automobilio „Opel“ išlipęs jaunuolis, vilkintis sportinę aprangą, su akiniais nuo saulės, iš automobilio bagažinės kažką išėmęs pasilenkė prie automobilio „Toyota“ galinės dalies kažką darė. Įsėdęs į savo automobilį pradėjo važiuoti. Tada ji pastebėjo, kad jis velka automobilį „Toyota“, prisirišęs trosu prie kablio link (duomenys neskelbtini). Ji nuvažiavo link 25 namo ir pamatė viduryje kelio paliktą automobilį „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Automobilio „Opel“ šalia jau nebuvo. Kadangi toliau kelias veda į akligatvį, ji nuvažiavusi pastebėjo automobilį „Opel“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) šalia kurio nieko nebuvo. Paskambinusi bendruoju pagalbos telefonu ji pranešė apie įvykį (b. l. 6).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rinktinės „Vytis“ trečiosios kuopos vyriausiojo patrulio E. V. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad patruliuojant nustatytu maršrutu, apie 7.05 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad pranešėja matė, kaip automobilis „Opel“ (Valst. Nr. 448) prikabinęs prie savo automobilio nutempė iš aikštelės kitą automobilį „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Atvykus minėtu adresu maždaug apie 200 m nuo aikštelės ant kalniuko aptiktas stovintis automobilis „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Ant kelio matėsi tempimo žymės. Automobilis buvo užrakintas. Aikštelėje šalia (duomenys neskelbtini) namo aptiktas automobilis „Opel“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Buvo nustatyti vairuotojo duomenys – M. U., gim. (duomenys neskelbtini), bet jam prisiskambinti nepavyko. Automobilio „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkė – I. M., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7).
Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2017 m. rugsėjo 21 d., apie 7.11 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešėjos B. pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), maždaug prieš 10 min. matė įtartiną automobilį „Opel“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vairuotojas prikabinęs prie savo automobilio nutempė galimai svetimą aikštelėje stovintį automobilį „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), galimai dar stovi prie miškelio, pranešėjai sukėlė įtarimų (b. l. 8-9).
2017 m. rugsėjo 21 d. Eismo įvykio schemoje nubraižyta įvykio situacija (b. l. 10).
Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodyta, kad automobilis „Opel Omega“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) neapgadintas; automobiliui „Toyota Yaris“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apgadinta variklio apsauga, gali būti priekinė pakaba (b. l. 11).
Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2017 m. rugsėjo 21 d., 10 val. 12 min. 56 sek. nustatytas 1,52 prom. neblaivumas (b. l. 15).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilis „Opel Omega“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) priklauso M. U. (b. l. 16).
Iš foto lentelės matyti, kad joje užfiksuoti automobiliai „Opel Omega“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir „Toyota Yaris“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) automobilio vilkimo žymės, aplinka (b. l. 20-22).
Administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.
ANK 423 straipsnio 3 dalis, be kita ko, numato, kad narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 1200 iki 1400 Eur. Šis administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad sukėlė eismo įvykį ar jame dalyvavo, kad šio eismo įvykio aplinkybės nenustatytos, ir sąmoningai pasirenka elgesio variantą – vartoja alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo.
Pažymėtina, kad iš M. U. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog jis kaltinamas pažeidęs KET 219, 221 ir 222 punktų reikalavimus. KET 219 punkte yra įtvirtintos vairuotojų ir kitų eismo dalyvių pareigos įvykus eismo įvykiui. KET 221 punkte įtvirtinta su eismo įvykiu susijusių dalyvių pareiga iškart po eismo įvykio nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. Tuo tarpu ANK 222 punkte įtvirtinta su eismo įvykiu susijusio eismo dalyvio pareiga nedelsiant pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai, jei dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra.
Visų pirma teismas pažymi, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Tai yra būtinas pagrindas veiką kvalifikuoti kaip administracinį nusižengimą ir patraukti jį padariusį asmenį administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones.
Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.
Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių dėl to, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas M. U. 2017 m. rugsėjo 21 d., ryte, ne vėliau kaip iki 7.11 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas sau priklausantį automobilį „Opel Omega“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) tempė automobilį „Toyota Yaris“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) be vairuotojo. Tokia išvada darytina sugretinus M. U. parodymus su nukentėjusiosios parodymais, taip pat su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. U. apklausiamas teisme parodė, kad jis važiavo namo, jam reikėjo pravažiuoti į aikštelę pastatyti automobilį. M. U. teigimu, abu aikštelės pravažiavimai buvo užstatyti, todėl jis pravažiuoti trukdžiusį ir ilgai toje vietoje stovėjusį automobilį „Toyota“ tiesiog patempė apie 100 metrų prisikabinęs prie savo automobilio. Analogiškus paaiškinimus M. U. pateikė ir tyrimo metu, t. y. savo rašytiniame 2017 m. rugsėjo 21 d. paaiškinime (b. l. 13), kurį jis pateikė iš karto po to, kai atvyko policijos pareigūnai. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiosios patrulės E. B. 2017 m. rugsėjo 21 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad analogiškas įvykio aplinkybes M. U. nurodė ir atvykusiems policijos pareigūnams (b. l. 4). Nukentėjusioji I. M., tiek apklausiama teisme, tiek tyrimo metu pateiktuose paaiškinimuose (b. l. 12, 23) patvirtino aplinkybę, jog jai priklausantis automobilis „Toyota Yaris“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo nutemptas iš stovėjimo vietos apie 100 metrų. Be to, aplinkybę apie tai, kad administracinio nusižengimo byloje nurodytu metu ir nurodytoje vietoje M. U., vairuodamas automobilį „Opel Omega“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) tempė automobilį „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtina ir policijos pareigūnės L. B., kuri važiuodama į darbą atsitiktinai pastebėjo jai įtarimus sukėlusią situaciją bei apie tai informavo Bendrąjį pagalbos centrą (b. l. 8-9), tarnybiniame pranešime užfiksuoti paaiškinimai, iš kurių matyti, kad 2017 m. rugsėjo 21 d., apie 7.00 val., (duomenys neskelbtini), vykdama į darbą, sėdėdama automobilyje pastebėjo, kaip prie priešais stovinčio automobilio „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) privažiavo automobilis „Opel“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš automobilio „Opel“ išlipęs jaunuolis, vilkintis sportinę aprangą, su akiniais nuo saulės, iš automobilio bagažinės kažką išėmęs pasilenkė prie automobilio „Toyota“ galinės dalies kažką darė. Įsėdęs į savo automobilį pradėjo važiuoti. Tada ji pastebėjo, kad jis velka automobilį „Toyota“, prisirišęs trosu prie kablio link (duomenys neskelbtini). Ji nuvažiavo link 25 namo ir pamatė viduryje kelio paliktą automobilį „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 6). Pažymėtina, jog tiek iš byloje esančių fotonuotraukų (b. l. 20, 22), tiek iš policijos pareigūno E. V. tarnybinio pranešimo (b. l. 7) matyti, kad įvykio vietoje užfiksuotos automobilio tempimo žymės. Visi šie duomenys patvirtina, jog M. U. iš tiesų 2017 m. rugsėjo 21 d., ryte, ne vėliau kaip iki 7.11 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas sau priklausantį automobilį „Opel Omega“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) tempė automobilį „Toyota Yaris“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) be vairuotojo. Visgi šie M. U. objektyvūs veiksmai patys savaime neužtraukia jam administracinės atsakomybės pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį.
Pažymėtina, jog asmens veiką kvalifikuojant pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, be kita ko, turi būti įrodyta, kad asmuo padarė KET pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). Būtent tokia situacija apibrėžiama Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punkte, kuriame nurodyta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Be to, turi būti nustatyta, kad M. U. suvokė, jog sukėlė eismo įvykį, kad būtina aiškintis jo aplinkybes.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam M. U. surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodyti trys KET pažeidimai, kurių padarymu kaltinamas M. U. – t. y. jis kaltinamas pažeidęs KET 219, 221 ir 222 punktų reikalavimus. Visi minėti KET pažeidimai yra susiję su vairuotojų ir kitų eismo dalyvių pareigomis įvykus eismo įvykiui. Tuo tarpu M. U. surašytame administracinio nusižengimo protokole nėra pateiktas kaltinimas pažeidus kokį nors KET punktą, galimai sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą) (eismo įvykį), ir sukėlusį M. U. pareigą nepasitraukti iš šio eismo įvykio vietos.
Nors pagal administracinio nusižengimo protokolą M. U. kaltinamas tuo, kad protokole nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje vairuodamas automobilį „Opel Omega“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) jis tempė automobilį „Toyota Yaris“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) be vairuotojo atitinkamu greičiu ir neatsižvelgęs į kelio sąlygas jį sugadino, visgi administracinio nusižengimo byloje nėra pakankamų įrodymų apie tai, kad nagrinėjamo įvykio metu automobilis „Toyota Yaris“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) iš tiesų būtų buvęs sugadintas, o tai pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punktą yra būtina sąlyga pripažįstant kilusį įvykį eismo įvykiu. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.
Štai nukentėjusioji I. M., apklausiama teismo posėdžio metu, be kita ko, parodė, kad jai išėjus į kiemą iš išorės automobilio apsauga atrodė ne taip, kaip turi būti, ji išsigando, nes automobilis buvo paliktas ant pavaros, bijojo, kad ir ji gali būti subyrėjusi. Kitą dieną jos automobilį apžiūrėjo servise, buvo tik užlinkusi variklio apsauga, ją gražiai atstatė atgal, jokia žala jai nėra padaryta. Nukentėjusiosios teigimu, dėl žalos su M. U. ji nieko nesitarė. Kitą dieną M. U. pas ją atėjo su gėlėmis, pasirodė labai nusikaltęs, jiedu išsikalbėjo, kad viskas tvarkoje. Ji pasakė M. U., kad dėl šios situacijos neišvyko į komandiruotę. M. U. pradėjo kalbėti apie tai, kad labai blogai jaučiasi, norėjo su ja atsiskaityti pinigine išraiška, pradėjo kalbėti apie 500 Eur. Ji jam sakė, kad nereikia, kad tai gerokai per daug, bet M. U. buvo labai užsispyręs. Nukentėjusiosios teigimu, priekaištų ar pretenzijų M. U. ji neturi. Taigi iš šių nukentėjusiosios I. M. teisme duotų parodymų matyti, jog iš esmės jokia žala jos automobiliui „Toyota Yaris“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) padaryta nebuvo, o M. U. sumokėjo jai 500 eurų tik už sukeltus nepatogumus šiai neišvykus į komandiruotę. Analogiškas aplinkybes apie tai, kad jos automobiliui jokia žala nepadaryta ir ji jokių pretenzijų M. U. neturi, I. M. nurodė ir vėliausiame savo rašytiniame paaiškinime, gautame teisme prieš administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, t. y. 2017 m. spalio 12 d. (b. l. 23). Netikėti tokių nukentėjusiosios I. M. parodymų patikimumu teismas neturi jokio pagrindo, kadangi duodama parodymus teisme ji buvo įspėta dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, o ši aplinkybė sustiprina pagrindą manyti, jog būdama įspėta dėl jai gresiančios baudžiamosios atsakomybės, nukentėjusioji davė teisingus parodymus. Be to, byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad I. M. gali būti suinteresuota duoti M. U. palankius parodymus. Atkreiptinas dėmesys, jog apklausiamas teisme administracinėn atsakomybėn traukiamas M. U. neginčijo savo kaltės dėl nei vienos kaltinime nurodytos aplinkybės, taigi nėra jokių požymių, galinčių signalizuoti apie galimą nukentėjusiosios I. M. ir administracinėn atsakomybėn traukiamo M. U. susitarimą duoti jam palankius ir jo parodymų versijai neprieštaraujančius parodymus. Pažymėtina ir tai, jog tiek iš administracinėn atsakomybėn traukiamo M. U., tiek iš I. M. parodymų matyti, jog jie iki įvykio nepažinojo vienas kito, o ši aplinkybė tik dar labiau sustiprina pagrindą manyti, kad nukentėjusioji davė objektyvius parodymus, atitinkančius faktines įvykio aplinkybes.
Pažymėtina, jog pirminiai I. M. paaiškinimai apie galimai jos automobiliui padarytus apgadinimus šiek tiek skiriasi nuo vėlesnių, tačiau, teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo manyti, jog kažkurioje bylos stadijoje nukentėjusioji tyčia davė klaidingus parodymus. Teismo manymu, iš tiesų pirminiai nukentėjusiosios I. M. paaiškinimai apie galimai jos automobiliui padarytus apgadinimus galėjo suklaidinti Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, pareigūną, kas galimai lėmė tai, kad remiantis pirminiais nukentėjusiosios parodymais apie galimai automobiliui padarytus apgadinimus M. U. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kaltinant jį automobilio „Toyota Yaris“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) sugadinimu. Štai I. M. savo rašytiniame 2017 m. rugsėjo 21 d. paaiškinime, kurį ji pateikė iš karto po to, kai sužinojo apie tai, kad nutemptas jos automobilis, nurodė, jog tempiant automobilį buvo apgadintas mašinos dugnas, nulaužta variklio apsauga, tikėtina, kad buvo apgadinta važiuoklė bei pavarų dėžė (automobilis buvo paliktas ant antros pavaros) (b. l. 12). Kaip jau buvo minėta, I. M., apklausiama teisme, paaiškino, jog ji buvo labai išsigandusi, dėl šios priežasties yra pakankamas pagrindas manyti, jog vos tik sužinojusi apie nutemptą automobilį, nukentėjusioji I. M. dėl išgąsčio ir patirto streso galėjo sąžiningai klysti dėl neva jos automobiliui padarytų sugadinimų (juolab jos pirminiuose paaiškinimuose įvardinti automobilio apgadinimai nesutampa su kituose bylos dokumentuose užfiksuotais duomenimis apie automobilio techninę būklę). Be to, atkreiptinas dėmesys, jog dalį automobiliui padarytų sugadinimų I. M. įvardino tik kaip tikėtinus, t. y. ji tik spėliojo, kad galėjo būti apgadinta važiuoklė bei pavarų dėžė. Nors papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodoma, kad automobiliui „Toyota Yaris“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apgadinta variklio apsauga, gali būti priekinė pakaba (b. l. 11), visgi ir šie duomenys nėra pakankami išvadai, jog M. U., vairuodamas automobilį „Opel Omega“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir tempdamas automobilį „Toyota Yaris“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) jį sugadino. Kaip matyti iš nurodytų duomenų, yra pakankamas pagrindas abejoti, ar automobilis „Toyota Yaris“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo nuodugniai apžiūrėtas ir ar nurodyti apgadinimai iš tiesų buvo padaryti, kadangi daromos ir tikėtinos išvados („gali būti apgadinta priekinė pakaba“), kas rodo, jog nuodugni transporto priemonės apžiūra (patikra) galimai nebuvo atlikta. Kita vertus, iš I. M. rašytinio paaiškinimo matyti, jog jos automobilis buvo techniškai netvarkingas ir neturėjo galiojančios techninės apžiūros (b. l. 23), dėl šios priežasties net ir objektyviai nustačius kokius nors automobilio „Toyota Yaris“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) sugadinimus, šie sugadinimai savaime nereikštų, jog jie atsirado analizuojamo įvykio metu. Šiame kontekste teismas pažymi, kad apklausiama teisme ji paneigė šiuos apgadinimus ir nurodė, jog sekančią dieną po įvykio buvo nuvykusį į servisą ir ten jokių apgadinimų nenustatyta.
Kaip matyti iš pateiktų duomenų, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra jokių patikimų ir neabejotinų įrodymų apie tai, kad analizuojamo įvykio metu dėl M. U. veiksmų automobilis „Toyota Yaris“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) iš tiesų būtų buvęs apgadintas. Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo M. U. paaiškinimų matyti, jog jis tempdamas I. M. priklausantį automobilį nepastebėjo, jog būtų jį apgadinęs. Tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai nepaneigti. Teismo vertinimu, šioje administracinio nusižengimo byloje žala (t. y. automobilio sugadinimas), kaip vienas iš administracinio nusižengimo objektyviosios pusės požymių, nėra įrodyta, dėl šios priežasties darytina išvada, jog nėra ir administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, sudėties.
Nustačius, jog M. U. nagrinėjamo įvykio metu nepadarė KET pažeidimo, nulėmusio kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės sugadinimą, t. y. nustačius, jog jis nepadarė jokio eismo įvykio, konstatuotina, jog nagrinėjamo įvykio metu, nutempęs I. M. automobilį ir grįžęs namo, jis neturėjo pareigos nevartoti narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Pažymėtina, jog pareiga po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo nevartoti narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmeniui kyla tik tuomet, kai asmuo, vairuodamas transporto priemonę, padaro eismo įvykį ir tai suvokia. Nagrinėjamoje situacijoje nėra nei vienos iš šių būtinų sąlygų, todėl aplinkybė, kad aiškinantis įvykio situaciją M. U. buvo nustatytas 1,52 prom. neblaivumo laipsnis (b. l. 15), neturi įtakos sprendžiant jo atsakomybės klausimą. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad M. U. būtų vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus. Tiek tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu administracinėn atsakomybėn traukiamas M. U. nuosekliai tvirtino, jog alkoholį jis vartojo jau po to, kai pastatė automobilį ir grįžo namo. Netikėti tokiais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Iš įvykio situacijos matyti, jog tokiais asmens parodymais neabejojo ir tyrimą atlikę pareigūnai, kadangi priešingu atveju asmens atžvilgiu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį. Kadangi neįrodyta, kad M. U. nagrinėjamo įvykio metu apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę ir sukėlė eismo įvykį, iš jo negali būti reikalaujama tokio elgesio (t. y. nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų), kokio reikalaujama iš eismo įvykį sukėlusio ir tai suprantančio asmens. Atkreiptinas dėmesys, jog net ir tuo atveju, jei M. U. būtų sugadinęs I. M. priklausantį automobilį, konstatuoti, jog po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo jis sąmoningai vartojo alkoholį, būtų galima tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, jog asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį ir sugadinęs kito asmens transporto priemonę. Iš nagrinėjamo įvykio situacijos matyti, jog M. U. nutempė iš stovėjimo vietos jam pravažiuoti kliudžiusį automobilį ir ramiai nuėjo namo, net neįtardamas apie jokius galimus sugadinimus.
Pažymėtina, jog nors administracinio nusižengimo protokole pateiktame kaltinime nurodoma, kad M. U. apie įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET 219, 221 ir 222 punktų reikalavimus, visgi M. U. protokole neinkriminuojamas ANK 426 straipsnis, numatantis atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, dėl šios priežasties šioje byloje nesprendžiamas M. U. atsakomybės už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos klausimas. Kita vertus pagal pirmiau aptartais įrodymais nustatytą faktinę aplinkybę, kad šioje situacijoje eismo įvykis nekilo, nebūtų teisinio pagrindo jį traukti administracinėn atsakomybėn ir pagal ANK 426 straipsnį. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tokia Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, pozicija neinkriminuojant asmeniui ANK 426 straipsnio atitinkamoje dalyje numatyto administracinio nusižengimo, yra gana dviprasmiška, ir stiprina teismo vidinį įsitikinimą tuo, kad galimai šis pažeidimas nebuvo inkriminuotas neatsitiktinai, o visgi abejojant, ar nagrinėjamu atveju apskritai kilo koks nors eismo įvykis.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog M. U. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, požymių, todėl administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Nutraukti administracinio nusižengimo teiseną M. U., pradėtą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalį, nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo požymių.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.