- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-06
- Bylos Nr.
- 1A-291-493/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11889-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Dambrauskienė, Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis
- Kaltinamasis
- M. L.
- Nukentėjusysis
- K. K., P. S., A. V.
- Advokatai
- Vytautas Sirvydis, Irena Sabaitienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Danutės Giačaitės ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
nukentėjusiesiems K. K., P. S. (P. S.), A. V. ir jų atstovei advokatei Irenai Sabaitienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Astos Chraminos ir nukentėjusiųjų A. V., K. K. ir P. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 9 d. nuosprendžio, kuriuo M. L., kaltintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Nukentėjusiųjų A. V., P. S. ir K. K. civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
M. L. buvo kaltinamas tuo, kad viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams, grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą bei sutrikdė visuomenės rimtį, tai yra, būdamas savo namuose, (duomenys neskelbtini), 2017 m. kovo 11 d., apie 19.10 val., atvykusius greitosios medicinos pagalbos brigados narius A. V., K. K. ir P. S. išplūdo necenzūriniais žodžiais, ranka sudavė per A. V. laikomą segtuvą, žodžiu grasino nušauti, sugriebė P. S. už drabužių, o P. S. jį atstūmus, nuėjo į balkoną, sakydamas, kad juos sušaudys, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, paėmė orinį šautuvą, apie 19.30 val. išėjo į kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), rankoje laikydamas ir mosikuodamas oriniu šautuvu, nukreipė jį į A. V., K. K. ir P. S. pusę, vartojo necenzūrinius ir grasinamojo pobūdžio žodžius, ėjo link boilerinės, tokiu būdu grasinimais ir įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.M. L. Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. nuosprendžiu išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė Asta Chramina skundžia Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. nuosprendį ir prašo, atnaujinus ir atlikus įrodymų tyrimą, nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo M. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir paskirti jam 300 MGL (15000 eurų) baudą; nukentėjusiųjų pareikštus civilinius ieškinius tenkinti pilnai ir priteisti iš M. L. žalos atlyginimą civiliniams ieškovams. Skunde prokurorė nurodo, kad kaltinamojo M. L. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo patvirtina nukentėjusiųjų A. V., P. S., K. K., I. B. parodymai, iš kurių matyti, kad medicinos ekipažui atvykus pas M. L., jis buvo agresyvus, iš pradžių namuose medikus išplūdo necenzūriniais žodžiais, grasino jiems, iš A. V. rankų išmušė segtuvą su dokumentais, o vėliau medikams išėjus į lauką, išėjo paskui juos su ginklu rankose ir grasino juos sušaudyti. Iš liudytojų A. V., I. B. parodymų matyti, kad dėl M. L. veiksmų jos buvo išsigandusios, I. B. iš išgąsčio net norėjo sėstis į mašiną. Šie M. L. veiksmai atitinka BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodytus alternatyvius viešosios tvarkos pažeidimo būdus: įžūlų elgesį, grasinimą.Prokurorė pažymi, kad teismas nuosprendyje padarė išvadą, kad ne visi veiksmai, kuriais yra kaltinamas M. L., vyko viešoje vietoje, nes butas, teismo nuomone, negali būti laikomas vieša vieta. Su šia teismo pozicija sutiktina iš dalies. Butas, į kurį buvo iškviestas greitosios pagalbos ekipažas, gali būti priskirtinas ne viešai vietai, tačiau minėtame bute konfliktas tarp M. L. ir atvykusių medicinos darbuotojų tik prasidėjo. Vėliau konfliktas persikėlė į daugiabučio namo kiemą, į kurį M. L. išėjo su ginklu rankose bei grasino medicinos darbuotojus nušauti. Daugiabučio namo kiemas laikytinas vieša vieta, nes tai yra erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent – gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems ilsėtis ar užsiimti teisėta veikla.Prokurorė nesutinka ir su teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju kaltinamojo būklė tiek dėl nepakeliamo skausmo, tiek ir dėl vartojamų vaistų poveikio, eliminuoja jam inkriminuojamos veikos subjektyviuosius požymius, kad kaltinamasis veikė turėdamas vienintelį tikslą – siekė apsisaugoti nuo nepakeliamo skausmo, sumažinti savo fizines kančias, kad toks jo siekimas neperžengė ribų, būtinų baudžiamajai atsakomybei kilti, nesutrikdė visuomenės rimties ir viešosios tvarkos. Nagrinėjamu atveju M. L. ne tik iškoneveikė bei necenzūriniais žodžiais išvadino medicinos darbuotojus, tačiau pasiėmęs ginklą pasivijo juos namo kieme bei grasino juos nušauti, kas negali būti laikoma aplinkybe, eliminuojančia nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, subjektyviuosius požymius. Prokurorė pažymi, kad tokį M. L. elgesį atvykę medicinos darbuotojai suprato kaip jiems kilusį realų pavojų. Prokurorė nesutinka ir su teismo išvada, kad namo kieme matę įvykį I. B., P. P. ir V. P., t. y. pašaliniai asmenys, nebuvo šokiruoti ar neigiamai reagavę į kaltinamojo veiksmus. Visų pirma, iš I. B. parodymų matyti, kad įvykio namo kieme metu ji buvo išsigandusi, net norėjo sėstis į automobilį. Tuo tarpu liudytoja V. P. į įvykio vietą atvyko jau po to, kai ginklas buvo atimtas iš M. L., taigi ji būti šokiruota ar neigiamai reaguoti ir negalėjo.Nukentėjusieji A. V., P. S. ir K. K. taip pat skundžia Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo M. L. nuteisti pagal BK 284 straipsnį. Skunde apeliantai teigia, kad kasacinėje praktikoje yra pažymėta, kad kaip viešosios tvarkos sutrikdymas gali būti kvalifikuoti veiksmai, padaryti net ir privačioje aplinkoje, į kurią pašalinių žmonių patekimas be tam tikro leidimo yra apribotas arba negalimas. Tokiu atveju viešoji tvarka yra pažeidžiama, jei veiksmai, padaryti privačioje aplinkoje, sudaro nepatogumų, sutrikdo asmenis, esančius toje pačioje ar kitoje vietoje (įskaitant ir tiesiogiai nuo fizinio smurto nukentėjusįjį asmenį) arba suardo jų normalią įprastą gyvenseną ar darbą. Taigi kaltinamojo bute jo atlikti įžūlūs veiksmai nukentėjusių atžvilgiu atitinka BK 284 straipsnio sudėtį. Įvykio metu bute buvo trys pašaliniai asmenys, tai – du nukentėjusieji ir liudytoja I. B.. Vėliau konfliktas persikėlė į daugiabučio namo kiemą, į kurį M. L. išėjo su ginklu rankose bei grasino medicinos darbuotojus nušauti. Daugiabučio namo kiemas taip pat yra vieša vieta, nes tai yra erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Dėl to konstatuotina, kad kaltinamojo M. L. veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje.Skunde taip pat pažymima, kad chuliganiški motyvai nėra būtinasis BK 284 straipsnyje numatytos veikos požymis. BK 284 straipsnyje numatytos veikos padarymo motyvai neturi reikšmės jos kvalifikavimui, jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams aiškintis pasirinko viešąją vietą ir būdą kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams. M. L. ne tik iškoneveikė bei necenzūriniais žodžiais išvadino medicinos darbuotojus, tačiau pasiėmęs ginklą pasivijo juos namo kieme bei grasino nušauti, kas pasireiškė ypatingu agresyvumu ir chuliganiškumu. Tokį jo elgesį nukentėjusieji suprato kaip jiems kilusį realų pavojų. Tai patvirtina nukentėjusieji A. V., P. S., K. K. ir liudytoja I. B. savo parodymuose. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad tarp M. L. ir paramedikų galėjo būti asmeninis konfliktas, jie tarpusavyje neturėjo jokių asmeniškumų, nebendravo, nebuvo pažįstami.Apeliantai taip pat nurodo, kad kaltinamojo pakviesta liudytoja gydytoja neurologė-homeopatė R. J. teismo posėdžio metu jo vartotų vaistų „Gabopentinas“ šalutinio poveikio ir ar jie veikia psichiką pasakyti negalėjo. Ji patvirtino, jog jai neteko matyti, kad vaistai galėtų paveikti žmogaus elgesį. To neteigė ir liudytojas gydytojas A. R.. Iš to seka, kad teismo argumentas, jog M. L. turėjo vienintelį tikslą – apsisaugoti nuo nepakeliamo skausmo ir veikė dėl šalutinio vaistų poveikio yra nepagrįstas. Ar kaltinamasis galėjo būti fiziologinio ar pataloginio afekto būsenoje galima spręsti tik psichologinės–psichiatrinės ekspertizės metu, tačiau ji nebuvo daryta.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė, nukentėjusieji bei jų atstovė apeliacinius skundus palaikė ir prašė tenkinti. Išteisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinius skundus atmesti.Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Astos Chraminos ir nukentėjusiųjų A. V., K. K. ir P. S. apeliaciniai skundai atmestini. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje surinktais duomenimis ir pati atlikusi įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriame išvada dėl nusikalstamos veikos požymių buvimo kaltinamojo M. L. veikoje padaryta remiantis byloje surinktų ir tinkamai ištirtų įrodymų analize. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje esančių duomenų nepakanka spręsti, kad buvo padaryta nusikalstama veika, atitinkanti BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nuosekliai laikomasi pozicijos, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį būtina nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai dėl prieš asmenį panaudoto fizinio smurto aplinkiniai pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, padaroma didelė materialinė žala, sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeliamas didelis išgąstis ar kyla sumaištis, nutraukiamas jiems skirtas renginys, sustabdomas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141-507/2015, 2K-54-222/2017). Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo padariniai – būtinasis BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis – turi būti konkrečiai įvardyti teismų sprendimuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-5/2014, 2K-371-696/2015, 2K-54-222/2017).Nagrinėjamu atveju konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiųjų prasidėjo kaltinamojo bute, greitosios pagalbos medikams atvykus pagal iškvietimą. Nukentėjusieji nuosekliai parodė, kad M. L. elgėsi agresyviai, plūdosi necenzūriniais žodžiais, trenkė per A. V. laikomą dokumentų segtuvą ir išbarstė dokumentus, griebė P. S. už atlapų. Nukentėjusiesiems išėjus iš buto į namo kiemą, kaltinamasis išėjo su šautuvu ir grasino nukentėjusiesiems, kad nušaus, bei toliau vartojo necenzūrinius žodžius. Nustatytų faktinių aplinkybių iš esmės neneigė ir kaltinamasis, tik aiškino jas kitaip – kad greitosios pagalbos medikai jo atžvilgiu taip pat naudojo fizinę jėgą, jį stumdė, tačiau jis nesikeikė, tik kalbėjo pakeltu tonu, o iš paskos su šautuvu paskui medikus išėjo norėdamas apsisaugoti nuo galimo jų smurto. Nors visi trys nukentėjusieji bei kartu buvusi liudytoja I. B. patvirtino, kad dėl tokių kaltinamojo M. L. veiksmų pasijuto pažeminti ir išsigando, tačiau vis dėlto pagrindo teigti, kad atsirado būtinasis BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas – nėra. Dalis neteisėtų M. L. veiksmų buvo atlikti bute, įžūlų kaltinamojo elgesį matė tik nukentėjusieji A. V., P. S. ir liudytoja I. B. (bei kaltinamojo mama, kuri davė jam palankius parodymus). Kita dalis M. L. veiksmų atlikti daugiabučio namo kieme, tačiau šiuos veiksmus stebėję pašaliniai asmenys P. P. ir V. P. nebuvo šokiruoti, išgąsdinti ar kitaip neigiamai paveikti kaltinamojo elgesio. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusieji K. K. ir P. S., kaltinamajam neprognozuojamai ir agresyviai elgiantis, ryžosi iš jo atimti šautuvą (kaip vėliau paaiškėjo – orinį), darytina išvada, kad ir šie nukentėjusieji nebuvo tiek įbauginti, kad elgtųsi itin atsargiai. Kaltinamojo veiksmai netruko ilgai, juos iš šalies stebėjo vos keletas žmonių, iš kurių tik nukentėjusieji ir liudytoja I. B. nurodė buvę šokiruoti kaltinamojo veiksmų, nekilo jokių kitų padarinių, taigi teigti, kad buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, nėra pakankamo pagrindo. Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad byloje nustatytos aplinkybės vienareikšmiškai nepatvirtina, kad M. L. veikė tiesiogine tyčia. Iš byloje esančių duomenų galima spręsti, kad jis tikrai kentė didelį skausmą, kas galėjo paveikti jo elgesį. Nors tai jokiu būdu nepateisina kaltinamojo veiksmų, tačiau kelia abejones, ar išliedamas savo nepasitenkinimą greitosios pagalbos medikų atžvilgiu jis siekė sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia: kaltininkas suvokia, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje numatytos veikos sudėties požymiai, šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie, tačiau veikos motyvų ir tikslų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, išvadoms apie tai, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120-628/2018). Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad M. L. išties turi rimtų sveikatos problemų, patyrė komplikacijų, dėl kurių kenčia didelį skausmą ir vartoja stipriai veikiančius medikamentus, manytina, kad jis savo veiksmais siekė ne pademonstruoti nepagarbą aplinkiniams apskritai, bet išreikšti nepasitenkinimą, jo vertinimu, netinkamu gydymu ir atvykusių gydytojų kompetencija. Tai patvirtina ir apeliacinės instancijos teisme apklausto liudytojo A. J. parodymai, kuris nurodė, kad policijos pareigūnų atžvilgiu kaltinamasis pretenzijų neturėjo, bet buvo piktas ir agresyvus medikų atžvilgiu. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo M. L. veiksmai nesiekė tokio pavojingumo, kad jam būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 straipsnį. Tačiau jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalyje požymių, todėl byla perduotina įgaliotai institucijai administracinio nusižengimo teisenai pradėti.Skundžiamas pirmosios instancijos teismo posėdis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant baudžiamojo proceso nuostatų. Jokių esminių baudžiamojo proceso pažeidimų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nėra pagrindo skundžiamą nuosprendį panaikinti ar pakeisti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Astos Chraminos ir nukentėjusiųjų A. V., K. K. ir P. S. (P. S.) apeliacinius skundus atmesti.
Bylą perduoti Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui administracinio nusižengimo teisenos pradėjimui.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.