Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2017-02-15 · Civilinė byla Nr. 2-211-729/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-02-15
Bylos Nr.
2-211-729/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurgita Grigonienė
Ieškovas
N. J.
Atsakovas
R. J.
Trečiasis asmuo
V. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-211-729/2017Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00002-2014-0 Procesinio sprendimo kategorijos:2.10; 3.2.6.1
(S)KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 15 d.Gargždai
Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Jurgita Grigonienė,sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei,dalyvaujant ieškovei N. J., jos atstovei advokatei K. Ž.,atsakovui R. J., jo atstovui advokatui Laimonui Straukai,trečiajam asmeniui V. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal patikslintą ieškovės N. J. ieškinį atsakovui R. J. dėl kompensacijos už nepilnamečiam vaikui suteiktą išlaikymą priteisimo ir patikslintą atsakovo R. J. priešieškinį ieškovei N. J. dėl kompensacijos už nepilnamečiams vaikams suteiktą išlaikymą priteisimo, trečiuoju asmeniu įtraukta V. J., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė patikslintu ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti jai iš atsakovo 1 002,34 Eur dydžio kompensaciją už ieškovės suteiktą išlaikymą dukrai Viktorijai laikotarpiu nuo 2013-12-01 iki 2014-11-19. Savo reikalavimą ieškovė grindė tuo, kad tuo laikotarpiu su atsakovu kartu nebegyveno, dukra Viktorija, dar būdama nepilnametė, gyveno su ja, o jaunesnis sūnus – su atsakovu. Ji pripažįsta, kad abi šalys išlaikė kiekviena po tą vaiką, kuris su ja ir gyveno, tačiau vyresnės, studijoms besiruošiančios ir Klaipėdos mieste nuomojamame bute gyvenusios dukters poreikiai buvo didesni, todėl ieškovei teko išleisti daugiau pinigų jos išlaikymui negu – atsakovui sūnaus išlaikymui, todėl ji prašo kompensuoti jai šį skirtumą. Ieškovės paskaičiavimu, dukters išlaikymui kas mėnesį reikėjo 463,39 Eur, minimali alga, teismų praktikoje prilyginama būtinai vieno vaiko išlaikymo sumai, nuo 2013-01-01 iki 2014-09-30 buvo 289,62 Eur, todėl per šį laikotarpį susidarė 868,90 Eur skirtumas; laikotarpiu nuo 2014-10-01 iki 2014-11-19 ji buvo 300,00 eur, todėl už šį laikotarpį prašoma priteisti 133,44 Eur kompensaciją, iš viso – 1002,34 Eur ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškovės reikalavimais nesutiko, kadangi ieškovė nėra įrodžiusi, kad šiuo laikotarpiu dukra visą laiką gyveno su ja ir buvo jos išlaikoma bei kad jos išlaikymui buvo reikalinga būtent tokia padidinta suma. Atsakovas su tokio padidinto išlaikymo teikimu niekad nebuvo sutikęs ir net nebuvo laiku informuotas, kad jo tokio reikia, iki tol pats šią dukrą augino ir žino, kad ji jokių specialių poreikių neturi. Be to, ieškovė neįrodė, kad pati iš tiesų tokią sumą dukrai skyrė.

Taip pat atsakovas pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo pareikalavo priteisti jam iš ieškovės 2552 Eur dydžio piniginę kompensaciją už sūnaus Manto išlaikymą laikotarpiu nuo 2011-02-24 iki 2014-11-20 bei 4466 Eur dydžio piniginę kompensaciją už dukters Viktorijos išlaikymą laikotarpiu nuo 2011-02-24 iki 2013-12-01. Savo reikalavimus jis grindė tuo, kad ieškovė, nuo 2011-02-24 palikusi atsakovą ir vaikus ir išėjusi atskirai gyventi, nuo tada vaikų sistemingai nebeišlaikė, nes ir galimybių tam neturėjo, nes nedirbo, pati buvo kito asmens išlaikoma. Tai, kad ji kartais ateidavo pas vaikus ir galbūt ką nors jiems atnešdavo, neįrodo tinkamo, nuolatinio ir pakankamo išlaikymo vaikams teikimo. Tokiu būdu iki 2014-11-20 jis vienas išlaikė sūnų mantą, o iki 2013-12-01 teikė dukrai Viktorijai ne mažesnį kaip 116Eur/mėn išlaikymą, todėl ieškovė turėtų kompensuoti jam pusę šių sumų. Taip pat ji prašo atmesti atsakovo priešieškinio reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo iki 2013-12-05 – ieškinio senaties termino pasibaigimo pagrindu, likusioje dalyje – dėl to, kad jie nebuvo įrodyti. Nuo 2013-12-05 iki kiekvieno iš vaikų pilnametystės šalys išlaikė po vieną su jomis gyvenusį vaiką, ieškovė turėdama daugiau išlaidų nei atsakovas, dėl ko reiškia patikslinto ieškinio reikalavimus, o nuo 2014-11-20 ji teikė sūnui išlaikymą pagal teismo sprendimą. Dėl šių priežasčių atsakovo ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat ji pažymėjo, kad nors atsakovas įrodinėjo periodiškai pervedęs pinigų vaikų išlaikymui, pagal jo pateiktus bankinius išrašus šios sumos yra gerokai mažesnės nei buvo reikalinga vaikams išlaikyti, o dukrai pinigai pervedinėti išvis tik jau sulaukus pilnametystės; 2011 m. pervestų jai 1700 Eur prašė nelaikyti vaikų išlaikymo teikimo įrodymu, nes nurodyta ne tokia šių lėšų paskirtis ir vaikai tuo metu gyveno su atsakovu.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo V. J. po teismo paraginimo pateikė formalų atsiliepimą į patikslintus ieškinį ir priešieškinį, nurodydama, kad ją išlaikė mama ir kad ji pretenzijų dėl išlaikymo iki pilnametystės nei vienam iš tėvų neturi.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė juos tenkinti, o priešieškinio reikalavimus atmesti. Ji parodė, kad 2011-02-24 išėjusi gyventi atskirai dažnai lankydavo vaikus ieškovo ir jų gyvenamojoje vietoje, pirkdavo ir gamindavo jiems maistą, rūpinosi kitais jų poreikiais (drabužiais, vaistais ir kt.). Pati tuo metu mokėsi, dirbo pagal patentą, gaudavo bedarbio pašalpą, buvo išvykusi padirbėti ir į užsienį, skolinosi pinigų vaikams išlaikyti iš savo mamos ir vykdė jų išlaikymo pareigą, atsakovo paliktų vaikams pinigų nenaudojo. Kai pati negalėdavo vaikais pasirūpinti, atsakovui išvykus į darbines komandiruotes, tai darė jos mama, kuri, be pinigų, rėmė ieškovę ir jos vaikus ūkio produktais, daržovėmis. Palaiko savo reikalavimą dėl 1000,00 Eur kompensacijos priteisimo iš atsakovo, nes nuo 2013-12-05 iki 2014-11-19 jai teko išlaikyti vyresnę dukrą, besiruošiančią studijoms, mokėti už jos papildomas pamokas, daugiau išleisti rūbams, pramogoms, pragyvenimui ir buto nuomai mieste. Ji į Klaipėdą atvykusios dukters likimo valiai nebuvo palikusi, visada ja rūpinosi ir ją aprūpino, kai nebūdavo išvykusi į užsienį – gyveno kartu, iš pradžių bendrabučio kambaryje, paskui – didesniame bute, kur jau ir sūnus atvykdavo pabūti, o atsakovas išvis apsilankė vieną ar du kartus ir nėra įrodęs, kad būtų teikęs dukros išlaikymui reikalingų lėšų.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovė palaikė ieškovės reikalavimus, prašė juos tenkinti, o priešieškinį atmesti. Prašė taikyti senaties terminą ieškovo reikalavimams dėl išlaikymo iki 2013-12-05, nes šis reikalavimas buvo pareikštas tik 2016-12-05, o išlaikymo įsiskolinimo priteisimui Lietuvos Respublikos CK 3. Str. nustatytas trejų metų senaties terminas, kuris taikytinas ir sprendžiant dėl kompensacijos už laiku nesuteiktą išlaikymą priteisimo. Prašė įvertinti byloje surinktus įrodymus, kad ieškovė nuo 2013 m. vasaros aprūpino dukrą gyvenamuoju būstu, maistui, mokymuisi ir kt. reikalingomis lėšomis; taip pat ji lankė, bendravo ir iš dalies išlaikė ir sūnų Mantą, likusį gyventi su atsakovu. Duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas šiuo laikotarpiu teikė dukrai išlaikymą, byloje nėra, o jis ir pats yra pripažinęs, kad vyresnės mergaitės išlaikymui lėšų reikėjo daugiau.

Atsiliepimas

Atsakovas posėdžio metu prašė remtis jo atsiliepime ir priešieškinyje išdėstyta poziciją, ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti. Papildomai nurodė, kad ieškovei išėjus gyventi atskirai, nepilnamečiai vaikai liko su juo ir jis juos pilnai išlaikė, nes dirbo tolimųjų reisų vairuotoju ir turėjo tiek savo gyvenamąjį plotą, tiek pakankamai pajamų. Išvažiuodamas kelioms dienoms į reisus, jis vaikams palikdavo pakankamai pinigų ir šie juos naudodavo, o grįžęs jis jokių ieškovės buvimo pėdsakų nerasdavo – nei ji būdavo palikusi savo daiktų, nei prigaminto maisto ar nupirktų vaikams daiktų; ji ir negalėjo to teikti, nes pati tuo metu nedirbo, buvo kito vyro išlaikoma, tik jos mama iš tiesų daug padėjo atsakovui išlaikyti vaikus, gamino jiems maistą, rūpinosi jais. Dukra pas jį gyveno iki 2013 m. vasaros, paskui išvažiavo su ieškove gyventi į Klaipėdą. Jis žinojo, kad dukra gyvena bendrabučio tipo nuomojamame bute, pats duodavo jai kas savaitę po 100 Lt pragyvenimui, kiek jai išlaikymui skyrė atsakovė – nežino. Kad dukra būtų lankiusi mokamus anglų kalbos kursus ar pamokas, nežino. Pas ją Klaipėdoje buvo apsilankęs vieną ar du kartus, butelis buvo labai mažas, nesimatė, kad ir ieškovė ten gyventų. Su juo likusio gyventi sūnaus ji nelankė ir neišlaikė.

Atsakovo atstovas palaikė atsakovo poziciją ir prašė jo reikalavimus patenkinti, o ieškovės – atmesti kaip neįrodytus. Prieštaravo priešieškinio reikalavimų atmetimui dėl senaties, kadangi jie yra pareikšti ne dėl išlaikymo įsiskolinimo, o dėl kompensacijos už neteiktą išlaikymą priteisimo ir sutrumpintas terminas netaikytinas. Ieškovė, pasak jo, nėra įrodžiusi, kad 2013-2014 m. laikotarpiu išlaikė dukrą, nėra pateikusi įrodymų, kad gyveno kartu, ir skyrė dukros išlaikymui reikalingų lėšų; atsakovo duomenimis, ieškovė tuo metu gyveno kitu adresu su kitu vyru ir nežinia kas nuomojo jų dukrai butą bei ja rūpinosi. Be to, ieškovė neįrodė, kad tuo laikotarpiu turėjo pakankamų pastovių pajamų – mokėsi, buvo bedarbė, dirbo pagal verslo liudijimą, nepateikdama byloje įrodymų apie gautas pajamas. Nepatvirtinta, kad būtų dirbusi užsienyje ir iš ten teikusi vaikams išlaikymą, siuntusi daiktus ar pinigus. Nėra byloje ir įrodymų apie ženkliai didesnius dukters poreikius – anglų kalbos kursus, buto nuomos ir išlaikymo kainą ar kt., o prašo tam dvigubai didesnės sumos nei tuo metu buvo minimali alga. Ieškovė nėra įrodžiusi, kad pati skyrė dukters išlaikymui tokią padidintą sumą, jos deklaruotos pajamos būtų to neleidusios. Išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl šalių santuokos nutraukimo yra nustatyta, kad ieškovė pripažino iki 2015-01-01, būdama darbinga, neteikusi išlaikymo savo vaikams, o dukra kas savaitgalį grįždavo pas tėvą į namus kaime ir gaudavo iš jo po 100 Lt savaitei.

Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu parodė, kad 2011-02-24 tėvams išsiskyrus ji su broliu liko gyventi su tėvu, šis dirbo, išvažiuodamas į reisus palikdavo jiems pinigų pragyvenimui, kaip jo nebūdavo, mama jais rūpinosi, pirko ir gamino maistą, rūbus, vaistus, mokyklines priemones ir kt., buvo su jais, jai negalint, tai darė jos mama (močiutė). 2013 m. vasarą V. J. nurodė išvykusi gyventi pas mamą į Klaipėdą, pati per vasarą uždarbiavusi, gyvenusi mamos išnuomotame bendrabučio kambaryje, o savaitgaliais grįždavusi pas tėvą į Judrėnus. Dalį vasaros mama buvo išvažiavusi dirbti į užsienį, iš ten siuntė jai ir broliui pinigų ir drabužių, ji taip pat mokėjo už butą Klaipėdoje ir komunalinius mokesčius. Pinigų pragyvenimui, apsirengimui, mokslo reikmėms trečiajam asmeniui duodavo abu tėvai, pagrindinę dalį jai gyvenant Klaipėdoje padengdavo mama, bet prieš tai didesnė išlaikymo našta teko tėčiui, todėl ji mano, kad abu tėvai išlaikė ją ir brolį pagal savo galimybes. 2014 m. ji ir pati su mama buvo išvykusi užsidirbti į užsienį, po to mama išnuomojo didesnį butą, kur atvykęs pernakvodavo ir brolis. 2014 m. antroje pusėje – 2015 m. pirmoje pusėje ji lankė mokamus anglų kalbos užsiėmimus, mokėjo 25 Lt už pamoką, dažniausiai iš mamos duotų pinigų, bet būdavo ir iš tėvo duotų. Namo į Judrėnus parvažiuodavo vis rečiau, tėtis Klaipėdoje ją yra aplankęs gal kartą ar du, pinigų duodavo tik grynais ir nepastoviai.

2016-04-05 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta santuoka tarp ieškovės ir atsakovo, nepilnamečio sūnaus M. J. gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu, iš ieškovės jo išlaikymui nuo 2014-11-20 priteista po 150 Eur iki sūnaus pilnametystės ( 2016-12-01). Šiame sprendime išsamiai detalizuoti byloje surinkti įrodymai ir konstatuota, kad išėjusi iš namų N. J. pagal galimybes rūpinosi nepilnamečiais vaikais, lankydavo ir prižiūrėdavo juos atsakovo namuose, šiam išvykus į reisus, tačiau taip pat konstatuota, kad ji neįrodė, jog būdama darbinga nuo 2011-02-24 iki 2015-01-04 piniginėmis išmokomis būtų teikusi vaikams išlaikymą ( 4 t., 163-174 b.l.).

2016-10-20 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimas šioje byloje buvo dalinai pakeistas, reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo V. J. grąžintas teismui nagrinėti iš naujo. Šioje nutartyje teismas konstatavo, kad byloje yra duomenys, jog šalių dukra gyveno su ieškove išsinuomotame bute ir rūpindavosi vaikais, ieškovui išvykus iš namų. Grąžindamas bylą šioje dalyje nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas įpareigojo naujos sudėties teismą išsiaiškinti, ar ieškovė tinkamai įvykdė dukros išlaikymo prievolę laikotarpiu nuo 2013-12-01 iki 2014-11-19 už save ir už atsakovą, tokiu atveju įpareigodamas spręsti klausimą dėl kompensacijos ieškovei iš atsakovo už pusę dukrai teikto išlaikymo. Taip pat šis teismas įgalino iš naujo išspręsti byloje bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, atsižvelgiant į galutinį visų bylos reikalavimų išsprendimą.

Ši teismo priimtų nagrinėjamu klausimu sprendimų analizė rodo, kad prejudicinių faktų, ar atsakovas išlaikė savo dukrą laikotarpiu nuo 2013-12-01 iki 2014-11-19 ir ar ieškovė turi teisę prašyti už tai kompensacijos nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas nėra nustatęs. Šie klausimai buvo perduoti iš naujo spręsti pirmos instancijos teismui, kuris ir sprendžia juos, remdamasis byloje iki pat jos nagrinėjimo pabaigos surinktais įrodymais bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Dar nagrinėjant santuokos nutraukimo ir jos pasekmių išsprendimo bylą pirmosios instancijos teisme buvo pateikti šie nagrinėjamiems klausimams aktualūs rašytiniai įrodymai: V. J. gimimo liudijimas, iš kurio nustatyta, kad ji yra R. J. ir N. J. dukra, gimusi (duomenys neskelbtini) ( 1t., 8 b.l.). Iš M. J. gimimo liudijimo nustatyta, kad jis yra šalių sūnus, gimęs (duomenys neskelbtini) (1t., 9 b.l.). Iš 2013-11-12 pažymos apie N. J. valstybinį socialinį draudimą nustatyta, , kad nuo 2013-06-27 iki 2013-09-22 ji 39 dienas dirbo pagal verslo liudijimą (1t., 10-12, 40-44, 47-49 b.l.).Iš VĮ Registrų centras duomenų matyti, kad R. J. nuo 2007-04-02 yra įregistravęs individualią įmonę (1t., 35-37 b.l.). vienoje Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Judrėnų seniūnijos 2013-11-21 pažymoje nurodyta, kad N. J. yra darbšti, rūpestinga mama, padeda savo mamai ūkio darbuose, pastaruoju metu vasaromis su dukra Viktorija išvyksta į užsienį dirbti įvairių žemės ūkio darbų; pastaruoju metu negyvena kartu su vyru, bet abu rūpinasi vaikais (39 b.l.), o kitoje – kad paskutinius tris metus iki 2013-11-21 R. J. gyvena su savo vaikais, N. J. šiuo adresu pastebėta retkarčiais; nuo 2013-09-01 V. J. lanko mokyklą Klaipėdoje ir gyvena pas mamą nuomojamame bute Klaipėdoje (1t., 74 b.l.). Klaipėdos r. Judrėnų Stepono Dariaus pagrindinės mokyklos pažymoje nurodyta, kad M. J. 2013-11-21 buvo šios mokyklos mokinys (nuo 2004-09-01), o V. J. joje mokėsi iki 2011-09-11 (1 t.,76 b.l.). Klaipėdos r. Veiviržėnų Jurgio Šiaulio gimnazijos pažymoje nurodyta, kad 2012-2013 mokslo metais V. J. mokėsi šioje mokykloje, gyveno Judrėnų mstl., Mokyklos g. 6-3 (1t., 77 b.l.). Iš 2013 m. R. J. IĮ metinės pelno mokesčio deklaracijos matyti, kad įmonė tuos metus dirbo nuostolingai, veiklos rezultatas-740 Lt (1 t., 103-105 b.l.). Iš 2012 m. metinės pelno mokesčio deklaracijos nustatyta, , kad tais metais ši įmonė gavo 12 426 Lt pajamų (1 t., 106-108 b.l.), 2011 m. deklaracija rodo, kad tais metais pajamų gauta 22 490 Lt (1t., 109-111 b.l.).2010 m. deklaracijoje užfiksuotas 2539 lt pelnas, 2 232 Lt darbo apmokėjimo sąnaudų ( 1t., 112-114 b.l.). Iš 2014-03-04 byloje pateiktos Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados nustatyta, kad abu tėvai tinkamai vykdė savo pareigas vaikams ir rūpinosi jų interesų užtikrinimu, V. J. nuo 2013 m. birželio mėn. gyvena kartu su mama Klaipėdoje ir mokosi Vytauto Didžiojo gimnazijoje, papildomai lanko anglų kalbos pamokas, už kurias 250 Lt sumokėjo mama, kuri ir šiaip rūpinasi visais pagrindiniais dukters poreikiais. V. J. beveik kas savaitę grįžta pas tėtį ir brolį į Judrėnus, tėtis kaskart duoda jai 50-100 Lt, mergaitė jaučia abiejų tėvų palaikymą. M. J. gyvena su tėvu, kai jo nebūna jį prižiūri močiutė (mamos mama), pats dažnai bendrauja su mama, lankosi pas ją Klaipėdoje, ji duoda jam pinigų smulkioms išlaidoms, pagrindiniais sūnaus poreikiais rūpinasi tėvas. Nuo 2011 m. N. J. vaikų teigimu važinėja vasaromis dirbti į užsienį, dalį uždirbtų pinigų skyrė vaikų išlaidoms, parvežė rūbų, 2012 m. į užsienį važiavo kartu su Viktorija. Kaip R.judeikis būdavo išvykęs, N. J. rūpinosi vaikais, pirkdavo maistą. Kol abu vaikai gyveno su tėvu, jis daugiau ir skyrė jų išlaikymui, bet prisidėdavo ir motina (2 t., 2-3 b.l.). Iš Žemaitijos kolegijos profesinio bakalauro diplomo nustatyta, kad N. J. 2012-06-15 baigė buhalterinės apskaitos studijų programą, jai suteikta buhalterio profesinė kvalifikacija (2 t., 7 b.l.). Iš 2014-09-29 pažymos apie N. J. valstybinį socialinį draudimą nustatyta, kad 2011 m. ji turėjo 2913,09 Lt draudžiamųjų pajamų, 2012 m. -3199,10 Lt, 2013 m., dirbdama pagal verslo liudijimą tokių neturėjo, 2014 m., kai dirbo pagal verslo liudijimą bei nuo 2014-06-04 iki 2014-08-31 -UAB „Yazaki Wiring technologies Lietuva“ ir gavo 3639,17 lt draudžiamųjų pajamų (2t., 94-98 b.l.). Iš pažymos apie įmokas nustatyta, kad 2011-07-29-2011-07-30 N. J. dirbo UAB „Kinrožė“, gavo 120,75 Lt darbo užmokesčio (2 t., 175 b.l.).Iš Aurimo Mukausko sąskaitos išrašo 2013-01-01 – 2014-08-31 laikotarpiu nustatyta, kad jis yra pervedęs pinigų N. J. (2000 Lt, 900 Lt, 1200 Lt, 1870 Lt, 900 Lt, 400 lt įvardindamas skolos grąžinimu ir vėliau – 2000 Lt, 800 Lt, 300 Lt,; taip pat jis yra pervedęs po 100 Lt V. J. ir M. J. (2t., 131-157 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys atmestini.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, ir tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystyti sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys).

Jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas tik vieno iš tėvų, šio asmens interesai yra pažeisti, todėl jam pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdyto nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010). Pažymėtina, kad šiuose ginčuose dėl kompensacijos priteisimo už jau pilnamečiu tapusio vaiko išlaikymą iki pilnametystės teismas nebeturi nepilnamečių išlaikymo klausimams spręsti turėto aktyvumo, šalys pačios turi pagrįsti savo reikalavimus ir įrodyti juos leistinų ir pakankamų įrodymų visuma ( Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 178 straipsnis). Kompensaciją už praeityje vaikui teiktą išlaikymą prašoma priteisti už praėjusį laiką, todėl asmuo turi pateikti ne abstrakčius skaičiavimus, o dokumentus, kurie rodytų, jog išlaikymo išlaidos buvo patirtos, kokio jos buvo dydžio, periodiškumo ir kt. Taip pat pagal šiuos įrodymus teismas turi daryti išvadas, ar jos buvo būtinos ir ar pagrįsta įpareigoti kitą šalį atlyginti jų dalį.

Ieškiniu ieškovė prašė priteisti jai kompensaciją už jos vienos dukrai nuo 2013-12-01 iki 2014-11-19 teiktą išlaikymą, nes, nors sūnus tuo metu gyveno su atsakovu ir buvo jo išlaikomas, dukters išlaikymui reikėjo daugiau lėšų. Atsakovas šiam reikalavimui prieštaravo, nurodydamas, kad ieškovė neįrodė, jog viena išlaikė dukrą ir kad skyrė tam tokią sumą, kurią nurodo ieškinyje. Taip pat jis pateikė priešieškinį – priteisti jam iš ieškovės kompensaciją už sūnaus M išlaikymą laikotarpiu nuo 2011-02-24 iki 2014-11-20 bei dukters Viktorijos išlaikymą laikotarpiu nuo 2011-02-24 iki 2013-12-01, nurodydamas, kad tuo laikotarpiu jis vienas išlaikė abu vaikus, atsakovei prie to neprisidedant. Išanalizavęs visų byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad nei viena šalis neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo taip, kaip to reikalauja cituotoji teismų praktika.

Pirmiausia ieškovė prašė atsakovo reikalavimų atžvilgiu taikyti ieškinio senatį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.200 str. nuostatomis, reglamentuojančiomis išlaikymo įsiskolinimo priteisimą. Vadovaujantis teismų formuojama praktika konstatavus, kad tarp šalių šioje byloje sprendžiamas ne šeimos teisės (išlaikymo), o nesąžiningo prievolių vykdymo pasekmių taikymo ginčas, nėra pagrindo taikyti ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimui nustatytą ieškinio senatį, todėl šis ieškovės reikalavimas atmetamas ( CK 1.126 str.).

Byloje surinkta įrodymų visuma patvirtina, kad šalys santuokoje susilaukė dviejų vaikų – dukters Viktorijos, gim. (duomenys neskelbtini), kuri 2014-11-28 tapo pilnamete, ir sūnaus Manto, gim. (duomenys neskelbtini), kuris pilnamečiu tapo 2016-12-08. Taip pat nustatyta, kad nuo 2011-02-24 šalys kartu nebegyveno, iki 2013 m. birželio mėn. abu vaikai gyveno pas tėvą, nuo tada dukra pradėjo gyventi su mama. Byloje abi šalys yra pateikusios tik fragmentiškus rašytinius įrodymus apie išlaikymo vaikams teikimą nuo faktinio jų santuokos iširimo, kurie nesudaro pagrindo konstatuoti, jog vaikus išlaikė tik vienas atsakovas (kas aktualu priešieškinio atžvilgiu) ar kad ieškovė dukters išlaikymui skyrė iš esmės didesnę pinigų sumą nei atsakovas – sūnaus išlaikymui ir todėl turėtų teisę į šio skirtumo kompensavimą. Byloje nėra pateikta pinigų pervedimą vaikų išlaikymui nagrinėjimu laikotarpiu patvirtinančių įrodymų, o vėlesnio laikotarpio pervedimai reikšmės šio ginčo išsprendimui nebeturi. Ieškovas yra pateikęs pluoštelį kvitų iš maisto prekių, rūbų ir kanceliarinių prekių parduotuvių, tačiau tiek šių grupių pirkinių tikrai neužteko abiems vaikams per jo prašomą įvertinti laikotarpį, todėl tai nepaneigia, kad analogiškus daiktus vaikams pirko ir ieškovė, o ir įrodymų, patvirtinančių, kad šie daiktai buvo skirti būtent vaikams, nėra. Tuo tarpu iš žodinių abiejų šalių ir trečiojo asmens paaiškinimų, šalių pozicijos, išdėstytos ieškiniuose ir priešieškiniuose viso bylos nagrinėjimo metu neginčytinai nustatyta, jog ieškovė, net išėjusi gyventi atskirai, toliau rūpinosi vaikais, ateidavo pas juos, atsakovui dažnai išvažiuojant į komandiruotes, pirkdavo jiems maistą, reikalingus daiktus; tai patvirtina ir vaiko teisių apsaugos tarnybos, atlikusios tyrimą teismo pavedimu, išvada, ir Judrėnų seniūnijos pažymos. Atsakovas tvirtina, kad ieškovė neturėjo tam galimybių, nes nedirbo ir negavo pajamų, tačiau ir pats į bylą yra pateikęs tik labai nedideles pajamas patvirtinančius rašytinius įrodymus, ir procesiniuose dokumentuose ne kartą yra reikalavęs vertinti ieškovės turtinę padėtį kaip gerą ir priskirti kiekvienam iš jų išlaikyti po tą vaiką, kuris su juo gyvena; tai rodo, kad iki nagrinėjamo priešieškinio pateikimo atsakovas neginčijo ieškovės indėlio į vaikų išlaikymą. Pats faktas, kad ieškovas tik šiuo metu, apeliacinės instancijos teismui jam nepalankiai užbaigus santuokos nutraukimo ir turto padalijimo bylą ir grąžinus iš naujo nagrinėti tik išlaikymo pilnamete tapusiai dukteriai kompensavimo klausimą, pareiškė reikalavimą dėl vaikų išlaikymo tuo laikotarpiu, kai šalys kartu jau nebegyveno, bet byla dėl santuokos nutraukimo dar nebuvo iškelta, verčia teismą daryti išvadą, kad iš esmės atsakovas sutiko su tuo metu tarp jų nusistovėjusia vaikų išlaikymo tvarka ir nesijautė turįs reikalavimo teisę į ieškovę. Dėl visų šių priežasčių, nesant pakankamai objektyvių įrodymų, kad atsakovas iš esmės vienas teikė išlaikymą abiems savo vaikams aptariamu laikotarpiu, jo reikalavimas atmetamas kaip neįrodytas.

Panašūs argumentai lemia ir teismo sprendimą atmesti ieškinio reikalavimus. Juos reikšdama ieškovė buvo nuosekli – nuo pat ieškinio teismui pateikimo įrodinėjo, kad dukters, nuo 2013 m. birželio mėn. gyvenančios su ja, išlaikymui jai reikėjo daugiau pinigų nei atsakovui – su juo likusio sūnaus išlaikymui, tačiau leistinais objektyviais įrodymais liko šio skirtumo neįrodžiusi. Byloje iš ieškovės ir trečiojo asmens parodymų buvo nustatyta, kad V. J. apsigyveno su motina ir iš esmės buvo jos išlaikoma nuo 2013 m. birželio mėnesio, o ne kaip nurodo atsakovas – 2013 m. rudens, ir kad jos gyveno Klaipėdoje, nuomojamame bute; taip pat žinoma, kad V. J. nuo 2013-09-01 mokėsi Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijoje, o jos ir ieškovės tvirtinimu, nurodytu ir vaiko teisių apsaugos skyriui, ji mokėsi anglų kalbos ir papildomai, tačiau į bylą visiškai nėra pateikta jokių įrodymų, kiek buvo mokama už buto nuomą ir išlaikymą, su mokslu ir papildomu lavinimu susijusius poreikius, aprangą, medicinos ir higienos poreikius ar kt. Ieškovė neįrodinėjo, kad dukra būtų turėjusi sveikatos problemų ir su tuo susijusių papildomų išlaidų, o kalbant apie tuos anglų kalbos kursus, byloje surinktais duomenimis jie truko kelis mėnesius ir kainavo 250 Lt, kurių dalį pati V. J. teismo posėdyje nurodė sumokėjusi iš tėvo duotų pinigų. Visa tai įgalina teismą spręsti, kad ieškovė liko neįrodžiusi, kad jos išlaikytos dukters poreikiai objektyviai buvo didesni už Judrėnuose likusio ir ten mokyklą lankiusio sūnaus poreikius. Kita vertus, pati ieškovė pasirinko gyventi su dukra Klaipėdoje ir nuomotis ten butą, vietoj gyvenimo pigiau Judrėnuose, todėl atsakovas nėra vienareikšmiškai atsakingas už numanomai padidėjusias pragyvenimo dideliame mieste išlaidas. Dar svarbu pastebėti, kad šalių dukra parodė nuo 2013 m. vasaromis dirbusi ir pati finansavusi dalį savo išlaidų, labiausiai tikėtina – drabužių, apavo, pramogų ir pan. srityse, ji tėvui reikalavimo dėl kompensavimo už tai nereiškia, o ieškovė neturi ir pagrindo šioje dalyje tokio reikšti. Galiausiai svarbu pažymėti, kad byloje surinktų įrodymų visuma buvo nustatyta ir tai, kad V. J., gyvendama su mama, dažnai savaitgaliams grįždavo į namus Judrėnuose, kur galėjo gyventi, maitintis, ilsėtis, apsirūpinti maistu ir pan., o išvykdama gaudavo iš tėvo po 50-100 Lt. Ji taip pat patvirtino, kad pinigų pragyvenimui jai duodavo ir mama, ir tėvas. Tuo tarpu iš byloje šalių pateiktų įrodymų darytina išvada, kad prie sūnaus išlaikymo ieškovė prisidėdavo mažiau, jis pradėjo atvažiuoti į Klaipėdą vėliau, ji pinigų jam duodavo tik smulkioms išlaidoms ir pramogoms. Iš viso to daroma išvada, kad jeigu šalių dukteriai ir reikėjo kiek didesnio išlaikymo nei sūnui, ieškovė to skirtumo nėra tinkamai įrodžiusi ir pagrindusi, o atsakovas, kuris kiek didesnį šį poreikį pripažino savo procesiniuose dokumentuose, ir teikdavo jai papildomą paramą, todėl nėra nieko skolingas ieškovei.

Dėl atsakovo argumentų, kad ieškovė pati dukters neišlaikė, jai buto nenuomojo, rūbų nepirko ir t.t. pasakytina, kad byloje buvo nustatytas faktas, jog mergaitė nuo 2013m. birželio gyveno motinos parūpintame bute ir jos poreikiai buvo patenkinti, o pats atsakovas pripažino tam pinigų neskyręs, todėl nei turėtų ginčyti akivaizdų, kad ir dokumentais nepagrįstą, ieškovės indėlį į šių dukters poreikių tenkinimą, nei tai turi didesnės reikšmės, svarstant šalių pareikštus šioje byloje reikalavimus.

Kadangi ir ieškinio, ir priešieškinio reikalavimai atmetami, šalims šios bylos dalies nagrinėjimo procese jų turėtos bylinėjimosi išlaidos (advokato pagalbos išlaidos ir sumokėtas žyminis mokestis) Lietuvos Respublikos CPK 93 str. nustatyta tvarka nepriteisiamos, tačiau kadangi 2016-10-20 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo išvis panaikintas teismo sprendimas dėl visos bylos nagrinėjimo metu jų patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, būtina šį klausimą išspręsti iš naujo.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudarė: 144,81 Eur žyminis mokestis, 1 156,46 Eur už advokato teisines paslaugas, 144,81 Eur už nekilnojamojo turto vertės nustatymą; iš viso iki sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo – 1 446,08 Eur, o taip pat – 50 Eur žyminio mokesčio, paduodant apeliacinį skundą. 476,42 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas jai buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo, nuo 146 Eur žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą ji atleista.

Atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudarė 139,30 Eur žyminio mokesčio, 2000 Eur už turto vertinimo ekspertizę, 1158,40 Eur už advokato teisinę pagalbą iki pirmojo sprendimo priėmimo ir 300 Eur – apeliaciniame procese. Iki sprendimo byloje priėmimo jis buvo atleistas nuo 627,89 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo.

Įvertinant tai, kad pirmuoju sprendimu buvo patenkinta didesnė dalis atsakovo reikalavimų ir teismas rėmėsi atsakovo pateikta turto vertinimo ekspertize, todėl priteisė atsakovui iš ieškovės jos apmokėjimo išlaidas, o apeliacinės instancijos teismas šia ekspertize nesirėmė ir 3 765 eurais padidino jai priteistiną kompensaciją, tokiu būdu patenkindamas 76 procentus ieškovės turtinių reikalavimų, atitinkamai turi būti perskirstytos ir šalių bylinėjimosi išlaidos. Ekspertizės apmokėjimo išlaidos lieka atsakovui, kadangi jis jos prašė, ją apmokėjo ir jos išvadomis nebuvo remtasi galutiniame sprendime. Iš atsakovo ieškovei priteisiama 144,81 Eur turto vertės nustatymo, kuriuo buvo remiamasi, išlaidų, 110,00 Eur jos sumokėto žyminio mokesčio pirmojoje instancijoje ir 50 Eur – antrą kartą nagrinėjant bylos dalį ir 800,00 Eur advokato pagalbos išlaidų, iš viso – 1104,81 bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovės atsakovui priteistina 25 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 250 Eur advokato pagalbos išlaidų, iš viso – 275 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vadovaujantis protingumo ir proceso koncentruotumo principu sudengus šias sumas, iš atsakovo ieškovei priteisiama 830 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ankstesnis teismo sprendimas dėl šalių atleidimo nuo nesumokėto žyminio mokesčio paliekamas galioti, įpareigojant atsakovą sumokėti 100 Eur dydžio dalį žyminio mokesčio, nuo kurio ieškovė buvo atleista, paduodama apeliacinį skundą ( CPK 96 str. 3d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei N. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 830 Eur ( aštuonis šimtus trisdešimt Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo R. J. 100,00 Eur žyminio mokesčio ir 28 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Šios išlaidos turi būti sumokamos į Valstybės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Priteisti iš N. J. 15 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Šios išlaidos turi būti sumokamos į Valstybės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Jurgita Grigonienė