Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prašymą dėl arešto bausmės pakeitimo švelnesne basume,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. Š. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, 259 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį paskiriant galutinę subendrintą 44 (keturiasdešimt keturių) parų arešto bausmę. Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi R. Š. paskirtą 44 parų arešto bausmę nustatyta atlikti poilsio dienomis.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo R. Š. prašymas dėl jam paskirtos arešto bausmės pakeitimo kita, su laisvės atėmimu nesusijusia bausme, dėl šeimyninių priežasčių bei sveikatos būklės.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263, įsigaliojusiu 2019 m. liepos 6 d. (TAR 2019, Nr. 2019-11177), buvo pakeista Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsnio redakcija, panaikinant galimybę arešto bausmę atlikti poilsio dienomis. Šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog, jeigu po šio įstatymo 6 straipsnio (šiuo straipsniu buvo panaikinta arešto atlikimo galimybė poilsio dienomis) įsigaliojimo asmuo pažeidžia arešto bausmės, kurią atlikti teismas nustatė poilsio dienomis, atlikimo tvarką, ją teismas savo sprendimu gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka. Taigi, iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, jog įstatymų leidėjas, nors ir panaikino galimybę atlikti arešto bausmę poilsio dienomis, tačiau ši nuostata iš esmės galioja tik po įstatymo įsigaliojimo skiriamos arešto bausmės atlikimo tvarkai, o iki tol paskirta arešto bausmė iki jos įvykdymo pabaigos ir toliau gali būti atliekama poilsio dienomis.

Minėto įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog iki šio įstatymo 3, 4, 5, 6 straipsnių įsigaliojimo paskirta arešto bausmė, taip pat arešto bausmė, kurią atlikti teismas nustatė poilsio dienomis, vykdoma, kol bus įvykdyta, jeigu nuteistasis šia bausme ar jo gynėjas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka nepateikia prašymo dėl bausmės sušvelninimo.

Nuteistasis R. Š. pateikė prašymą teismui paskirtą bausmę pakeisti kita bausme, kuri nebūtų susijusi su laisvės atėmimu, dėl jo sveikatos būklės ir šeiminių aplinkybių. Toks nuteistojo prašymas laikytinas prašymu dėl bausmės sušvelninimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Pagal šią tvarką įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Taigi, nuteistasis laikydamasis nustatytos tvarkos pateikė prašymą jo atžvilgiu nuosprendį priėmusiam teismui, kuriuo prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, tačiau prašyme nenurodė, kokiu įstatymu, kuris bet kokiu būdu švelnintų jo teisinę padėtį, remiantis toks prašymas pateiktas ir gali būti sprendžiamas iš esmės.

Pagal aukščiau nurodytą tvarką, vien tik nuteistojo prašymo nepakanka bausmei sušvelninti, tačiau reikalingas ir teisinis pagrindas tokiam sprendimui. Teismas tik tokiu atveju nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, gali priimti nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo. Jeigu tokiu atveju skiriant bausmę baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo vadovautasi Baudžiamojo kodekso 63 ar 64 straipsniais, teismas galėtų nustatyti naują subendrintą bausmę.

Tačiau nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad po to, kai R. Š. atžvilgiu buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendis, būtų įsigaliojęs įstatymas, panaikinantis veikos, už kurią jis yra nuteistas, nusikalstamumas, švelninantis bausmę arba kitokiu būdu lengvinantis jo teisinę padėtį. Tokių duomenų nepateikė savo prašyme ir pats nuteistasis. Baudžiamojo įstatymo pakeitimas, panaikinantis galimybę atlikti arešto bausmę poilsio dienomis, nėra laikytinas švelninančiu bausmę arba kitokiu būdu lengvinančiu veiką padariusio asmens teisinę padėtį, todėl toks įstatymas negalioja atgal ir juo labiau nesudaro teisinio pagrindo švelninti nuteistajam paskirtąją bausmę.

Teismas pažymi, jog įstatymų leidėjas nenumato galimybės arešto bausmę pakeisti kita bausme, o nuteistojo prašyme išdėstytos aplinkybės, jog jis arešto bausmę prašo keisti švelnesne dėl jo sveikatos būklės ir šeiminių aplinkybių yra nieko nepagrįstos ir laikytinos deklaratyviomis. Kartu atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog pagal BPK 359 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 76 straipsnyje numatytais atvejais nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl ligos atleidžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu, remdamasis gydytojų komisijos išvada. Taigi, jei asmuo dėl ligos, atsiradusios po nuosprendžio priėmimo, nebegali atlikti jam skirtos bausmės, teismas gali jį atleisti nuo bausmės, tačiau toks klausimas sprendžiamas tik gavus įstatymu nustatyta tvarka bausmę vykdančios institucijos teikimą, o ne nuteistojo prašymą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nuteistojo R. Š. prašymas dėl bausmės sušvelninimo yra nepagrįstas, todėl tenkinti jo nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 359, 362, 362¹, 364 straipsniais,

nutaria:

R. Š. prašymo dėl bausmės sušvelninimo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.