- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-05-13
- Bylos Nr.
- A7.-1852-1035/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01296-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Pažeidėjas
- S. D., I. P.
- Advokatai
- Giedrė Gudžiūnaitė
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamiems asmenims S. D. ir I. P., jų atstovei advokato padėjėjai Giedrei Gudžiūnaitei,
Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Institucija) atstovui A. D.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje:
S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 134 straipsnio 3 dalį;
I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ANK 134 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. P., eidama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) lažybų tarpininkės-kasininkės-lošimų automatų salono administratorės pareigas (2016 m. spalio 17 d. darbo sutartis Nr. 1593), veikdama pagal 2017 m. gruodžio 27 d. Bendrovės direktoriaus D. G. patvirtintus Bendrovės lažybų tarpininko-kasininko-lošimo automatų salono administratoriaus pareiginius nuostatus (toliau – ir Pareiginiai nuostatai), turėdama pareigą žinoti ir tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo, kitų norminių teisės aktų, reglamentuojančių azartinių lošimų organizavimą bei viešosios tvarkos užtikrinimą, reikalavimus (Pareiginių nuostatų 5.2 punktas), būdama asmeniškai atsakinga už azartinių lošimų organizavimą lažybų punkte pagal azartinius lošimus reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimus (Pareiginių nuostatų 7.2.1 punktas), taip pat vadovaudamasi Lošėjų, ketinančių patekti į lažybų punktą ir/ar dalyvauti lošime ir pateikusių asmens tapatybę įrodantį dokumentą, patikros Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre bei Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre organizavimo tvarkos aprašo (patvirtinto Bendrovės direktoriaus 2017 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 17/05/02) 4 punktu, kuriame nurodoma, kad darbuotojas privalo patikrinti lošėjų, ketinančių patekti į lažybų punktą ir/ar dalyvauti lošime, pateikusių asmens dokumentą, duomenis Registruose (Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre bei Neveiksnių ir ribotai veiksnių registre), 2018 m. spalio 14 d., apie 22.00 val., įleido A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) į Bendrovės lažybų punktą (duomenys neskelbtini), nors A. A. yra pateikęs prašymą neleisti lošti ir 2018 m. sausio 25 d. buvo įtrauktas į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą. Tokiais veiksmais I. P. pažeidė Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 21 dalį ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 134 straipsnio 3 dalyje.
Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vyriausioji specialistė B. K. 2019 m. kovo 1 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą S. D., kuriame nurodyta, kad ji, eidama UAB „(duomenys neskelbtini)“ lažybų tarpininkės-kasininkės-lošimų automatų salono administratorės pareigas (2013 m. gruodžio 13 d. darbo sutartis Nr. 269), veikdama pagal 2017 m. gruodžio 27 d. Bendrovės direktoriaus D. G. patvirtintus Bendrovės lažybų tarpininko-kasininko-lošimo automatų salono administratoriaus pareiginius nuostatus, turėdama pareigą žinoti ir tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo, kitų norminių teisės aktų, reglamentuojančių azartinių lošimų organizavimą bei viešosios tvarkos užtikrinimą, reikalavimus (Pareiginių nuostatų 5.2 punktas), būdama asmeniškai atsakinga už azartinių lošimų organizavimą lažybų punkte pagal azartinius lošimus reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimus (Pareiginių nuostatų 7.2.1 punktas), taip pat vadovaudamasi Lošėjų, ketinančių patekti į lažybų punktą ir/ar dalyvauti lošime ir pateikusių asmens tapatybę įrodantį dokumentą, patikros Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre bei Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre organizavimo tvarkos aprašo (patvirtinto Bendrovės direktoriaus 2017 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 17/05/02) 4 punktu, kuriame nurodoma, kad darbuotojas privalo patikrinti lošėjų, ketinančių patekti į lažybų punktą ir/ar dalyvauti lošime, pateikusių asmens dokumentą, duomenis Registruose (Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre bei Neveiksnių ir ribotai veiksnių registre), 2018 m. spalio 14 d. 22.00 val. įleido A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) į Bendrovės lažybų punktą (duomenys neskelbtini), nors A. A. yra pateikęs prašymą neleisti lošti ir 2018 m. sausio 25 d. buvo įtrauktas į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą. Tokiais veiksmais S. D. kaltinama pažeidusi Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 21 dalį ir padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 134 straipsnio 3 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje I. P. kaltę dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo pripažino iš dalies. Paaiškino, kad viską padarė kaip reikia, klientas pateikė dokumentą, jį patikrino. Sistema parodė, kad leidžiama lošti, nes užsidegė žalia šviesa. A. A. buvo pateikęs savo dokumentą, tikrino registre, ar jam leidžiama lošti – buvo leidžiama. Ji dirba lažybų punkte (duomenys neskelbtini). Buvo savo darbo vietoje, prie kompiuterio. A. A. atėjo apie 22.00 val. Darbo pamainą pradėjo nuo 12.00 val. Turėjo dirbti iki 02.00 val. nakties. Įvykis galėjo būti 2018 m. spalio 14 d. Jos darbo vieta nuo punkto nutolusi maždaug 6–7 m, žmonės prieina ir pateikia asmens dokumentus. Galimybės įeiti į punktą, nepraėjus pro ją, nėra. Darbo vietoje yra kompiuteris ir iš kazino pusės, ir prie punkto pusės. Jos visąlaik patikrina dokumentus, nebūna tokių klientų, kurie bandytų praeiti nepateikę dokumento – visi pateikia. Stiklo, skiriančio klientą nuo jų, nėra. Darbo vietoje daug šviesos, didelės patalpos. Praėjo pusė metų, daug žmonių praeina, neprisimena, kokį A. A. padavė dokumentą. Yra buvę, kai asmenys padavė ne savo dokumentą. Jų buvo prašoma išeiti. S. D. tuo metu buvo šalia, buvo priėję klientų, šnekėjo su kitu klientu. Patikrinti asmens dokumentą klientai prieina tai prie jos, tai prie kolegės. Lažybų punkte yra dvi administratorės. Su S. D. abi dirbo nuo 12.00 val. iki 02.00 val. Jeigu klientas išeina ir grįžta, jos tikrina. Jeigu išeina į kiemą ir grįžta, ji nepastebi, nes didelis srautas žmonių. Spalio 14 d. buvo daug klientų, tuo metu buvo apie 10 žmonių. A. A. tuo metu buvo išgėręs, jautė pagal kvapą, bet buvo adekvatus. Užsisakė išgerti, gal po 20 minučių užmigo ant laiptų. Gal porą kartų ir pastatė lažybų punkte. Statymuose joms reikia dalyvauti. Ji priėmė statymus. Užmigus A. A., sakė: „Ponas, keltikės, nemiegokit“. Vis tiek toliau miegojo, buvo iškviesta apsauga. Atsikėlė nepatenkintas. S. D. irgi sakė jam keltis. Yra pastoviai budinti apsauga, jei su klientu yra konfliktas, jos spaudžia mygtuką ir atvažiuoja. A. A. pažadino apsauga, buvo labai nepatenkintas, pradėjo pyktis su apsauga. Apsauga A. A. išvedė. Jai reikėjo važiuoti į Lošimų priežiūros tarnybą, ten parodė A. A. dokumento kopiją, iš veido atpažino, kad šitas žmogus. Neprisimena, ar būtent tą dokumentą A. A. rodė. Jos turi programą, kur suveda asmens kodą, jei leidžiama lošti – užsidega žalia spalva, jei neleidžiama – raudona. Jas apmokė, kaip dirbti su ta programa. Po spalio 14 d. A. A. atėjo paklausti, ar nieko nepaliko. Jos pasakė, kad nieko, A. A. atsiprašė ir išėjo. Spalio 15 d., kai A. A. sugrįžo, jos neprašė dokumento. Apsauga atėjo tą patį vakarą, pasakė, kad išvežė policija, nes A. A. pradėjo konfliktuoti su UAB „G4S Lietuva“ apsaugos darbuotojais. A. A. konfliktavo ir su pareigūnais, taip pasakė apsaugos darbuotojai. Policijos pareigūnai pas jas nebuvo. Patalpos yra filmuojamos, ta vieta irgi filmuojama. Nežino, kiek laiko saugomi įrašai. Neteko peržiūrėti vaizdo įrašų. Nekalbėjo apie tai su savo vadovybe. Į apklausą pakvietė Lošimų priežiūros tarnyba Vilniuje, Ukmergės g. 222. Priežasties, kodėl pakvietė, neprisimena, bet turbūt parodė asmens dokumento kopiją. Ji atsiminė tą įvykį. Pasakė, kad čia A. A., kad buvo incidentas. Klausinėjo, ji atsakinėjo. Nepasakė, kad ji yra įtariama ir padarė pažeidimą. Nesakė, kad gali neatsakinėti į klausimus. Fiksavo kompiuteryje, nežino, ar garso įrašas buvo. Surašė kompiuteriu, jai atrodo, atspausdino ir davė pasirašyti. Ji pasirašė. Bendrai perskaitė, kas parašyta, permetė akimis.
Teismo posėdyje S. D. kaltės dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo nepripažino. Paaiškino, kad realiai ji dirba daugiau kazino. Tą dieną buvo daug žmonių. Pas juos yra darbo vieta – stačiakampis, aplink iš visų pusių gali sėdėti klientai, reikia stebėti iš kur ateina klientai. Iš kazino pusės – daugiau tvora, iš punkto – daugiau atvira. Įėjus – tiesiai punktas, o kur grotos yra kazino. Kazino kitų administratorių nėra. Viena darbuotoja prižiūri labiau punktą, kita – kazino. Pas juos nėra pasiskirstymo. Jei mato, kad prie Ilonos yra žmonių ir tuo momentu yra klientas, ji nueina prie jo ir prašo dokumento. Sugeba sužiūrėti klientus, ar niekas neina. Durys atsidaro ir matai, kad ateina. Ji nelabai atsimena tą asmenį, nes jo dokumento netikrino. Pasiteiravo I., ar buvo patikrintas. I. atsakė, kad buvo patikrintas. Jos netikrina po du kartus, nes būna visokių klientų. Ne visi sutinka duoti dokumentą po du, tris kartus. Su klientu nelabai bendravo, matė, kad jis gėrė, o vėliau užmigo. Pamena, kad bandė jį žadinti. Jos tiesiog sakė nemiegoti ir t. t., joms net klientai pradėjo sakyti, kad jis miega. Tos aplinkybės, kurias pasakojo I., buvo. Kitą dieną darbą pradėjo nuo 12.00 val. Nelabai pamena, ar kitą dieną jis buvo atėjęs. Teisingai buvo nurodyta, kad žmogų turi patikrinti registre. Nematė, kad A. A. būtų lošęs. Nepamena, po kiek laiko jas apklausė. Atėjo iš Lošimų priežiūros tarnybos, pateikė dokumentus. Jie klausė, kaip tikrina klientus, kai būna virš 1000 laimėjimų. Buvo paklausta, ar buvo kažkoks įvykis nutikęs. Pas juos dažnai būna įvykių. Ji pasakė, kad klientą išvežė, paklausė, ar pažįsta A. A., sakė, kad nepažįsta, nes pagal vardą, pavardę neįmanoma atsiminti. Paklausė, ar dirbo tą dieną, atsidarė grafiką, nes tikrai nepamena, pasakė, kad ji dirbo ir pradėjo klausinėti. Kitos kolegės nieko neklausė, jie iškart pradėjo jos klausinėti, kaip tikrina dokumentus, kaip registruoja visus žurnalus, kaip daromos ataskaitos. Jie paklausė, kas būtent tą dieną dirbo. Jie nepasakė, kokiu tikslu atvažiavo, nepaaiškino kuo yra įtariama. Buvo bendri klausimai, susiję su darbu. Ji nebuvo tikra, kad kalba apie tą situaciją, pasakojo apie įdomų įvykį. Buvo daug žmonių, buvo toks momentas, kad pašneka, pastato kelis statymus, jie laukia, vėl kelis klausimus užduoda. Jai atrodo, kad jie rodė paso kopiją, bet nelabai pamena. Nepasakė, kad gali neatsakinėti į klausimus. Jos klausimus užsirašinėjo. Perskaityti davė, bet toks ir skaitymas, kai reikia dirbti. Ranka rašė. Šalia stovėjo, kai užsidegė žalia šviesa. Matė, kad ekrane buvo leidžiama. Ekrane ryškiai matosi. Ji tiesiog matė, kad kaba lentelė, neturi omeny, kad būtent A. A., matė programą, kad leidžia klientui žaisti. Ji nepamena, kaip A. A. įėjo į saloną. Matė, kad A. A. stovėjo prie darbo kompiuterio. Ji nežino, ar buvo tiksliai tas klientas. Nematė, ar buvo tas klientas tikrintas, tiesiog matė programoje, kad buvo leidžiama.
Teismo posėdyje liudytojas A. A. parodė, kad darbuotojoms pretenzijų asmeniškai neturi. Jis pastoviai užeidavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“, net parašęs prašymą. Merginas pažįsta, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, dirbančias punkte (duomenys neskelbtini). Žino, kad yra toks punktas ir jos ten dirba. Spalio 14 d. atėjo palošti, apsipyko su žmona. Kaip liurbis išėjo į garažą, ten turėjo „Jack Daniels“, išgėrė pusę butelio ir išėjo lošti. Išaiškėjo jo liguista problema. Turi priklausomybę lošimams, supranta, kad turi problemą, nors nori neigti. Teko pavaikščioti ir pas psichologus. Mano, kad turi priklausomybę. Dar ankščiau yra rašęs prašymą, popierinį variantą, neleisti lošti. Į kazino griežtai neįleisdavo. Kazino jo prašymas „veikė“. Kai parašė prašymą, buvo psichologiškai nusiteikęs, kad jo į kazino neįleis ir jis neis. Po prašymo į kazino nėjo. Spalio 14 d. buvo gal 15 bandymas įeiti į lažybų punktą. Kažkokia būsena būdavo, kad be proto norisi lošti. Žiūri, kad įleido vieną kartą ir eini dar kartą. Buvo įleistas spalio 14 d. Nuo 2017 m. gegužės 1 d. pasitvirtino elektronine tvarka. Pateko labai paprastai, iš garažo pasiėmė, jam atrodo, 800 Eur. Paprastai užėjo, paklausė, ar dirba. Paeina tiesiai, truputį dešiniau, kur yra baras, kur dirba darbuotojos. Šios darbuotojos dirbo tą dieną, kai atėjo, nėra tikras, ar abi buvo. Jis buvo, jam atrodo, vienas prie baro. Jis tiksliai nepamena, buvo viena ar dvi. Kreipėsi į I. P. (parodo ranka), jam atrodo. Iš karto paprašė „Jack Daniels“ ir „Coca Cola“. Ir iškart atlikinėjo statymus. Neminėjo darbuotojoms, kad buvo pateikęs prašymą nelošti. Jo ir neklausė, kai ateini palošti, nori palošti ir žinai, kad iš čia tavęs neišvarys. Dokumento nereikėjo pateikti, neprašė pateikti asmens dokumento. Padarė kelis statymus, gal 5. Gal už pokerį keli statymai buvo. Tie 800 Eur dingo, ėjo dar pasiimti pinigų, pasiėmė dar 2 000 Eur, vėl grįžo. Juos pralošė, grįžo dar į garažą, dar 2 000 Eur paėmė. Tiesiog nuėjo iki namų du kartus, pasiėmė pinigų. Gal nuo 07.30 val. ryto iki 23.00 val. galėjo užtrukti. Tiksliai neprisimena. Su visais tais pasivaikščiojimas iki namų, kokie 300–400 metrai, nežino, kada jį išvežė. Tikrai nereikėjo kiekvieną kartą pateikti asmens dokumentų. Darbuotojas pažinojo tik iš matymo. Matyt, jį iš matymo taip pat pažinojo, todėl įleisdavo. Gerai padaugino, užmigo tenai. Kilo konfliktinė situacija, ar jis kažko reikalauti pradėjo, priepuolis, gal dėl emocijų, gal dėl praloštų pinigų, gal pasipiktinimas. Jis visada jautė pasipiktinimą. Po to įvykio neteko lankytis lažybų punkte. Po to įvykio, spalio 16 d., teko lankytis. Tik užeiti pasiklausti, pasitikslinti ir atsiprašyti už savo elgesį. Paskui išėjo, kreipėsi į policiją, į Lošimų priežiūros tarnybą. Pirminė mintis buvo, kad tai nemaža pinigų suma, dėl kurios jo šeima nukentėjo, vos neišsiskyrė. Jei būtų pagal įstatymą viskas vykę, kad būtų paprašę dokumento, būtų paprašę eiti namo. Jis patyrė didelį nuostolį, problemos šeimoje, sklypą turėjo pirkti, taip ir nenusipirko. Turi kažkas sutvarkyti, jeigu yra įstatymas. Tai pirmas kreipimasis. Atsiprašo, jis yra dar kreipęsis vieną kartą, tai buvo 2017 m., iki kol buvo priimta elektroninė sistema. Buvo įrašytas į sąrašą, bet toliau nieks nebesivystė, nes automatiškai buvo išbrauktas iš sistemos, kai įregistravo į internetinę sistemą. Spalio 14 d. tikrai turėjo su savimi visą piniginę, visus asmens dokumentus. Jam yra keista, kodėl ne darbdavys yra traukiamas atsakomybėn, o darbuotojos. Tuomet visas darbuotojas reiktų suimti ir jas bausti. Nebuvo absoliučiai nieko susiję su tapatybės tikrinimu. Atėjo, užsisakė „Jack Daniels“, visi šypsosi ir lošia. Buvo atėjęs tris kartus, du kartus buvo išėjęs iki namų. Garažas po namu. Kai apsipyko su žmona, pasiėmė vokelį, ten buvo 5 800 Eur, 4 800 Eur suspėjo suvaikščioti į namus, 1 000 Eur liko. Jam patvirtino spalio 16 d., kad jo statymai buvo neadekvatūs. Yra tikras, kad buvo tris kartus. Jis matė, kad kameros užfiksavo jį vieną kartą, kad galimai jis ten buvo. Turbūt su kapišonu buvo, žiemine striuke. Lošimų priežiūros tarnyba daugiau galėtų papasakoti apie tą sistemą, kaip ten keitėsi. Tiesiog reikėjo internetu užpildyti, prisijungti ir prisiregistruoti, kad nebenori lošti. Turėjo būti raštu ir papildomai.
Iš A. A. 2018 m. spalio 17 d. pranešimo matyti, kad 2018 m. spalio 14 d., nuo 19.30 val. iki 23.00 val., buvo įleistas į lažybų bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), ir jam buvo leista lošti. Pralošė 4 800 Eur statydamas statymus už šunų lenktynes ir pokerį. Buvo neblaivus. Kitą dieną, t. y. spalio 16 d., darbuotojos lažybų punkte jam smulkiai papasakojo sekmadienio įvykius, pasitikrino „balanso sąsiuvinyje“ ir nurodė, kad pralošė 4 800 Eur, papasakojo kur buvo užmigęs ir kad jį išvedė apsauga. Būdamas lauke pats iškvietė policiją, o policijos buvo išvežtas į blaivyklą „Sala“ Vilniuje, T. Kosčiuškos g. 8, ir iš ten nedelsiant paleistas. Asmens dokumento lošimų bendrovėje jo pateikti neprašė jo apsilankymo metu, t. y. spalio 14 d. Yra Lošimų priežiūros tarnyboje pasirašęs prašymą, kad nebenori lošti nuo šių metų pradžios. Prašo ištirti, ar nebuvo pažeisti įstatymai ir jo teisės (b. l. 14).
Iš Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. sausio 25 d. yra įtrauktas į Registrą. Draudimas lošti galioja iki 2019 m. liepos 25 d. (b. l. 17).
Iš fizinio asmens tikrinimo atskaitos matyti, kad pareiškėjo asmens kodas nuo 2018 m. spalio 13 d. iki 2018 m. spalio 17 d. Registre tikrintas vieną kartą 2018 m. spalio 16 d. 16.39 val. Tikrintojas D. L. tikrino, ar pareiškėjui leidžiama lošti, tikrinimo rezultatas – draudžiama (b. l. 20).
Žemesnės instancijos teismas
Iš S. D. 2018 m. spalio 19 d. paaiškinimo matyti, kad 2018 m. spalio 14 d. dirbo su kolege. Buvo klientas, kuris gėrė, prisigėręs užmigo ant laiptų. Mėgino pažadinti, bet teko kvieti apsaugą. Atvažiavus apsaugai klientas buvo išvestas į lauką. Lauke klientas vartojo necenzūrinius žodžius, buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie klientą išsivežė. Klientas buvo pateikę dokumentą. Programa rašė, kad klientui galima lošti. Klientas kelis kartus palošė (b. l. 23).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpininkų-kasininkų-lošimo automatų salono administratorių darbo grafiko ir 2018 m. spalio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad 2018 m. spalio 14 d. dirbo I. P. ir S. D. (b. l. 39, 40).
Iš 2016 m. spalio 17 d. darbo sutarties Nr. 1593 ir jos pakeitimo matyti, kad I. P. priimta dirbti į lažybų tarpininkės-kasininkės-lošimų automatų salono administratorės pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 41–44).
Iš 2013 m. gruodžio 13 d. darbo sutarties Nr. 1269 ir jos pakeitimo matyti, kad S. D. priimta dirbti į lažybų tarpininkės-kasininkės-lošimų automatų salono administratorės pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 45–48).
Iš Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. sausio 3 d. patikrinimo akto Nr. PT1-1 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ lažybų tarpininkės-kasininkės-lošimų automatų salono administratorės I. P. ir S. D. neužtikrino, kad A. A., pateikęs prašymą neleisti lošti ir 2018 m. spalio 25 d. 07.58 val. įtrauktas į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą, 2018 m. spalio 14 d. nebūtų įleistas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ lažybų punktą (duomenys neskelbtini), ir jam nebūtų leidžiama lošti, tokiu būdu pažeidė ALĮ 10 straipsnio 21 dalį (b. l. 63–69).
Iš I. P. 2018 m. lapkričio 27 d. paaiškinimo matyti, kad atsakydama į Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės B. K. klausimus nurodė, kad 2018 m. spalio 14 d. nuo 12 val. iki 2 val. (nakties) dirbo su kolege UAB „(duomenys neskelbtini)“ lažybų punkte (duomenys neskelbtini). Jos abi su kolege buvo atsakingos užtikrinti, kad nebūtų leidžiama būti ir/ar lošti asmenims, parašiusiems prašymus neleisti lošti. Jos abi su kolege tikrina, ar klientui nedraudžiama būti/lošti lažybų punkte, kartais ji, kartais kolegė, priklausomai nuo situacijos, dažniausiai tikrina ta, kuriai pateikia dokumentą, kuri stovi prie kasos. Jei tikrina kolegė, ji antrą kartą netikrina, bet pažiūri ką rodo sistema, leidžiama ar draudžiama. Atėjus klientui prašo pateikti dokumentą ir patikrina registre, ar asmeniui leidžiama/draudžiama būti lažybų punkte, jei rodo, kad draudžiama, paprašo išeiti, tikrina visus klientus. Kartais ateina klientai ir iškart žino, kad jiems draudžiama būti lažybų punkte, tokius asmenis iškart išprašo. Jai vadybininkė paaiškino, kaip užtikrinti, kad būtų laikomasi ALĮ 10 straipsnio 21 dalies nuostatos, kuri numato, jog „Asmenis, pateikusius prašymus neleisti lošti, draudžiama įleisti į lošimų organizavimo vietas“. Atlikdama savo pareigas vadovaujasi pareiginėmis nuostatomis, tvarka dėl asmenų neįleidimo. Jeigu asmuo atsisako pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą patikrinimui, prašo, kad išeitų. Neteikia informacijos tiesioginiam vadovui arba kitiems atsakingiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams dėl asmenų, pateikusių prašymus neleisti lošti neįleidimo. Iš pateiktos nuotraukos asmens tapatybės kortelės kopijos atpažįsta A. A.. 2018 m. spalio 14 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ lažybų punktą (duomenys neskelbtini), apie 22.00 val. (jau tikrai buvo tamsu) atėjo A. A., kuris jau buvo išgėręs, paprašė dokumento, davė pasą, jos jį patikrino registre. Jei gerai atsimena tikrino ji, o kolegė stovėjo šalia, registras degė žaliai, rodė leidžiama. Paprašė įpilti išgerti „Jack Daniels“ su kola, tada pastatė porą kartų ant „šunų“, nelaimėjo, atsisėdo su telefonu ant laiptų ir užmigo. Negalėjo pažadinti kokį pusvalandį, jo apsilankymas lažybų punkte (įskaitant miegojimą) truko apie valandą. Patikrino, ar A. A. leidžiama būti/lošti automatų salone, rodė, kad leidžiama. A. A. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ lažybų punkte (duomenys neskelbtini), lošė. 2018 m. spalio 14 d. kvietė apsaugą, nes negalėjo pažadinti užmigusio kliento. Tik atvykus apsaugai jis pats atsikėlė, su apsauga bendravo agresyviai, galiausiai apsaugai liepus jis išėjo pats ir lauke dar maždaug 20 minučių „kariavo“. 2018 m. spalio 14 d. jos darbo metu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ lažybų punktą (duomenys neskelbtini), buvo atvykusi policija. Jai atrodo, kad apsauga iškvietė policiją, bet į vidų nebuvo užėjusi. Vėliau atėjusi apsauga informavo, kad policija klientą išvežė, kad klientas su policija elgėsi agresyviai (b. l. 60–61).
Iš Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Kontrolės skyriaus 2018 m. gruodžio 18 d. tarnybinio pranešimo dėl vaizdo įrašų peržiūros matyti, kad Lošimų priežiūros tarnyboje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos gautas 2018 m. lapkričio 5 d. UAB „Jeruzalės SPV“ raštas, kuriuo Priežiūros tarnybai pateikti 2018 m. spalio 14 d. vaizdo įrašai iš kamerų, esančių šalia įėjimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ lažybų punktą (duomenys neskelbtini) (nuo 19.00 val. iki 20.00 val. ir nuo 22.00 val. iki 23.00 val.). Peržiūrėjus prekybos centro, kuriame yra bendrovės lažybų punktas, lauko kamerų vaizdo įrašus, matyti, kad viena vaizdo kamera filmuoja stovėjimo aikštelę prie įėjimo į bendrovės lažybų punktą ir automatų saloną (toliau – kamera Nr. 1), o kita kamera filmuoja šalia esančią gatvę (toliau – kamera Nr. 2). Kamera Nr. 1 yra ant pastato kampo, o atstumas nuo kameros iki bendrovės lažybų punkto gana didelis, todėl atsižvelgiant į įrašo kokybę bei matomų subjektų ir objektų dydį bei vaizdo kokybę negalima identifikuoti asmenų, įeinančių ir išeinančių į bendrovės lažybų punktą ir/ar automatų saloną, tapatybės, taip pat tiesiogiai nesimato įėjimo į bendrovės lažybų punktą. Tačiau iš peržiūrėto vaizdo įrašo matyti, kad į bendrovės lažybų punktą ir/ar automatų saloną atvyko apsaugos ekipažas, neilgai trukus atvyko antras apsaugos ekipažas, matyti kaip apsaugos darbuotojai užeina į bendrovės lažybų punktą ir/ar automatų saloną ir išeina iš jo su kitais asmenimis, šie asmenys ir apsaugos darbuotojai stovi lauke, kol atvyksta policijos pareigūnai, kurie asmenį (-is) išsiveža (vaizdo įrašai Nr. 10_2018-10-14_222455, 11_2018-10-14_222746, 12_2018-10-14_223033, 13_2018-10-14_223321, 14_2018-10-14_223608, 15_2018-10-14_223854, 16_2018-10-14_224141, 17_2018-10-14_224431, 18_2018-10-14_224720, 19_2018-10-14_225006, 20_2018-10-14_225252, 21_2018-10-14_225540, 22_2018-10-14_225828, 23_2018-10-14_230112, 24_2018-10-14_230402, 25_2018-10-14_230651 ir 26_2018-10-14_230938). Iš kameros Nr. 2 vaizdo įrašų matomas išeinantis ir ateinantis galimai pareiškėjas (vaizdo Nr. 5_2018-10-14_190926 (01:43-02:15), vaizdo įrašas Nr. 16_2018-10-14_194016 (00.24-01:08), vaizdo įrašas Nr. 20_2018-10-14_225253 (01:30-02:00) (b. l. 62).
Dėl I. P. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 134 straipsnio 3 dalyje
Motyvuojamoji dalis
ANK 134 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimą. Nurodyto straipsnio dispozicija yra blanketinė, t. y., pagal šį straipsnį asmenys administracinėn atsakomybėn traukiami už kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos pažeidimą arba už lošimo organizatoriaus parengto ir Lošimų priežiūros tarnybos patvirtinto lošimų reglamento pažeidimus. Sprendžiant klausimą, ar asmuo padarė ANK 134 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą, turi būti nustatyta, kokio teisės akto ir kokius reikalavimus asmuo pažeidė arba kurių lošimo reglamento nuostatų nesilaikė. Šio pažeidimo objektas yra azartinių lošimų organizavimo tvarka, o tvarka paprastai imperatyviai nurodo ja besivadovaujantiems subjektams atlikti kažkokius veiksmus arba atvirkščiai – nuo jų susilaikyti. Priešingi veiksmai yra vertinami kaip tvarkos, kartu ir administracinis, pažeidimas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-14 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-45-2014).
Šioje byloje nekyla ginčo dėl to, kad A. A., būdamas nuo 2018 m. sausio 25 d. įtrauktas į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą, 2018 m. spalio 14 d., apie 22.00 val., buvo įleistas UAB „(duomenys neskelbtini)“ lažybų punktą (duomenys neskelbtini), tuo metu, kai šiame lažybų punkte I. P. atliko savo darbines funkcijas (šias aplinkybes patvirtina darbo grafikas ir darbo laiko apskaitos žiniaraštis). Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl to, ar 2018 m. spalio 14 d. lažybų punkte dirbusi lažybų tarpininkės-kasininkės-lošimų automatų salono administratore I. P., turėdama pareigą užtikrinti, jog asmuo, pateikęs prašymą neleisti lošti, nebūtų įleistas į lažybų punktą, įleisdama A. A., kuris įtrauktas į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą, lošti, tinkamai vykdė savo pareigas.
Žemesnės instancijos teismas
I. P. tiek tyrimo metu, tiek teismo posėdyje nurodė, kad 2018 m. spalio 14 d., apie 22.00 val., A. A. atėjęs į lažybų punktą pateikė savo asmens dokumentą, pagal kurį, patikrinus asmens duomenis sistemoje, nustatyta, kad asmeniui leidžiama lošti, nes užsidegė žalia šviesa. Jos darbo vieta nuo darbo punkto nutolusi apie 6–7 m, klientai prieina ir pateikia asmens dokumentus. Įeiti į lažybų punktą nepraėjus pro ją nėra galimybių. Ji visąlaik patikrina asmens dokumentus, nebūna tokių klientų, kurie bandytų praeiti nepateikę asmens dokumento. Tuo metu A. A. jau buvo išgėręs, patikrinus jį registre, paprašė įpilti išgerti, porą kartų pastatė statymus už šunų lenktynes, nelaimėjo, atsisėdo su telefonu ant laiptų ir užmigo. Teismas kritiškai vertina šią I. P. byloje užimtą poziciją ir ja nesivadovauja, nes ji prieštarauja byloje objektyviais duomenimis nustatytoms aplinkybėms.
Visų pirma, tai liudytojo A. A. parodymai, iš kurių matyti, kad jis, net ir parašęs prašymą neleisti lošti, 2018 m. spalio 14 d. atėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ lažybų punktą (duomenys neskelbtini), kuriame nepateikė asmens dokumento, todėl niekas netikrino, ar jis nėra apribojęs savo galimybės lošti. Tą dieną su savimi turėjo piniginę ir visus asmens dokumentus. Atėjus į lažybų punktą kreipėsi į I. P., iš karto užsisakė išgerti ir atliko statymus. Iš esmės tokias pačias aplinkybes A. A. nurodė ir tyrimo metu rašytame pranešime. Taigi šio liudytojo parodymais, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, nes nenustatė liudytojo suinteresuotumo bylos baigtimi ar pagrindo apkalbėti I. P., paneigiama I. P. užimta pozicija, kad jai A. A. įvykio dieną pateikė savo asmens dokumentą, pagal kurį, patikrinus asmens duomenis sistemoje, nustatyta, kad asmeniui leidžiama lošti.
Antra, liudytojo A. A. parodymus, kad nebuvo tikrintas jo asmens dokumentas ir nustatyta jo asmenybė, netikrinta, ar jis nėra apribojęs savo galimybės lošti, patvirtina byloje pateikta fizinio asmens tikrinimo ataskaita, iš kurios matyti, kad A. A. asmens kodas nuo 2018 m. spalio 13 d. iki 2018 m. spalio 17 d. Registre tikrintas buvo tik vieną kartą ir jau po nagrinėjamo įvykio, t. y. 2018 m. spalio 16 d. 16.39 val. Tikrintojas D. L. tikrino ar pareiškėjui leidžiama lošti, tikrinimo rezultatas – draudžiama. Taigi 2018 m. spalio 14 d. nėra užfiksuotas šio asmens patikrinimas. Šie duomenys paneigia I. P. parodymus, kad 2018 m. spalio 14 d., apie 22.00 val., ji tikrino A. A. asmens duomenis sistemoje. Taip pat byloje nėra pateikta duomenų, kad 2018 m. spalio 14 d. būtų buvę kokie nors Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registro sutrikimai.
Trečia, nurodytą vakarą su I. P. kartu dirbusi kita lažybų tarpininkė-kasininkė-lošimų automatų salono administratorė S. D. teismo posėdyje negalėjo patvirtinti aplinkybės, kad I. P. tikrino būtent A. A. asmens duomenis sistemoje, ji tik matė, kad užsidegė žalia šviesa, leidžianti lošti, tačiau negalėjo nurodyti, kuris asmuo buvo tikrintas.
Taigi bylos objektyviais duomenimis nustatyta, kad A. A. asmens kodas šio asmens buvimo lažybų punkte metu nebuvo tikrintas ir jam buvo sudaryta galimybė lošti, nepaisant to, jog asmuo buvo įtrauktas į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą. Šiame kontekste pažymėtina, kad galinčios kilti abejonės dėl A. A. (ne)patikrinimo (arba galimo svetimo asmens dokumento panaudojimo) šioje byloje galėjo būti pašalintos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikus lažybų punkte įrengtų vaizdo kamerų užfiksuotus vaizdo įrašus, tačiau šie dėl teismui nesuvokiamų priežasčių nebuvo pateikti, nepaisant to, kad Institucijos prašymas juos pateikti buvo savalaikis. Teismas negali neatkreipti dėmesio į tai, kad kitose bylose, kuriose vaizdo įrašai yra naudingi lažybų bendrovei, vaizdo įrašai kaip taisyklė yra pateikiami. Be abejo, ši aplinkybė teismo nevertinama, kaip patvirtinanti I. P. kaltę, nes ją (kaltę) patvirtina jau aptarti byloje surinkti objektyvūs duomenys, I. P., S. D. ir A. A. paaiškinimai.
I. P. atstovė akcentavo, kad ne kartą yra pasitaikę atvejų, kai asmenys pateikia ne savo asmens dokumentus, žinodami, kad yra įtraukti į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad atėjęs į lažybų punktą A. A. pateikė ne savo asmens dokumentą, pagal kurį duomenys buvo patikrinti sistemoje ir jam leista žaisti.
Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 21 dalyje numatyta, kad asmenis, pateikusius prašymus neleisti lošti, draudžiama įleisti į lošimų organizavimo vietas ir leisti jiems dalyvauti nuotoliniuose lošimuose jų prašyme neleisti lošti nurodytą laikotarpį, o jeigu prašyme neleisti lošti laikotarpis nenurodytas, – 2 metus nuo prašymo neleisti lošti pateikimo Priežiūros tarnybai arba lošimų organizatoriui dienos. Iš lošėjų, ketinančių patekti į lažybų punktą ir/ar dalyvauti lošime ir pateikusių asmens tapatybę įrodantį dokumentą, patikros Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre bei Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2017 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 17/05/02, 4 punkto matyti, kad darbuotojas (pagal to paties aprašo 2.1 punktą darbuotojas yra lažybų punkte tikrinimo metu pagal darbo grafiką dirbantis lažybų tarpininkas – kasininkas) privalo patikrinti lošėjų, ketinančių patekti į lažybų punktą ir/ar dalyvauti lošime, pateikusių asmens dokumentą, duomenis Registruose. Tuo atveju, jei darbuotojui, suvedus lošėjo duomenis į tikrinimo programos langelį ir/ar perdavus lošėjo duomenis patikrinimui į centrinį bendrovės padalinį, sistema/centrinis bendrovės padalinys pateikia informacinį pranešimą apie tai, kad asmuo yra įrašytas į Registrus, darbuotojas privalo pasiūlyti lošėjui palikti lažybų punktą/neįleisti lošėjo į lažybų punktą. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu patvirtintų UAB „(duomenys neskelbtini)“ lažybų tarpininko-kasininko-lošimo automatų salono administratoriaus pareiginių nuostatų 2.1 punktą lažybų tarpininko-kasininko-lošimo automatų salono administratoriaus pareigybės tikslas organizuoti ir užtikrinti sklandų lažybų punkto ir lošimo automatų salono darbą pagal ALĮ reikalavimus. Pagal 5.2 punktą lažybų tarpininkas-kasininkas-administratorius privalo žinoti ir tiksliai vykdyti ALĮ, kitų norminių teisės aktų, reglamentuojančių azartinių lošimų organizavimą bei viešosios tvarkos užtikrinimą, reikalavimus. Pagal tų pačių nuostatų 5.4. punktą minėtas darbuotojas privalo užtikrinti, kad neloštų asmenys, savanoriškai parašę prašymus neįleisti jų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ lažybų punktą ir lošimo automatų saloną. Taigi aptartų teisės normų nuostatos patvirtina, jog I. P., atlikdama savo darbines funkcijas, privalėjo tikrinti kiekvieno asmens, įeinančio į lažybų punktą asmens tapatybę ar kitaip užtikrinti, jog būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų, kad asmuo, kuris yra pateikęs prašymą neįleisti jo į lažybų punktus ir lošimo automatų salonus, nepatektų į lošimo saloną ir negalėtų jame lošti. Teismas pažymi, kad I. P. tiek teisme, tiek tyrimo metu patvirtino, kad ji yra supažindinta su įmonės direktoriaus įsakymu, pagal kurį nustatyta tvarka, kaip turi būti tikrinami į lošimų automatų saloną ateinantys asmenys, ji tą tvarką žino, jos privalo laikytis, buvo apmokyta kaip dirbti su asmens tikrinimo sistema. Byloje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad I. P. pasirašytinai buvo supažindinta su savo pareiginiais nuostatais. Taigi teismui nekyla abejonių, kad I. P. buvo gerai žinoma asmenų įleidimo į lažybų punktą tvarka, kurios ji tinkamai nevykdė.
Teismas konstatuoja, kad ALĮ įtvirtintas įpareigojimas lošimų organizatoriams garantuoti, kad asmeniui, išreiškusiam valią nebūti įleistam į lošimų vietas, nenumatant tokio įpareigojimo įgyvendinimo tvarkos, įpareigoja lošimo organizatorius vidaus teisės aktuose nustatyti efektyviausius asmenų, pateikusių tokius prašymus, draudimo lošti kontrolės būdus. Taigi Bendrovė minėto aprašo nustatyta tvarka pati pasirinko būdus ir priemones kaip įgyvendinti ALĮ 10 straipsnio 21 dalyje nustatytų reikalavimų užtikrinimą, t. y. įpareigojo darbuotoją atlikti lošėjo tikrinimą Registruose pagal asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
I. P. atstovė baigiamųjų kalbų metu nepagrįstai atstovaujamosios pareigas siejo tik su ALĮ 20 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 straipsnio 9, 10 dalyse nustatytu teisiniu reguliavimu, nes tai akivaizdžiai nedera su anksčiau ALĮ įtvirtintų draudimų ir apribojimų tikslais, kurie atspindi viešąjį interesą užtikrinti, kad asmenys, pateikę prašymus nelošti, nebūtų įleidžiami į lošimų organizavimo vietas ir neloštų. ALĮ numatytų pareigų realų įgyvendinimą objektyviai įmanoma tik tuo atveju, jeigu lošimo bendrovės atsakingi darbuotojai privalomai tikrins kiekvieno atėjusio į lošimo organizavimo vietą asmens tapatybę, o ne vien tik tada, kai kyla abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 18 metų ar įneša arba laimi didesnę nei 1000 Eur sumą.
Teismas pažymi, kad nepagrįsti gynybos teiginiai, kad įstatymas nenumato pareigos tikrinti kiekvieną asmenį. Tarnyba savo konsultacijoje nurodė, kad pareiga neįleisti asmenų, pateikusių prašymus neleisti lošti, nustatyta lošimų organizatoriui. Taigi iš minėtos konsultacijos akivaizdu, jog lošimų organizatorius privalo užtikrinti, kad į lošimų salonus būtų įleidžiami tik reikalavimus atitinkantys asmenys, priešingu atveju už tokio reglamentavimo nesilaikymą atsako pats lošimų organizatorius. Teismas pažymi ir tai, kad už teisės aktų reikalavimų nesilaikymą I. P. kyla administracinė, o ne drausminė atsakomybė, kadangi ji, nesilaikydama bendrovėje nustatytos tvarkos, pažeidė ir ALĮ reikalavimus. Pareiginių nuostatų 7.2.1 punkte yra nurodyta, jog lažybų tarpininkas-kasininkas-lošimų automatų salono administratorius asmeniškai atsako už azartinių lošimų organizavimą lažybų punkte ir lošimo automatų salone pagal azartinius lošimus reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimus.
Vertinant tai, kad byloje pateikti įrodymai, liudytojo A. A. parodymai neginčytinai patvirtina faktą, kad 2018 m. spalio 14 d., apie 22.00 val., A. A., kuris yra įtrauktas į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą, buvo įleistas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ lažybų punktą (duomenys neskelbtini), konstatuotina, kad I. P., įleisdama šį asmenį lošti, pažeidė ALI 10 straipsnio 21 dalį ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 134 straipsnio 3 dalyje.
ANK 134 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo 1 500 iki 4 300 Eur.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su ekonomika ir verslo tvarka), pažeidėjos kaltės formą ir rūšį (veika padaryta dėl neatsargumo), I. P. asmenybę (dirbanti, galiojančių administracinių nuobaudų neturi), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Teismas, taip pat įvertinęs tai, kad I. P. anksčiau nebuvo bausta už tokio nusižengimo padarymą, neužtikrino azartinių lošimų organizavimo tvarkos neturėdama išankstinių neteisėtų tikslų, pažeidimą padarė ne tiesiogine tyčia, o neatsargumo forma, jos gaunamos pajamos nėra didelės, turi finansinių įsipareigojimų bankui, viena augina du mažamečius vaikus, kuriuos išlaiko (nustatyta iš jos žodžių), vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti I. P. mažesnę baudą negu ANK 134 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.
Dėl S. D. kaltės dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 134 straipsnio 3 dalyje
ANK 5 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administracine atsakomybė asmeniui kyla tik tuo atveju, jeigu yra nustatoma, kad jo veikoje yra visi įstatyme įtvirtinti konkretaus administracinio nusižengimo požymiai. Pagal ANK 591 straipsnio 1 punktą, jeigu padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. ANK 7 straipsnyje yra nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Tai reiškia, jog, norint bet kurią pavojingą visuomenei ir priešingą teisei veiką vertinti kaip teisės pažeidimą, būtina nustatyti, ar ją padaręs asmuo veikė kaltai, ar tai nebuvo atsitiktinis aplinkybių sutapimas, o gal buvo kitos priežastys, dėl kurių šis asmuo nebuvo pajėgus teisingai orientuotis kilusioje situacijoje. Konkretaus asmens kaltė, kaip ir kiti ANK 134 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties elementai, turi būti nustatyta. Pažymėtina, jog ANK 134 straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. Be to, sprendžiant dėl asmens administracinės atsakomybės privalu vadovautis ir nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo kylančiu reikalavimu visas abejones, kurios nėra pašalintos ir jų negalima pašalinti, vertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Iš administracinio nusižengimo byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad S. D. lažybų punkte įvykio dieną dirbo lažybų tarpininke-kasininke-lošimo automatų salono administratore, jai buvo privalomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus priimti vidiniai teisės aktai dėl lošėjų, ketinančių patekti į lažybų punktą ir/ar dalyvauti lošime, patikrinimo. Visgi teismas išanalizavęs liudytojo A. A., administracinėn atsakomybėn patrauktos I. P. bei pačios S. D. parodymus daro išvadą, kad įvykio metu S. D. teisės aktų reikalavimų nepažeidė.
A. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2018 m. spalio 14 d. atėjo į lažybų punktą, tą dieną dirbo S. D. ir I. P., tačiau nepamena, kai atėjo, ar buvo abi. Jam atrodo, kad kreipėsi į I. P.. Pastaroji teisme patvirtino, kad su S. D. abi dirbo nuo 12.00 val. iki 02.00 val. A. A. į lažybų punktą atėjo jos pamainos metu ir būtent ji pirmoji bendravo su juo. Tuo metu S. D. stovėjo šalia ir kalbėjo su kitu klientu. Tyrimo metu I. P. savo paaiškinime nurodė, kad jei tikrina kolegė, ji antrą kartą netikrina, bet pažiūri ką rodo sistema, leidžiama ar draudžiama. S. D. iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes, o būtent, kad ji su I. P. dirbo kartu. Ji A. A. asmens dokumento netikrino, ji pasiteiravo I. P., ar A. A. buvo patikrintas, I. P. jai atsakė, kad taip. Jos (administratorės) netikrina asmens du kartus. Ji stovėjo šalia I. P., kuomet ekrane užsidegė žalia šviesa, leidžianti klientui žaisti, tačiau nematė, ar būtent tas klientas (A. A.) buvo tikrintas, tiesiog programoje matė, kad leidžiama lošti. Teismas, atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo tvirtinti, jog S. D. veikė tyčia (kaip nustatyta ANK 8 straipsnyje) ar dėl neatsargumo (kaip nustatyta ANK 9 straipsnyje). Susidariusioje situacijoje, kai S. D. savo kolegės buvo informuota, jog A. A. turi teisę lošti lažybų punkte, nėra pagrindo teigti, kad ji privalėjo numatyti, jog iš tikrųjų yra priešingai, ar pagal kitas aplinkybes bei savo asmenines savybes galėjo ir turėjo numatyti, jog A. A. iš tikrųjų negali būti įleistas į lažybų punktą ir naudotis jo paslaugomis. Taigi šiuo atveju nėra nustatyta S. D. kaltė, todėl ji negali būti traukiama atsakomybėn pagal ANK 134 straipsnio 3 dalį. Esant anksčiau aptartoms aplinkybėms, S. D. administracinio nusižengimo byla yra nutrauktina, kadangi jos veikoje nėra administracinio nusižengimo požymių.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,
nutaria:
I. P. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 134 straipsnio 3 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, paskirti jai 700 (septynių šimtų) Eur baudą.
Administracinio nusižengimo bylą dėl S. D. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 134 straipsnio 3 dalyje, nutraukti, nenustačius šio administracinio nusižengimo požymių.
Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant nusižengimo identifikavimo kodą (ROIK) – 19098179559. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstinai.
Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.