- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-18
- Bylos Nr.
- eI2-4455-331/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01189-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas (pirm.), Rūta Miliuvienė, Indrė Žvaigždinienė
- Pareiškėjas
- M. K.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Indrės Žvaigždinienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. K. (M. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) 2023 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. 23S9119 (toliau – ir Sprendimas) panaikino pareiškėjai M. K. (M. K.) teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančią iki 2023 m. lapkričio 23 d.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja pateikė teismui skundą ir prašo panaikinti Departamento Sprendimą.
2.1. Paaiškino, kad pareiškėjai Vilniaus AVPK Migracijos valdyba 2018 m. lapkričio 23 d. išdavė Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančią iki 2023 m. lapkričio 23 d. Leidimas buvo išduotas Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – Įstatymas) 101 str. 2 d. nustatytu pagrindu (Lietuvos Respublikos piliečio šeimos nariai, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, turi teisę gauti Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelę, kai atvyksta gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu, pasinaudojusiu laisvo judėjimo Europos Sąjungoje teise, ar pas jį). Atsakovas 2022 m. gruodžio mėn. atliko patikrinimą dėl sudarytos santuokos tarp pareiškėjos ir jos sutuoktinio R. J. įvertinimo. Atsakovas padarė išvadą, kad pareiškėjos ir R. J. santuoka yra fiktyvi, nes šiuo metu kartu negyvena ir bendro ūkio neveda. Atsakovas 2023 m. sausio 23 d. priėmė Sprendimą panaikinti pareiškėjai teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelę.
2.2. Pareiškėja mano, kad Sprendimas yra nepagrįstas ir turi būti panaikintas, nes Sprendimo motyvacija neatitinka tikrovės, faktinių aplinkybių vertinimas paremtas subjektyviomis atsakovo darbuotojų išvadomis ir neteisingu faktinių aplinkybių vertinimu. Atsakovo darbuotojai visiškai pasitikėjo pareiškėjos sutuoktinio R. J. apklausos metu pasakytais žodžiais, kad neva tai pareiškėja jo paprašė sudaryti santuoką, kad moteris galėtų gyventi Europoje, nes ji yra (duomenys neskelbtini) pilietė ir jai reikėjo Europos Sąjungos kortelės, kad ji galėtų „važinėtis be jokių vizų“, kad už santuokos sudarymą pažadėjo jam sumokėti pinigų, dalį pinigų sutuoktinė jam sumokėjo, bet dar liko dalį pinigų sumos jam skolinga (15 000 Švedijos kronų). Sutuoktinis nurodė, jog nori su pareiškėja išsiskirti, bet nežino kaip tai padaryti. R. J. nurodė, kad jokio bendravimo ar asmeninių santykių su M. K. neturėjo. Pareiškėja pareiškia, kad jos sutuoktinio R. J. aukščiau nurodytos aplinkybės yra visiška netiesa, jos sąlygotos šiuo metu tarp pareiškėjos ir jos sutuoktinio esamais blogais asmeniniais santykiais. Pareiškėja pažymi, kad su R. J. susipažino pažinčių svetainėje, ilgai bendravo telefonu ir po to pradėjo susitikinėti. Pradiniame pažinties etape gyveno Švedijoje skirtinguose miestuose, paskui pradėjo gyventi kartu ir nusprendė sukurti šeimą. Pareiškėja su sutuoktiniu susituokė Švedijoje (duomenys neskelbtini), ištekėjo iš meilės, o ne dėl kažkokių kitų priežasčių. Be kita ko, šią aplinkybę patvirtina tai, jog leidimas laikinai gyventi pareiškėjai buvo išduotas daugiau kaip po metų nuo santuokos sudarymo: 2018 m. lapkričio 23 d.
2.3. Pažymi, jog ji su sutuoktiniu gyveno nuomojamame bute Švedijoje, kur sutuoktinis turėjo darbą. Švedijoje įsidarbino ir pareiškėja, jos dukra lankė mokyklą. Švedijoje pareiškėjos sutuoktinis pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, dažnai mušdavo pareiškėją (sulaužė nosį, plyšusios lūpos) ir jos dukrą, girtas prievartavo sutuoktinę, tvirkino jos dukrą, ir nuolat imdavo pareiškėjos pinigus alkoholio ir prostitučių pirkimui. Pareiškėja su sutuoktinu gyveno Švedijoje keletą metų, kol sutuoktinis nusprendė grįžti į Lietuvą savo reikalais. Būdamas Lietuvoje pareiškėjos sutuoktinis pradėjo šantažuoti pareiškėją, reikalavo pinigų, nes kitaip grasino informuoti migracijos departamentą, kad neva tai santuoka yra fiktyvi. Pastebėtina, kad R. J. iš dalies patvirtina pareiškėjos nurodytas faktines aplinkybes, nes atsakovo darbuotojams nurodė, jog su pareiškėja susipažino prieš 7–8 m. Švedijoje, ir jie abu gyveno Švedijoje. Pažymėjo, kad būtina nustatyti jog santuoka sudaryta tik siekiant pareiškėjai gauti leidimą laikinai gyventi santuokos pagrindu, neturint tikslo sukurti šeimos teisinius santykius. Šiuo atveju tokios aplinkybės nėra nustatytos. Iš Sprendimo matyti, kad atliko patikrinimo dėl sudarytos santuokos tarp pareiškėjos ir jos sutuoktinio R. J. įvertinimo metu nustatyta, jog šiuo metu pareiškėja ir jos sutuoktinis kartu negyvena ir bendro ūkio neveda, kas įrodo santuokos faktinį iširimą, bet ne fiktyvios santuokos sudarymą. Darytina išvada, kad atsakovas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjos ir R. J. santuoka sudaryta fiktyviai, tik pareiškėjai siekiant tikslo gauti leidimą laikinai gyventi. Todėl atsakovas neturėjo teisės panaikinti pareiškėjai teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelę Įstatymo 106 str. 1 d. 4 p. pagrindu.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad Departamentas 2022 m. vasario 15 d. atliko patikrinimą dėl sudarytos santuokos tarp pareiškėjos ir Lietuvos Respublikos piliečio R. J. įvertinimo. Įvertinus tyrimo metu atliktų patikrinimų rezultatus bei surinktus duomenis, Migracijos departamentas konstatavo, jog yra veiksnių, dėl kurių gali atsirasti pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, nes sutuoktiniai negyvena kartu ir netvarko bendro ūkio. Ginčijamas Sprendimas priimtas remiantis ne vien tik R. J. apklausa, tačiau atsižvelgiant į tyrimo metu surinktus duomenis. Pažymėtina, kad Vilniaus skyriaus darbuotojas buvo nuvykęs atlikti patikrinimo pareiškėjos deklaruotu adresu: (duomenys neskelbtini) (užsienietė šiuo adresu deklaravo gyvenamąją vietą nuo 2019 m. sausio 15 d. iki 2022 m. rugsėjo 12 d., nuo 2022 m. gruodžio 13 d. ir šiuo metu). Duris atidaręs buto šeimininkas E. R., paaiškino, kad pareiškėja šiuo adresu negyvena, nors ir yra deklaruota jos gyvenamoji vieta. Jo žiniomis, užsienietė gyvena (duomenys neskelbtini) mikrorajone, tikslaus adreso nežino, o šiuo metu ji yra išvykusi ir vieši pas savo dukrą Švedijoje, kuri ten gyvena. Jos sutuoktinis R. J., E. R. duomenimis, gyvena kažkur (duomenys neskelbtini) rajone su tėvais. Tęsiant vykdomą santuokos įvertinimą, 2022 m. gruodžio 9 d. Šiaulių skyriaus darbuotojai nuvyko pareiškėjos sutuoktinio R. J. deklaruotu gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini). Bute buvo rasti du asmenys – R. J. ir (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė G. B., kuri paaiškino, jog yra R. J. draugė, kartu su juo gyvenanti šiame bute apie mėnesį laiko. R. J. nurodė, kad šį butą nuomojasi, o pats šiuo metu dirba „statybose“. Apklausos metu R. J. informavus apie vizito tikslą, asmuo nurodė, kad nieko apie savo sutuoktinę nežino. R. J. nurodė, kad pats neseniai sužinojo, jog vis dar yra santuokoje su pareiškėja, o tai sužinojo, kai pats kreipėsi į valstybinę instituciją. R. J. teigė, jog pareiškėja jo paprašė sudaryti santuoką, kad moteris galėtų gyventi Europoje, nes ji yra (duomenys neskelbtini) pilietė ir jai reikėjo Europos Sąjungos kortelės, kad ji galėtų „važinėtis be jokių vizų“. R. J. nurodė, kad jokio bendravimo ar asmeninių santykių su pareiškėja neturėjo. Pažymėtina, kad patikrinus duomenis Sodros informacinėje sistemoje, duomenų apie pareiškėjos darbovietę, draudiminį laikotarpį, valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą, draudžiamąsias pajamas, nuo kurių mokama socialinio draudimo įmoka, nėra. Patikrinus Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informacinę sistemą, įrašų apie jos išvykimą ir atvykimą nėra. Santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Švedijoje.
3.1. Teigė, kad pačiam R. J. pildant apklausos lapą buvo labai sunku atsiminti įvykius, susijusius tiek su jo sutuoktine, tiek su santuokos sudarymo aplinkybėmis. Asmuo nurodė, jog su pareiškėja susipažino prieš 7–8 m. Švedijoje, jie abu gyveno skirtingose Švedijos miestuose. Asmuo nurodė, jog nei iki santuokos, nei po santuokos sudarymo jie kartu negyveno. R. J. neprisiminė, kada tiksliai jis su pareiškėja susituokė, nurodė, jog susituokė 2018 m. Švedijoje, asmuo nežinojo savo sutuoktinės pavardės, tikslios gimimo datos, taip pat nežino nei kur pareiškėja šiuo metu gyvena, nei kokia veikla užsiima. Asmuo nurodė, kad pareiškėja paprašė su juo sudaryti santuoką ir už santuokos sudarymą pažadėjo sumokėti pinigų. R. J. nurodė, kad dalį pinigų sutuoktinė jam sumokėjo, bet dar liko dalį pinigų sumos jam skolinga (15 000 Švedijos kronų). Asmuo nurodė, jog nori su pareiškėja išsiskirti, bet nežino kaip tai padaryti. Taigi, tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės leido pagrįstai teigti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, nes sutuoktiniai negyvena kartu ir netvarko bendro ūkio. Nors pareiškėja teigia, jog gyveno kartu su savo sutuoktiniu, tačiau teiginiams pagrįsti nenurodė konkrečių detalių. Dar daugiau, atsakinėdama į Migracijos departamento klausimus moteris negalėjo atsakyti, kiek konkrečiai laiko gyveno kartu su savo sutuoktiniu, kada paskutinį kartą matėsi su savo sutuoktiniu, nežinojo R. J. telefono numerio ir kokiu adresu jis šiuo metu gyvena. Pažymėtina, kad sutuoktiniai apie save, apie pirmąjį susitikimą arba apie kitas su jais susijusias aplinkybes pateikė prieštaringus duomenis (R. J. nurodė, kad santuoka buvo sudaryta pareiškėjos prašymu, abu gyveno Švedijoje skirtinguose miestuose, jis niekada su savo sutuoktine negyveno, nežino savo sutuoktinės asmens duomenų, su ja nebendrauja, už santuoką buvo sumokėti pinigai; pareiškėja nurodė, kad jie gyveno tame pačiame mieste Švedijoje, jog ji vis dar yra kartu su savo sutuoktiniu (nors R. J. šiuo metu gyvena su G. B.), po santuokos gyveno kartu su R. J. kartu ir Švedijoje, ir Lietuvoje, adresu (duomenys neskelbtini) (tačiau yra (duomenys neskelbtini)).
3.2. Atkreipė dėmesį, kad pagrindą manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, patvirtina tokie veiksniai, kad: sutuoktiniai deklaravo gyvenamąją vietą skirtingais adresais; pareiškėja nurodė klaidingą adresą, kuriuo tariamai gyveno su sutuoktiniu ((duomenys neskelbtini) (tačiau yra (duomenys neskelbtini))), o buto savininkas E. R. apklausos metu nurodė, kad pareiškėjo jo bute negyvena, bet gyvena (duomenys neskelbtini) mikrorajone; nėra jokių duomenų nei apie pareiškėjos, nei apie jos sutuoktinio R. J. darbą Lietuvos Respublikoje (R. J. iki 2021 m. rugpjūčio 30 d.); nėra jokių pareiškėjos sienos kirtimo duomenų, nors tokie turėtų būti, kadangi jos pačios teigimu ji vyko į (duomenys neskelbtini) gydytis ir nuo 2019 m. sausio 15 d. deklaravo gyvenamąją vietą Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėja niekada Lietuvos Respublikoje su savo sutuoktiniu negyveno, o jos tikslas, sudarant santuoką, buvo gauti Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelę ir įteisinti savo buvimą Švedijoje, kur ji dirba ir gyvena jos duktė. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nepateikė jokių jos teiginių galinčių pagrįsti duomenų, Migracijos departamento vertinimu vien nesutikimas su priimtu sprendimu nedaro ginčijamo sprendimo neteisėto ar nepagrįsto. Manome, kad ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl manome, kad sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo panaikintas pareiškėjos Europos Sąjungoje leidimas laikinai gyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
5. Nustatyta, kad pareiškėjai Vilniaus AVPK Migracijos valdyba 2018 m. lapkričio 23 d. išdavė Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančią iki 2023 m. lapkričio 23 d., Įstatymo 101 str. 2 d. nustatytu pagrindu.
5.1. Departamentas 2022 m. lapkričio 21 d. užduotimi Nr. (duomenys neskelbtini) per MIGRIS pavedė atlikti patikrinimą ir įvertinti (duomenys neskelbtini) pilietės M. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos piliečio R. J., gim. (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos fiktyvumą.
5.2. Departamentas Sprendimu panaikino teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančią iki 2023 m. lapkričio 23 d., nes yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka. Įvertinęs patikrinimo duomenis, Departamentas darė išvadą, kad pareiškėja niekada Lietuvos Respublikoje su savo sutuoktiniu negyveno, o jos tikslas, sudarant santuoką, buvo gauti Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelę ir įteisinti savo buvimą Švedijoje, kur ji dirba ir gyvena jos duktė J. H., gim. (duomenys neskelbtini). Įvertinus tai, kad Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelė išduota Įstatymo 101 str. 2 d. nustatytu pagrindu kaip Lietuvos Respublikos piliečio šeimos nariui, o pareiškėja ir R. J. šiuo metu kartu negyvena ir bendro ūkio neveda, todėl galima daryti išvadą, kad santuoka ir fiktyvi.
6. Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytinos Įstatymo nuostatos. Fiktyvi santuoka – Lietuvos Respublikos piliečio arba teisėtai Lietuvos Respublikoje gyvenančio užsieniečio ir užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, santuoka, kai ji sudaroma siekiant gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir nesiekiant sukurti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų kitų santuokos teisinių pasekmių (Įstatymo 2 straipsnio 6² dalis).
Žemesnės instancijos teismas
6.1. Įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vidaus reikalų ministras nustato tvarką, reglamentuojančią prašymų išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikimą ir leidimų laikinai gyventi užsieniečiams išdavimą, keitimą, panaikinimą, vertinimą, ar užsienietis atitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas, ar nėra atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi ir leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų, taip pat vertinimą, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs.
6.2. Įstatymo 50 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė arba fiktyvus įvaikinimas.
6.3. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė.
6.4. Įstatymo 101 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio šeimos nariai, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, turi teisę gauti Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelę, kai atvyksta gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu, pasinaudojusiu laisvo judėjimo Europos Sąjungoje teise, ar pas jį.
6.5. Pagal Įstatymo 106 straipsnio 1 dalies 4 punktą, Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nario teisė laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinama, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė arba fiktyvus įvaikinimas.
7. Pareiškėjos teigimu, ginčijamas Sprendimas priimtas remiantis pareiškėjos sutuoktinio apklausos duomenimis, tačiau jos sutuoktinio nurodytos aplinkybės yra netiesa, nes sąlygotos prastų asmeninių santykių.
7.1. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Departamentui pavedus atlikti patikrinimą pareiškėjos ir jos sutuoktinio R. J. sudarytos santuokos fiktyvumą, 2022 m. gruodžio 9 d. buvo atlikta R. J. apklausa. Iš byloje pateikto apklausos lapo matyti, kad pareiškėjos sutuoktinis teigė, kad su pareiškėja susipažino prieš 7-8 m., santuoka sudaryta Švedijoje, iki santuokos jie negyveno kartu, pareiškėjos sutuoktinis nori išsiskirti, o pareiškėja jam skolinga 15 000 kronų už santuokos sudarymą. Departamentas nustatė, kad pareiškėja nėra deklaravusi gyvenamosios vietos Lietuvoje, todėl el. paštu kreipėsi į pareiškėją dėl informacijos pateikimo, t. y. prašė nurodyti, kur pareiškėja gyvena, ar turi įgijusi kitos valstybės leidimą gyventi, kada ir kokiu pagrindu išvyko iš Lietuvos, ar išvyko viena, kokie pareiškėjos santykiai su sutuoktiniu, bei nurodyti, ar pareiškėja žino, kur gyvena jos sutuoktinis. Pastebėtina, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėja būtų suteikusi informaciją Departamentui į minėtą el. laišką.
7.2. Iš byloje pateikto Departamento 2022 m. kovo 24 d. Tarnybinio pranešimo matyti, jog 2022 m. vasario 15 d. nuvykus pareiškėjos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), buto duris atidarė pats šeimininkas E. R.. Jis paaiškino, kad pareiškėja minėtu adresu negyvena, tik deklaravusi gyvenamąją vietą. Jo žiniomis, užsienietė gyvena (duomenys neskelbtini) mikrorajone, tikslaus adreso nežino. Šiuo metu ji yra išvykusi, gyvena pas savo dukrą Švedijoje, kuri ten gyvena. Jos sutuoktinis R., E. R. duomenimis, gyvena (duomenys neskelbtini) rajone su tėvais. Šios aplinkybės tik patvirtiną faktą, kad pareiškėja negyvena deklaruotu adresu, jos santuoka su Lietuvos Respublikos piliečiu R. J. galimai fiktyvi.
7.3. Departamento 2023 m. sausio 2 d. Pažymoje ,,Dėl santuokos įvertinimo“ nurodyta, kad buvo nuvykta R. J. deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Bute buvo rasti du asmenys – R. J. ir (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė G. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, jog yra R. J. draugė, kartu R. J. gyvenanti šiame bute apie mėnesį laiko. R. J. nurodė, kad šį butą nuomojasi, o pats šiuo metu dirba „statybose“. R. J. nurodžius, kokiu tikslu atvykta, asmuo, pasakė, kad nieko apie savo sutuoktinę nežino, ir kaip teigė, pats neseniai sužinojo, jog vis dar yra santuokoje su pareiškėja, ir tai sužinojo, kai pats kreipėsi į valstybinę instituciją. R. J. teigė, jog pareiškėja jo paprašė sudaryti santuoką, kad moteris galėtų gyventi Europoje, nes ji yra (duomenys neskelbtini) pilietė. Anot R. J., pareiškėjai reikėjo Europos Sąjungos kortelės, kad ji galėtų „važinėtis be jokių vizų“. R. J. nurodė, kad jokio bendravimo ar asmeninių santykių su pareiškėja neturėjo. Taip pat R. J. buvo paprašyta užpildyti apklausos lapą su klausimais apie jo sutuoktinę pareiškėją bei jų sudarytą santuoką. R. J. buvo labai sunku atsiminti įvykius, susijusius tiek su jo sutuoktine, tiek su santuokos sudarymo aplinkybėmis. Nustatyta, kad su pareiškėja buvo susisiekta per ,,Viber“ programėlę, o ji nurodė, kad jokio el. laiško negavo, nors patvirtino, kad el. paštas, kuriuo buvo siųstas laiškas, yra jos. Taip pat nurodyti pareiškėjos apklausų metų pateikti duomenys. Departamentas darė išvadą, jog yra pagrindas manyti, jog sudaryta santuoka yra fiktyvi, kadangi sutuoktiniai kartu negyvena ir neveda bendro ūkio. Taip pat sutuoktiniai apie save, apie pirmąjį susitikimą arba apie kitas su jais susijusias aplinkybes pateikia prieštaringus duomenis. Be to, yra požymių, jog santuokai sudaryti buvo sumokėti pinigai. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp pareiškėjos ir jos sutuoktinio R. J. (duomenys neskelbtini) Švedijoje buvo sudaryta santuoka.
7.4. Teismo vertinimu, aukščiau nustatyti duomenys paneigia pareiškėjos teiginius, jog ginčijamas Sprendimas priimtas vertinant išimtinai pareiškėjos sutuoktinio nurodytus duomenis apklausos metu. Pažymėtina, kad Departamentas prieš priimdamas Sprendimą, pavedė atlikti patikrinimą dėl pareiškėjos ir jos sutuoktinio sudarytos santuokos fiktyvumo. Patikrinimo metu buvo nuvykta į pareiškėjos nurodytą gyvenamosios vietos adresą, bei į jos sutuoktinio deklaruotą gyvenamąją vietą, buvo atlikta apklausa tiek pareiškėjos, tiek jos sutuoktinio, taip pat vertintas gautų duomenų prieštaringumas, nustatyta, jog sutuoktiniai kartu negyvena, bendro ūkio neveda, o pareiškėjos sutuoktinis nurodė, jog už santuokos sudarymą jam buvo sumokėta, tačiau pareiškėja šiuo metu vis dar yra skolinga. Taigi, byloje nustatyti duomenys paneigia pareiškėjos teiginius, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis tik pareiškėjos sutuoktinio apklausos duomenimis, kadangi teismo nuomone, Departamentas atliko išsamų įrodymų vertinimą, patikrinimą vietoje bei sutuoktinių nurodytų aplinkybių tyrimą. Be to, pareiškėja nepateikė teismui jokių duomenų paneigiančių Departamento nustatytas aplinkybes dėl sutuoktinių gyvenimo skyriumi, dėl galimai apmokėtos santuokos sudarymo, nepateikė jokių duomenų patvirtinančių, kad sutuoktiniai kartu gyveno, vedė bendrą ūkį ir pan. Pareiškėja abstrakčiai teigia, jog jos sutuoktinio nurodytos aplinkybės yra netiesa, nes šiuo metu juos sieja prasti asmeniniai santykiai, tačiau nepateikė teismui jokių duomenų, kurie paneigtų sudarytos santuokos fiktyvumą. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo naikinti ginčijamo Sprendimo.
8. Pareiškėjos teigimu, šiuo atveju nėra nustatyta, jog santuoka sudaryta tik siekiant gauti leidimą laikinai gyventi santuokos pagrindu.
8.1. Nesutiktina su pareiškėjos skundo teiginiais, kad nenustatyta, jog santuoka sudaryta tik dėl leidimo laikinai gyventi, kadangi pareiškėjos sutuoktinis apklausos metu nurodė, jog santuoka sudaryta dėl to, kad pareiškėja galėtų keliauti be vizos bei gyventi Europoje. Be to, Departamentas nustatė, kad sudaryta santuoka yra fiktyvi. Byloje nėra nustatyta jokių duomenų patvirtinančių tai, kad įvyko faktinis šeimos iširimas, o ne fiktyvios santuokos sudarymas. Tokių duomenų nepateikė ir pati pareiškėja teismui. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, jog santuoka sudaryta fiktyviais pagrindais, siekiant gauti leidimą laikinai gyventi Europos Sąjungoje. Pareiškėja apskritai neteikė nei Departamentui, nei teismui jokių duomenų, kad ginčijamas sprendimas neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių, todėl pareiškėjos skundo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.
9. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. sausio 26 d. sprendimas Nr. 23S9119 paliekamas nepakeistas, pareiškėjo reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 56 straipsnis).
10. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą V. d. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos M. K. (M. K.) skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.