Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-02-22 · Byla Nr. N1-207-935/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-02-22
Bylos Nr.
N1-207-935/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-53980-2016-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ugnius Trumpulis
Nukentėjusysis
M. Z., B. E. P.
Civilinis ieškovas
R. Z., R. M., A. G., R. P.
Kaltinamasis
D. U., R. K.
Advokatai
Valerijus Kirpičnikovas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-207-935/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-53980-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.1., 1.1.4.2., 1.2.14.3.1., 1.1.11.11.(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis,sekretoriaujant Olgai Saveljevai,dalyvaujant prokurorams Gedvydui Vaivadai, Valentui Gritei,

nukentėjusiajam M. Z., jo įstatyminei atstovei, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. Z.,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. M.,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. G.,

nukentėjusiajam B. E. P., jo įstatyminei atstovei, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. P.,

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Galinai Matačino, Enrikai Kalinkei, Renatai Ražauskaitei,

kaltinamojo D. U. įstatyminio atstovo Šilalės rajono savivaldybės Pajūrio vaikų globos namų atstovei R. R., jo gynėjai advokatei Jevgenijai Savčenko,

kaltinamojo R. K. įstatyminei atstovei J. K., jo gynėjui advokatui Valerijui Kirpičnikovui,

viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), besimokantis (duomenys neskelbtini) 9 klasėje, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, nevedęs, teistas:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės apribojimas aštuoniems mėnesiams;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės apribojimas vieneriems metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalimi, 4 dalimi, paskirtoji bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirtas laisvės apribojimas vieneriems metams ir keturiems mėnesiams (nuosprendis neįsiteisėjęs);

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje (trys nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje,

D. U., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), besimokantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, teistas Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį 30 MGL bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta 20 MGL dydžio bauda, į bausmę įskaičius laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, paskirta 18 MGL (677,90 Eur) dydžio bauda, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. 2016 m. lapkričio 17 d., apie 17.30 val., prie Švento Jono Bosko bažnyčios, esančios Erfurto g. 3, Vilniuje, veikdamas kartu su nepilnamečiu E. H., kuris nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, iš anksto susitarę ir turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, tuo metu, kai jis stebėjo aplinką, kad niekas netrukdytų daryti nusikalstamą veiką, E. H. pribėgęs prie M. Z. greitai ištraukė iš jo rankų mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A3“, kurio vertė 200 Eur, priklausantį nukentėjusiai R. Z., kuriame buvo įdėta operatoriaus „Tele2“ SIM kortelė, kurios vertė 6 Eur, ir jie kartu greitai pasišalino, tokiu būdu tyčia viešoje vietoje atvirai pagrobė nukentėjusiai R. Z. priklausantį turtą, kurio vertė yra 206 Eur.

Tokiais veiksmais R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Be to, R. K. ir D. U. 2016 m. lapkričio 22 d., apie 20.08 val., prie Lazdynų baseino, esančio Erfurto g. 13, Vilniuje, veikdami kartu su nepilnamečiu E. H., kuris nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, tuo metu, kai D. U. ir E. H. stebėjo aplinką, kad niekas netrukdytų daryti nusikalstamą veiką, R. K. ištraukė iš nepilnamečio T. M. rankų melsvos spalvos kuprinę, kurios vertė 10 Eur, kurioje buvo plaukimo akiniai, kurių vertė 17 Eur, žalios šlepetės, kurių vertė 5 Eur, įvairiaspalviai dryžuoti rankšluosčiai, kurių vertė 10 Eur, juodos spalvos kepuraitė, kurios vertė 7 Eur, Vilniečio kortelė, kurios vertė 10 Eur, mobiliojo ryšio telefonas „Sony Xperia“, kurio vertė 130 Eur, su SIM kortele, moksleivio pažymėjimas ir visi kartu pasišalino, tokiu būdu veikdami kartu tyčia viešoje vietoje iš nepilnamečio asmens atvirai pagrobė nukentėjusiajam R. M. priklausantį turtą, kurio vertė 189 Eur.

Tokiais veiksmais R. K. ir D. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Be to, R. K. 2016 m. lapkričio 29 d., apie 14.00 val., Žėručio ir Erfurto gatvių sankryžoje, Vilniuje, veikdamas kartu su nepilnamečiu E. H., kuris nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, veikdami kartu, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, tuo metu, kai jis stebėjo aplinką, kad niekas netrukdytų daryti nusikalstamą veiką, E. H. ištraukė iš nukentėjusio nepilnamečio Š. G. rankų mobilaus ryšio telefoną „Iphone 5S“, kurio vertė 352,50 Eur, priklausantį nukentėjusiajam A. G. su SIM kortele ir kartu pasišalino, tokiu būdu tyčia viešoje vietoje iš nepilnamečio asmens atvirai pagrobė nukentėjusiajam A. G. priklausantį turtą, kurio vertė 352,50 Eur.

Tokiais veiksmais R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Be to, R. K. 2016 m. lapkričio 29 d., apie 18.40 val., prie Lazdynų baseino, esančio Erfurto g. 13, Vilniuje, veikdamas kartu su nepilnamečiu E. H., kuris nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, tikslu pagrobti svetimą turtą iš pradžių nukentėjusio B. E. P. paklausė „kiek valandų“ ir pareikalavo mobilaus ryšio telefono, po ko griebė B. E. P. už galvos ir pradėjo keliu daužyti per galvą ir taip sudavė ne mažiau penkis smūgius, tokiu būdu nepilnamečiui B. E. P. padarydamas poodinę kraujosruvą viršugalvio srityje, odos nubrozdinimus ir odinės kraujosruvas kaktos kairėje pusėje, poodinę kraujosruvą kairiame skruoste, kas vertintina nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir nukentėjusiajam pasakius, kad atiduos telefoną, nustūmė nukentėjusį B. E. P. ant žemės, tačiau, pamatęs nukentėjusio parodytą mobilaus ryšio telefoną, pasišalino, tokiu būdu panaudojo fizinį smurtą prieš B. E. P. ir pasikėsino pagrobti nukentėjusiai R. P. priklausantį turtą.

Tokiais veiksmais R. K. pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Įrodymai ir jų vertinimas dėl vagystės, padarytos 2016 m. lapkričio 17 d.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. K. dėl telefono Samsung Galaxy pagrobimo paaiškino, jog jis su E. H. norėjo ką nors apvogti, t. y. jie norėjo pagrobti telefoną iš kokio nors vaiko. Jie ieškojo vaiko, iš kurio galėtų pagrobti telefoną. Vienu metu pamatė vaiką, kuris rankose turėjo telefoną. Telefoną iš vaiko pagrobė E. H.. E. H. pribėgo prie vaiko, sugriebė telefoną ir pabėgo. Kaltinamasis aiškino, jog jis taip pat pabėgo. Tuo metu, kai E. H. grobė telefoną, jis stovėjo 20-30 metrų atstumu nuo įvykio vietos ir laukė. Kartu su E. H. pagrobtą telefoną nunešė draugei, kuri turėjo jį priduoti į lombardą. Už telefoną gavo pinigų, kuriuos pasidalino su E. H.. Kaltinamasis negalėjo nurodyti, kodėl jis paėmė pinigus už telefoną. Telefonas buvo pagrobtas prie Lazdynų baseino, netoli bažnyčios. Pagrobtas telefonas buvo Samsung Galaxy. Pagrobti telefoną susitarė su E. H.. Susitarė, kad jis lauks, o E. H. grobs telefoną. Gautus pinigus, pardavus telefoną, išleido savo reikmėms. Pagarsinus kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino, jog davė tokius parodymus. Teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu įvykių aplinkybes prisiminė geriau.

Ikiteisminio tyrimo metu R. K. parodė, kad 2016 metų pabaigoje porą dienų buvo pabėgęs iš namų, norėjo pabūti su draugu E. H., su kuriuo susipažino per Facebook. Jie abu neturėjo pinigų, todėl nusprendė vogti. Jiems niekas neliepė ir jų nemokino vogti. Niekas iš suaugusiųjų apie jų vagystes nežinojo. Jie dviese 2016 metų lapkričio mėnesio pradžioje darė vagystes. Tikslių vagysčių datų negali pasakyti. Su E. H. prie Lazdynų baseino pagrobė telefoną Galaxy S3. Tėvams apie vagystes nepasakojo, kiek žino, to nedarė ir E. H.. Visos vagystės vyko, kai buvo pabėgęs iš namų. Pabėgęs iš namų miegodavo laiptinėse, kartais su juo nakvodavo ir E. H.. Jie nakvodavo laiptinėse, kurias rasdavo atidarytas Savanorių pr. Maisto jie įsigydavo už pinigus, kuriuos gaudavo pridavę daiktus lombarde, kur jų neprašydavo jokių dokumentų. Kai buvo Lazdynuose prie bažnyčios jis 50 metrų atstumu stebėjo aplinką, kai E. H. staiga pribėgo ir atėmė mobilų telefoną Samsung Galaxy S3. E. H. pavogtą telefoną pardavė kažkokiai draugei. (t. 2, b. l. 95)

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad R. K. patvirtino anksčiau duotus parodymus. R. K. parodė, kad telefonas Samsung Galaxy buvo atimtas E. H. prie Lazdynų bažnyčios, esančios Erfurto g. 3, tarp bažnyčios ir parduotuvės „Aibė“, netoli takelio lauke. (t. 2, b. l. 101-107)

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. H. paaiškino, jog su R. K. susipažino apytiksliai prieš metus per socialinį tinklą. Jie susitiko ir nuo to prasidėjo jų bendravimas. Vėliau jie pradėjo važinėti į Lazdynus, kur prasidėjo nusikalstamos veikos. Į Lazdynus važiuodavo grobti telefonų, kadangi ten prie baseino būna daug vaikų. Liudytojas teigė, jog jis grobė telefonus. Kai buvo grobiami telefonai, R. K. būdavo kartu. Kai pamatydavo vaiką, kuris nešasi rankoje telefoną, paimdavo iš vaiko rankų telefoną ir kartu pabėgdavo. R. K. bėgdavo paskui liudytoją. Prie vaiko pribėgdavo kartu su R. K., t. y. kaltinamasis bėgdavo iš paskos. Kai buvo grobiami telefonai, R. K. būdavo šalia, apie vieno metro atstumu nuo liudytojo. Su R. K. nesitardavo, kaip ir kas bus. Pagrobtus telefonus kartu su R. K. veždavo priduoti į lombardą. Telefonus į lombardą priduodavo koks nors narkomanas ar benamis, už tai toks asmuo gaudavo kažkiek pinigų, o likę pinigai likdavo liudytojui ir R. K.. Liudytojas teigė, jog pinigų R. K. duodavo, kadangi šis būdavo kartu, kai buvo grobiami telefonai. E. H. aiškino, kad vieną kartą pamatė einantį vaiką, kuris nešėsi rankoje telefoną. Šį vaiką jie pradėjo sekti. R. K. paėmė liudytojo striukę, kad šis galėtų greičiau bėgti, o liudytojas pribėgo prie vaiko, stvėrė telefoną ir kartu su R. K. pabėgo. Iš to vaiko buvo pagrobtas telefonas Samsung Galaxy A3. Telefonas buvo parduotas lombarde, kuris yra prie stoties. Vėliau liudytojas patikslino, jog telefonas buvo parduotas kažkokiai draugei, dirbančiai kebabinėje. Už telefoną gavo viso 50 Eur, kuriuos pasidalino su R. K..

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. H. parodė, kad turi draugą R. K., su kuriuo susipažino per Facebook maždaug prieš pusę metų, 2016 metų žiemos pradžioje. Jie susitikinėjo R. K. rajone, t. y., prie „Vingio Forum cinema“ kino ir „Rimi“ parduotuvės, esančios Savanorių pr. Vėliau jie abu nusprendė vogti telefonus, nes norėjo turėti pinigų. Jis nebuvo verčiamas daryti vagystes. Jie 2016 metais kažkurį iš paskutinių mėnesių nusprendė nueiti prie Lazdynų baseino ir ten pasiieškoti, ką gali apvogti. Atsimena, kad su R. K. apie 17.00 val. prie Lazdynų baseino priėjo prie išeinančio vaiko, kuris ėjo link bažnyčios. R. K. pribėgęs prie vaiko pirmas bandė paimti telefoną, bet jam nepavyko. Kadangi R. K. iš vaiko neatėmė telefono, tai jis pribėgo prie vaiko ir atėmė telefoną Samsung Galaxy A3, kuris buvo su dėkliuku, apsauginiu stiklu. Tada jie abu su R. K. pabėgo ir tą pačią dieną telefoną nunešė kažkokiai draugei, kurios vardo nežino, ir Savanorių prospekte prie kebabinės pardavė už 50 Eur. Iš karto ji neturėjo pinigų, todėl pinigus perdavė kitą savaitę. To berniuko, iš kurio atėmė telefoną, nemušė. Pinigus išleido savo poreikiams. (t. 2, b. l. 20)

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji R. Z. parodė, kad apie įvykį jai pasakojo jos sūnus M. Z.. Jos vaikui iš rankų buvo išplėštas mobiliojo ryšio telefonas. Vaikas šaukė, prašė įvykio vietoje buvusių moterų iškviesti policiją, bandė vytis telefoną pagrobusius asmenis. Šis įvykis vyko 2016 metų žiemą, tamsiu paros metu, netoli Lazdynuose esančio baseino ir bažnyčios. Mobiliojo ryšio telefoną pagrobė du vaikinai. Vienas vaikinas išplėšė iš rankų telefoną ir tada abu vaikinai pabėgo. Įvykio metu buvo pagrobtas Samsung telefonas. Vėliau telefonas buvo grąžintas. Pagarsinus nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji patvirtino, kad parodymai yra užfiksuoti teisingai.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. Z. parodė, kad 2016 m. lapkričio 17 d., apie 17.30 val., į namus kartu su policijos pareigūnais sugrįžo sūnus M. Z.. Sūnus pasakė, kad prie Švento Jono Bosko bažnyčios, esančios Erfurto g. 3, Vilniuje, prie jo priėjo du nepažįstami vaikinai ir vienas iš jų iš sūnaus rankų ištraukė jo mobiliojo ryšio telefoną Samsung Galaxy S3, IMEI (duomenys neskelbtini), kuriame buvo įdėta Tele2 kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Paėmę telefoną tie vaikai nubėgo į požeminę perėją ir pasišalino nežinoma kryptimi. Vaikas, kuris pagrobė telefoną, buvo apie 14 metų amžiaus, apie 160 cm ūgio, vidutinio sudėjimo, tamsių plaukų. Tas vaikas vilkėjo juodą megztinį, ant kurio priekio buvo hieroglifas baltos spalvos, ir juodas kelnes, mūvėjo tamsiai pilkus batus. Antras vaikas buvo apie 15-16 metų amžiaus, apie 165 cm ūgio, vidutinio sudėjimo, buvo užsidėjęs juodą megztą kepurę, vilkėjo juodą džemperį su gaubtu. Sūnus galėtų atpažinti asmenis. (t. 1, b. l. 15)

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis M. Z. parodė, jog iš jo buvo pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas. Jis teigė, kad tuo metu, kai ėjo netoli baseino, kuris yra Lazdynuose, baigė kalbėti telefonu ir jam iš rankų buvo išplėštas telefonas. Mobiliojo ryšio telefoną išplėšė vienas vaikinas, su kuriuo buvo dar vienas vaikinas. Išplėšus telefoną, abu vaikinai pabėgo link požeminės perėjos. Kai buvo išplėštas mobiliojo ryšio telefonas, abu vaikinai pro nukentėjusįjį prabėgo vienu metu. Įvykis galėjo įvykti 2016 metų žiemą, vakare. Vaikinams, kurie pagrobė mobiliojo ryšio telefoną, buvo apie 13-15 metų. Vienas iš vaikinų buvo aukštesnis. Greičiausiai aukštesnis vaikinas ir pagrobė telefoną. Vaikinai pagrobė šeštos kartos telefoną Samsung Galaxy A3. Telefonas vėliau buvo atgautas. Pagarsinus nukentėjusiojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino, kad parodymai yra užfiksuoti teisingai.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. Z. parodė, kad 2016 m. lapkričio 17 d., apie 16.39 val., jis išėjo iš treniruotės, buvusios „Lazdynų baseine“. Išeinant iš baseino su tėčiu kalbėjo telefonu. Einant link stotelės, baigus pokalbį su tėčiu, telefoną norėjo įsidėti į kišenę, tačiau netoli Lazdynų bažnyčios prie jo pribėgo du jaunuoliai, apie 13-14 metų amžiaus, ir pavogė jam telefoną iš rankos. Jis bandė šiuos vytis, tačiau jie nubėgo link požeminės pėsčiųjų perėjos. Jaunuolis, kuris pavogė telefoną, buvo trumpai kirptas, su juodos spalvos megztiniu, kurio priekyje matėsi baltas simbolis, buvo su juodos spalvos sportinėmis kelnėmis, apie 140 – 150 cm ūgio, dėvėjo tamsios spalvos sportiniais bateliais. Jaunuolis, kuris pavogė telefoną, bėgo iš pradžių atbulomis ir šypsojosi. Minėtus jaunuolius atpažinti galėtų. (t. 1, b. l. 21-22)

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja K. D. parodė, jog ji žino, kad R. K. dažnai būdavo Lazdynuose. Nežino tiksliai, ką jis ten veikdavo. Dažniausiai R. K. Lazdynuose būdavo su E. H.. Dar su jais buvo kažkokie žmonės, jie norėjo kažką iš kažko pavogti. Kaip buvo vagiama, pati liudytoja nematė, tačiau girdėjo tokias R. K. ir E. H. kalbas. Liudytoja negalėjo nurodyti, kas tiksliai buvo kalbama, dažniausiai jie kažką planuodavo pavogti. Ji žino, kad buvo ruošiamasi iš žmonių vogti telefonus, rankines. D. U. ji galimai yra mačiusi.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. D. parodė, kad ji pažįsta R. K., jis mokosi jos mokykloje, jam 14 metų. Taip pat žino ir E. H., su kuriuo supažindino R. K. 2016 metų rudenį. E. H. atvažiuodavo po pamokų prie jos mokyklos, pabūdavo ir važiuodavo namo. 2016 metų pabaigoje, penktadienį, su jais važiavo į Lazdynus, pasiklydo, ėjo per kažkokį tiltą. Kai jie išsiskyrė, kažkas Lazdynuose įvyko, kadangi vaikinai jai pasakojo, kad padarė kažką blogo ir todėl negali vykti į Lazdynus. Jie Lazdynuose išsiskyrė temstant. R. K. jai pasakojo, kad, kai jis ir E. H. buvo pabėgę iš namų, E. H. iš vaiko pavogė telefoną. Pati nematė, kad jie vogtų. Kai jie nusižiūrėdavo, ką apvogti, ji neleisdavo. Jie vogdavo, kai jos nebūdavo. Kur jie deda vogtus daiktus, negali pasakyti, kiek žino, per draugus vogtus daiktus veždavo į stotį. Jie kalbėdavo su kažkokiu blondinu jaunuoliu, kuris buvo išėjęs iš socializacijos centro. Ji minėto jaunuolio nepažįsta. (t. 2, b. l. 3-4)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. M. parodė, kad 2016 metų spalio mėnesio pabaigoje ji telefoną Samsung Galaxy A3 nusipirko iš R. K., kuriam 12-13 metų. Asmeniškai ji R. K. nepažįsta, tik žino, kad šis gyvena prie „Vingio“ kino teatro, Vilniuje. 2016 metų spalio mėnesio pabaigoje R. K. užėjo pas ją į darbą, t. y. į kebabinę, esančią Savanorių pr. 41A, Vilniuje, ir pasiūlė pirkti mobilaus ryšio telefoną Samsung Galaxy A3. Ji tuo metu neturėjo mobilaus ryšio telefono. Jos draugė E. K. galimai bendravo su R. K. ir jam pasakė, kad ji šiuo metu neturi telefono, nes jie mokėsi kartu (duomenys neskelbtini) progimnazijoje. Ji paklausė R. K., ar telefonas nėra vogtas. R. K. atsakė, kad ne, ir nurodė, kad tai jo sesers telefonas. Telefonas nebuvo užblokuotas ir jame nebuvo „icloud“. Ji patikėjo R. K. žodžiais ir nusipirko telefoną už 50 Eur. Už telefoną atsiskaitė iš karto grynais pinigais. R. K. informavo ją, kad, jei dar reiks ateityje telefono, tai gali kreiptis į jį. (t. 1, b. l. 49-50)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. S. parodė, kad 2016 m. lapkričio 17 d. dirbo kartu su kolega. Apie 17.10 val. gavo pranešimą, jog Lazdynų stotelėje, Laisvės pr., apiplėštas 9 metų vaikas, atimtas mobilaus ryšio telefonas. Atvykus į įvykio vietą į juos kreipėsi M. Z., kuris paaiškino, kad du nepažįstami vaikinai jam iš rankų išplėšė mobilaus ryšio telefoną Samsung Galaxy A3. Padirbus su nukentėjusiuoju Lazdynų mikrorajone plėšikų surasti nepavyko. M. Z. buvo pristatytas namo ir perduotas mamai R. Z., kuri vietoje surašė pareiškimą dėl pavogto mobilaus ryšio telefono. Nukentėjęs vaikas buvo išsigandęs, bet fiziškai neliestas. M. Z. bandė vytis tuos berniukus, kurie jį apiplėšė. (t. 1, b. l. 30)

Iš R. K. paaiškinimo matyti, kad 2016 m. lapkričio 17 d. E. Lazdynų stotelėje pavogė telefoną Samsung Galaxy A3. Pavogtą telefoną perdavė E. draugei. (t. 1, b. l. 55)

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2016 m. lapkričio 17 d. 17.01 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog sustojime „Lazdynai“ prieš 3 minutes iš devynių metų vaiko du asmenys, iš kurių vienas apsirengęs juodai, plikas, iš priekio turi baltą raidę, išplėšė mobilaus ryšio telefoną ir pasišalino link požeminio tunelio. (t. 1, b. l. 31)

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. lapkričio 17 d., apie 17.10 val., gavo pranešimą, jog Lazdynų stotelėje, Laisvės pr., apiplėštas 9 metų vaikas, atimtas mobilaus ryšio telefonas. Nuvykus į įvykio vietą į policijos pareigūnus kreipėsi M. Z., kuris paaiškino, kad du nepažįstami vaikinai jam iš rankų išplėšė mobilaus ryšio telefoną Samsung Galaxy A3. Lazdynų mikrorajone dirbant kartu su nukentėjusiuoju plėšikų rasti nepavyko. M. Z. buvo pristatytas namo. (t. 1, b. l. 28)

Iš R. Z. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2016 m. lapkričio 17 d., apie 16.40 val., Erfurto g. 3, Vilniuje, nepažįstamas vaikas iš sūnaus rankų pavogė mobiliojo ryšio telefoną Samsung Galaxy A3, kurio vertė 250 Eur. Padaryta 250 Eur turtinė žala. (t. 1, b. l. 11-12)

Iš R. Z. pareiškimo matyti, kad 2016 m. lapkričio 17 d. 17.15-17.20 val. Lazdynų stotelėje nepažįstami du vaikinai iš jos sūnaus M. Z. rankų išplėšė mobilaus ryšio telefoną Samsung Galaxy A3, kuris buvo pirktas 2016 metų vasaros pabaigoje Tele2 salone. Telefone buvo įstatyta tinklo Tele2 kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini). (t. 1, b. l. 18)

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad D. M. savo noru specialistei pateikė juodos spalvos mobilaus ryšio telefoną Samsung Galaxy A3, IMEI (duomenys neskelbtini). (t. 1, b. l. 51-52)

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas telefonas Samsung Galaxy A3. Nustatyta, kad telefono IMEI yra (duomenys neskelbtini). Telefonas yra juodos spalvos su plastikiniu permatomu dėklu. Telefonas yra veikiantis, jo išmatavimai 13,5X6,5X1 cm. (t. 1, b. l. 53-54)

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Nusikaltimo padarymo faktą ir R. K. kaltę padarius nusikalstamą veiką patvirtina paties kaltinamojo parodymai, duoti teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, duomenys, užfiksuoti jo paaiškinime, parodymų patikrinimo protokole, liudytojo E. H., nukentėjusiųjų R. Z. ir M. Z. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų D. M. ir R. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, ataskaitų žiūryklėje, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje užfiksuoti duomenys.

Iš paties kaltinamojo parodymų matyti, jog jis kartu su E. H. ieškojo vaiko, iš kurio galėtų pagrobti mobiliojo ryšio telefoną. Toks vaikas buvo rastas netoli Lazdynų baseino bei greta šio baseino esančios bažnyčios. Vaikui mobiliojo ryšio telefoną iš rankų ištraukė E. H.. Po to, kai vaikui iš rankų buvo ištrauktas mobiliojo ryšio telefonas, jis kartu su E. H. iš įvykio vietos pasišalino, pagrobtą telefoną pardavė pažįstamai, o gautus pinigus pasidalino su E. H.. Tokius kaltinamojo parodymus iš esmės patvirtina liudytojo E. H. parodymai, iš kurių matyti, kad jis kartu su R. K. buvo susitarę pagrobti mobiliojo ryšio telefoną. Liudytojas vykdydamas susitarimą ištraukė mobiliojo ryšio telefoną iš pasirinkto vaiko rankų ir kartu su R. K. pasišalino iš įvykio vietos, pagrobtą mobiliojo telefoną jie pardavė pažįstamai, o gautus pinigus pasidalino. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš E. H. parodymų matyti, jog tarp jo ir R. K. buvo susitarimas grobti svetimą turtą. Tokio susitarimo faktą iš dalies patvirtina ir liudytojos K. D. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusiojo M. Z. parodymai taip pat patvirtina, jog iš jo buvo pagrobtas jo turėtas mobiliojo ryšio telefonas Samsung Galaxy A3. Mobiliojo ryšio telefoną pagrobė du vaikinai, t. y. vienas vaikinas jam iš rankų ištraukė mobiliojo ryšio telefoną ir kartu su kitu vaikinu pasišalino iš įvykio vietos. Tokius nukentėjusiojo parodymus iš esmės patvirtina ir nukentėjusiosios R. Z. parodymai, jos protokole-pareiškime, pareiškime užfiksuoti duomenys bei liudytojo R. S. parodymai, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, ataskaitų žiūryklėje užfiksuoti duomenys. Liudytojos D. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, vertinant juos kartu su savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole, apžiūros, kurios metu buvo apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas, protokole užfiksuotais duomenimis, leidžia daryti išvadą, jog iš M. Z. pagrobtą mobiliojo ryšio telefoną Samsung Galaxy A3 jai pasiūlė pirkti ir pardavė būtent R. K.. Pažymėtina, jog faktą, kad tarp R. K. ir E. H. buvo susitarimas grobti svetimą turtą, iš dalies patvirtina liudytojos D. M. teiginys, jog R. K. po to, kai liudytojai buvo parduotas mobiliojo ryšio telefonas, pasakė, kad, jeigu ateityje reikės telefonų, liudytoja gali kreiptis į kaltinamąjį. Taigi aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad R. K. atvirai pagrobė svetimą turtą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, jog vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir (ar) kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Nagrinėjamu atveju yra visiškai akivaizdu, kad M. Z. matė, kaip yra grobiamas jo turimas turtas, o R. K. suprato, jog asmuo, iš kurio turtas buvo pagrobtas, suvokė, kad turtas yra pagrobiamas.

Baudžiamojoje byloje R. Z. pareiškė civilinį ieškinį dėl 500 Eur dydžio patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir 200 Eur dydžio patirtos turtinės žalos atlyginimo. Teisiamojo posėdžio metu R. Z. nurodė, jog ji atsiima civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo. Esant tokioms aplinkybėms, R. Z. civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu. Tuo pačiu teismas pažymi, jog, atsiėmus civilinį ieškinį, asmuo nepraranda teisės prašyti atlyginti patirtą žalą civilinio proceso nustatyta tvarka.

Įrodymai ir jų vertinimas dėl vagystės, padarytos 2016 m. lapkričio 22 d.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. K. paaiškino, jog jis vaikščiojo kartu su E. H. ir D. U.. Jie neturėjo, ką veikti, todėl pagrobė melsvos spalvos kuprinę. Kuprinę pagrobė jis, o E. H. tuo metu buvo greta, D. U. buvo 20-30 metrų atstumu nuo jų. Pagrobę kuprinę, visi iš įvykio vietos pabėgo. Kaltinamasis negalėjo paaiškinti, kodėl D. U. tuo metu buvo toliau nuo jo ir E. H.. Galimai D. U. matė, kaip buvo grobiama kuprinė. Kuprinėje buvo plaukimo akiniai, rankšluostis, telefonas, kas dar buvo kuprinėje, neatsiminė. Daiktus iš kuprinės kraustė trise. Rankšluostis ir akiniai buvo išmesti. Kur buvo padėtas telefonas, nežino. Kaltinamasis negalėjo paaiškinti, kaip buvo sugalvota pagrobti kuprinę. Pagrobti kuprinę tarėsi su E. H., ar buvo tariamasi su D. U., neatsimena. Tą dieną nei jis, nei E. H., nei D. U. neturėjo pinigų. Kaltinamasis patvirtino, jog D. U. tą dieną siūlė „eiti ant varkės“, t. y. vogti. Pagarsinus kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino, kad parodymai yra užfiksuoti teisingai.

Ikiteisminio tyrimo metu R. K. parodė, kad D. yra 17 metų, su juo susipažino kavinėje „Hesburger“, esančioje Paneriuose. Po mėnesio jis jam ir E. H. pasiūlė nueiti ant „varkės“. Tada jie nuvažiavo į Lazdynus prie baseino. Jis tuomet pavogė telefoną Sony Xperia. Miške D. su jais tikrino pavogtą kuprinę. Jis ten nieko negavo, kaip pavogtus daiktus pasidalino E. H. ir D., nežino. Prieš minėtą įvykį K. D. nuėjo namo, ji įvykio nematė. (t. 2, b. l. 108)

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad R. K. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus. R. K. parodė, kad telefonas Sony Xperia buvo pavogtas prie Lazdynų baseino, prie gyvatvorių. (t. 2, b. l. 101-107)

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. U. parodė, jog jis susitiko su R. K. ir E. H.. Kartu su jais leido laiką. Tuo metu jis buvo pabėgęs iš (duomenys neskelbtini) ir neturėjo valgyti. E. H. užsiminė, jog nori valgyti, o šis atsakė, kad gaus. E. H. pasikvietė R. K., o kaltinamajam liepė palaukti. D. U. teigė, jog laukė E. H. ir R. K., matė, kaip jie priėjo prie berniuko, kažko paklausė, berniukas nusiėmė kuprinę, ją atsisegė ir pažiūrėjo į jos vidų. Tuomet E. H. išplėšė kuprinę iš vaiko rankų ir kartu su R. K. pabėgo. Kaltinamasis patikslino, jog, kaip buvo pagrobta kuprinė, sužinojo iš E. H. ir R. K.. Jam įvykį užstojo automobiliai. Pamatęs, kad E. H. su R. K. bėga, taip pat pradėjo bėgti. E. H. ir R. K. patikrino, kas yra kuprinėje. Kuprinė buvo tikrinama miškelyje, kuris yra už baseino. E. H. ir R. K. pasiėmė vilniečio kortelę ir telefoną. D. U. taip pat norėjo patikrinti kuprinę, tačiau nespėjo, kadangi kuprinė buvo numesta ir jie visi pabėgo. Jis matė, jog kuprinėje dar buvo rankšluostis, mokinio pažymėjimas. Telefoną pasiėmė E. H.. E. H. išmetė telefono dėkliuką, sulaužė SIM kortelę. Nubėgę prie viešojo transporto sustojimo, išsiskirstė. Prieš išsiskirstant E. H. pasakė susisiekti su juo ir R. K. tą pačią ar kitą dieną. D. U. grįžo pas savo draugą, su kuriuo laiką leido anksčiau. Jokių pinigų už telefoną negavo. Jie sakė, jog telefoną duos draugei, kuri jį nuneš parduoti. „Eiti ant varkės“ tą dieną niekam nesiūlė. „Eiti ant varkės“ reiškia apvogti.

Ikiteisminio tyrimo metu D. U. parodė, kad nuo 2016 m. kovo 29 d. gyvena (duomenys neskelbtini), jį globoja (duomenys neskelbtini), įsikūrę (duomenys neskelbtini). Su R. K. susipažino prie „Maxima“ parduotuvės, esančios Savanorių pr., Vilniuje, kai pabėgo iš (duomenys neskelbtini) 2016 m. spalio 28 d. Jį 2016 m. lapkričio 28 d. grąžino į (duomenys neskelbtini). Jis būdavo ir nakvodavo Savanorių gatvėse, Lazdynuose jis nebuvo. Jam inkriminuojamo nusikaltimo nepadarė, nepavogė jokio telefono, jam neliepė niekas vogti. Jį išlaikė ir maitino draugai. Į stotį su draugais nevažiavo. Kas padarė vagystę, nežino. (t. 2, b. l. 48-49)

Ikiteisminio tyrimo metu D. U. papildomai parodė, kad jis buvo įvykio vietoje, bet nieko nedarė, buvo netoliese, stebėjo nusikaltimą maždaug iš 200 metrų. E. H. jis nepažįsta, o R. K. žinojo, su juo susipažino per V. N., tuo metu buvo pabėgęs iš (duomenys neskelbtini). Su savimi neturėjo pinigų, gyveno iš draugų gaunamų pinigų. Iš kur šie gauna pinigų, nežinojo. Jis matė daromą nusikaltimą ir nieko nedarė, nes bijojo, kad gali gauti į kailį nuo draugų. Jis miškelyje kuprinės kartu su kitais vaikinais netikrino, jis matė, kaip kiti berniukai tikrino pavogtą kuprinę, pinigų negavo, kitų daiktų taip pat negavo. Įvykio vietoje buvo, bet veikė pasyviai, nieko nedarė. (t. 2, b. l. 59)

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. H. paaiškino, jog netoli baseino pamatė, kaip vaikas į kuprinę deda telefoną. R. K. vaiko paklausė, kiek valandų, vaikas išsitraukė telefoną iš kuprinės, pasakė, kiek valandų, tuomet jį įsidėjo atgal, o R. K. stvėrė vaiko kuprinę ir kartu su liudytoju nubėgo link miškelio. D. U. buvo įvykio vietoje, kai buvo pagrobta kuprinė, tačiau jis nieko nedarė. D. U. buvo prie miškelio. Kai R. K. pagriebė kuprinę, jie kartu nubėgo ten, kur buvo D. U.. D. U. nubėgo link miškelio tuo metu, kai liudytojas ir R. K. ėjo link vaiko. Kuprinės turinį tikrino visi trise. Telefoną paėmė R. K. arba liudytojas. Telefoną visi trys pardavė lombarde per nepažįstamą žmogų. Už telefoną gautus pinigus pasidalino visi trise. Iš kuprinės paėmė tik telefoną, o kitus daiktus paliko miškelyje. Vogti sugalvojo jis, taip pat pasiūlė vogti R. K. ir D. U..

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. H. parodė, kad jis atsimena, jog 2016 metais, po telefono Samsung Galaxy vagystės, jis dar dalyvavo vienoje vagystėje kartu su R. K. ir kitais draugais, kurių gerai nepažįsta. Minėti draugai yra D. ir asmuo pravarde V. bei mergaitė K. Tai buvo Lazdynuose prie Lazdynų baseino. D. ir V. slėpėsi už 200 metrų, K. buvo maždaug už 100 metrų ir žiūrėjo, ar nėra žmonių. Liudytojas su R. K. ėjo vaiko link. R. K. vaiko paklausė, kiek valandų. Vaikas išsitraukė iš kuprinės telefoną ir pažiūrėjo, kiek valandų, paskui vėl įdėjo telefoną atgal į kuprinę, ją užsegė. Kiek pamena, kuprinė buvo mėlynos spalvos. R. K. stvėrė kuprinę ir jie nubėgo už baseino į mišką. Akinius, plaukimo kepurėlę, kažkokius kremus ir vaiko moksleivio pažymėjimą išmetė miške. D. pasiėmė telefoną Sony. Gali būti, kad telefonas buvo 2016 metų modelio. D. mokosi (duomenys neskelbtini), jį uždarė visai neseniai, prieš pat Naujus Metus. D. gal 15-16 metų. (t. 2, b. l. 20)

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. M. nurodė, kad jo sūnus Lazdynų baseine buvo bėgimo ir plaukimo treniruotėje. Pasibaigus treniruotei, jis atvažiavo pasiimti savo sūnaus ir pamatė jį automobilių stovėjimo aikštelėje, kuri yra netoli baseino ir poliklinikos. Sūnus verkė ir pasakė, kad, išėjus iš baseino, einant link aikštelės, prie jo priėjo už jį vyresni vyrukai ir paklausė, kiek valandų. Sūnus pasakė, kiek buvo valandų, ir tie vaikinai pasakė, kad spės į autobusą. Vaikinai apsisuko ir nuėjo. Vėliau tie vaikinai atbėgo, nuplėšė kuprinę nuo sūnaus pečių ir nubėgo link daugiaaukščio. Tuo metu įvykio vietoje žmonių nebuvo. Liudytojas aiškino, kad dar bandė ieškoti vaikinių, tačiau jų nerado. Paskambino mobiliojo ryšio operatoriui ir paprašė užblokuoti kortelę, o jam buvo nurodyta, kad kortelė jau yra išimta. Įvykio metu buvo pagrobta kuprinė, kurioje buvo akiniai, kepurė, šlepetės, rankšluostis, drabužiai persirengti, telefonas, vilniečio kortelė, moksleivio pažymėjimas. Civilinį ieškinį palaiko. Po įvykio buvo daromas naujas moksleivio pažymėjimas, kurio pagaminimas kainavo apie 20 Eur. Vilniečio kortelė buvo papildyta, bet ten nebuvo daug pinigų. Telefonas vėliau buvo atgautas. Sūnus jam sakė, kad kuprinę su daiktais pagrobė du berniukai. Pagarsinus nukentėjusiojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino, kad parodymai yra užfiksuoti teisingai.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. M. parodė, kad 2016 m. lapkričio 22 d., apie 20.18 val., atvyko į automobilių aikštelę, kuri yra šalia Erfurto g. 13, Vilniuje, iš baseino pasiimti savo mažamečio sūnaus T. M.. Aikštelėje sutiko savo verkiantį sūnų, kuris papasakojo, kad prieš keletą minučių toje pačioje aikštelėje du nepažįstami vaikinai, pirmas jų buvo apie 13 metų amžiaus, apie 160 cm ūgio, apsirengęs pilkos spalvos striuke, kepure su bumbulu, antrasis vaikinas taip pat apie 13 metų amžiaus, apie 160 cm ūgio, apsirengęs tamsios spalvos striuke su kapišonu, paklausę sūnaus, kiek valandų, nuo pečių nutraukė ir atvirai pavogė melsvos spalvos kuprinę, kurios vertė 10 Eur, kurioje buvo baseino reikmenys: akiniai, žalios šlepetės, įvairiaspalvis dryžuotas rankšluostis, juodos spalvos kepuraitė, bendra daiktų vertė 20 Eur, vilniečio kortelė, kurios vertė 5 Eur, moksleivio pažymėjimas, kurio vertė 5 Eur, bei baltos spalvos telefonas Sony Xperia, kurio vertė 130 Eur, IMEI (duomenys neskelbtini), kartu su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Vaikai, pavogę nuo pečių kuprinę, pabėgo miškelio link. Kiek sūnus atsimena, kuprinę konkrečiai nuo pečių pavogė pirmasis vaikinas. Jo sūnaus berniukai nesužeidė, negrasino. Dėl vagystės jam padaryta 170 Eur materialinė žala. (t. 1, b. l. 67)

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis T. M. parodė, kad 2016 metų rudenį ėjo iš baseino ir laukė tėčio. Tuo metu prie jo priėjo D. U., tačiau jis tuo nėra tikras, ir jo draugas, paklausė, kiek valandų. Jiems nurodė, kiek yra valandų, kadangi laiką matė baseine. Jie visi tarpusavyje pasišnekėjo ir vaikinai nuėjo. Vėliau vaikinai nuo jo nutraukė kuprinę ir pabėgo link miškelio. Nukentėjusysis teigė, kad, kai vaikinai paklausė, kiek valandų, į telefoną jis nežiūrėjo ir kuprinės nebuvo nuėmęs. Vėliau jis patikslino, kad kuprinę buvo atsisegęs, nes norėjo pažiūrėti, kiek valandų, ir atsakyti vaikinams į klausimą. Jis nusiėmė kuprinę ir pažiūrėjo, kiek valandų. Tada vaikinai paėmė kuprinę ir pabėgo. Nukentėjusysis negalėjo nurodyti, kuris vaikinas pagriebė kuprinę. Įvykio vietoje jis matė tik du vaikinus. Žmonių galėjo būti nebent už automobilių. Vaikinai pagrobė mėlynos spalvos kuprinę, kurioje buvo moksleivio pažymėjimas, plaukimo kepuraitė, rankšluostis, akiniai, glaudės, šlepetės, telefonas Sony Xperia. Kiek kainavo naujo moksleivio pažymėjimo pagaminimas, nukentėjusysis neprisiminė, tėvai jam davė vieną eurą arba 50 centų pažymėjimo pagaminimui. Kiek pinigų buvo vilniečio kortelėje, taip pat neprisiminė. Kai vaikinai paklausė, kiek valandų, jis atsisegė kuprinę, padėjo ją ant žemės, pažiūrėjo telefoną, kurį padėjo atgal į kurpinę, užsegė kuprinę.Tuomet norėjo paimti kurpinę, bet vaikinai buvo pirmesni.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. M. parodė, kad 2016 m. lapkričio 22 d., apie 20.08 val., jis išėjo iš Lazdynų baseino, kur lanko treniruotes. Išėjęs į lauką laukė tėčio. Laukiant prie jo priėjo du jaunuoliai, apie 14-16 metų amžiaus, vienas iš jaunuolių jo paklausė, kiek valandų, jis atsakė ir jie nuo jo pasitraukė apie vieną metrą. Vaikinai kalbėjo tarpusavyje „kaip manai, ar spėsim į autobusą“. Jis nugirdęs jų pokalbį pasakė, kad spės. Jie nuėjo toliau, bet vienas iš jaunuolių staigiai pribėgo prie jo ir nuo jo pečių nutraukė kuprinę bei pabėgo. Jis bandė vaikinus vytis, tačiau veltui. Jaunuoliai buvo su juodos spalvos kepurėmis, iš galo buvo gauburėliai, vienas iš jaunuolių turėjo neįprastą pilkos spalvos šaliką, vienas iš jaunuolių buvo apsirengęs tamsiai mėlynos spalvos džinsais, kitas tamsios spalvos kelnėmis. Vieno jaunuolio veidas buvo plonas, pailgas smakras. Jei pamatytų nuotraukas, galbūt jaunuolius atpažintų. (t. 1, b. l. 71-72)

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. N. parodė, jog R. K. yra jo pažįstamas, o D. U. yra jo draugas. Jis nurodė, jog jis atsimena, kad buvo kažkoks įvykis, susijęs su mobiliojo ryšio telefonu Sony Experia. Liudytojas teigė, jog R. K. buvo prie jo pribėgęs, parodė mobiliojo ryšio telefoną ir nubėgo. Telefono jis į rankas net nebuvo paėmęs, tuo metu su liudytoju buvo ir D. U.. Taip pat A. N. aiškino, kad jis pridavė mobiliojo ryšio telefoną į lombardą, nežinojo, jog telefonas vogtas. Telefoną jam padavė R. K., kuris buvo dar su kažkokiu nepažįstamu vaikinu. D. U. nėra susijęs su telefono pridavimu į lombardą. Kam atidavė pinigus, kuriuos gavo pridavęs telefoną į lombardą, neatsimena. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis nurodė, jog nepamena, ar davė tokius parodymus. Teigė, kad apklausos metu apkalbėjo D. U.. Kodėl taip padarė, negalėjo nurodyti. D. U. įvykio dieną buvo kartu su liudytoju, o ne su R. K..

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. N. parodė, kad 2016 m. lapkričio 23 d., apie 12.00 val., jam į mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino iš matymo pažįstamas nepilnametis R. K. ir paprašė susitikti. Tą pačią dieną apie 13.00 val. susitiko su R. K. prie kebabinės, Savanorių pr., su juo kartu buvo D. U.. D. U. tuo metu, kiek žino, buvo pabėgęs iš Vėliučionių socializacijos centro. Jo buvo paprašyta priduoti į lombardą telefoną Sony su dėkliuku (jis buvo su dramblio imitacija). Iš kur R. K. gavo mobilaus ryšio telefoną, jam nesakė. Jis pridavė mobilaus ryšio telefoną į lombardą. Kol jis buvo lombarde, R. K. ir D. U. laukė jo lauke. Lombarde už priduotą telefoną gavo 30 Eur, kuriuos atidavė R. K. ir D. U.. Už tai, kad telefoną pridavė į lombardą, jie davė 5 Eur. R. K. ir D. U. paskutinį kartą matė priduodant telefoną į lombardą. (t. 1, b. l. 97)

Iš R. K. paaiškinimo matyti, kad 2016 m. lapkričio 22 d. jis su E. ir D. buvo Lazdynuose, visi pavogė telefoną Sony Xperia, kurį pridavė į lombardą. (t. 1, b. l. 101)

Iš ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2016 m. lapkričio 22 d. 20.34 val. buvo gautas pranešimas, jog iš pranešėjo sūnaus prieš septynias minutes prie baseino 2 paaugliai, 13-14 metų amžiaus, požymių nepamena, iš rankų išplėšė mobilųjį telefoną Sony. Plėšikai pasišalino į miškelio pusę. Telefone yra sekimo programėlė, todėl yra galimybė pamatyti, kur yra telefonas. Iš papildomos informacijos apie patikrinimą matyti, kad pagal požymius įtariamų asmenų policijos pareigūnai nerado. (t. 1, b. l. 77)

Iš R. M. pareiškimo matyti, kad 2016 m. lapkričio 22 d., apie 20.18 val., atvyko į šalia Lazdynų baseino, esančio Erfurto g. 13, esančią automobilio aikštelę. Jo sūnus T. M. papasakojo, kad prieš kelias minutes du nepažįstami, maždaug 13 metų amžiaus berniukai, nuo jo pečių pagrobė melsvos spalvos kuprinę. Kuprinėje buvo baltos spalvos telefonas Sony Xperia, IMEI (duomenys neskelbtini), kurio vertė apie 130 Eur. Telefone buvo SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl vagystės R. M. patyrė 170 Eur žalą. (t. 1, b. l. 60)

Iš savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. Z. 2016 m. lapkričio 30 d., apie 11.20 val., „Elektronikos taisykloje“, esančioje Savanorių pr., Vilniuje, specialistei ir tyrėjui pateikė mobilaus ryšio telefoną Sony Xperia, IMEI (duomenys neskelbtini), su baltu dangteliu ir dramblio atvaizdu, prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. 2016-11- 23. (t. 1, b. l. 89-90)

Iš 2016 m. lapkričio 23 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvito matyti, kad N. A. nusipirko mobilaus ryšio telefoną Sony, IMEI (duomenys neskelbtini), už 30 Eur, ir telefoną Huawei E5573, IMEI (duomenys neskelbtini), už 8 Eur. (t. 1, b. l. 91)

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas telefonas Sony. Apžiūrėjus nustatyta, kad telefonas yra 13cmX7cmX2cm, juodas su baltai juodu plastikiniu dėklu, veikiantis. Telefono IMEI (duomenys neskelbtini). (t. 1, b. l. 93-94)

Žemesnės instancijos teismas

Teismas įvertinęs surinktus ir ištirtus įrodymus konstatuoja, kad R. K. ir D. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis R. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog jis įvykio metu buvo kartu su D. U. bei E. H.. Jis kartu su E. H. priėjo prie vaiko ir pagrobė jo kuprinę su joje buvusiais daiktais. Tuo metu, kai buvo grobiama kuprinė, D. U. buvo šiek tiek toliau nuo įvykio vietos. Vėliau visi trise kraustė iš kuprinės joje buvusius daiktus. R. K. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad D. U. pasiūlė „eiti ant varkės“. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis paaiškino, jog „eiti ant varkės“ reiškia eiti vogti. E. H. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog jis su R. K. priėjo prie vaiko, jį užkalbino ir R. K. pagrobė vaiko kuprinę su joje buvusiais daiktais. D. U. tuo metu, kai buvo grobiama kuprinė su joje buvusiais daiktais, stovėjo nuošaliau. Kai R. K. paėmė vaiko kuprinę, liudytojas kartu su R. K. nubėgo link D. U.. Kuprinės turinį tikrino visi trise, taip pat pinigus, kuriuos gavo pardavę kuprinėje buvusį mobiliojo ryšio telefoną, pasidalino visi trys. Taigi aptarti kaltinamojo ir liudytojo parodymai paneigia D. U. versiją, jog jis su svetimo turto pagrobimu nėra niekaip susijęs, kuprinės turinio netikrino, pinigų, pardavus mobiliojo ryšio telefoną, negavo. Nukentėjusiojo T. M. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, patvirtina, jog iš jo du vaikinai pagrobė kuprinę, kurioje buvo mobiliojo ryšio telefonas Sony Experia bei kiti daiktai. Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir R. M. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, duomenys, užfiksuoti R. M. pareiškime, ataskaitų žiūryklėje, prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvite bei savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokole. A. N. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, patvirtina, jog D. U. ir R. K. 2016 m. lapkričio 23 d. paprašė jo priduoti mobiliojo ryšio telefoną į lombardą. Pinigus už priduotą mobiliojo ryšio telefoną jis atidavė R. K. ir D. U.. Teisiamojo posėdžio metu A. N. iš pradžių aiškino, jog apskritai neatsimena, kad būtų pridavęs mobiliojo ryšio telefoną į lombardą, o vėliau aiškino, kad iš tikrųjų D. U. su R. K. nebuvo. Vis tik teismas šiuo atveju vadovaujasi A. N. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kadangi jie, priešingai nei teisiamojo posėdžio metu liudytojo duoti parodymai, iš esmės atitinka kitus byloje užfiksuotus duomenis. Taigi aptartų duomenų, kuriuos teismas laiko įrodymais, visuma patvirtina, jog R. K. ir D. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, tuo pačiu paneigia D. U. teiginius, jog jis nedalyvavo svetimo turto pagrobime.

Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų dalykas yra svetimas turtas. Turtu pagal Lietuvos Respublikos 178 straipsnį yra laikomi daiktai, turintys vertę bei fizinius parametrus (gabaritus, svorį, skaičių, kiekį, ekonominę vertę ir t. t.). Mokinio pažymėjimas, kuris buvo išduotas T. M., nelaikytinas turto pagrobimo dalyku, nes neatitinka ekonominės vertės požymio. Esant tokiai aplinkybei, iš pareikšto kaltinimo šalintina aplinkybė, jog buvo pagrobtas T. M. išduotas mokinio pažymėjimas. Paminėtos aplinkybės pašalinimas nekeičia kalinamųjų veiksmų kvalifikavimo. Čia pažymėtina tai, kad byloje yra įrodyta, jog dėl R. K. ir D. U. nusikalstamų veiksmų buvo prarastas T. M. išduotas mokinio pažymėjimas, o naujo pažymėjimo išdavimas kainavo 4,32 Eur (šį faktą įrodo (duomenys neskelbtini) raštas). Todėl teigtina, jog dėl kaltinamųjų veiksmų R. M. be jokios abejonės patyrė 4,32 Eur dydžio žalą, kurią privalo atlyginti kaltinamieji ar už jų veiksmus atsakingi asmenys.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje R. M. pareiškė civilinį ieškinį, kuriame buvo prašoma atlyginti nusikaltimu padarytą 79 Eur dydžio turtinę žalą. R. M. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, kadangi iš (duomenys neskelbtini) rašto matyti, jog naujas mokinio pažymėjimas kainavo ne 20 Eur, o 4,32 Eur. Teismas konstatuoja, jog kitų nukentėjusiojo nurodomų pagrobtų daiktų vertė nelaikytina per didele, ji yra reali. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti, kad pagrobto turto vertė buvo būtent tokia, kokią nurodė nukentėjusysis. Taigi R. M. priteistina solidariai iš D. U. bei R. K., o jam neturint turto ar lėšų iki jo pilnametystės, iš civilinės atsakovės J. K. 63,32 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Įrodymai ir jų vertinimas dėl vagystės, padarytos 2016 m. lapkričio 29 d.

Teisiamojo posėdžio metu R. K. dėl telefono Iphone 5S pagrobimo parodė, jog jis vaikščiojo su E. H., kuris sugalvojo pagrobti telefoną, norėjo jį parduoti ir nusipirkti valgyti. Kaltinamasis aiškino, jog matė, kaip E. H. paėmė telefoną. Tuo metu E. H. laukė už 20 metrų nuo įvykio vietos. Kodėl laukė E. H., paaiškinti negalėjo. Kai E. H. paėmė telefoną, jie kartu pabėgo. Telefoną pardavė, gautus pinigus pasidalino tarpusavyje. E. H. jam davė 5 Eur, o sau pasiliko 15 Eur. Telefoną pardavė abudu. R. K. negalėjo nurodyti, kaip kilo mintis pagrobti telefoną. E. H. pasakė, jog reikia gauti kažkiek pinigų, kaip jų reikia gauti, nesakė. Penkis eurus gavo, kadangi buvo kartu, kai buvo pagrobtas telefonas. Pagarsinus kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino, kad parodymai yra užfiksuoti teisingai.

Ikiteisminio tyrimo metu R. K. parodė, kad kitą dieną po to, kai buvo pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas Sony Experia, Lazdynuose, prie Lazdynų perėjos, netoli baseino, E. H. iš berniuko, kuriam buvo apie 11-12 metų, pavogė telefoną. E. H. paklausė vaiko, kiek valandų, ir, vaikui išsitraukus telefoną, ištraukė telefoną jam iš rankų. R. K. teigė, jog jis pats tuo metu buvo 10 metrų atstumu ir jo laukė. (t. 2, b. l. 95)

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad R. K. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus. R. K. parodė, kad telefonas Iphone E. H. buvo pavogtas perėjus perėją prieš Lazdynų baseiną ir einant link Žėručio pagrindinės mokyklos, ant šaligatvio tik perėjus gatvę. (t. 2, b. l. 101-107)

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. H. paaiškino, jog tuo metu, kai buvo pagrobtas Iphone 5S, jis buvo kartu su R. K.. Liudytojas vaikui iš rankų ištraukė minėtą telefoną. Po to, kai vaikui iš rankų ištraukė telefoną, kartu su R. K. pabėgo, telefoną pardavė lombarde ir pinigus su kaltinamuoju pasidalino po lygiai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. H. parodė, kad maždaug 2016 metų pabaigoje jis su R. K. buvo Lazdynuose, ėjo netoliese Lazdynų baseino ir prie „Aibės“ parduotuvės pamatė vaiką, kuris buvo apie 10 metų amžiaus, jis stvėrė vaikui iš rankų telefoną bei pabėgo. Vaiko nemušė. Spontaniškai kilo mintis pasiimti telefoną, kurį nusinešė namo. (t. 2, b. l. 20)

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. G. parodė, jog jo sūnus ėjo iš mokyklos Žėručio g. link Erfurto g. Sankryžoje sustojo prie perėjos, prie jo tuo metu priėjo vaikas, paklausė, kiek valandų. Sūnus ištraukė telefoną iš kuprinės, pasakė, kiek valandų. Vaikas paklausė, ar tikrai tiek valandų, paprašė parodyti telefoną. Sūnus parodė, o kitas vaikas griebė telefoną ir pabėgo. Vaikas buvo kartu su kitu asmeniu, kuris stovėjo šiek tiek toliau. Sūnus vaikus dar bandė vytis, tačiau nesėkmingai. Nukentėjusysis paaiškino, jog nurodytas aplinkybes sužinojo iš sūnaus. Iš sūnaus buvo pagrobtas telefonas Iphone 5S. Pagarsinus nukentėjusiojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis nurodė, kad šie parodymai užfiksuoti teisingai.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. G. parodė, kad 2016 m. lapkričio 29 d., apie 14.00 val., jam paskambino sūnus Š. G. ir pranešė, kad iš jo pavogė mobilaus ryšio telefoną Iphone 5S, IMEI (duomenys neskelbtini), kuriame buvo įstatyta UAB „Omnitel“ SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Atvažiavęs namo sūnus papasakojo, kad jis ėjo iš mokyklos, esančios Žėručio g., Vilniuje. Prie jo priėjo du vaikinai. Pirmas vaikinas buvo apie 12-13 metų amžiaus, apie 160 cm ūgio, dėvėjo juodą kepurę, šviesios spalvos striukę, turėjo juodos spalvos mokyklinę kuprinę, veidą matė, todėl galėtų atpažinti. Antro vaikino požymių neįsidėmėjo, veido nematė, kadangi vaikinas stovėjo šiek tiek toliau, bet matė, kad vaikinas buvo su juoda kepure, juoda striuke ir juodomis kelnėmis, juoda mokykline kuprine. Priėjęs pirmas vaikinas prie jo paklausė, kiek yra valandų. Sūnus išsitraukė iš kuprinės mobilaus ryšio telefoną Iphone. Ištraukęs telefoną pasakė jaunuoliui, kiek yra valandų. Jaunuolis nepatikėjęs, kiek yra valandų, paprašė atsukti telefoną. Sūnui atsukus telefoną vaikinas pagriebė telefoną iš rankų ir abu jaunuoliai pabėgo. Visas veiksmas įvyko Erfurto ir Žėručio g. sankirtoje. (t. 1, b. l. 117)

Iš R. K. paaiškinimo matyti, kad 2016 m. lapkričio 29 d. jis buvo su E. prie baseino Lazdynuose. E. pavogė telefoną Iphone, kurį pardavė lombarde. (t. 1, b. l. 136)

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2016 m. lapkričio 29 d. 15.27 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog iš A. G. sūnaus Š. G. buvo pavogtas mobilaus ryšio telefonas. (t. 1, b. l. 130)

Iš A. G. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2016 m. lapkričio 29 d., apie 14.00 val., Erfurto g., Vilniuje, iš Š. G. buvo pavogtas mobilaus ryšio telefonas Iphone5S, padaryta 352,20 Eur žala. (t. 1, b. l. 110)

Iš A. G. pareiškimo matyti, kad 14.05 val. jam paskambino sūnus ir pranešė, kad iš jo atimtas telefonas iPhone5S, IMEI (duomenys neskelbtini), SIM kortelės numeris (duomenys neskelbtini). Sūnus ėjo iš Žėručio pradinės mokyklos namo. Sustojo prie pėsčiųjų perėjos, esančios Žėručio ir Erfurto g. sankryžoje. Prie sūnaus priėjo du vaikinai, apie 12-13 metų amžiaus, ir paklausė, kiek valandų. Sūnus išėmė telefoną, pažiūrėjo, kiek valandų. Vaikinai paprašė parodyti, ar tikrai tiek valandų. Kai sūnus parodė, vaikinai griebė telefoną iš rankų ir pabėgo. (t. 1, b. l. 113)

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. G. tyrėjai pateikė garantinį taloną. (t. 1, b. l. 121)

Iš byloje esančio čekio matyti, kad telefono iPhone 5S, IMEI (duomenys neskelbtini), vertė 352,50 Eur. (t. 1, b. l. 122-123)

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Nusikaltimo padarymo faktą ir R. K. kaltę padarius nusikalstamą veiką patvirtina paties kaltinamojo parodymai, duoti teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, duomenys, užfiksuoti jo paaiškinime, parodymų patikrinimo protokole, liudytojo E. H., nukentėjusiojo A. G. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, A. G. protokole-pareiškime, pareiškime, ataskaitų žiūryklėje užfiksuoti duomenys.

Iš paties kaltinamojo R. K. parodymų matyti, jog jis tuo metu, kai buvo pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas iPhone 5S, buvo kartu su E. H.. Mobiliojo ryšio telefoną iš vaiko rankų ištraukė E. H.. Po to, kai E. H. paėmė telefoną, kaltinamasis su juo pasišalino iš įvykio vietos. Pagrobtas telefonas buvo parduotas, o gauti pinigai pasidalinti. Iš esmės tokias pačias aplinkybes teisiamojo posėdžio metu nurodė ir liudytojas E. H.. Šis liudytojas patvirtino, jog tuo metu, kai pagrobė telefoną, kartu buvo ir R. K.. Pagrobus telefoną, jis kartu su R. K. pasišalino iš įvykio vietos, telefoną pardavė, o pinigus pasidalino. Čia dar kartą pažymėtina, jog E. H. aiškino, jog buvo susitaręs su R. K. grobti svetimą turtą, jie net buvo numatę vietą, kurioje geriausiai daryti nusikalstamą veiką. Kaip jau buvo minėta anksčiau, faktą, jog kaltinamasis buvo susitaręs su E. H., iš dalies patvirtina ir K. D. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu. Nusikalstamos veikos padarymo faktą, taip pat R. K. kaltę iš dalies patvirtina ir nukentėjusiojo A. G. parodymai, iš kurių matyti, jog jį sūnus informavo, kad iš jo du vaikinai pagrobė mobiliojo ryšio telefoną iPhone 5S. Nukentėjusiojo protokole-pareiškime, pareiškime bei ataskaitų žiūryklėje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad A. G. apie telefono vagystę pranešė teisėsaugos institucijoms, pareiškime užfiksuoti duomenys dar kartą patvirtina, jog telefoną pagrobė du vaikinai. Taigi įvertinus visa, kas buvo aptarta, teismas konstatuoja, jog R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Nukentėjusysis A. G. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašoma atlyginti nusikaltimu padarytą 352,50 Eur turtinę žalą. Akivaizdu, jog dėl R. K. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis prarado mobiliojo ryšio telefoną. Iš byloje esančio čekio matyti, jog pagrobto mobiliojo ryšio telefono vertė yra 352,50 Eur. Taigi A. G. pareikštas civilinis ieškinys dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo yra tenkinamas ir jam iš R. K., o šiam neturint turto ar lėšų iki jo pilnametystės, iš civilinės atsakovės J. K. priteistina 352,50 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu iš esmės ginčų dėl pareikšto civilinio ieškinio dydžio nekilo. Kaltinamasis ir jo įstatyminė atstovė tik aiškino, jog dėl atsiradusios žalos yra kaltas ne tik kaltinamasis, todėl padarytą žalą turėtų atlyginti ir kiti su veika susiję asmenys. Kaltinamajam ir jo įstatyminei atstovei, kuri yra ir civilinė atsakovė, išaiškintina, jog baudžiamajame procese civilinį ieškinį galima pareikšti tik nusikalstamą veiką padariusiam ar už jo veikas materialiai atsakingam asmeniui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis), tuo pačiu tik iš paminėtų asmenų ir galima priteisti nusikaltimu padarytą žalą. Taip pat pabrėžtina ir tai, kad nuo nusikalstamų veiksmų nukentėjęs asmuo net ir esant keliems kaltinamiesiems gali pasirinkti, iš kurio prašyti žalos atlyginimo. Tuo atveju, jeigu kaltinamasis ir jo įstatyminė atstovė mano, jog dėl žalos atsiradimo yra kalti ir kiti asmenys, savo teises jie gali ginti civilinio proceso nustatyta tvarka.

Įrodymai ir jų vertinimas dėl pasikėsinimo padaryti plėšimą

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. K. dėl pasikėsinimo apiplėšti parodė, kad jis kartu su E. H. buvo prie Lazdynų baseino. Ten paklausė vaiko, kiek yra valandų. Tuomet vaikui pasakė atiduoti telefoną, o šis atsakė, kad neduos. Tuomet vaiką pradėjo mušti. Mušti pradėjo, nes buvo pavartojęs alkoholio. Vaikui smūgius sudavė keliu į galvą, taip pat sudavė smūgį kumščiu. Keliu galėjo suduoti 4-5 smūgius. Tuomet nukentėjusysis pasakė, kad atiduos telefoną. Kaltinamasis aiškino, jog jam suskaudo koją, todėl jis iš įvykio vietos pasišalino. Vieną smūgį nukentėjusiajam dar sudavė E. H.. Nukentėjusysis buvo išsitraukęs telefoną. Nepamena, ar nueidamas pastūmė nukentėjusįjį. Vaikas parodė savo telefoną, tačiau telefono nepaėmė, kadangi pamatė, jog telefonas nėra geras. Pagarsinus kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino, jog davė tokius parodymus. Teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu įvykių aplinkybes prisiminė geriau.

Ikiteisminio tyrimo metu R. K. parodė, jog buvo atvejis, kai jis buvo su E. H. prie Lazdynų baseino, pamatė berniuką ir berniuko paklausė, kiek valandų. Berniukas be telefono pasakė, kiek yra valandų, tuomet jis pradėjo reikalauti berniuko telefono, keliu spyrė į galvą apie tris-keturis kartus, paskui nuėjo į šoną. E. H. berniukui vieną kartą koja spyrė į galvą. Paskui jie abu nubėgo ir pasislėpė. Jis buvo piktas, kad berniukas nedavė telefono. (t. 2, b. l. 95)

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad R. K. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus. R. K. parodė, kad berniukas buvo sumuštas prie Lazdynų baseino dešinėje pusėje einant link poliklinikos prie gyvatvorės. (t. 2, b. l. 101-107)

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis B. E. P. parodė, jog jis 2016 m. lapkričio 29 d., apie 18.40 val., išėjo iš Lazdynų baseino. Prie jo priėjo du vaikinai ir paklausė, kiek valandų. Klausimą greičiausiai uždavė R. K.. Nukentėjusysis teigė, kad pažiūrėjęs į laikrodį pasakė, kiek valandų. Tuomet jo buvo paprašyta atiduoti telefoną. Nukentėjusysis pasakė, jog neturi telefono. Tada jam keliu buvo suduoti smūgiai į galvos sritį. R. K. mušti pradėjo po to, kai buvo pasakyta, jog nukentėjusysis neturi telefono. R. K. ranka palenkė jo galvą ir keliu sudavė smūgius į galvą. Buvo suduota apie 6-7 smūgius. Kai buvo suduodami smūgiai, taip pat buvo reikalaujama telefono, o jis vis sakė, kad neturi telefono. R. K. baigė smūgiuoti ir perbėgo gatvę. R. K. draugas stovėjo netoliese. Nukentėjusysis išsitraukė telefoną ir pradėjo skambinti 112. Jam skambinant ir kalbant su operatore, R. K. draugas sudavė smūgį koja į galvą. Tuo metu R. K. pribėgo prie savo draugo ir jie kartu nubėgo į kitą gatvės pusę, stebėjo, ką darys nukentėjusysis. Nukentėjusysis teigė, jog telefoną išsitraukė tuo metu, kai R. K. perbėgo gatvę ir nuo jo pasitraukė kaltinamojo draugas. B. E. P. aiškino, jog po įvykio buvo nemalonu vaikščioti vakarais, kai buvo tamsu. Kelias pirmas dienas dėl sumušimo, mėlynių buvo namuose, nėjo į mokyklą. Mama jo klausinėjo, ar jis nebebijo, ar viskas gerai. Po įvykio iš pradžių nelabai norėjo lankyti plaukimo treniruočių, kadangi buvo baisu. Savijauta susitvarkė kažkur po savaitės, vėl atsirado noras lankyti treniruotes. Dabar tėvai dažniausiai po treniruočių jį pasiima, o anksčiau paimdavo, kai galėdavo. Kelias dienas jam skaudėjo sumuštas vietas.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis B. E. P. parodė, kad 2016 m. lapkričio 29 d., apie 18.40 val., jis išėjo iš Lazdynų baseino, kur lanko treniruotes. Išėjęs ėjo į stotelę, bet išgirdo, kaip už jo kažkas nugriuvo. Jis atsisuko pažiūrėti ir pamatė du jaunuolius, kurie sėdėjo Lazdynų baseine pirmam aukšte. Vienas iš jaunuolių nugriuvo, o kitas juokėsi iš jo. Nusisukus jis ėjo toliau, tada vienas iš tų jaunuolių pribėgo iš galo, paklausė jo, kiek valandų. Jis pasižiūrėjo į laikrodį ant rankos ir jam pasakė, kiek valandų. Jaunuolis jam pasakė atiduoti telefoną, jis pasakė, kad neturi, tačiau vaikinas griebė jam už galvos ir pradėjo savo keliu jam daužyti galvą, smūgių buvo apie 5-6. Kol daužė jam galvą, sakė, kad atiduos telefoną, bet šis jį nustūmė ant žemės ir nubėgo per gatvę. Jis spėjo sureaguoti, išsitraukė savo telefoną ir paskambino 112. Kitas jaunuolis supratęs, kad jis skambina į policiją, pribėgęs spyrė jam į galvą. Pirmasis jaunuolis buvo apsirengęs tamsiais drabužiais, trumpai kirptas, jis buvo be kepurės, atrodė susiraukęs, vidutinio kūno sudėjimo, apie 160 cm ūgio, antrasis jaunuolis buvo tamsiai apsirengęs, apie 153 cm ūgio, dėvėjo kepurę su bumbulu. Jaunuoliai atrodė, kad yra nepilnamečiai. Jei pamatytų nuotraukas, galėtų jaunuolius atpažinti. (t. 1, b. l. 154-155)

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji R. P. parodė, jog 2016 m. lapkričio 29 d. sulaukė sūnaus skambučio. Sūnus verkė ir pasakė, kad jį užpuolė bei sumušė. Įvykis vyko apie 19-20 val. Tuo metu vaikas buvo prie Lazdynų baseino. Nukentėjusioji teigė, jog iš karto po skambučio nuvažiavo į įvykio vietą, kartu su vaiku nuvyko į policijos komisariatą, kur vienas iš pareigūnų apklausė vaiką dėl įvykio. Sūnus papasakojo, kas įvyko. Tuomet nuvažiavo į Santariškes, nes vaikui buvo stipriai sumuštas veidas, jis buvo išsigandęs. Sūnus pasakojo, kad jis išėjo iš baseino. Prie jo priėjo du vaikinai. Vienas paklausė, kiek valandų. Sūnus pažiūrėjo į laikrodį ir pasakė, kiek valandų. Tada vienas iš vaikinų griebė už galvos, pradėjo daužyti su kumščiu į galvą ir reikalavo duoti telefoną. Po 7-8 smūgių sūnus pasakė, kad atiduos telefoną, nors pradžioje sakė, kad neturi telefono. Sūnus nespėjo išsitraukti telefono. Vaikinai paliko sūnų gulėti ir tada sūnus paskambino 112. Kai sūnus pasakė, kad duos telefoną, jį vis tiek daužė. Nukentėjusioji nurodė, jog ji prašo neturtinę žalą priteisti jos sūnui, kadangi būtent jis šią žalą patyrė. Po įvykio sūnus bijojo išeiti iš namų, kai tamsu. Jis bijo, važiuodamas autobusu dairosi, ar niekas neužpuls. Iki šios dienos kiekvieną kartą sūnų veža iš treniruočių, nes jis bijo.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. P. parodė, kad 2016 m. lapkričio 29 d., apie 18.40 val., paskambino jos sūnus B. P. ir pasakė, kad yra sumuštas prie Lazdynų baseino dviejų vaikinų, kurie paskui jį išėjo iš baseino. Vienas iš jų paklausė, kiek yra valandų, ir B. P. pažiūrėjus į laikrodį griebė jam už galvos ir pradėjo daužyti iš kelio į galvą apie 5-6 kartus, reikalaudamas atiduoti telefoną. B. P. pasakė, kad telefono neturi, bet paskui pasakė, kad atiduos. Vaikinas mušęs jos sūnų tuo metu pabėgo. Kitas šalia buvęs vaikinas spyrė B. P. į galvą ir taip pat pabėgo. B. P. pats išsikvietė policiją. Pirmas vaikinas buvo apie 14 metų amžiaus, 160 cm ūgio, labai trumpai kirptas, tamsių plaukų, juodai apsirengęs, su kapišonu. Antras vaikinas buvo apie 12 metų amžiaus, apie 153 cm ūgio, juodai apsirengęs, ant galvos dėvėjo juodą kepurę su bumbulu. Vaikinai tarp savęs kalbėjosi lietuviškai. Sūnus galėtų atpažinti jį užpuolusius asmenis. (t. 1, b. l. 150)

Iš R. K. paaiškinimo matyti, kad 2016 m. lapkričio 29 d. jis su E. buvo Lazdynuose. Jis priėjo prie vaiko, paprašė paskambinti. Vaikas nedavė paskambinti, todėl jį sumušė. (t. 1, b. l. 165)

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2016 m. lapkričio 29 d. 22.19 val. Bendrasis pagalbos centras gavo Santariškių vaikų ligoninės slaugytojos pranešimą, jog 2016 m. lapkričio 29 d., apie 22.59 val., į ligoninę dėl veido sumušimo kreipėsi B. E. P., kuris paaiškino, kad 2016 m. lapkričio 29 d., apie 18.40 val., prie Lazdynų baseino jį sumušė nepažįstami asmenys. (t. 1, b. l. 164)

Iš R. P. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2016 m. lapkričio 29 d., apie 18.40 val., Erfurto g. 13, Vilniuje, buvo sumuštas B. P. dviejų nepažįstamų asmenų, buvo bandyta atimti mobilaus ryšio telefoną. (t. 1, b. l. 145)

Iš specialisto išvados Nr. G 3683/2016(01) matyti, kad B. E. P. padaryta poodinė kraujosruva viršugalvio srityje, odos nubrozdinimai ir odinės kraujosruvos kaktos kairėje pusėje, poodinė kraujosruva kairiame skruoste nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais) galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu bei laiku, t. y., 2016 m. lapkričio 29 d. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. B. E. P. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti trimis trauminiais poveikiais. Sužalojimai kaktos kairėje pusėje galėjo gautis tiek suduodant smūgius, tiek ir griūnant bei minėta kūno sritimi atsitrenkiant į kietą buką reljefinį paviršių, likusieji kūno sužalojimai nėra būdingi nugriuvimui. Sužalojimų lokalizacija yra pasiekiama nukentėjusiajam juos pasidarant pačiam. Nustatytuose kūno sužalojimuose požymių, leidžiančių nustatyti žalojusį objektą, nėra. (t. 1, b. l. 161-162)

Teismas, įvertinęs surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad R. K. pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Nusikaltimo padarymo faktą ir R. K. kaltę padarius nusikalstamą veiką patvirtina paties kaltinamojo parodymai, duoti teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, duomenys, užfiksuoti jo paaiškinime, parodymų patikrinimo protokole, nukentėjusiųjų B. E. P., R. P. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, R. P. protokole-pareiškime, ataskaitų žiūryklėje bei specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys.

Pats kaltinamasis tiek teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino, jog priėjęs prie vaiko paklausė, kiek yra valandų, tuomet pareikalavo iš vaiko atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, kai šis atsakė, jog telefono neturi, pradėjo prieš jį vartoti smurtą, t. y. sudavė kelis smūgius keliu į galvą. Kaltinamasis teigė, jog vaiko telefono nepaėmė, kadangi pamatė, kad jis nėra pakankamai geras. Nukentėjusiojo B. E. P. parodymai taip pat patvirtina, jog prie jo priėjo vaikinas, kuris paklausė, kiek yra valandų, vėliau pareikalavo atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, o kai vaikinui atsakė, jog telefono neturi, pradėjo jį mušti. Nukentėjusysis nurodė, jog jam buvo suduoti keli smūgiai į galvos sritį. Smūgiai buvo suduoti keliu. Telefono buvo reikalaujama ir tuo metu, kai buvo suduodami smūgiai. Tokius nukentėjusiojo parodymus iš esmės patvirtina ir R. P. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, jos protokole-pareiškime, ataskaitų žiūrylėje užfiksuoti duomenys. Aplinkybę, kad prieš nukentėjusįjį buvo naudojamas fizinis smurtas ir jam dėl smurtinių veiksmų buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, patvirtina ir specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys. Taigi įvertinus visa, kas buvo aptarta, teismas konstatuoja, jog R. K. pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį.

R. P. byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teisiamojo posėdžio metu R. P. nurodė, jog 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo prašo priteisti savo sūnui, t. y. B. E. P. Taigi teismas sprendžia klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo minėtam nukentėjusiajam.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip sveikata, yra ypač dideli. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis dėl R. K. nusikalstamų smurtinių veiksmų patyrė neturtinę žalą.

Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl B. E. P. priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti dydžio, atsižvelgia į tyčiniu nusikaltimu sukeltus padarinius, t. y. nukentėjusiajam be jokių abejonių buvo sukeltas fizinis skausmas, buvo sužalotas veidas, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jam prireikė medikų pagalbos, jis buvo išgąsdintas, dėl įvykio sumažėjo jo bendravimo galimybės, kadangi jis vengė bendravimo su draugais, kurį laiką nėjo į mokyklą, nenorėjo vykti į treniruotes Lazdynų baseine, kadangi jam buvo baisu. Nekyla abejonių, kad nukentėjusysis dėl fizinio poveikio jo kūnui patyrė stresą bei nepatogumų. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, jog B. E. P. patirta neturtinė žala yra įvertintina 500 Eur. Padarytą žalą privalo atlyginti R. K., o jam neturint turto ar lėšų iki jo pilnametystės civilinė atsakovė J. K..

Kiti duomenys, reikšmingi bylos nagrinėjimui

Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto matyti, kad R. K., gyvenančio (duomenys neskelbtini), motinos J. K. ir jos sugyventinio E. N. šeima yra įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. (t. 2, b. l. 33)

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato tyrėjos rašto matyti, kad 2016 m. rugsėjo 22 d., apie 10.00 val., komisariate buvo užregistruotas pranešimas, kad iš namų išėjo ir negrįžo R. K.. Apie 21.40 val. J. K. pranešė, kad sūnus grįžo. 2016 m. rugsėjo 27 d. buvo užregistruotas pranešimas, jog R. K. išėjo iš namų ir negrįžo. 2016 m. rugsėjo 28 d. sugrįžo į namus. 2016 m. liepos 23 d., apie 18.45 val., R. K. iš parduotuvės „Express market“, esančios Savanorių pr. 68, Vilniuje, paėmė prekių, kurių vertė 2,47 Eur. 2015 m. spalio 21 d., apie 16.40 val., R. K. iš parduotuvės „Maxima“, esančios Savanorių pr. 31, Vilniuje, paėmė prekių už 3,03 Eur ir praėjo pro kasas nesumokėjęs. Per 2015 metus R. K. išėjimo iš namų faktai buvo registruoti tris kartus. (t. 2, b. l. 34)

Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 6 d. įsakymo Nr. 30-2702 matyti, kad buvo nutarta R. K. skirti iki mokslo metų pabaigos minimalias priežiūros priemones – įpareigojimą mokytis, lankyti psichologo konsultacijas, papildomos veiklos būrelius, kreiptis į pedagoginę – psichologinę tarnybą ištyrimui. (t. 2, b. l. 36)

Iš (duomenys neskelbtini) direktorės charakteristikos apie R. K. matyti, kad R. K. mokykloje mokosi nuo 5 klasės. 2016-2017 m. mokosi 8 klasėje. Pirmuosius dvejus metus progimnazijoje elgesio ir mokymosi sunkumų neturėjo, tačiau nuo 2015-2016 m. mokslo metų pradžios situacija pradėjo keistis – mokinys praleidinėjo pamokas be pateisinamos priežasties, suprastėjo ugdymosi rezultatai, nesilaikė mokyklos tvarkos. Nuo antrojo pusmečio R. K. savo noru buvo išvykęs į Vilniaus miesto krizių centrą, elgesys pradėjo keistis – stengėsi lankyti visas pamokas, laikytis mokyklos tvarkos, tačiau tai truko neilgai. Norėdamas ištrūkti į lauką pas draugus, kai mama neleido, iššoko iš antro aukšto savo namų balkono ir susilaužė koją. 2016 metų mokslų metų pradžioje R. K. vėl pradėjo nesilaikyti mokinio elgesio taisyklių – dažnai ateina be uniformos, pamokose apatiškas, akivaizdžiai vengia mokytis, bėga iš pamokų, kartais kyla įtarimų, kad ateina prisirūkęs. Į pastabas tarsi reaguoja, greitai pripažįsta savo netinkamą elgesį, bet netinkami veiksmai išlieka. R. K. 2016 m. rugsėjo 20 ir 21 d. pabėgo iš paskutinių pamokų. R. K. 2016 m. rugsėjo 22, 23, 26, 27 dienomis nebuvo mokykloje, kaip paaiškėjo, minėtas dienas R. K. buvo pabėgęs iš namų. R. K. 2016 m. rugsėjo 28 d. žadėjo nebebėgioti iš pamokų, laikytis mokinių elgesio taisyklių, tačiau jau rugsėjo 29 d. atėjo be uniformos. R. K. 2016 m. lapkričio mėnesį buvo skirta minimali priežiūra. Nuo tada pamokas lanko, tačiau kartais išeina iš paskutinių pamokų, pasiteisindamas, kad jam skauda galvą, pilvą ir pan. Šiuo metu R. K. pamokas lanko, tačiau jų metu nedirba. Dauguma mokytojų skundžiasi, jog per pamokas neatlieka jam skirtų užduočių, naudojasi telefonu, neatlieka namų darbų, nedalyvauja pamokose, viskam abejingas, apatiškas. Dėl drausmės problemų nekyla, tik dažnai nedėvi uniformos. 2015-2016 m. visus mokslo metus teikta R. K. socialinės pedagogės pagalba, psichologės konsultacijose dalyvavo du kartus, vėliau lankyti konsultacijas atsisakė. Prieš 2017 m. mokslo metų pirmojo semestro pabaigą taip pat buvo kelis kartus susitikęs su psichologe, aptarė, kaip pagerinti mokymosi rezultatus. Pirmojo semestro metu buvo pasiekta pažanga, neigiamų pažymių iš grėsusių septynių liko tik trys, nors minėtus dalykus irgi galėjo išsitaisyti, mokytojai geranoriškai skatino, tačiau jis to nepadarė. Skundėsi, kad tie dalykai jam nesiseka, nesupranta, bet pagalbos nepriėmė. (t. 2, b. l. 34-35, 116)

Iš (duomenys neskelbtini) direktorės charakteristikos apie D. U. matyti, kad D. U. yra ugdomas (duomenys neskelbtini), nuolat gyvena (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini). Į (duomenys neskelbtini) D. U. atvyko 2016 m. kovo 29 d. pagal Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartį bei Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 29 d. įsakymą. D. U. įstatyminiai atstovai – Šilalės rajono socialinių paslaugų namai. D. U. išlaikė 10 klasės patikrinimo egzaminus ir įgijo pagrindinį išsilavinimą. D. U. mokosi socialinių įgūdžių klasėje, kurioje gilina pagrindinių dalykų žinias bei mokosi suvirinimo modulių. D. U. mokymosi motyvacija yra šiek tiek padidėjusi, tačiau toliau mokytis gimnazijoje ar kitoje vidurinėje mokykloje neketina. Savo ateitį sieja specialybės įgijimu. D. U. noriai įsitraukia į (duomenys neskelbtini) organizuojamą darbinę veiklą, noriai prisideda prie renginių organizavimo bei aktyviai juose dalyvauja. D. U. ir jo bendraamžių santykiai yra dviprasmiški. Vaikinas geba sutarti su kitais vaikais, moka jiems padėti, tačiau pastebimas D. U. noras įtikti ir paklusti neigiamam bendraamžių spaudimui. To pasekoje D. U. dažnai patenka į nemalonias situacijas (pasišalinimai iš (duomenys neskelbtini), neigiami elgesio įvertinimai). Toks paauglio elgesys įtakotas mąstymo klaidų, kurias jis daro dažnai, bei sulėtėjusios paauglio moralės raidos. D. U. dažniausiai siekia trumpalaikės naudos neatkreipdamas dėmesio į ilgalaikę žalą, vadovaujasi primityviomis taisyklėmis (pavyzdžiui, kas stipresnis – tas teisus). Bendraudamas su suaugusiais D. U. geba išsakyti savo problemas, sunkumus, dažnai kreipiasi pagalbos prireikus jam asmeniškai išspręsti vieną ar kitą sudėtingą situaciją. Vaikas elgiasi taip tik su tais darbuotojais, kuriais pasitiki ir kuriuos laiko autoritetais. Su kitais pedagogais gali bendrauti paviršutiniškai, įsivelti į beprasmiškus konfliktus. D. U. būdingas perdėtas jautrumas, nepasitikėjimas, pyktis. Jis lengvai įsižeidžia dėl menkiausių smulkmenų, nors emocijų kontrolė yra pagerėjusi, tačiau vis dar išlieka problemine paauglio sritimi. Vaikinas turi noro spręsti savo problemas, tačiau jam neužtenka vidinės kontrolės. D. U. artimai bendrauja su savo motina. (t. 2, b. l. 61)

Iš specialisto išvados Nr. 104MS-61/2017 matyti, kad objektyvių medicininių duomenų, kad R. K. būtų sirgęs ar šiuo metu sirgtų lėtiniu psichikos sutrikimu, nėra. Jam diagnozuoti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai žymesnės (esminės) įtakos jo sugebėjimui suvokti savo veiksmų esmę bei valdyti savo veiksmus neturėjo ir neturi. (t. 2, b. l. 135)

Bausmių skyrimas ir kiti klausimai

R. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). R. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalyje, nenustatyta.

Teismas, skirdamas R. K. bausmes, atsižvelgia į tai, kad jis padarė tris tyčines nusikalstamas veikas nuosavybei ir pasikėsino padaryti vieną tyčinę nusikalstamą veiką, susijusią su smurto panaudojimu prieš kitą asmenį, nuosavybei, kurios priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 4 dalis). Skiriant bausmes atsižvelgtina ir į tai, kad R. K. yra teistas už panašaus pobūdžio veikas, tačiau nusikalstamas veikas padarė anksčiau nebūdamas teistas, jis nėra baustas administracine tvarka, tačiau byloje yra duomenų apie tai, jog kaltinamasis prekybos centruose yra paėmęs prekes ir bandęs pasišalinti už jas nesumokėjęs. Teismas įvertina ir tai, jog kaltinamasis yra jauno amžiaus, jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, mokosi, jis auga šeimoje, kuri buvo įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, jam yra diagnozuoti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai. Įvertinus anksčiau aptartų aplinkybių visumą, R. K. yra skirtinos Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalies ir 180 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos griežčiausiosios bausmės, t. y. laisvės atėmimai, tačiau šių bausmių dydžiai už kiekvieną iš padarytų nusikalstamų veikų yra nustatytini artimesni baudžiamajame įstatyme nustatytai šios bausmės minimaliai ribai.

Paskirtosios bausmės bendrintinos vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio nuostatomis, t. y. dalinio bausmių sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalis.

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė nebendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 1 d. nuosprendžiu, kadangi šis nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs.

Teismas konstatuoja ir tai, jog nagrinėjamu atveju R. K. skiriamos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsniu, yra atidėtinas. Teismas, įvertinęs anksčiau aptartų aplinkybių visumą, mano, kad R. K. skiriamos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nepilnamečiui paskiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas Lietuvos Respublikos BK 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą. Nagrinėjamu atveju R. K. yra tikslinga paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą ir įpareigoti jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., tęsti mokslą, uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – suėmimas naikintinas paskelbus nuosprendį, o kardomoji priemonė – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Teismas nenustatė D. U. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat nenustatė jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnyje.

Skirdamas D. U. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką nuosavybei, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, šią nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, jis yra baustas administracine tvarka (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), turi nuolatinę gyvenamąją vietą, mokosi. Aptartų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, jog D. U. už jo padarytą nusikaltimą yra skirtina laisvės apribojimo bausmė. D. U. skiriamos bausmės dydis nustatytinas neviršijantis baudžiamajame įstatyme numatyto šio bausmės vidurkio. D. U. skirtini įpareigojimai, kurie padės jam keisti savo elgesį, atitiks jo paties, visuomenės bei valstybės interesus.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti D. U. paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo, o pradėjus nuosprendį vykdyti, naikintina.

Baudžiamojoje byloje gynėjų dalyvavimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 punktu, buvo būtinas. Be gynėjų R. K. ir D. U. nebūtų galėję tinkamai pasinaudoti teise į gynybą. Taigi teismas konstatuoja, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamųjų nagrinėjamu atveju būtų nesuderinamas su jų teise į gynybą. Čia pažymėtina ir tai, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo asmens valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, nepriteisiamos (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu:

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje (veika padaryta 2016 m. lapkričio 17 d.), ir paskirti jam laisvės atėmimą šešiems mėnesiams;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje (veika padaryta 2016 m. lapkričio 27 d.), ir paskirti jam laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje (veika padaryta 2016 m. lapkričio 29 d.), ir paskirti jam laisvės atėmimą dešimčiai mėnesių;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, R. K. paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalis ir R. K. paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2018 m. sausio 15 d. iki 2018 m. vasario 22 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą R. K. atidėti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 82 straipsniu, R. K. paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant jį tęsti mokslą, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

R. K. paskirtą kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Kardomąją priemonę – suėmimą R. K. panaikinti ir, paskelbus nuosprendį, paleisti iš suėmimo.

D. U., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą dešimčiai mėnesių, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., mokytis arba dirbti, arba registruotis darbo biržoje, uždraudžiant bendrauti su R. K. ir E. H..

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti D. U., kad:

1) asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

2) jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;

3) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

D. U. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiosios R. Z. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nukentėjusiojo R. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti R. M. solidariai iš D. U. bei R. K., o jam neturint turto ar lėšų iki jo pilnametystės, iš civilinės atsakovės J. K. 63,32 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo A. G. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti A. G. iš R. K., o jam neturint turto ar lėšų iki jo pilnametystės, iš civilinės atsakovės J. K. 352,50 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios R. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir B. E. P. iš R. K., o jam neturint turto ar lėšų iki jo pilnametystės iš civilinės atsakovės J. K., priteisti 500 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ugnius Trumpulis