- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-12
- Bylos Nr.
- eA2-395-587/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10204-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Pareiškėjas
- V. M.
- Kreditorius
- I. K.
- Skolininkas
- V. M.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal kreditoriaus I. K. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkei V. M.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja V. M. (toliau – pareiškėja, skolininkė) kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu, kurį patikslinusi, prašė teismo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eL2-18822-959/2023 ir panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. išduotą teismo įsakymą.
2. Pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad nebuvo įtraukta į civilinės bylos Nr. eL2-18822-959/2023 nagrinėjimą, todėl jai įstatymų nustatyta įteikimo tvarka nebuvo pranešta apie išduotą teismo įsakymą. Dėl to pareiškėja negalėjo pareikšti prieštaravimų dėl išduoto įsakymo ir jis įsiteisėjo. Pareiškėja gavo vykdomuosius dokumentus iš antstolio, kuris pradėjo vykdomąją bylą. Ginčas yra kilęs iš paskolos, sudarytos tarp pareiškėjos ir dviejų žemės sklypo pirkėjų – V. M. ir I. K. Pagal kreditoriaus V. M. pareiškimą dėl 72 000 Eur skolos išieškojimo išduotas teismo įsakymas neįsiteisėjo, nes minėtą teismo įsakymą pareiškėja gavo paštu ir pareiškė prieštaravimus.
Atsiliepimas
3. Kreditorius I. K. (toliau – kreditorius) atsiliepime į pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo prašė jį atmesti. Kreditorius nurodė, kad skolininkė siekia vilkinti procesą, suvokdama faktą, jog galutinis rezultatas procese bus tas pats – skola turės būti sumokėta. Procesiniai dokumentai skolininkei, esant jos pačios pageidavimui ir sutikimui, buvo įteikti tinkamai per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 5 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eL2-18822-959/2023.
Šalies argumentai
5. Teismas nustatė, kad 2023 m. rugsėjo 21 d. kreditorius kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl 47 200 Eur skolos, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų, 233 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininkės. Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 22 d. civilinėje byloje Nr. eL2-18822-959/2023 išdavė teismo įsakymą, kuriuo patenkino kreditoriaus pareiškimą. Teismo įsakymas įsiteisėjo 2023 m. spalio 13 d.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas konstatavo, kad pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo kreditorius buvo nurodęs skolininkę ir jam žinomą skolininkės gyvenamosios vietos adresą. Atsižvelgęs į tai, teismas nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad nagrinėjamojoje byloje egzistuoja teisinis pagrindas atnaujinti procesą dėl neįtraukto asmens.
7. Teismas nustatė, kad pareiškėjai procesiniai dokumentai išsiųsti 2023 m. rugsėjo 22 d. per EPP sistemą, todėl laikomi įteiktais 2023 m. rugsėjo 23 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 10 dalis). Teismas nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad jai nebuvo žinoma / negalėjo būti žinoma apie priimtą teismo įsakymą iki tol, kol iš antstolio gavo dokumentus apie pradėtą vykdomąją bylą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja turi aktyvuotą LITEKO VEP posistemio paskyrą, yra sudariusi sutartį su teismų informacinės sistemos valdytoju, t. y. ji yra EPP vartotoja. Byloje nesant duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja būtų atšaukusi sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis (deaktyvavusi paskyrą) ir / ar pateikusi prašymą jai procesinius dokumentus įteikinėti kitu būdu, teismo procesiniai dokumentai buvo tinkamai išsiųsti per EPP 2023 m. rugsėjo 22 d. ir laikyti įteiktais pareiškėjai kitą darbo dieną po išsiuntimo, t. y. 2023 m. rugsėjo 23 d.
8. Teismas pažymėjo, kad proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimi neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai, tačiau pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą nagrinėjamojoje byloje, neginčija paskolos sutarties ir nenurodo kitų aplinkybių, dėl ko teismo įsakymas turėtų būti panaikintas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 5 d. nutartį ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eL2-18822-959/2023. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pareiškėja negavo pranešimo savo elektroniniu paštu, todėl nežinojo, kad yra priimtas teismo įsakymas. Būtent su tokiu pranešimu siejamas dokumento gavimas EPP sistemoje.
1.2. CPK 123 straipsnio nuostatos, reguliuojančios teismo dokumentų įteikimo tvarką, laikytinos pagrindinėmis, kurios taikytinos daugumoje atvejų, o CPK 175¹ straipsnio nuostatos turėtų būti taikomos specialiems subjektams – valstybės tarnautojams, advokatams ir t. t. Per EPP reikėtų informuoti, jei tam yra pagrindas, pvz. nepavyksta dokumento įteikti deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, yra prasidėjęs teismo procesas ir dalyviai seka savo paskyras. Pareiškėja yra vyresnio amžiaus ir EPP sistema iš esmės nesinaudoja.
1.3. Prie EPP galima prisijungti dviem būdais: jungiantis per elektroninius valdžios vartus (naudojant e-bankininkystę ar kitą būdą) arba teismo suteiktu kodu, tačiau tik jungiantis teismo suteiktu kodu vartotojas yra supažindinamas su portalo naudojimosi taisyklėmis. Dėl to abejotina, jog galima laikyti, kad pareiškėja yra sudariusi sutartį su Lietuvos elektroninių paslaugų portalu „E.teismas.lt“.
Atsiliepimas
10. Kreditorius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą, priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Pareiškėja neabejotinai gavo visus jai siųstus dokumentus, esant norui ir poreikiui su jais susipažinti (o ne ignoruojant jų gavimo faktą), jai nebuvo jokių kliūčių tą padaryti.
2.2. Procesiniai dokumentai pareiškėjai įteikti laikantis teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų.
2.3. Pareiškėja, susikurdama asmeninę EPP paskyrą, sutikdama su naudojimosi ja taisyklėmis, tokiu būdu išviešino faktą, kad ji turi tokią paskyrą ir pageidauja, kad apie teisminius procesus ir juose vykstančius pokyčius būtų informuojama būtent šiuo būdu – teikiant duomenis elektroninėje sistemoje.
2.4. Duomenų, patvirtinančių pareiškėjos aktyvumą, nebuvo pateikta.
2.5. Pareiškėja susikurdama EPP paskyrą, neabejotinai turėjo susipažinti su taisyklėmis, patvirtinti šį faktą savo sutikimu, jį pažymint specialioje skiltyje jungiantis prie paskyros pirmą kartą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
12. Pareiškėja kartu su atskiruoju skundu pateikė 2022 m. liepos 26 d. paskolos sutarties, 2022 m. liepos 29 d. preliminarios sutarties kopijas, atsiliepimą į ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-21195-937/2023. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pareiškėja neprašo priimti prie atskirojo skundo pridėtų įrodymų, neargumentuoja jo priėmimo būtinybės, nepagrindžia pateiktų duomenų sąsajumo su ginčo dalyku, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo juos priimti į nagrinėjamą bylą.
13. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eL2-18822-959/2023, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Proceso atnaujinimas pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, galimu tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar: 1) prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje; 2) prašymas pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Proceso atnaujinimo pagrindai išvardyti CPK 366 straipsnio 1 dalyje. Vienas iš jų – jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Nustatęs, kad egzistuoja dviejų privalomų įstatyminių sąlygų sutaptis proceso atnaujinimo institutui taikyti, teismas nutartimi atnaujina procesą.
15. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo, konstatavęs, jog nagrinėjamojoje byloje neegzistuoja teisinis pagrindas atnaujinti procesą dėl neįtraukto asmens. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pripažino jį esant nepraleistu. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas šioje byloje vertins tik pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą netenkinti pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eL2-18822-959/2023 CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.
16. Pažymėtina, kad prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali pateikti tik tas subjektas, kuris nebuvo įtrauktas į bylą ir dėl kurio teisių ar pareigų pasisakyta sprendime. Šalis, kuri dalyvavo nagrinėjant bylą, neturi teisės inicijuoti proceso atnaujinimo šiuo pagrindu, nes tokio pobūdžio prašymas turi būti reiškiamas išskirtinai to asmens, kuris mano, kad, jam nedalyvaujant byloje, sprendimu pasisakyta dėl jo teisių ar pareigų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-229-516/2016).
17. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad kreditorius kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl 47 200 Eur skolos, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų, 233 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš pareiškėjos. Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 22 d. civilinėje byloje Nr. eL2-18822-959/2023 išdavė teismo įsakymą, kuriuo patenkino kreditoriaus pareiškimą. Taigi, priešingai, nei teigia pareiškėja, ji buvo įtraukta į civilinę bylą Nr. eL2-18822-959/2023. Dėl to pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas negali būti taikomas vien dėl tos priežasties, kad pareiškėja buvo dalyvaujantis asmuo civilinėje byloje Nr. eL2-18822-959/2023. Aplinkybė, ar dalyvaujančiam byloje asmeniui (šiuo atveju – skolininkei) tinkamai buvo pranešta apie nagrinėjamą bylą ir joje priimtą procesinį sprendimą, negali būti tapatinama su asmens nedalyvavimu (neįtraukimu dalyvauti) byloje. Dėl to net ir tuo atveju, jeigu būtų pagrindas konstatuoti, kad skolininkė nebuvo tinkamai informuota apie teismo procesą ir priimtą procesinį sprendimą, šia aplinkybe galėtų būti grindžiamas prašymas atnaujinti procesą ne apeliantės nurodytu, bet kitais CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais. Visgi pareiškėja prašyme atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eL2-18822-959/2023 nenurodė jokių kitų CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, nepateikė kitų argumentų (dėl skolos nepagrįstumo, sandorių negaliojimo ir pan.), išskyrus tuos, kurie susiję su jos netinkamu informavimu apie civilinę bylą. Kadangi teismas yra saistomas prašyme atnaujinti procesą nurodytų pagrindų, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino proceso CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.
18. Pasisakydamas dėl pareiškėjos atskirajame skunde nurodytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 7 punkto nuostatas Elektroninių paslaugų portalo paslaugų gavėjas, aktyvavęs savo paskyrą ir autentifikavęsis šių taisyklių nustatyta tvarka, turi patvirtinti, kad susipažino su šiomis taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje). Tuo atveju, jeigu adresatas yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje ir jo paskyra yra aktyvi, jis procesinius dokumentus gauna į savo paskyrą. Apie tai paslaugų gavėjas informuojamas elektroniniu pranešimu jo paskyroje ir nurodytu elektroniniu paštu. Teismui patvirtinus dokumentų siuntimą, LITEKO automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas (Taisyklių 32 punktas).
19. Pareiškėja atskirajame skunde teigia negavusi panešimo elektroniniu paštu, tačiau neneigia, kad procesiniai dokumentai buvo gauti pareiškėjos paskyroje ir toje paskyroje pareiškėja buvo informuota apie dokumentų gavimą. Byloje nėra galimybės patikrinti, kad pranešimas apie gautus procesinius dokumentus nebuvo išsiųstas pareiškėjos elektroninio pašto adresu, tačiau už elektroninio pašto adreso teisingą nurodymą yra atsakinga pati pareiškėja, be to, ji neneigia pranešimo gavimo jos EPP paskyroje, todėl nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėja nebuvo tinkamai informuota apie EPP paskyroje gautus procesinius dokumentus. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų deaktyvavusi savo EPP paskyrą, todėl pareiškėjai procesinius dokumentus per EPP išsiuntus 2023 m. rugsėjo 22 d., jie pagrįstai laikyti įteiktais 2023 m. rugsėjo 23 d. (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis). Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėja buvo tinkamai informuota apie civilinę bylą ir joje priimtą procesinį sprendimą.
20. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad teismas procesinius dokumentus turėjo siųsti pareiškėjos gyvenamosios vietos adresu. Kaip minėta, procesiniai dokumentai pareiškėjai buvo įteikti tinkamai įstatymo nustatyta tvarka (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis), todėl pirmosios instancijos teismui nekilo pareiga procesinius dokumentus pareiškėjai siųsti jos gyvenamosios vietos adresu. Priešingai, nei teigiama atskirajame skunde, CPK 175¹ straipsnio nuostatos taikomos ne tik pareiškėjos išvardintiems specialiems subjektams, bet ir kitiems asmenims teisės aktuose nustatyta tvarka išreiškusiems pageidavimą procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis. Pareiškėja atskirajame skunde akcentuoja savo vyresnį amžių, tačiau teisės aktuose nėra numatytas amžiaus cenzas, nuo kurio procesinių dokumentų gavimas elektroninių ryšių priemonėmis yra ribojamas, todėl, kaip minėta, pareiškėjai išreiškus tokį pageidavimą ir jo neatšaukus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjai skirtus procesinius dokumentus įteikė per EPP.
21. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstą atmeta atskirojo skundo argumentą, kad pareiškėja nėra supažindinta su EPP naudojimosi taisyklėmis. Taisyklių 8 punkte yra numatyta, kad paslaugomis gali naudotis tik su šiomis taisyklėmis sutikę paslaugų vartotojai. Kadangi pareiškėja turi aktyvią EPP paskyrą, darytina išvada, jog ji yra atlikusi visus veiksmus, būtinus šiai paskyrai aktyvuoti, t. y. ir susipažinusi su Taisyklėmis (Taisyklių 7.2 papunktis).
22. Apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu (įsakymo redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Kreditorius pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjos 5 190,35 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą. Kreditoriaus teigimu, ši suma susideda iš šių teisinių paslaugų: susipažinimo su Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 5 d. nutartimi ir atskirojo skundo argumentais, bylos medžiagos analizės, faktinių ir teisinių atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų identifikavimo, teisinių konsultacijų, susitikimų, kitos su klientu vykdytos komunikacijos bylos klausimais, užklausų teikimo ir konsultavimosi su Nacionaline teismų administracija, atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visos paminėtos teisinės paslaugos susijusios tik su atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimu, o tai, kad pats atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimas buvo išskaidytas į atskiras stadijas, nereiškia, kad kreditoriui turi būti priteistos didesnės teisinės pagalbos išlaidos, nei yra numatyta Rekomendacijų 8.16 punkte. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis apskaičiuojamas pagal 0,4 dydžio koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šiuo atveju už advokato teisines paslaugas kreditorius sumokėjo dalimis 2023 m. gruodžio 11 d., 2024 m. sausio 19 d. ir 2024 m. kovo 4 d., todėl bylinėjimosi išlaidoms apskaičiuoti taikomas 2023 m. III ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 2 018,20 Eur. Taigi už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą maksimali rekomenduojama priteisti suma yra 807,28 Eur (0,4 × 2 018,20 Eur). Kreditoriaus prašoma priteisti 5 190,35 Eur bylinėjimosi išlaidų suma viršija rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokesčio dydį, taip pat yra akivaizdžiai per didelė, įvertinus nagrinėjamo klausimo sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą (Rekomendacijų 2 punktas), todėl kreditoriui iš pareiškėjos priteisiamas 807,28 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimas.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti kreditoriui I. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), iš pareiškėjos V. M., gimusios (duomenys neskelbtini), 807,28 Eur (aštuonių šimtų septynių eurų 28 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.