- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-12
- Bylos Nr.
- AN2-191-382/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00262-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Pocius
- Advokatai
- Andris Košel
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko Ramūno Stasiulio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 25 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis Nerijus Butkus 2018 m. sausio 10 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 30-ANR_P-264-2018 V. V. už tai, kad jis 2018 m. sausio 10 d. 16.58 val. Statybininkų pr. ir Šilutės pl. šviesoforo reguliuojamoje sankryžoje, Klaipėdoje, vairuodamas krovininį automobilį MAN TGS 26.440, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba EGGERS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sukdamas į kairę, degant žaliam šviesoforo signalui, nepraleido priešinga kryptimi tiesiai važiuojančio automobilio ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistė Jelena Radzickaja 2018 m. vasario 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-1047-2018 V. V. už nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje ir 417 straipsnio 8 dalyje, paskyrė galutinę administracinę nuobaudą – 60 Eur baudą.
Šalies argumentai
V. V. skundu apylinkės teismui prašė panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. vasario 9 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-1047-2018 ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 25 d. nutartimi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. vasario 9 d. nutarimas Nr. 30-ANR_N-1047-2018 panaikintas ir administracinio nusižengimo byla grąžinta Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui administraciniam nusižengimui tirti iš naujo.
Šalies argumentai
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas Ramūnas Stasiulis apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 25 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. vasario 9 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-1047-2018.
Administracinio nusižengimo byla buvo grąžinta institucijai nusižengimui tirti iš naujo, nes reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog iš pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad pažeidėjas, sukdamas į kairę, nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiuojančiai transporto priemonei, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu apgadintos dvi transporto priemonės. Atkreiptas dėmesys, kad keleivinio automobilio vairuotojas, siekdamas išvengti susidūrimo, stabdė ir suko vairą į kairę pusę, tai rodo užfiksuoti automobilio dešinės pusės apgadinimai. Įrodymai (pareigūno tarnybinis pranešimas, eismo įvykio vietos schema, asmenų paaiškinimai), kad padaryta skundžiamame nutarime nurodyta veika, surinkti ir pateikti administracinio nusižengimo bylos medžiagoje.
Apeliaciniame skunde pažymėta, jog eismo įvykio dalyviams pažeidimo padarymo vietoje eismo įvykio kaltininkas buvo aiškus, todėl asmenų nuspręsta transporto priemones iš eismo įvykio vietos patraukti. Pareiškėjui pasitarus su įmonės direktoriumi, nutarta eismo įvykio deklaracijos nepildyti. Pabrėžta, jog eismo įvykio metu asmenys nesužaloti, o atsižvelgiant į ekspertizės kaštus, ekspertų užimtumą, ekspertizės atlikimo laiką bei tai, kad dažniausiai ekspertizė atliekama po eismo įvykio esant sužalotų ar žuvusių asmenų, ekspertizė šiuo atveju neskirta. Apeliaciniame skunde daroma išvada, jog nagrinėjamu atveju, kai pažeidėjas iš pradžių pripažįsta kaltę ir dėl to iš eismo įvykio vietos automobiliai patraukiami, prarandama galimybė policijos pareigūnams tinkamai apžiūrėti ir įvertinti tikrąją eismo įvykio vietą.
Atsiliepimas
V. V. atstovas advokatas Andrius Košel atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 25 d. nutartį nepakeistą ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka padaryti išvadas apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Teismo posėdžio metu V. V. parodė, kad dėl įvykusio eismo įvykio kaltas yra kito automobilio vairuotojas, nes per greitai važiavo. Tuo metu buvo vakaras, apie 16.40 val., bet ne tamsu, matomumas geras. Jis atvažiavo Statybininkų pr., iš antrosios juostos norėjo sukti į kairę, į Šilutės pl. Degė raudona, jis buvo sustojęs. Užsidegė žalia ir jis įvažiavo į sankryžos vidurį. Apsidairė, mašinų nebuvo, todėl pradėjo manevrą. Važiavo 5 pavara, apie 10–20 km/h greičiu. V. V. pažymėjo, jog paaiškinime nurodė, kad važiavo 30–40 km/h greičiu, turbūt dėl didelio streso, nes jis važiavo tikrai tik apie 10 km/h greičiu. Jo nuomone, atsižvelgiant į kito automobilio apgadinimus, būtent to automobilio vairuotojas viršijo greitį. Stabdymo žymių nebuvo. Kai su kito automobilio vairuotoju įsėdo į automobilį, jis kaltę iš dalies pripažino ir tada jie nusprendė patraukti automobilius. Kodėl patraukė automobilį, nors nesutiko su kalte, V. V. nežino, gal iš streso. Savo automobilį patraukė apie 5 m, kito automobilio vairuotojas savo automobilį apie 1 m pastūmė atgal, kad atlaisvintų Šilutės pl. antrą ir trečią juostas (b. l. 20, 36–37). Taigi aptartos aplinkybės rodo, kad apeliaciniame skunde pateikta nuomonė, jog pažeidėjas nuo pat pradžių pripažino kaltę ir dėl to iš eismo įvykio vietos automobiliai buvo patraukti, yra klaidinga, nes dar savo rašytiniuose paaiškinimuose įvykio dieną, 2018 m. sausio 10 d., V. V. nurodė, kad, jo nuomone, kito automobilio vairuotojas viršijo greitį ir būtent todėl įvyko eismo įvykis. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į visa tai, kas aptarta, daro išvadą, kad ginčas dėl to, kuris eismo įvykio dalyvis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo, buvo nuo pat pradžių, t. y. nuo eismo įvykio dienos. Tiesa, kad nebuvo užpildytos eismo įvykio deklaracijos ir buvo patraukti automobiliai, tačiau tai savaime nesuponuoja išvados, kad ginčo dėl kaltės nebuvo ir iš karto buvo aiškus eismo įvykį sukėlęs asmuo.
Šią išvadą patvirtina ir rašytiniai kito eismo įvykio dalyvio S. K. 2018 m. sausio 10 d. parodymai. Jis parodė, kad 2018 m. sausio 10 d. apie 16.50 val. važiavo tiesiai link šviesoforo (Šilutės pl. / Statybininkų pr.), degė žalia šviesa. Sankryžoje važiavo tiesiai į Statybininkų pr. S. K. jau įvažiavus į sankryžą, jis netikėtai pamatė, kad sunkvežimis MAN iš Statybininkų pr. suka į kairę. S. K. stabdė ir bandydamas išvengti smūgio pasuko vairą į kairę, tada įvyko susidūrimas antroje Šilutės pl. juostoje. Iš pradžių sunkvežimio vairuotojas sutiko pildyti deklaracijas ir prisiėmė kaltę. Nuėjus į sunkvežimį pildyti deklaracijų, staiga sunkvežimio vairuotojas persigalvojo ir jie iškvietė policiją. S. K. patikslino, jog automobilius nusprendė patraukti iš susidūrimo vietos po to, kai sunkvežimio vairuotojas prisiėmė kaltę. S. K. vairavo leistinu greičiu – iki 50 km/h (b. l. 21). Taigi matyti, jog nors sunkvežimio vairuotojas V. V. iš pradžių sutiko, jog yra kaltas dėl kilusio eismo įvykio, tačiau tą pačią dieną, praėjus visai nedaug laiko, suabejojo savo kalte. Akivaizdu, jog S. K. rašytiniai paaiškinimai patvirtina, jog dar įvykio dieną buvo kilęs klausimas dėl to, kuris asmuo sukėlė eismo įvykį ir turi atsakyti administracine tvarka. Apygardos teismas daro išvadą, jog, skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, eismo įvykio dalyviams pažeidimo padarymo vietoje eismo įvykio kaltininkas aiškus nebuvo.
Nors apeliaciniame skunde nurodyta, jog įrodymai – pareigūno tarnybinis pranešimas, eismo įvykio vietos schema, asmenų paaiškinimai, kad padaryta skundžiamame nutarime nurodyta veika, surinkti ir pateikti administracinio nusižengimo bylos medžiagoje, tačiau būtent paminėti įrodymai dar tiksliai ir vienareikšmiškai nepadeda nustatyti eismo įvykio kaltininko. Tokie įrodymai, kaip pareigūno tarnybinis pranešimas, eismo įvykio vietos schema, yra labiau susiję su eismo įvykio faktinių aplinkybių nustatymu bei detalizavimu, tačiau nepadeda konstatuoti asmens kaltės padarius administracinį nusižengimą. Kita vertus, nors remiantis asmenų paaiškinimais kaltė dėl administracinio nusižengimo padarymo gali būti nustatinėjama, vis dėlto itin svarbu įvertinti, jog byloje esantys rašytiniai paaiškinimai yra V. V. ir S. K., t. y. būtent tų dviejų asmenų, kurie ir dalyvavo eismo įvykyje, o dėl kažkurio vieno iš jų kaltės konstatavimo byloje ir kyla ginčo klausimas. Taigi konstatuotina, jog nei V. V., nei S. K. kaltė, padarius administracinį nusižengimą ir sukėlus eismo įvykį, negali būti nustatoma, remiantis vien jų pačių rašytiniais paaiškinimais ir parodymais, duotais teisme, kadangi šie asmenys yra suinteresuoti bylos baigtimi.
Būtina pažymėti, jog pirmosios instancijos teismo nutartyje yra išsamiai nurodytos aplinkybės, dėl kurių buvo panaikintas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. vasario 9 d. nutarimas ir dėl kurių vienareikšmiškai negalima konstatuoti, jog eismo įvykį sukėlė būtent V. V. ir jis yra kaltas dėl administracinių nusižengimų padarymo. Apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartyje nurodyta, jog, remiantis V. V. paaiškinimais, nuo manevro į kairę pradžios iki susidūrimo V. V. galėjo nuvažiuoti apie 10 metrų, o šį atstumą, važiuodamas 10 km/h (2,78 m/s) greičiu, nuvažiuotų per 3,6 sekundės, važiuodamas 20 km/h (5,56 m/s) greičiu, nuvažiuotų per 1,8 sekundės. Tuo tarpu iš automobilio AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo S. K. paaiškinimo matyti, kad jis važiavo leistinu greičiu iki 50 km/h (13,89 m/s), todėl, važiuodamas tokiu maksimaliu leistinu greičiu, per 3,6 sekundės jis galėjo nuvažiuoti apie 50 metrų, o per 1,8 sekundės apie 25 metrus. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog aptartoje situacijoje pagal byloje surinktus įrodymus be ekspertų paaiškinimų ar išvadų patikimai konstatuoti, kad automobilio AUDI vairuotojas S. K. tinkamai elgėsi pagal Kelių eismo taisyklių 127 ir 128 punktų reikalavimus ir neturėjo techninės galimybės laiku stabdydamas vairuojamą automobilį sumažinti jo važiavimo greitį bei išvengti susidūrimo su V. V. vairuojamu automobiliu, nėra galimybės. Tokiai išvadai visiškai pritaria ir apygardos teismas. Iš to išeina, kad eismo įvykio kilimą galėjo lemti ne tik krovininio automobilio MAN vairuotojo V. V. veiksmai, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 9 ir 157 punktų reikalavimus, bet ir automobilio AUDI A6 vairuotojo S. K. veiksmai, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 9, 127 ir 128 punktų reikalavimus. Taigi, apygardos teismo vertinimu, byloje esančios abejonės gali būti pašalintos tik paskyrus ekspertizę ir gavus ekspertų paaiškinimus dėl eismo įvykio.
Apeliaciniame skunde yra nurodyta, jog administracinių nusižengimų tyrimo metu, atsižvelgiant į ekspertizės kaštus, ekspertų užimtumą, ekspertizės atlikimo laiką bei tai, kad dažniausiai ekspertizė atliekama po eismo įvykio esant sužalotų ar žuvusių asmenų, ekspertizė šiuo atveju neskirta. Apygardos teismas tokius argumentus laiko ne tik nepagrįstais, deklaratyvaus pobūdžio, tačiau taip pat ir prieštaraujančiais ANK įtvirtintam visapusiškam įrodymų ištyrimo reikalavimui. Pažymėtina, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 569 straipsnio 2 dalis). Taigi, siekiant pašalinti visas administracinio nusižengimo byloje esančias abejones, buvo būtina skirti eismo įvykio aplinkybių nustatymo ekspertizę, o vien dideli ekspertizės atlikimo kaštai, ekspertų užimtumas, ilgi ekspertizės atlikimo terminai negali būti pagrindas neatlikti atitinkamo, nagrinėjamu atveju reikalingo, procesinio veiksmo, kad būtų pašalintos visos abejonės ir nustatytas kaltas dėl eismo įvykio sukėlimo asmuo. Priešingu atveju, t. y. nepašalinus visų abejonių dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, negali būti priimamas nutarimas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu ir jam paskiriama administracinė nuobauda. Jei administracinio nusižengimo byloje, atlikus visus reikalingus procesinius veiksmus, nepavyksta pašalinti abejonių dėl asmens kaltės, turi būti ne skiriama administracinė nuobauda, o administracinio nusižengimo teisena nutraukiama, nepavykus įrodyti to asmens veiksmuose buvus administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos.
Pirmosios instancijos teismas 2018 m. balandžio 25 d. nutartyje, perduodamas administracinį nusižengimą tirti iš naujo, tiksliai nurodė, kokie veiksmai turi būti atlikti, – apklausti automobilių vairuotojai ne tik dėl eismo įvykio aplinkybių (matomumo, greičio ir kt.), bet ir dėl automobilių patraukimo iš įvykio vietos aplinkybių, galbūt atliktas jų parodymų patikrinimas vietoje, siekiant surinkti kuo tikslesnius duomenis apie susidūrimo vietą, išreikalauti krovininio automobilio tachometro duomenys apie šio automobilio greitį įvykio metu, galbūt atliktas eksperimentas dėl galimybės pamatyti kliūtį susidariusioje situacijoje, gauti eismo įvykio ekspertų paaiškinimai ir atlikti kiti ANK 593 straipsnyje numatyti veiksmai. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, jog, surinkus visus galimus reikšmingus duomenis, esant būtinumui, reikia paskirti ir eismo įvykio ekspertizę. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog tai yra būtinas atlikti didelės apimties papildomas bylos aplinkybių tyrimas, be kurio būtų neįmanoma objektyviai, nepaliekant jokių pagrįstų abejonių, nustatyti, kurio iš susidūrusių automobilių vairuotojų – V. V. ar S. K. – aptarti veiksmai nulėmė eismo įvykio kilimą.
Papildomai pažymėtina, jog apeliaciniame skunde konstatuota, kad keleivinio automobilio vairuotojas, siekdamas išvengti susidūrimo, stabdė ir suko vairą į kairę pusę, tai rodo užfiksuoti automobilio dešinės pusės apgadinimai. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog nors daroma išvada atrodo pagrįsta, būtina ją vertinti visų aplinkybių kontekste. Nors S. K. galbūt ir bandė stabdyti vairuojamą transporto priemonę, siekdamas išvengti susidūrimo su V. V. vairuotu krovininiu vilkiku, tačiau tai savaime nepaneigia aplinkybės, kad jis pats iki eismo įvykio ir transporto priemonių susidūrimo važiavo didesniu greičiu, nei leistina, o jei būtų važiavęs tokiu greičiu, kuris numatytas teisės aktuose kaip leistinas, būtų spėjęs sustabdyti transporto priemonę ir eismo įvykio būtų buvę išvengta. Būtent dėl tokių abejonių išsklaidymo ir paneigimo turėtų būti atliekamas išsamus papildomas didelės apimties bylos aplinkybių tyrimas.
Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis, patikrinus ją, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar pakeisti teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 25 d. nutartį nepakeistą ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko Ramūno Stasiulio apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.