- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-09-17
- Bylos Nr.
- 1-1722-598/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04945-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Banga Bartkienė
- Nukentėjusysis
- I. U.
- Kaltinamasis
- V. M.
dalyvaujant prokurorei Astai Kaminskienei, nukentėjusiajai I. U., kaltinamajam V. M., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, našlys, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) baldų surinkėju, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. M. 2020 m. vasario 1 d. apie 18.00 val., Jonavoje, prie (duomenys neskelbtini) namo, antros laiptinės, tyčia ranka sudavė nukentėjusiajai I. U. vieną smūgį į veidą, tokias veiksmais padarė nukentėjusiajai I. U. kraujosruvą kaktos dešinėje, kraujosruvą nosyje, tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios I. U. sveikatą.
Kaltinamasis V. M. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2017 m. jis kliudė nukentėjusios automobilį, taikiai susitarti nepavyko ir buvo iškviesta Policija. Nuo 2017 m. balandžio 17 ar 18 d. iki 2020 m. vasario 1 d. su nukentėjusiąja visiškai nebendrauja, nors gyvena vienoje laiptinėje. 2020 m. vasario 1 d. apie 18 val. su nukentėjusiąja susitiko tarp pirmo ir pusantrinio aukštų. Kilo žodinis konfliktas, kurio iniciatorius buvo jis. Priežastis – 2017 m. įvykis. Ką pasakė išeidama nukentėjusioji – neprisimena. Lauke, maždaug 7 metrai nuo laiptinės, ją pasivijo ir dešine ranka iš nugaros pastūmė į dešinį petį. Stumiant ranka slydo ir galima daryti prielaidą, kad slystanti ranka galėjo kliudyti nukentėjusios kaktą. Nukentėjusioji nenukrito. Pastūmimas buvo stiprus. Po to jis nuėjo namo. Pripažįsta ligonių kasų ieškinį, I. U. ieškinio nepripažįsta.
Nukentėjusioji I. U., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad su kaltinamuoju nepalaiko jokių santykių. 2017 m. kaltinamasis apgadino jos automobilį, nuo to laiko konfliktuodavo. 2020 m. vasario 1 d. apie 18 val. išeidinėjo iš laiptinės, o kaltinamasis grįžinėjo į laiptinę. Kaltinamasis kairiu petimi jai sudavė į kūną ir ji nuslydo nuo laiptelių. Abu nieko nekalbėjo.. Kieme, paėjus kelis žingsnius, pajuto stiprų smūgį iš nugaros dešine ranka jai į veido dešinę pusę. Ji šaukėsi pagalbos. Už 5-6 metrų prie konteinerio vaikščiojo žmogus su šunimi. Daugiau žmonių nebuvo. Kad kaltinamasis nuėjo į laiptinę, suprato iš laiptinės durų trinktelėjimo. Į Policiją ir medikus kreipėsi kitą dieną, nes incidentas įvyko šeštadienį vakare ir Komisariatas jau nedirbo. Baudžiamojoje byloje reiškia 1000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Po įvykio gyvena pas sūnų, nes namuose bijo gyventi, bijo kaltinamojo. Pablogėjo sveikata, nuolatos jaučia baimę. Prašo atlyginti jai padarytą žalą.
Liudytojas A. M. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamojo jis nepažįsta, o nukentėjusioji jo buvusi bendradarbė. 2020 m., datos tiksliai neprisimena, apie 17-18 val. išvedė šunį pasivaikščioti. Vaikščiojo Birutės g. netoli konteinerių. Dėmesį atkreipė moters šauksmas. Vyras ir moteris stovėjo vienas priešais kitą ir vyras dešiniu kumščiu sudavė moteriai į kairę veido pusę. Priėjęs atpažino buvusią bendradarbę I. Negali pasakyti ar pastebėjo kokius sužalojimus, nes buvo labai susijaudinęs. I. minėjo, kad su vyru seniai konfliktuoja, jo bijo, todėl jis I. palydėjo namo.
Liudytojas M. T., apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamasis su mama konfliktuoja nuo tada, kai pastarasis apgadino mamos automobilį. 2020 m. vasario 1 d. įvykio jis nematė, apie tai sužinojo kitą dieną. Atvažiavęs ryte, pamatė sutinusią mamos nosį, kraujosruvą. Kreipėsi į PK ir medikus. Šiuo metu mama gyvena pas brolį, nes namuose gyventi bijo. Įvykis neigiamai paveikė mamos sveikatą, ji bijo išeiti iš namų.
Pareiškimu nustatoma, kad I. U. pranešė, jog 2020 m. vasario 1 d. apie 18.00 val. išeidama iš laiptinės, lauke, ant laiptų sutiko į namus grįžtantį kaimyną V. M., kuris ją pastūmė, o po to sudavė ranka jai į galvą. Įvykį matė liudytojas A. M. ( b.l. 15-16).
Tarnybiniu pranešimu nustatoma, kad 2020 m. vasario 2 d. Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK gautas I. U. pareiškimas, kad 2020 m. vasario 1 d. apie 18.00 val. prie namo laiptinės (duomenys neskelbtini) ją sumušė kaimynas V. M. Dėl patirto veido sumušimo greitosios pagalbos medikų buvo pristatyta į LSMUL Kauno klinikas. ( b.l. 13-14).
Šalies argumentai
2020 m. vasario 3 d. protokolu – pareiškimu nustatoma, kad pareiškėja I. U. nurodė, kad 2020 m. vasario 1 d. apie 18.00 val. lauke prie namo laiptinės (duomenys neskelbtini) kaimynas V. M. ją pastūmė ir sumušė- sudavė į galvą. Juto fizinį skausmą ( b.l. 1-2).
Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2020 m. vasario 2 d. apžiūrėta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini), kur yra penkių aukštų, dviejų laiptinių, daugiabutis gyvenamasis namas. Prie namo antros laiptinės yra betoniniai laiptai, skirti patekti į namo laiptinę. Lauko laiptus sudaro devynios laiptų pakopos. Apžiūros metu fotografuota ( b.l.17-20).
Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma , kad 2020 m. kovo 3 d. apžiūrėta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fotografuota (b.l. 21-25).
Papildomos įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2020 m. balandžio 27 d. apžiūrėta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini). Namas dviejų laiptinių. Antra laiptinė arčiau gatvės, joje butų numeracija nuo buto Nr. 23 iki buto Nr. 44. Prie laiptinės durų yra betoniniai laiptai, nuo betoninių plytelių takas vedantis iki šaligatvio. Apžiūros metu fotografuota (b. l. 26-29).
Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis nustatoma, kad 2020 m. vasario 2 d. 15: 47 val. gautas pranešimas, kad vakar apie 18.20 val. kaimynas iš 31 buto užpuolė pranešėjo mamą, trenkė jai per veidą. Veide kraujosruva . Šį įvykį matė liudytojas. Pranešėjas M. D. (b. l. 32-33).
Bendrojo pagalbos Centro Klaipėdos skyriaus 2020 m. vasario 26 d. rašte Nr. 41 D(K)-337 nurodyta, kad 2020 m. vasario 2 d. 15:40 val. gautas pranešimas apie įvykį, pateikiama skambučio pranešimo garso įrašo kopija ( b.l. 35).
Apžiūros protokolu nustatoma, kad išklausyta pranešimo garso įrašas, pateiktas BPC 2020 m. vasario 26 d. raštu Nr. 41D(K)-337. Pokalbyje dalyvauja operatorė ir M. T. M. T. praneša, kad vakar (duomenys neskelbtini), neblaivus kaimynas užpuolė jo mamą, trenkė jai į veidą, veide mėlynė. M. T. teigia, jog apie šį įvykį sužinojo šiandiena, kad dėl šio įvykio policijai pareiškimą mama surašė pati, tik į policiją dar nesikreipė. Mamai svaigsta galva, jis su ja nuvyko į priėmimo skyrių iš kur siunčia į Kauną. (b. l. 36-38).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 397/2020 ( 02) nurodyta, kad I. U. nustatyta: kraujosruva kaktos dešinėje, kraujosruva nosyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku (2020-02-01). Sužalojimai galėjo būti patirti dėl nemažiau kaip vieno trauminio poveikio. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (b. l.58 ).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas
Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais. Kaltinamasis savo kaltę neigia, patvirtina, kad tarp jo ir nukentėjusios įvyko žodinis konfliktas, o po to jis nukentėjusią pastūmė ir galimai kliudė veidą. Kad nukentėjusioji buvo sužalota patvirtina specialisto išvada. Atsižvelgiant į tai, kad sužalojimai padaryti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 397/2020 ( 02) nurodyta, kad I. U. nustatyta: kraujosruva kaktos dešinėje, kraujosruva nosyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku (2020-02-01). Sužalojimai galėjo būti patirti dėl nemažiau kaip vieno trauminio povaikio. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu ir galėjo būti padaryti 2020 vasario 1 d. I. U. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje nukentėjusioji visada nuosekliai nurodė, kad smūgis jai buvo suduotas iš nugaros, dešine ranka kaip ir apkabinant. Dalinai jos parodymus patvirtina kaltinamasis, kad buvo nukentėjusiajai iš nugaros, tik nurodo, kad veidą galėjo paliesti rankai slystant. Teismas kaltinamojo parodymus vertina kaip nepatikimus, nes slydimas ir tyčinis smūgio sudavimas yra skirtingi dalykai. Kaltinamasis neneigia stūmęs nukentėjusiąją ir stūmimo būta stipraus. Konstatuotos dvi kraujosruvos. Todėl tokie kaltinamojo parodymai vertintini kaip gynybinė pozicija. Liudytojas M., teismo manymu, teisiamajame posėdyje duodamas parodymus, kai kuriais momentai sąžiningai klydo. Liudytojo amžius, senokai buvęs įvykis, buvusi sumaištis, natūraliai paveikia žmogaus atmintį. Kadangi dėl kaltinamojo ir nukentėjusios buvimo vienas kito atžvilgiu be liudytojo A. M. parodymų byloje yra kitų įrodymų (nukentėjusios parodymai, kaltinamojo parodymai, specialisto išvada), tai teismas jais ir vadovausis.
Atsižvelgiant į surinktų ir ištirtų įrodymų visetą, teismas mano, kad V. M. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, t.y., kad jis tyčia ranka sudavė nukentėjusiajai I. U. vieną smūgį į veidą, tokias veiksmais padarė nukentėjusiajai I. U. kraujosruvą kaktos dešinėje, kraujosruvą nosyje, tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios I. U. sveikatą. Tarp tyčinių kaltinamojo veiksmų ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas mano, kad atsižvelgus į visą įrodymų visetą kaltinamojo kaltė įrodyta ir jis baustinas.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.
BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į V. M. padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį, pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), į nusikaltimo padarymo žemus ir smurtinius motyvus, siekiant aiškintis asmeninius santykius panaudojant smurtą, į tiesioginės tyčinės kaltės formą.
Teismas konstatuoja, kad V. M. atsakomybę lengvinančių, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Vertinant V. M. asmenybę, pažymėtina, kad jis praeityje neteistas (b.l. 95), administracine tvarka baustas (b.l.1.96-100), VŠĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre nesilankė (b.l.101). Atsižvelgęs į tai bei įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (BK 61 str.), teismas sprendžia, kad V. M. baustinas laisvės apribojimo bausme.
Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismas vadovaujasi LR CK 6.250 str., 6.251 str. 2 d., kitomis LR CK normomis bei atsižvelgdamas į teismų praktiką. LR CK 6.250 str. 2 d. įpareigoja teismą, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. G. V. padarytas nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis dėl to būtų patyręs stiprų emocinį, psichinį sukrėtimą su sunkiomis pasekmėmis. Atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes bei vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo kriterijais civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos mažintinas.
Byloje pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 47,48 Eur žalos atlyginimo (b. l. 63-65). Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino. V. M. baudžiamojoje byloje kaltinamas tyčiniais nusikalstamais veiksmais sužalojęs I. U., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo suteiktos ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, todėl žala buvo padaryta ir valstybei. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir jų apmokėjimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų yra tiesiogiai susijęs su asmens tyčiniais nusikalstamais veiksmais, šiuo atveju su tyčiniu asmens sužalojimu. Kauno teritorinė ligonių kasa civilinį ieškinį grindžia į bylą pateiktais dokumentais apie nukentėjusiojo gydymą (b. l.63-65). Atsižvelgiant į tai, civilinis ieškinys yra pagrįstas ir teisėtas, jis tenkintinas, nustatant pareigą V. M. jį atlyginti.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios paliktina galioti, o pradėjus bausmę vykdyti – panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,
nusprendžia:
V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir jį nubausti 9 (devyniems) mėnesiams laisvės apribojimo.
dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
per bausmės atlikimo laiką atlyginti nusikaltimu padarytą žalą.
Iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti V. M. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o pradėjus bausmės vykdymą, kardomosios priemonės netaikyti.
Priteisti civilinių ieškinių tenkinimui iš V. M., gim. (duomenys neskelbtini).: I. U. 500 Eur (penkis šimtus eurų).
Kauno teritorinei ligonių kasai 94,39 Eur (devyniasdešimt keturis eurus 39 ct) (pinigus pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos surenkamąją sąskaitą LT217300010002484333).
Išaiškinti V. M., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.