Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-02-23 · Byla Nr. ATP-290-648/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-23
Bylos Nr.
ATP-290-648/2012
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-01733-2011-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Artūras Pažarskis
Kategorijos
  • 41.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. byla Nr. ATP-290-648/2012
Teisminio proceso Nr.: 4-52-3-01733-2011-2Procesinio sprendimo kategorija: 41.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. vasario 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nutarimo, kuriuo M. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50³ str. 120 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50³ str. už tai, kad jis 2011-08-28, apie 18.40 val., (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., tyčia koja sulaužė A. S. statomos pavėsinės lentas, taip padarydamas A. S. 50 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

M. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-12-20 nutarimą ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą.

Pasak M. J., teismas netinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas bei neteisingai vertino administracinio teisės pažeidimo bylos faktines aplinkybes. Nurodo, kad A. S. žemės sklype esanti pavėsinė yra pastatyta arčiau negu 3 metrai iki jo žemės sklypo ribos. Jis nebuvo informuotas apie planuojamą statyti pavėsinę ir nedavė sutikimo statyti ją arčiau negu 3 metrai iki jo žemės sklypo ribos. Iš karto po to, kai iš vykdomų statybos darbų tapo aišku, kad yra pažeidžiami teisės aktų reikalavimai, jis žodžiu pareiškė pretenzijas kaimyninio žemės sklypo savininkei A. S. dėl jos neteisėtų veiksmų. Po šio įvykio nukentėjusioji pradėjo piktnaudžiauti savo teise ir šmeižti jį parašydama 2011-08-28 pareiškimą policijai dėl patirtos 50 Lt turtinės žalos. Teismas nepagrįstai neįvertino minėtų aplinkybių. Nubaustojo teigimu, teismo 2011-12-20 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu, konstatuojančiu, jog A. S. priklausanti pavėsinė yra arčiau nei 3 metrai iki jo žemės sklypo ribos.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. S. bei liudytojai, susiję su ja giminystės ir/ar svainystės ryšiais, t. y. vyras V. B., dukra O. P. ir jos vyras V. P., kurie gyvena kartu su nukentėjusiąja ir naudojasi pavėsine, turi akivaizdų materialinį suinteresuotumą, todėl jie negali būti nešališki.

Atsiliepimas

A. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą. Apelianto teiginiai, kad nukentėjusioji, piktnaudžiaudama teise ir šmeiždama jį, 2011-08-28 parašė pareiškimą policijai dėl 50 Lt turtinės žalos, be to, nubaustasis buvo žodžiu pareiškęs pretenzijas dėl jos žemės sklype vykdomų statybos darbų, neatitinka tikrovės. Ji išgirdo minėtas pretenzijas tik įvykio dieną, po to, M. J. pradėjo rašyti skundus į įvairias institucijas. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad statoma pavėsinė stovi arčiau nei 3 metrai iki apelianto žemės sklypo ribos, vertintina kaip jo bandymas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą. Pažymi, kad M. J. apsigyveno kaimynystėje prieš trejus metus, nei nukentėjusioji, nei jos šeimos nariai nebendravo su juo. Buvęs kaimynas J. N. 2005-01-08 buvo davęs sutikimą statyti statinius arčiau jo esančio žemės sklypo. 2011 m. rugpjūčio mėn. ji pradėjo statyti pavėsinę, kurios lentas inkriminuotu laiku M. J. sulaužė. Statoma pavėsinė negalėjo sukelti nubaustajam jokių nepatogumų, nes jos stogas yra nuleistas žemiau mūrinės tvoros ir lietaus vandenys nuteka į jos žemės sklypą. Pasak nukentėjusiosios, apeliantas taip pat pastatė statinius iš savo pusės prie tvoros, tačiau ji nekėlė jam jokių pretenzijų. Atkreipia dėmesį, kad teisės pažeidimas padarytas privačioje teritorijoje, todėl pašaliniai asmenys negalėjo matyti teisės pažeidimo padarymo aplinkybių. Be to, šį pažeidimą nustatė policijos pareigūnai, kurie nėra susiję giminystės ryšiais su ja.

M. J. apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog M. J. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą. Pažymėtina, kad vien apelianto nesutikimas su administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu nelaikytina, kad jis nepagrįstai nubaustas dėl inkriminuoto teisės pažeidimo padarymo.

Lietuvos Respublikos ATPK 50³ str. numatyta administracinė atsakomybė už tyčinį turto sunaikinimą ar sužalojimą, nepadariusį nukentėjusiajam žymios žalos. Nukentėjusiosios A. S., liudytojų V. B. ir V. P. teismo posėdyje duoti parodymai, administracinio teisės pažeidimo byloje esančios fotonuotraukos patvirtina, kad M. J. sulaužė A. S. statomos pavėsinės lentas (b.l. 10-12, 72-72). Pažymėtina, kad liudytojai V. B. ir V. P. betarpiškai matė apelianto daromą teisės pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių nukentėjusioji ir minėti liudytojai būtų suinteresuoti duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti apeliantą, jų parodymai yra nuoseklūs, tarpusavyje neprieštarauja, atitinka rašytinius įrodymus, t. y. 2011-08-28 pareiškimą, rašytinius paaiškinimus ir tarnybinius pranešimus (b.l. 4-9, 17). Todėl nukentėjusiosios A. S., liudytojų V. B. ir V. P. parodymai laikytini patikimais. Vien tai, kad minėtus asmenis sieja šeiminiai ryšiai, jie naudojasi pavėsine, nėra pakankamas pagrindas nesivadovauti jų nurodytomis aplinkybės administracinio teisės pažeidimo byloje. M. J. teiginys, kad A. S. parašė 2011-08-28 pareiškimą policijai dėl patirtos 50 Lt turtinės žalos siekdama jį apšmeižti, atmetamas kaip neatitinkantis surinktų įrodymų visumos.

Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog A. S. žemės sklype esanti pavėsinė yra arčiau nei 3 metrai iki nubaustojo žemės sklypo ribos, nevertintina, kadangi ji išeina už administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribų. Atkreiptinas dėmesys, kad M. J. turi teisę ginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus dėl A. S. veiksmų įstatymo nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, naikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-12-20 nutarimo M. J. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nutarimą nepakeistą ir M. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Artūras Pažarskis