Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyresniajai specialistei Giedrei Vėberytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnio 3 dalį, 205 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas T. S., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), einantis UAB „E.“ direktoriaus pareigas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017-09-22 T. S. surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad jis, eidamas UAB „E.“ direktoriaus pareigas, bendrovės veiklos vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2014-11-15 iki 2017-08-24, už laikotarpį nuo 2014-10-07 iki 2017-06-28, bendrovės darbuotojams L. B. ir T. J. išmokėjo bendrą 5700 Eur darbo užmokesčio sumą, kuri nebuvo įtraukta į bendrovės buhalterinę apskaitą. Projektų vadovo pareigose dirbusiam T. J. nuo 2017-02-15 iki 2017-05-31, už laikotarpį nuo 2017-01-04 iki 2017-05-31, bendrovės veiklos vykdymo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), išmokėjo bendrą 1000 Eur neapskaityto darbo užmokesčio sumą. Vadybininko pareigose dirbusiam L. B. už laikotarpį nuo 2014-10-07 iki 2017-06-28, per laikotarpį nuo 2014-11-15 iki 2017-08-24, bendrovės vadovas T. S. bendrovės veiklos vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), išmokėjo bendrą 4700 Eur neapskaityto darbo užmokesčio sumą. Neapskaitytą darbo užmokestį kiekvieną mėnesį nuo 15 mėnesio dienos mokėjo bendrovės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Be to, laikotarpiu nuo 2014-10-01 iki 2017-08-31 bendrovės vadovas T. S. neužtikrino, kad UAB „E.“ darbuotojų išrašyti pinigų priėmimo kvitai už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas į bendrovės kasą būtų įnešti, vadovaujantis kasos darbo organizavimo tvarkos reikalavimais, tai yra į bendrovės kasą gauti iš klientų grynieji pinigai būdavo įnešami pagal pinigų priėmimo kvitus. Pinigai į kasą privalo būti priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo finansininkas, o priėmus pinigus – ir kasininkas. Šiais savo veiksmais T. S. pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3 punkto reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, už kuriuos numatyta administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 99 straipsnio 3 dalyje, 205 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas T. S. į teismo posėdį atvyko, pripažino padaręs administracinius nusižengimus, gailisi. Nurodė, kad nuo 2014 m. lapkričio ir 2017 m. rugpjūčio neapskaitytą darbo užmokestį mokėjo darbuotojams L. B. ir T. J.. Kiekvieną mėnesį mokėjo apie 100-300 Eur. Darbo užmokestį mokėjo bendrovės patalpose. Pripažįsta, kad ne visas prekes ir paslaugas, už kurias buvo mokama grynaisiais pinigais, įtraukdavo į bendrovės buhalterinę paskaitą. Valstybės biudžetui žalą atlygino. Prašo skirti kuo švelnesnę administracinę nuobaudą. Nurodo, kad gauna 500 Eur darbo užmokestį. Sutuoktinė nedirba, augina mažametį vaiką, gauna 300 Eur vaiko priežiūros išmoką.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad T. S. kaltė dėl (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, 99 straipsnio 3 dalyje numatytų nusižengimų įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais: paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais, administracinio nusižengimo protokolu, 2017-09-22 operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (10.2)FR1042-6299 (b.l. 5-15), 2017-08-24 faktų fiksavimo pažyma (b.l. 16-18), T. J. paaiškinimu (b.l. 20), bankiniais išrašais (b.l. 25-46), kasos knygos išrašu (b.l. 47-54, 57, 60-63, 67-69), darbo užmokesčio žiniaraščiais (b.l. 55-56, 58, 70-95), pinigų priėmimo kvitais (b.l. 64-66), kita rašytine bylos medžiaga.

T. S. skirtinos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, 99 straipsnio 3 dalyje numatytos administracinės nuobaudos – piniginės baudos.

Byloje R. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir dėl to gailisi, savo noru pašalino padarytą žalą. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Konstatuotina, kad teisingumas ir protingumas reikalauja, jog bausmė atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo sunkumą, kad būtų realizuoti administracinės nuobaudos tikslai, t. y., kad teisės pažeidėjas suvoktų padaryto pažeidimo esmę ir pasitaisytų.

ANK 34 straipsnio 5 dalis be kita ko numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

ANK 99 straipsnio 3 dalies sankcijoje darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims numatyta bauda nuo dviejų tūkstančių septynių šimtų iki šešių tūkstančių eurų bauda.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas T. S. pripažino padaręs administracinius nusižengimus, nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. T. S. tokį administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, gauna minimalias pajamas, išlaiko mažametį vaiką, administraciniu nusižengimu padarytą žalą valstybės biudžetui atlygino. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nepažeisti, T. S. pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir jam paskyrus puse Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos minimalios piniginės baudos. Be to, T. S. skirtina (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – įspėjimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 99 straipsnio 3 d., 205 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutarė:

T. S. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnio 3 dalyje, 205 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam:

- už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnio 3 dalyje, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, padarymą administracinę nuobaudą – 1350 Eur baudą;

- už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 205 straipsnio 1 dalyje, padarymą administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, T. S. už šiuos nusižengimus skirti galutinę nuobaudą – 1350 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant ROIK registracijos Nr. 17072652526 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.