Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Lemežio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vladislavo Lenčiko, Ugniaus Trumpulio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, kuria buvo atmestas nuteistojo skundas dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. liepos 23 d. nutarimo Nr. 89-28 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

M. B. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį ir 165 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 bei 2 dalimis ir 5 dalies 1 ir 2 punktais, jam paskirta subendrinta 3 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmę skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas M. B. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2015 m. rugsėjo 25 d. iki 2016 m. birželio 23 d. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartimi nuteistojo apeliacinis skundas atmestas. Nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. spalio 27 d. Bausmės pradžia 2015 m. rugsėjo 25 d., bausmės pabaiga 2019 m. liepos 25 d., 1/2 laisvės atėmimo bausmės atliko 2017 m. rugpjūčio 25 d., neatliktos bausmės dalis nutarimo priėmimo metu 1 metai 2 dienos.Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 89-28 M. B. netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra ir pateiktos rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo.2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas atmetė nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo ir nurodė, kad įvertinus teismui pateiktus duomenis, nuteistojo asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, jo elgesį bausmės atlikimo metu, padarytų nusikaltimų pobūdį ir sunkumą bei kitus charakterizuojančius duomenis, gan didelę neatliktos bausmės dalį, siekiamus paskirtos bausmės tikslus, šiuo metu nėra galimybės nuteistajam M. B. taikyti lygtinį paleidimą

Skundo argumentai

Skundu apygardos teismui nuteistasis M. B. prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Nurodo, kad atitinka BVK nustatytus kriterijus, sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. Akcentuoja, kad bausmę atlieka jau ilgą laiką, atlikdamas bausmę jau patyrė pakankamai neigiamų padarinių. Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, bet pastebimos jos mažėjimo tendencijos. Pažymi, kad turi stiprius socialinius ryšius laisvėje. Pripažįsta, kad alkoholio vartojimas jam buvo problema ir jis ją sprendžia. Nuteistojo vertinimu, netikslinga pakartotinai atsižvelgti į jo ankstesnius teistumus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo M. B. skundas atmetamas.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, inter alia, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga – BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuteistieji „gali būti“, o ne „turi būti“ lygtinai paleisti. Teismai pabrėžia, kad taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali, įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tokiu atveju kaip neobjektyvūs atmestini nuteistojo teiginiai, kad jis atitinka lygtinio paleidimo sąlygas, todėl lygtinis paleidimas turi būti taikomas. Kaip minėta, lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų, o kadangi šiuo konkrečiu atveju tokios vienareikšmiškos išvados padaryti nėra galimybės, skundas atmetamas.Nuteistasis pažymi, kad jam likusi atlikti laisvės atėmimo bausmės dalis jau yra skaičiuojama mėnesiais (bausmės vykdymo pabaiga – 2019 m. liepą), tačiau tai vertintina kaip formalus ir teisiškai nereikšmingas argumentas. Nuteistojo pasirengimą ir gebėjimą gyventi laisvėje nenusiklastant apibūdina ne tik jam likusios atlikti bausmės dalies dydis, o jo asmenybė bei elgesys bausmės atlikimo metu ir iki jos. M. B. teigia, kad netikslinga atsižvelgti į jo ankstesnius teistumus ir pan., tačiau tokia jo pozicija yra teisinga tik iš dalies. Visų pirma, lygtinio paleidimo taikymas yra nukreiptas į ateitį, kitaip tariant, yra vertinama, kaip asmuo elgsis ateityje, tačiau toks vertinimas įmanomas tik atsižvelgiant į ankstesnius nuteistojo veiksmus. Taigi, be retrospektyvinio asmenybės vertinimo nėra įmanomas ir tolesnių nuteistojo veiksmų prognozavimas. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę M. B. buvo baustas už režimo taisyklių nesilaikymą, taip pat kartą skatintas, tačiau jis yra praeityje teistas du kartus, teistumas išnykęs. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, esančios teismui pateiktoje asmens byloje, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didina ir tai, kad jis pasižymi nepagrįstu itin teigiamu savęs vertinimu, jam būdingas impulsyvumas, sunkumai sprendžiant problemas, nepakankamas savo veiksmų pasekmių įvertinimas. Nuteistojo socialiniai ryšiai laisvėje yra reikšmingi, tačiau jis nėra pateikęs jokių duomenų apie tai, kad būdamas laisvėje galėtų įsidarbinti.2016 m. rugsėjo mėnesį nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo 80 balų, 2018 m. sausį – 72 balai, 2018 m. birželį – taip pat 72 balai, taigi, negalima daryti išvados, kad M. B. asmenybės pokyčiai yra nuolatiniai ir sistemingi. Be to, įstatymų leidėjas BVK 157 straipsnyje kelia reikalavimą, kad nusikalstamo elgesio rizika būtų mažėjanti, o mažėjimas negali būti suprantamas kaip formalus, - jis turi būti realiai reikšmingas ir matomas. Skunde apygardos teismui M. B. sistemingai akcentuoja, kad jo elgesys atliekant bausmę yra geras, tačiau, kaip minėta, jis vieną kartą baustas už režimo taisyklių nesilaikymą. Nepaisant to, geras elgesys laisvės atėmimo įstaigoje negali būti vertinamas kaip išimtinė aplinkybė sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, nes visi nuteistieji, kurie siekia ir gali būti paleisti lygtinai, turi elgtis tinkamai ir pakartotinai nenusikalsti, laikytis laisvės atėmimo įstaigoje nustatytos tvarkos. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje akcentuoja nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimą kaip vieną iš kriminalinės bausmės tikslų, tačiau aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija labiau išskiria asmens resocializacijos tikslą. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (kaip ir kitų rūšių bausmes) asmuo turi ne tik suvokti savo nusikalstamo elgesio netinkamumą, prisiimti iš to kylančias pasekmes, tačiau ir pakeisti savo elgesį taip, kad daugiau nenusikalstų. Šioje byloje apygardos teismas negali padaryti išvados, kad M. B. pakeitė savo požiūrį ar elgesį ir kad jį paleidus į laivę jis daugiau nebenusikals. Kaip ir pažymėta socialinio tyrimo išvadoje, taip ir apygardos teismo teisėjų kolegija vertina, jog nuteistasis, vis dėlto, yra linkęs save vertinti teigiamai, kas matyti ir iš jo skunde aukštesniam teismui naudojamos argumentacijos. M. B. yra linkęs nesureikšminti savo ankstesnių teistumų (iki atliekant bausmę) ir pažeidimų atliekant bausmę, kas, vertintina, taip pat sudaro galimybes spręsti apie jo požiūrį į savo veiksmus. Skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje teisingai nurodyta, kad nuteistasis tik iš dalies vykdo jam 2018 m. sausio 8 d. Komisijos nutarimu skirtas rekomendacijas, kas irgi vertintina jo nenaudai. Nutartyje taip pat nurodyta, kad nuteistasis tiek teisme, tiek interviu metu atliekant socialinį tyrimą savo kaltės nepripažįsta, kas rodo nuteistojo susiformavusį neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, reikšmingos ne tik apylinkės teismo nurodytais aspektais, tačiau ir kelia pagrįstų abejonių, ar M. B. atžvilgiu, vertinant logiškai, galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas, jeigu jis nepripažįsta savo kaltės, taigi ir nesigaili savo veiksmų, neprisiima už juos atsakomybės. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą nėra tikslinga, nes jis ankstesniu savo elgesiu jau buvo nepateisinęs jam parodyto pasitikėjimo, kuomet atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą, vėl nusikalto. Pastebėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas, tokio taikymo tikslas negali būti iškeliami aukščiau visuomenės saugumo užtikrinimo. Nuteistojo teiginiai apie jo pasiekimą ir pasiryžimą gyventi tinkamai vertinami kaip deklaratyvūs, nes, kaip minėta, apygardos teismo teisėjų kolegija nenustatė priežasčių, dėl ko M. B. šiuo atveju būtų vertas pasitikėjimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos prasme.

Remiantis visuma aukščiau išdėstytų argumentų darytina išvada, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją nuteistojo skundo motyvais nėra objektyvaus teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo M. B. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.