Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, šiuo metu atliekantis bausmę (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus apygardos teismo 2003-07-07 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 104 straipsnį (1993-06-10 redakcija) ir 180 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, 234 straipsnio 1 dalį (2000-04-20 redakcija) 7 metų laisvės atėmimo bausme;

2) Jungtinės Karalystės Rytų Kento teismo 2012-01-09 nuosprendžiu už vagystę – bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

3) Jungtinės Karalystės Kenterburio Karališkojo teismo 2012-07-06 nuosprendžiu už vagystę po neteisėto patekimo į privačią valdą – 6 metų laisvės atėmimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-04 nutartimi pripažintas Kenterburio Karališkojo teismo 2012-07-06 nuosprendis, nustatant suderintą (pagal BK 180 straipsnio 2 dalį) 7 metų laisvės atėmimo bausmę, į bausmės laiką įskaitant Jungtinėje Karalystėje atliktos bausmės laiką ir laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011-11-29 iki 2012-07-06 (220 dienų),

kaltinamas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. neteisėtai įgijo ir laikė svetimą mokėjimo instrumentą finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: jis 2010 m. vasario 17 d., apie 12.30 val., Naugarduko g. 55A, Vilniuje, prie SEB banko bankomato paėmė SEB banko „Visa Classic“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. Ž. vardu, tokiu būdu neteisėtai įgijo svetimą mokėjimo instrumentą finansinei operacijai inicijuoti ir laikė prie savęs iki 2010 m. vasario 17 d., 17.51 val. ir pateikė parduotuvėje „Maxima“, Gelvonų g. 35, Vilniuje. Tokiais savo veiksmais E. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.

Be to, E. K. neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent: jis 2010 m. vasario 17 d., apie 13.59 val., parduotuvėje „Maxima“, esančioje Gelvonų g. 35, Vilniuje, neteisėtai įgijęs svetimą mokėjimo kortelę, ir žinodamas, kad SEB banko „Visa Classic“ mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota A. Ž. vardu, jam nepriklauso, pateikė ją parduotuvės kasoje, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, jis ją 2010 m. vasario 17 d., 15.33 val., pateikė parduotuvėje „Maxima“, Gelvonų g. 35, Vilniuje, vėliau 2010 m. vasario 17 d., 15.53 ir 15.54 val., pateikė parduotuvėje „Maxima“, Didlaukio g. 1, Vilniuje, 2010 m. vasario 17 d., 16.35 val., pateikė parduotuvėje „Norfa“, Ateities g. 48, Vilniuje, norėdamas atsiskaityti už perkamas prekes, tokiu būdu neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę. Tokiais savo veiksmais E. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje.

Be to, E. K. apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent: jis 2010 m. vasario 17 d., apie 13.59 val., parduotuvėje „Maxima“, esančioje Gelvonų g. 35, Vilniuje, neteisėtai įgijęs svetimą mokėjimo kortelę, ir žinodamas, kad SEB banko „Visa Classic“ mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) išduota A. Ž. vardu, nuslėpdamas, kad neturi teisės naudotis šia kortele, pateikė ją parduotuvės kasoje, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. vasario 17 d., 15.33 val. pateikė parduotuvėje „Maxima“, Gelvonų g. 35, Vilniuje, vėliau 2010 m. vasario 17 d., 15.51 ir 15.54 val., pateikė parduotuvėje „Maxima“, Didlaukio g. 1, Vilniuje, 2010 m. vasario 17 d., 16.35 val. pateikė parduotuvėje „Norfa“, Ateities g. 48, Vilniuje, norėdamas atsiskaityti už perkamas prekes 207,08 Eur (715 Lt) sumai, tokiu būdu padarė A. Ž. 207,08 Eur (715 Lt) turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais E. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Kadangi E. K., kuris yra kaltinamas dviejų apysunkių bei vieno nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras bei gynėjas, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaip kaltinamasis E. K. pilnai pripažino savo kaltę dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Nurodė, kad įvykis buvo prieš daug metų, visų aplinkybių nebeatsimena, jas buvo nurodęs apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pilnai patvirtina savo ankstesnius parodymus. Rado pamestą banko kortelę, ją pasiėmė bei vėliau neteisėtai panaudojo. Suprato, kad svetima kortele negalima naudotis, tačiau elgėsi priešingai. Nuvyko į įvairias parduotuves, kuriose, pateikdamas ne savo kortelę, pirko maistą, cigaretes, alkoholį. Tuo metu jokio PIN kodo suvesti nereikėjo, todėl kaltinime nurodytais atvejais sėkmingai atsiskaitė. Kaltinamojo teigimu, pasinaudoti kortele jį paskatino sunkus gyvenimas, tuo metu jis mokėsi verslo mokykloje, pinigų neturėjo, močiutė jam padėdavo susimokėti už nuomą, o maistui pinigų trūkdavo. Savo veiksmus vertina neigiamai, gailisi, sutinka su pareikštu ieškiniu (b. l. 80-85).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis E. K. savo kaltę pripažino ir parodė, kad jis 2010-02-17, apie 12.30 val., buvo netoli parduotuvės „Skraja“ Vilniuje, norėjo pasiimti pinigus iš savo kortelės (gerai aplinkybių nepamena, nes buvo išgėręs, vartojo alkoholį apie porą savaičių). Netoli bankomato ant žemės pamatė gulinčią SEB banko kortelę, kurią pasiėmė. Kodėl ją paėmė, nepamena. Kortelė jam nepriklausė. Vėliau už savo pinigus E. K. pirko alkoholį, kadangi norėjo jo dar. Prisiminė, kad turi kortelę, kurią buvo radęs, nuėjo į parduotuvę „Maxima“, Gelvonų g., kuri buvo netoli jo namų, nusipirko alaus ir cigarečių. Kasininkei padavė ne savo banko kortelę. Su pirkiniais grįžo namo. Vėliau sugalvojo, kad reikia nusipirkti išgerti, su draugais pašvęsti. Paskambino draugams ir jie nuvažiavo į tą pačią parduotuvę. Ten E. K. vienas nusipirko alkoholio, maisto, kitų prekių. Tada nuvažiavo į parduotuvę „Maxima“ Didlaukio g., Vilniuje. Ten apsipirko dar, kasininkei pateikė ne savo kortelę, o tą, kurią buvo radęs. Vėliau užvažiavo į parduotuvę „Norfa“, ten irgi apsipirko. Kodėl taip elgėsi, nežino, paaiškinti negali, tada niekas nerūpėjo, tik alkoholis. Atsimena, kad pirko parduotuvėse alų, brangius alkoholinius gėrimus, cigaretes, maistą. Vėliau grįžo į netoli namų esančią parduotuvę „Maxima“, norėjo dar apsipirkti, prisikrovė du krepšius, tačiau kai kasoje pateikė kortelę, kasininkė pasakė, kad ji užblokuota. E. K. paliko prekes, kasininkė grąžino jam kortelę, kurią jis išmetė į šiukšlių dėžę prie parduotuvės. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, žalą atlygins (t. 1, b. l. 102).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. Ž. parodė, kad 2010-02-17, apie 12.30 val., prie baldų parduotuvės „Skraja“, esančios Naugarduko gatvėje, SEB bankomate jis pasiėmė 200 Lt (57,92 Eur). Nusiėmęs pinigus, „Visa Classic“ kreditinę kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) paliko bankomate. Apie 17.00 val. parduotuvėje „Norfa“, esančioje Ateities gatvėje, Jeruzalės mikrorajone, pastebėjo, kad nėra kortelės. Paskambino į SEB banką, ten jam pasakė, kad kortele buvo sumokėta keliose maisto prekių parduotuvėse (kuriose konkrečiai, nepasakė). Viso buvo sumokėta 715 Lt (207,08 Eur). Kortelė buvo užblokuota. Už A. Ž. prie bankomato stovėjo moteris, apie 50 metų amžiaus, rudu paltu ir ruda kepure. Dėl įvykio patytė 715 Lt (207,08 Eur) turtinę žalą (t. 1, b. l. 56).

UAB „Maxima LT“, esančios Gelvonų g. 35A, Vilniuje, pateikto 2010-02-17 vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kad vaizdo įraše matoma, kaip E. K. apie 14 val. kasoje perka gėrimus, alų ir kt., kasininkei pateikia kortelę, kurią ji perbraukia per terminalą, po to E. K. pasirašo kvitą, pasiima kortelę ir įsideda ją į striukės vidinę kišenę, susirenka prekes. Kitame įraše matoma, kaip E. K. parduotuvės kraštinėje kasoje apsiperka. Pardavėja skanuoja įvairias prekes, kurias į maišelį krauna du jaunuoliai. E. K. tuo metu stovi prie kasos, po to paduoda kortelę apie 15.30 val., pardavėja perbraukia ją per terminalą, surenka kodą. Vėliau E. K. pasirašo. Trečiame vaizdo įraše matoma, kaip apie 17.49 val. E. K. parduotuvėje perka prekes, paduoda kasininkei kortelę ir pasirašo už prekes (t. 1, b. l. 89, 90-91).

AB SEB banko 2010-02-26 rašte Nr. 07.04.04.07-3305 nurodyta, kad A. Ž. AB SEB banko mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) 2010-02-17 buvo panaudota: 12:48:40 bankomate (duomenys neskelbtini) esančiame Naugarduko g. 55A, Vilniuje, paimta 200 Lt suma; 13:59:40 prekybos centre „Maxima“, esančiame Gelvonų g. 35, Vilniuje, sumokėta 23,07 Lt suma; 15:33:25 prekybos centre „Maxima“, esančiame Gelvonų g. 35, Vilniuje, sumokėta 206,63 Lt suma; 15:53:35 prekybos centre „Maxima“, esančiame Didlaukio g. 1, Vilniuje, sumokėta 174,62 Lt suma; 15:54:25 prekybos centre „Maxima“, esančiame Didlaukio g. 1, Vilniuje, sumokėta 22,80 Lt suma; 16:35:48 parduotuvėje „Norfa“, esančioje Ateities g. 48, Vilniuje, sumokėta 290,67 Lt suma; 17:51:30 bandyta sumokėti 213,90 Lt prekybos centre „Maxima“, esančiame Gelvonų g. 35, Vilniuje, tačiau kortelė atmesta (t. 1, b. l. 73).

UAB „Maxima LT“ 2010-03-15 rašte Nr. SR-10-740 nurodyta, kad 2010-02-17 apsiperkant „Maxima“ parduotuvėje už 206,63 Lt ir 23,07 Lt sumas buvo panaudota „Maximos“ „Ačiū“ kortelė, registruota E. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vardu (t. 1, b. l. 85).

Teismui nukentėjusysis A. Ž. 2016-11-21 pateikė civilinį ieškinį 150 Eur sumai. Ieškinyje nurodyta, jog su jo kortele Vilniaus prekybos centruose buvo atsiskaityta už prekes 717 Lt (kas atitinka 207,66 Eur) sumai. A. Ž. nurodė, kad dalį patirtų nuostolių atlygino bankas, iš kaltinamojo prašo priteisti likusią dalį - 150 Eur (b. l. 75).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, turi pagrindą išvadai, kad pareikšti kaltinimai pilnai pasitvirtino, t. y. E. K. neteisėtai įgijo svetimą, A. Ž. priklausančią, elektroninę mokėjimo priemonę bei ją laikė iki 2010-02-17, 17.51 val., 19.55 val., taip pat šią svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei jos duomenis finansinėms operacijoms inicijuoti panaudojo ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam A. Ž. priklausantį turtą už 207,08 Eur. Jo kaltė grindžiama paties kaltinamojo tiek teisiamojo posėdžio, tiek ikiteisminiame tyrime duotais parodymais, taip pat nukentėjusiojo A. Ž. parodymais, kita rašytine bylos medžiaga (apžiūros protokolo duomenimis, vaizdo įrašais, paslaugas teikusių subjektų informacija, banko pateiktais dokumentais). Kaltinamojo nusikalstamos veikos yra baigtos, nusikalstami veiksmai atlikti veikiant tiesiogine tyčia. Pagal nustatytas aplinkybes E. K. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį bei 182 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo E. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką bei gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo E. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato. Nors apklausiamas ikiteisminiame tyrime E. K. parodė, jog porą savaičių iki nusikalstamos veikos padarymo vartojo alkoholį, tačiau konkrečiais duomenimis nenustatyta, jog būtent tokios būsenos jis buvo ir darydamas nusikaltimus, juo labiau, kad tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, dėl ko nėra pagrindo konstatuoti BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Skirdamas E. K. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad E. K. įvykdė du tyčinius apysunkius nusikaltimus bei vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys), nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia, yra baigti, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. E. K. anksčiau teistas (t. 1, b. l. 143, 144; t. 2, b. l. 20, 21, 26-29), duomenų apie baustumą Lietuvoje administracine tvarka nėra, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas 2 kartus, paskutinį kartą nuo 2000-12-07 iki 2001-01-05. Diagnozė: socializuotas elgesio sutrikimas (b. l. 36), į Priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 34). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus 2010-06-15 specialisto išvadoje Nr. 89TPK-287 nurodyta, kad nėra duomenų apie tai, kad E. K. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu ar silpnaprotyste, dėl ko nebuvo pagrindo skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (t. 2, b. l. 38).

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam E. K. griežčiausią BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalies bei 215 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jo dydį visais atvejais nustatant mažesnį už galimos skirti šios bausmės rūšies vidurkį. Parinkdamas tokią bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamojo asmenybė yra iš esmės neigiama, pastarasis ne kartą teistas, praeityje, be kita ko, buvo nuteistas ir už labai sunkų nusikaltimą, teistumas neišnykęs, nagrinėjamoje byloje pažeidė kardomosios priemonės sąlygas ir išvyko į užsienį, slapstėsi, būdamas užsienio valstybėje taip pat nusikalto, jam buvo priimti du apkaltinamieji nuosprendžiai, paskutiniuoju nuteistas ilgalaike laisvės atėmimo bausme, kurią šiuo metu atlieka Lietuvoje. Šios aplinkybės rodo, jog kaltinamasis turi akivaizdų polinkį nusikalsti, nėra linkęs keistis, kritiškų išvadų nedaro, dėl ko būtent aukščiau nurodyta bausmės rūšis šiuo atveju yra tinkamiausia bausmės paskirčiai pasiekti.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį bendrintinos, taikant bausmių apėmimo būdą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtoji bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su bausme, paskirta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis E. K. kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir pastarajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-04 nutartimi, kuria pripažintas Kenterburio Karališkojo teismo 2012-07-06 nuosprendis, nustatant suderintą (pagal BK 180 straipsnio 2 dalį) 7 metų laisvės atėmimo bausmę, paskirta bausme.

Kaltinamajam kardomoji priemonė ikiteisminio tyrimo metu nepaskirta.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Nagrinėjamu atveju byloje pareikštas nukentėjusiojo E. K. civilinis ieškinys dėl 150 Eur turtinės žalos atlyginimo. Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo E. K. nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam buvo padaryta turtinė žala. Kaltinamasis ieškinį pripažino, turtinės žalos faktas yra objektyvus, prašomas atlyginti dydis pagrįstas, dėl ko iš kaltinamojo E. K. atitinkamai priteistina atlyginti nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti: kompaktinis diskas su vaizdo įrašais paliktinas saugoti kartu su baudžiamąja byla (t. 1, b. l. 89).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį subendrinti, taikant bausmių apėmimo būdą, ir paskirti 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, ir paskirti E. K. 1 metų 6 mėnesių atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. K. 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartimi, kuria pripažintas Kenterburio Karališkojo teismo 2012-07-06 nuosprendis, nustatant suderintą (pagal BK 180 straipsnio 2 dalį) 7 metų laisvės atėmimo bausmę, nustatyta bausme ir paskirti E. K. galutinę subendrintą 7 (septynerių) metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartimi įskaitytą laiką ir atliktą bausmės dalį.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2016 m. gruodžio 8 d.

Nukentėjusiojo A. Ž. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš E. K. nukentėjusiajam 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) eurų turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašais, palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.