Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-11-14 · Administracinė byla Nr. I-767-257/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-11-14
Bylos Nr.
I-767-257/2011
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00480-2011-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laisvutė Kartanaitė (pran.), Donatas Daunys, Gražvydas Poškus
Pareiškėjas
P. Z., V. Z.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo
Trečiasis asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, J. G.
Advokatai
Audrius Kairevičius, Daiva Vaškelienė, Audrius Kairevičius Šiaulius, Audrius Kanevičius
Kategorijos
  • 4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-767-257/2011Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00480-2011-2Procesinio sprendimo kategorija: 4.5; 38; 74. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 14 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Laisvutės Kartanaitės,

kolegijos teisėjų Donato Daunio ir Gražvydo Poškaus,sekretoriaujant Ingridai Bikbajevienei,dalyvaujant pareiškėjų P. Z. ir V. Z. atstovui advokatui Audriui Kairevičiui,

dalyvaujant atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo žemėtvarkos skyriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui atstovei Simonai Stanevičiūtei,

dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui J. G., jos atstovei advokatei Daivai Vaškelienei,

nedalyvaujant pareiškėjams P. Z. ir V. Z.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjų P. Z. ir V. Z. atstovo advokato Audriaus Kairevičiaus pasirašytą skundą dėl sprendimo ir įsakymo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjų P. Z. ir V. Z. atstovas advokatas Audrius Kairevičius Šiaulių apygardos administraciniam teismui 2011-08-16 pateikė skundą (b. l. 2-8), kuriuo prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo žemėtvarkos skyriaus 2011-05-17 vedėjo įsakymą Nr. 29VĮ-(14.29.2.)-465 bei Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2011-07-25 sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-1798.

Pareiškėjai P. Z. ir V. Z. į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai – teismo šaukimais (b. l. 147-148).

Šalies argumentai

Pareiškėjų P. Z. ir V. Z. atstovas advokatas Audrius Kairevičius nurodė, kad pagrindinis ginčas yra dėl sprendimo, kuriuo buvo ne pakeistos ribos, o panaikintas pats sklypo suformavimas. Reikia įvertinti Žemės sklypų tvarkymo, pertvarkymo metodikos 45 p. Atsakovo atsiliepime teigiama, kad sklypo išformavimas yra tapatus sklypo ribų panaikinimui. Jo nuomone, jeigu ir nustačius, kad pirtis yra suformuotame žemės sklype, tai atlikus matavimus turėjo būti Nacionalinės žemės tarnybos ne panaikintas žemės sklypo suformavimas, o patikslintos sklypo ribos. Tačiau dėl nesuprantamų priežasčių, nesilaikant minėtos metodikos 45 p., buvo panaikintas sklypo suformavimo sprendimas. Laikosi pozicijos, kad ribų pakeitimas nėra tapatus to sklypo išformavimui. Kokio dydžio tas sklypas turi būti – ne šios bylos dalykas. Mano, kad sprendimas, kuriuo buvo panaikintas suprojektuotas sklypas, negalėjo būti panaikintas tokiu administraciniu aktu, kuris nemotyvuotas. Tai yra esminis pažeidimas, neatitinkantis metodikos 45 p. ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatų. Jeigu yra nustatytos ir patikslintos koordinatės, yra pagrindas tikslinti sklypo ribas, bet ne panaikinti paties sklypo suformavimą. Pagal Teritorijų planavimo įstatymą žemės reformos žemėtvarkos projektas yra specialusis planas. Tai yra norminis teisės aktas, kuris negali būti pakeičiamas jį atšaukiant. Jis turi būti keičiamas svarstant šį klausimą su visuomene. Tai nebuvo padaryta. Nesutinka su paties sklypo pakeitimu, nes metodika numato ribų keitimą. Šiuo atveju sklypas yra jau ne suformuotas, o nebeegzistuoja. Atkreipė dėmesį, kad nuosavybės grąžinimas yra susijęs su valstybės išperkamos žemės statusu. Tokiu atveju, kol yra suformuotas sklypas, kaip namų valdai, jos statusas yra išperkama valstybės ir natūra negrąžinama. Šiuo atveju panaikinus sprendimą, kuriuo buvo suformuotas sklypas, ši žemė pasidarė laisva ir galima grąžinti visa, net ir po pastatais, nes sklypas yra išformuotas. Pareiškėjai sutinka su sklypo ribų pakeitimu, bet negali būti sklypas išformuojamas ir vėl suformuojamas, nes teisės aktai tokios procedūros nenumato. Viešojo administravimo sistemoje turi būti laikomasi aukštesnę galią turinčių teisės aktų, t.y. Teritorijų planavimo įstatymo, kuris formuoja tvarką, kaip yra rengiami ir keičiami specialieji planai. Viena iš specialiųjų planų rūšių – žemės reformos žemėtvarkos projektas, kurio keitimą numato Teritorijų planavimo įstatymas, t.y. kad specialusis planas yra keičiamas ta pačia tvarka, kaip buvo svarstomas, derinamas, tvirtinamas. Procedūra, kuria buvo panaikintas aktas, nenumatyta nei teismų praktikoje, nei įstatyme. Mano, kad tai yra pagrindas panaikinti administracinį aktą. Palaiko skundą ir prašo naikinti ir ikiteisminės tvarkos institucijos sprendimą, ir administracinį aktą, kuriuo buvo panaikintas sklypo suformavimas.

Atsiliepimas

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo žemėtvarkos skyriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė Simona Stanevičiūtė palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus, kuriame nurodoma, jog pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (duomenys neskelbtini) Pakruojo žemėtvarkos skyrius nustatė, kad pastatus, kuriems buvo suprojektuotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), P. Z. įsigijo 2011 m. balandžio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (duomenys neskelbtini) iš Pakruojo rajono savivaldybės, kuriai juos perdavė VĮ Pakruojo miškų urėdija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. 1626 „Dėl valstybės įmonių miškų urėdijų perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ pagrindu. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (duomenys neskelbtini) Pakruojo žemėtvarkos skyrius nustatė, kad pastatas pirtis (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre J. G. nuosavybės teise įregistruotas (duomenys neskelbtini). Minėtas pastatas pastatytas 1935 m. 2007 m. projektuojant žemės sklypą (duomenys neskelbtini) VĮ Pakruojo miškų urėdija šio pastato nei turto patikėjimo, nei kita teise nevaldė. Remiantis šiais Nekilnojamojo turto registro duomenimis buvo nustatyta, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), suprojektuotas Preičiūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Šiaulių apskrities viršininko 2008 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. V-2482, pažeidžiant minėtuose teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus formuojamiems namų valdų žemės sklypams. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) suprojektuotas didesnio ploto, negu būtų reikalingas VĮ Pakruojo miškų urėdijai tuo metu turto patikėjimo teise priklausiusiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę jų paskirtį. Į suprojektuotą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) pateko ne tik statiniais, kiemu užimtas žemės plotas, bet ir nemaža dalis ariamos žemės bei pastatas pirtis. Todėl ir buvo priimtas skundžiamas 2011-05-17 įsakymas. Pažymėjo, kad pareiškėjų atstovas neteisingai aiškina Metodikos 45 punkto nuostatas tuo atžvilgiu, kad minėta teisės akto nuostata nesuteikia teisės naikinti žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu žemėtvarkos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų ir vėliau toje teritorijoje projektuoti naują žemės sklypą naujai rengiamame žemėtvarkos projekte. Šios teisės akto nuostatos negalima aiškinti siaurai. Žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuotų žemės sklypų ribų tikslinimas apima bet kokią ribų korekciją. Mano, kad 2011-05-17 įsakymo preambulėje nurodytas pagrindas „Atsižvelgdamas į Nekilnojamojo turto registro duomenis dėl J. G., P. Z. ir V. Z. nuosavybės teise priklausančių pastatų“ yra šioje konkrečioje situacijoje pakankamas faktinis ir teisinis individualaus administracinio akto priėmimo pagrindimas, kaip to reikalauja Viešojo administravimo įstatymo normos. Pažymėjo, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 17 d. įsakymas Nr. 29VĮ-(14.29.2.)-465 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl Nacionalinė žemės tarnyba neturėjo jo panaikinti. Su pareiškėjų atstovo advokato skundu nesutinka ir mano, kad panaikinti 2011-07-25 sprendimą ir 2011-05-17 įsakymą nėra teisinio pagrindo, o jo panaikinimas nesuteiks teisės pareiškėjams privatizuoti didesnio ploto žemės sklypą, nei numatyta teisės aktais. Atsakovo atstovė prašė P. Z. ir V. Z. atstovo advokato Audriaus Kanevičiaus skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. G. savo atsiliepime nurodė, jog atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo priėmė teisėtus bei pagrįstus sprendimus ir prašo pareiškėjų skundą atmesti.

Trečiojo suinteresuoto asmens J. G. atstovė advokatė Daiva Vaškelienė nurodė, jog J. G. nesutinka su pareiškėjų skundu. Įvertinus teisės aktų pažeidimus, sutinka su Nacionalinės žemės tarnybos atstovės pozicija, kadangi, kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, Žemėtvarkos pateiktų dokumentų, pastatas -pirtis į VĮ Pakruojo miškų urėdijos valdomų pastatų sąrašą nepatenka. Buvo padaryta klaidų įtraukiant ne tik pastatą - pirtį į miškų urėdijai suformuotą žemės sklypą, bet ten pateko ir ariama žemė, į kurią J. G. prašo atkurti jai nuosavybės teises. Sutinka su Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM pozicija, kad nepanaikinus suformuoto sklypo negalima formuoti sklypų iš naujo. Atkreipė dėmesį, kad Teritorijų planavimo įstatymo 18 str. derinamas su Žemės reformos įstatymu bei minėta metodika. Remiantis šiais dokumentais, mano, kad Pakruojo žemėtvarkos skyriaus vedėjas priėmė įsakymą pagrįstai ir panaikino 2007 m. suprojektuotą žemės sklypą kaip suformuotą pažeidžiant minėtus įstatymus. Prašo pareiškėjų skundą atmesti ir priteisti valstybės naudai valstybės patirtas išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjų P. Z. ir V. Z. atstovo advokato Audriaus Kairevičiaus pasirašytas skundas tenkintinas.

Byloje ginčas yra kilęs dėl atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Pakruojo žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-05-17 priimto įsakymo Nr. 29VĮ-(14.29.2.)-465 „Dėl Šiaulių apskrities viršininko 2008 m. gegužės 9 d. įsakymo Nr. V-2482 „Dėl Pakruojo rajono Preičiūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ ir Preičiūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pakeitimo“ (b. l. 20; 61) (toliau – ir Įsakymas), kuriuo buvo pakeistas Pakruojo rajono Pakruojo seniūnijos Preičiūnų kadastro vietovės 2007 metų žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme suformuotų žemės sklypų sąrašas, patvirtintas Šiaulių apskrities viršininko 2008 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. V-2482 „Dėl Pakruojo rajono Preičiūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, 58 eilutę pripažįstant netekusia galios, bei panaikintos suprojektuoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos, atitikties Žemės reformos įstatymo, Viešojo administravimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normoms.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2011-07-25 sprendimu Nr. 1SS-(7.5)-1798 „Dėl žemės sklypų formavimo pagrįstumo ir teisėtumo“ nurodė, jog 2011-05-17 Pakruojo žemėtvarkos skyriaus įsakymo Nr. 29VĮ-(14.29.2.)-465 panaikinimas šiuo metu yra netikslingas ir nesukeliantis teisės privatizuoti didesnio ploto žemės sklypą, nei numatyta teisės aktais.

Žemės reformos tvarką, tikslus, objektą nustato Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas (byloje aktuali 2010-07-01 įstatymo redakcija (Žin., 2010, Nr. 72-3618), toliau – ir Žemės reformos įstatymas).

Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog žemės reformai reikalingi žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami ir tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka pagal Žemės ūkio ministro patvirtintą metodiką. Tais atvejais, kai priėmus sprendimą dėl žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti parinktos teritorijos ribų patvirtinimo, pateikta iki 10 prašymų atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius, suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valstybinę žemę, žemės ūkio ministro nustatyta tvarka pagal šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą rengiami žemės sklypų planai, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektams. To paties straipsnio 5 dalyje nurodoma, jog žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuojami grąžinamos, perduodamos arba suteikiamos nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypai, tarp jų ir fizinių ar juridinių asmenų, užsienio organizacijų, juridinių asmenų ar užsienio organizacijų filialų naudojami nuosavybės teise ir reikalingi turimiems pastatams bei statiniams eksploatuoti, taip pat leistos pirkti ir nuomoti iš valstybės žemės sklypai, nustatomi jų plotai ir ribos, suprojektuojamas bendrojo naudojimo kelių tinklas, žemės sklypams nustatoma pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, žemės servitutai ir žemės naudojimo sąlygos. Žemės reformos įstatymo 20 straipsnyje numatyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektai svarstomi ir derinami pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą ir žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodikos nustatyta tvarka. Suderintus žemės reformos žemėtvarkos projektus tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnis įtvirtina, jog prie specialiojo teritorijų planavimo dokumentų priskiriami žemėtvarkos projektai. To paties įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje nurodoma, kad specialiųjų planų keitimai rengiami, svarstomi, derinami, tikrinami, tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir specialusis planas. Specialusis planas keičiamas tik tais atvejais, kai keičiama veiklos koncepcija, veiklos kryptys, tvarkymo prioritetai ir jo sprendiniai. Sprendimą dėl specialiojo plano keitimo būtinumo planavimo organizatoriaus motyvuotu siūlymu priima specialųjį planą tvirtinusi institucija.

Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (byloje aktuali 2008-08-15 redakcija (Žin., 2008, Nr. 93-3690) (toliau – Metodika) 45 punkte nurodyta, kad jeigu, patvirtinus žemėtvarkos projektą, ženklinant vietovėje suprojektuotą žemės sklypą nustatoma, kad jo ribas būtina patikslinti, ir jeigu keičiama ne žemės sklypo vieta, o tik jo konfigūracija ir ribos, tuomet paženklinus teritorijoje, apribotoje vietovės situacijos kontūrais (keliais, upėmis, grioviais, miškais ir kt.) ar kitoje projekto autoriaus pasirinktoje ir su žemėtvarkos skyriumi suderintoje teritorijoje esančius žemės sklypus, patvirtinto žemėtvarkos projekto arba jo dalies kopijoje raudonu tušu išbraižomos patikslintos ir su pretendentais suderintos keičiamų žemės sklypų ribos ir šis žemėtvarkos projekto dalies patikslinimas teikiamas tvirtinti apskrities viršininkui. Prie teikiamo apskrities viršininkui įsakymo projekto būtina pridėti projekto autoriaus raštišką paaiškinimą, nurodant objektyvias žemės sklypų ribų ar ploto patikslinimo priežastis. Apskrities viršininko įsakyme arba įsakymu patvirtintame priede turi būti nurodomas sąrašas pretendentų, kuriems paženklinimo metu buvo patikslintos žemės sklypų ribos, bei šių sklypų numeris ir plotas. Patvirtinto žemėtvarkos projekto ar jo dalies kopijos ir apskrities viršininko įsakymai dėl žemėtvarkos projekto patikslinimo yra neatsiejama patvirtinto žemėtvarkos projekto dalis. Tokia pačia tvarka tikslinamas patvirtintas žemėtvarkos projektas, kai asmenų, kuriems asmeniniam ūkiui skirtoje ir naudojamoje teritorijoje suprojektuoti žemės sklypai asmeniniam ūkiui, pageidavimu pakeičiamos šių žemės sklypų ribos ir vieta, atsižvelgiant į faktišką naudojimą.

Sistemiškai apibendrinus visas išdėstytas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, jog Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys žemėtvarkos projektų rengimą, tvirtinimą bei keitimą, nenumato procedūros, kuria patvirtintas žemės reformos žemėtvarkos projektas galėtų būti keičiamas supaprastinta procedūra, vien Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio padalinio vedėjo įsakymu, pakeičiant žemėtvarkos projekte patvirtintą suformuotų žemės sklypų sąrašą bei panaikinant žemės sklypo ribas. Vienintelis būdas, kuris galimas be žemės reformos žemėtvarkos projekto keitimo procedūros, Metodikos 45 punkte nurodytas žemės sklypo ribų tikslinimas. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu išdėstyta nuomone, jog šis metodikos punktas turi būti taikomas plečiamai, kadangi žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimas, keitimas bei kitos su jais susijusios procedūros yra aiškiai reglamentuotos Lietuvos Respublikos teisės aktais, todėl nėra jokio pagrindo tapatinti sąvokas „ribų keitimas“ bei „ribų naikinimas“, tuo labiau, kad tiek vienos, tiek kitos procedūros padariniai yra skirtingi. Žemės sklypo, suformuoto žemės reformos žemėtvarkos projektu, ribų panaikinimas prilygintinas sklypo išformavimui, o tuo pačiu ir žemėtvarkos projekto pakeitimui, todėl šiuo atveju atsakovas privalėjo vadovautis nuostatomis, reglamentuojančiomis žemėtvarkos projektų keitimą, arba atlikti procedūrą, numatytą Metodikos 45 punkte.

Pareiškėjų atstovas advokatas skunde taip pat nurodo, jog atsakovo priimtas Įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 bei 2 dalies.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo žemėtvarkos skyrius, atlikdamas viešojo administravimo funkcijas ir priimdamas atitinkamus individualius teisės aktus, be kita ko, turi vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A556 - 336/2011, išaiškino, jog „Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai.“

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vieningą praktiką administracinėse bylose, ne kartą yra pažymėjęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog viešojo administravimo subjekto priimtame individualiame teisės akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009 ir kt.). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008 ir kt.).

Taigi šioje byloje turi būti vertinamas ir Įsakymo teisėtumas bei pagrįstumas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio atžvilgiu. Viena vertus pabrėžtina, kad skundžiamas Įsakymas yra ydingas, nes jį priėmusiam viešojo administravimo subjektui nebuvo jokių kliūčių viename tekste aiškiai nurodyti visą informaciją, kurią jis yra įpareigotas pateikti pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį. Minėtame įsakyme tik nurodyta, kad jis priimtas atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto registro duomenis dėl J. G., P. Z. ir V. Z. nuosavybės teise priklausančių pastatų, tačiau visiškai nenurodytas įsakymo priėmimo teisinis pagrindas. Kita vertus matyti, kad byloje neginčijama, jog skundžiamas Įsakymas buvo siunčiamas kartu su pranešimu „Dėl dokumentų pateikimo“ (b. l. 19) (toliau – ir Pranešimas). Minėtame Pranešime nurodytos tiek faktinės aplinkybės, tiek motyvai, nulėmę Įsakymo priėmimą. Vis dėlto šiame Pranešime nenurodoma nei teisinių pagrindų, kuriais remiantis būtų priimtas skundžiamas Įsakymas, nei pažymėta Įsakymo apskundimo tvarka – tai reiškia, kad Pranešime pareiškėjams nepateikta informacija, kuri būtų leidusi jiems suprasti Įsakymo teisinius pagrindus. Kalbant apie apskundimo tvarką, nepaisant to, jog pareiškėjai laiku pasinaudojo įstatymų suteikiama teise į teisminę gynybą, administracinio akto apskundimo tvarkos neišaiškinimas tinkamai nesiderina su geru viešuoju administravimu bei Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, gali suvaržyti asmens teisę kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją ar teismą.

Teisėjų kolegijos manymu, nagrinėjamoje byloje ginčijamas atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-05-17 įsakymas Nr. 29VĮ-(14.29.2.)-465 „Dėl Šiaulių apskrities viršininko 2008 m. gegužės 9 d. įsakymo Nr. V-2482 „Dėl Pakruojo rajono Preičiūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ ir Preičiūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pakeitimo“ neatitinka esminių Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų individualų administracinį aktą pagrįsti teisės aktų normomis. Minėtame įsakyme tik nurodyta, kad jis priimtas

atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto registro duomenis dėl J. G., P. Z. ir V. Z. nuosavybės teise priklausančių pastatų, tačiau visiškai nenurodytas įsakymo priėmimo teisinis pagrindas.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja jog atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-05-17 įsakymas Nr. 29VĮ-(14.29.2.)-465 „Dėl Šiaulių apskrities viršininko 2008 m. gegužės 9 d. įsakymo Nr. V-2482 „Dėl Pakruojo rajono Preičiūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ ir Preičiūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pakeitimo“ prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, t.y. naikintinas kaip neteisėtas iš esmės, vadovaujantis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

Trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011-07-25 sprendimas Nr. 1SS-(7.5)-1798 priimtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-05-17 įsakymo Nr. 29VĮ-(14.29.2.)-465 „Dėl Šiaulių apskrities viršininko 2008 m. gegužės 9 d. įsakymo Nr. V-2482 „Dėl Pakruojo rajono Preičiūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ pagrindu, todėl taip pat naikintinas kaip prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams, t.y. neteisėtas iš esmės, vadovaujantis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

Pažymėtina, jog pagal ABTĮ 44 straipsnio 5 dalies teisės normą, atsižvelgiant į teisės gauti iš kitos šalies procesinių išlaidų atlyginimą prigimtį bei esmę, suteikiama teisė trečiajam suinteresuotam asmeniui pretenduoti į ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje numatytų išlaidų atlyginimą. Vis dėlto, ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kaip matyti iš trečiojo suinteresuoto asmens J. G. atsiliepimo bei teismo posėdžio metu išsakytos pozicijos, J. G. nesutiko su pareiškėjų skundu. Kadangi pareiškėjų skundas yra tenkintinas, trečiasis suinteresuotas asmuo J. G. netenka teisės į teismo išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 2 p., 89 str. 1 d. 1 p.,

nusprendė:

Pareiškėjų P. Z. ir V. Z. atstovo advokato Audriaus Kairevičiaus pasirašytą skundą tenkinti, panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo žemėtvarkos skyriaus 2011-05-17 vedėjo įsakymą Nr. 29VĮ-(14.29.2.)-465 bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011-07-25 sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-1798.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Kolegijos teisėjaiLaisvutė Kartanaitė Donatas Daunys Gražvydas Poškus