Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2015-02-17 · Byla Nr. PK-20-308/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-02-17
Bylos Nr.
PK-20-308/2015
Teisminio proceso Nr.
1-51-3-00014-2014-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kęstutis Lukošiūnas
Ieškovas
A. R.
Kaltinamasis
F. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.PK-20-308/2015Teisminio proceso Nr.1-51-3-00014-2014-2Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8.1;2.1.10.1;2.3.6.4.4;2.9.1;2.9.10 (S)
Varėnos rajono apylinkės teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 17 d. Varėna. Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas,sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei,dalyvaujant nukentėjusiajam-civiliniam ieškovui A. R. ,jo atstovui adv.Stanislovui Raulušaičiui ,gynėjai adv.V. T. viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,kurioje

F. A. a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis,LR pilietis,aukštojo išsilavinimo,vedęs, neteistas, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini),

kaltinamas pagal LR BK 140 str.1d.

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

Nukentėjusiojo A. R. pateiktu skundu privataus kaltinimo tvarka F. A. buvo kaltinamas pagal LR BK 140 str.1d.,kad smurtaudamas nežymiai sužalojo nukentėjusįjį,t.y.kad 2014 m rugsėjo 22 d.apie 9 val.30 min.Varėnos raj.(duomenys neskelbtini) sen.(duomenys neskelbtini) k, kilus konfliktui, iš asmeninių paskatų sudavė ne mažiau 6 smūgių su medine lazda nukentėjusiajam A. R. per galvą,dešinį skruostą,dešinę ranką,kairę koją ir tuo nukentėjusiajam A. R. padaręs nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos odoje ir poodyje dešinės akies vokuose ir dešiniame žaste,odos nubrozdinimo kairiame kelyje,lengvo laipsnio galvos smegenų sukretimo.

Apklaustas kaltinamuoju F. A. kaltės nepripažino nurodydamas,kad jis nepadaręs nurodomo nusikaltimo.Parodė,kad jo uošvei B. A. ,kartu su kitais bendrasavininkais,tame tarpe ir jos seserimi M. R., buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę ir mišką (duomenys neskelbtini) k (duomenys neskelbtini) sen.Varėnos raj. 2010-01-04 sutartimi buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypais tvarka,kur tarp savininkų buvo nustatyta naudojimosi 24,83 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypu tvarka.Be to, 2005-09-16 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu B. A. ir Antano ragažinsko sutuoktinė M. R. paveldėjo mirusios motinos J. S. palikimą-žemės sklypus (duomenys neskelbtini) k (duomenys neskelbtini) sen.Varėnos raj. ,bei 2005-09-16 įpėdinių paveldėto turto dalybų sutartimi jos paveldėtus žemės sklypus atsidalino,kur kiekvienai iš jų teko atskiri žemės sklypai.B. A. atiteko ir 0,13 ha dydžio žemės sklypas individualiems namams statyti,unik.Nr.(duomenys neskelbtini),kuriame yra likęs senas jos mirusios motinos gyvenamasis namas,kuris yra be jokios teisinės registracijos ir nesiskaito kaip nekilnojamojo turto objektas,bei kuriame vasarą atvyksta pagyventi B. A..2010-01-14 sutartimi B. A. visus turėtus žemės sklypus padovanojo dukrai A. A.,t.y.jo sutuoktinei.2009-12-24 ir 2010-01-14 patvirtintais įgaliojimais sutuoktinė A. A. jį įgaliojo valdyti ir tvarkyti jai priklausančius žemės sklypus .Tačiau turto pasidalijimu tarp seserų B. A. ir M. R. liko nepatenkintas A. R.,kuris turėjo sutuoktinės įgaliojimą tvarkyti sutuoktinės turtą ir vis sakydavo,kad jam teko per mažai žemės.2014 m vasarą pamatęs,kad A. R. po jam priklausančio miško iškirtimo ardamas kirtimą išarė ir abu privažiavimus,kurie vedė į jo sutuoktinei priklausantį sklypą,kur yra namelis ,bei gyvena uošvė B. A..Žinodamas ūmų A. R. būdą su juo nepradėjęs aiškintis,kodėl jis taip padarė,o parašęs pranešimą Varėnos rajono žemėtvarkos skyriui.Po kiek laiko gavęs rašytinį pranešimą atvykti 2014-09-22 10 val.aiškintis situacijos į vietą (duomenys neskelbtini) k (duomenys neskelbtini) sen.Varėnos raj.,kur turėjo atvykti žemėtvarkos specialistai,bei buvo nurodyta konkreti susitikimo vieta,esanti miške .Todėl anksčiau ryte atvykęs su sūnumi pas uošvę,kuri buvo prašiusi sutvarkyti bėgantį namo stogą .Apie 9 val.40 min. kieme buvęs ant kopėčių ir jas laikęs,sūnus buvo užlipęs ant stogo ir kalė stogą, o uošvienė stovėjo ir žiūrėjo. Tuo metu keliuku link jų kiemo,apie 300-400 m nuo tos vietos, kur yra suartas keliukas, ateidinėjo A. R. ir šaukė, ar tai F., ar tai B., ateik, aiškinsimės. Matėsi,kad jis buvo agresyviai nusiteikęs.Jam iš tolo garsiai pasakęs,kad neik į kiemą,o eik prie keliuko ir lauk.Kada A. R. ir toliau ėjo link jų kiemo,tai jam gal 5 kartus pasakęs, bei vieną kartą net ir su keiksmažodžiais,kad jis neitų į kiemą.Ir uošvienė jam sakė neiti į kiemą.Tačiau A. R. jų perspėjimų neklausė ir atėjo į kiemą, bei pradėjo bartis su B. A..Jie šaukė vienas ant kito pakeltais tonais.Vienu metu pasisukus pamatęs,kad A. R. pakėlė kumščius prie B. A. veido ir buvo kone užgulęs ją,tai pagalvojęs, kad jis jai kirs ,kadangi jie „neperneša“ su A. vienas kito. Paleidęs kopėčias, nušokęs nuo jų, šokęs tarp jų išskirt,galvodamas, kad A. R. tuomet pasitrauks. Bet A. R. su rankomis kibo jam į striukės atlapus, tada jam taip pat sugriebęs rankomis už jo rankų ar krūtinės , pradėję stumdytis.Besistumdant A. R. nustūmęs toliau nuo savęs,kur jis atsitraukė dar kažkiek ir tada iš darželio išsitraukė pagalį nuo pomidorų. Bet daugiau nieko nedarė ir šaukdamas nuėjo. Po to nuvažiavęs ir prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio pasitikęs žemėtvarkos darbuotojas,kadangi jos nežinojo tikslaus kelio privažiuoti prie žemės sklypų ir atvykę į nurodytą susitikimo vietą.Ten buvo atėjęs ir A. R.,kuris tik aiškino apie žemės sklypus,o kadangi vėliau pradėjo stipriai lyti,tai nelaukęs apžiūros pabaigos išėjo į savo namus (duomenys neskelbtini). Ten vietoje jis žemėtvarkos darbuotojoms nieko nesakė,kad būtų buvęs prieš tai sumuštas ar netgi būtų rodęs sumušimo žymes.Jeigu sužalojimai būtų padaryti jo smūgiais su A. R. nurodoma lazda,tai jie būtų matomi,bei jeigu būtų daužęs tokiu pagaliu, tai būtų matęsi kraujo žymės.A. R. skundą ir kaltinimus vertinantis tik kaip norą keršyti,kadangi po to,kai žemėtvarkos tarnyba jį įpareigojo sutvarkyti privažiavimo keliukus,o nesutvarkius pagrasino baudomis.

Nukentėjusysis A. R. parodė,kad 2014-09-22 pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM kvietimą nuvykęs į Varėnos raj.(duomenys neskelbtini) sen.esantį (duomenys neskelbtini) kaimą,kur yra jo sutuoktinei M. R. priklausanti žemė,kadangi turėjo atvykti specialistai atlikti patikrinimą dėl žemės naudojimo pažeidimų.Apie 09 val.30 min.atėjęs į jo sutuoktinei su kitais savininkais bendra nuosavybės teise priklausantį miško žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k.Žemės sklype,kur yra likusi sutuoktinės mirusios motinos sodyba valdoma jos bendrai su seserimi B. A. kaip palikimas pamatęs stovitį automobilį,tai pagalvojęs,kad ten gal jau yra atvažiavę žemėtvarkos tarnybos darbuotojai ir nuėjęs link sodybos.Pilnai neįėjus į kiemą pamatęs prie sodybos žmonos seserį B. A.,jos žentą F. A. ir jo sūnų A. A..F. A. buvo prie kopėčių,o A. A. buvo ant stogo.Kadangi žinojęs,jog F. A. yra agresyvus,tai nėjęs arti jų,o sustojęs prie tvoros,kur užtvertas darželis,bei tik paklausęs,ko jiems reikia iš jo. Tuokart prie jo atėjo B. A.,kuri pradėjusi jam priekaištauti,kodėl išvažinėjęs jos kiemą ir suaręs kelią.Po šio pokalbio B. A. nuėjo į namus,bei greitai prie jo atbėgo F. A..Pribėgant F. A. atkišęs link jo rankas,tai F. A. jį sugriebė už abiejų rankų ir pradėjo laužti abiejų rankų pirštus.Bet tuokart sugebėjęs atsistumti F. A. nuo savęs.Šalia jų šone,prie takelio, gal 2 m atstumu ant žemės gulėjo koks tai pagalys,kurį F. A. sugriebė ir trenkė tris kartus jam per galvą.Nuo smūgių nukritęs ir kas toliau buvo gerai neatsimenantis.Nugriuvus ant žemės dar buvo talžomas lazda,kur smūgiai kliuvo į dešinį skruostą,dešinę ranką,kairę koją.Jam buvo suduota mažiausiai 6 kartus.Tuokart matyt tai pastebėjo B. A.,kuri išbėgo iš namo ir sudraudė F. A.,kad jis daugiau nemuštų.Po šito nuėjęs atgal į miško pusę,kur turėjo atvykti žemėtvarkos darbuotojai.Po kurio laiko atvyko trys darbuotojai iš žemėtvarkos tarnybos,kur padiskutavę dėl žemės planų,kad ar yra pažymėti planuose pravažiavimo keliukai,bei jam nurodę,kad reiks išlyginti tą keliuką.Po to jam pasidarė bloga,tai išėjęs į (duomenys neskelbtini),kur savo namuose atsigulęs ir pragulėjęs dvi paras.Tik rugsėjo 24d.dėl šio sumušimo kreipęsis į policiją,bet nurodė kreiptis privataus kaltinimo tvarka.Po sumušimo pablogėjo sveikata,padididėjo kraujospūdis,sutriko širdies ritmas,todėl rugsėjo 24 d.kreipęsis ir pas gydytojus,kur buvo apžiūrėtas,o rugsėjo 25 d.kreipęsis apžiūrai pas teismo medicinos specialistą,kuris užfiksavo padarytus sužalojimus.Po įvykio turėjęs 72 Lt išlaidų nuvykti pas teismo medicinos specialistą,bei 52 Lt išlaidų už teismo medicinos specialisto apžiūrą,turėjęs pirkti vaistų 20,13 Lt sumai,iš viso turėjęs išlaidų 144,13 Lt sumai.Prašo priteisti iš F. A. 144,13 Lt turtinės žalos atlyginimo.Šio įvykio metu patyręs fizinį skausmą , stresą,negatyvius išgyvenimus dėl sužalojimo,pablogėjo ir jo sveikata.Dėl to patyręs ir neturtinę žalą ir prašo priteisti iš F. A. 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Liudytoja B. A. parodė,kad F. A. yra jos žentas,o A. R. yra jos sesers M. R. sutuoktinis. 2014-09-22 ryte į sodybą (duomenys neskelbtini) kaime atvažiavo žentas F. A. ir anūkas A. A., nes turėjo atvažiuoti žemėtvarkos darbuotojai patikrinimui ir prieš tai žento buvo prašiusi pataisyti stogą, nes bėgo į lietus trobelę. Jie abu tvarkė stogą,kur anūkas buvo ant stogo, žentas laikė kopėčias, o pati stovėjusi ir žiūrėjusi. Nuo miško, takeliu į patį kiemą, garsiai šaukdamas atėjo A. R. .Jis šaukė „Ateik, F., pasikalbėsim, kodėl važinėji mano keliu“. F. jam pasakė „eik prie kelio ir lauk“. A. R. pasakė „mano keliu nevažinėsi, tai mano žemė, ką noriu, tą darau“. Atsisukusi ir ji, nes ten kelias buvo jau 50 metų ir pasakiusi „kodėl suarei“. Jis pradėjo aiškinti „kas tu tokia esi, niekas“. Jis atėjo prie jos skėsčiodamas rankomis,atsistojo prie pat namo, 3-5 m ant kiemo, prie šulinio, šalia kopėčių ir šaukė. Tai pamatęs žentas pasakė „tai ką, kirsi dabar“. A. R. yra mėgėjas, ypač prieš moterį, pasišakoti Jis buvo ne kartą ir jos mamą primušęs. Ji atsitraukusi nuo jo gal per du metrus ,o R. pasakė „kaip dėsiu“. Tuo metu prie jų priėjo žentas ir pasakė R., kad nieko čia neaiškintų, o eitų prie to kelio ir nuo jos atstūmė A. R.. Tada R. griebė jam už kaklo, apkabino ranka, lenkė į žemę.Žentas jį atsistūmė nuo savęs ir liepė eiti iš kiemo. A. R. paėmė pagalį nuo šiltnamio, gal metro ilgio, storio 6-7 cm,bet daugiau nėjo muštis ir nuėjo.Takas, kuriuo atėjo R., yra jos dukros žemėje. Kai mirė motina ,tai testamentu ji paliko turtą jai su seserim. Pirkelė, kluonas, tvartas, pastatų įteisinimo nepradėję,pastatai beveik sugriuvę,ten užaugę abi su seserimi. A. R. šį žemės sklypą gal prieš 10 metų sutiko perleisti jai ,kur pasirašę sutartį,o žodžiu sutiko perleisti ir ten esančius pastatus. Kai R. atsisakė namo,tai namas kaip ir niekam nepriklauso,nes niekam nėra užrašytas. Pati žemės valda priklauso dukrai. Ūkinėse knygose kaip įrašyta nesidomėjusi. Pečius atstatę, stogą uždengę.Ji sodyboje pabūnanti gal mėnesį laiko vasarą. Su jų sklypu ribojasi kelias, kurį suarė R., du keliai iš abiejų pusių, abu suarė, negalima net su dviračiu privažiuoti. Su R. nebendraujanti nuo tada, kai pasidalinę turtą, gal prieš 10 metų. Kai R. eidavo į mišką ar tuo keliuku pravažiuodavo, į sodybą neužeidavo.Seserį bandžiusi lankyti, skambinti telefonu,bet R. vieną kartą paėmė telefoną ir pasakė „atsikabink, nes kai atlėksiu su šakėm“. Santykiai su seserim blogi dėl R..

Liudytojas A. A. parodė,kad 2014-09-22 atvažiavęs su tėvu F. A. ryte pas senelę į (duomenys neskelbtini) k į susitikimą dėl kelio tvarkymo. Su tėvu tvarkę namo stogą. Pats buvo užlipęs ant stogo,tėtis laikė kopėčias, močiutė buvo netoliese. Keliuku atėjo A. R.,kuris kažką rėkė, konkrečių žodžių negirdėjęs ir kam jie buvo skirti nežino, bei nelabai kreipęs dėmesį,o žiūrėjęs kur reikia kalti ant stogo. Jau praėjus šulinį R. su močiute kieme pradėjo dėl kažko ginčytis. Jie susitikę dažnai barasi, tai nekreipęs dėmesio. R. balsas buvo ganėtinai agresyvus. Paskui tėtis nuėjo pasižiūrėti link jų.Kaip vėl pasisukęs link jų,tai pamatęs, kad tėtis ir R. buvo įsikabinę vienas kitam į atlapus. Stumdymasis vyko kelias sekundes. Ant žemės niekas nebuvo nugriuvęs. Kol pasidėjęs įrankius, atsistojęs, bei kol atbulas kopėčiomis nulipęs nuo stogo, tai pamatęs,kad R. su lazdele rankoj apie 1m ilgio, gal piršto storio, išėjo iš kiemo.Tuo metu dar nelijo.

Liudytoja R. B. parodė,kad ji dirbanti Nacionalinės žemėtvarkos tarnybos Varėnos skyriuje.2014-09-22 važiavusi su kolege D. G. į patikrinimą, nes buvo gautas skundas dėl kelio sugadinimo. Jas pasitiko F. A. prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio,nes nežinoję tikslaus privažiavimo prie sklypų. Atvykus į vietą buvo suinteresuotos pusės -F. A. ir A. R. ,bei B. A., apžiūrėję vietovę. Peržiūrėję dokumentus, aiškinęsi dėl kelio. Bandę paaiškinti padėtį,kur A. R. aiškino, kad miškų tarnyba jam leido kelią suarti, mišku apsodinti. Kad A. R. būtų kruvinas, sužalotas, nepastebėjusi. Gal A. R. ir skundėsi kuo, bet nekreipusi dėmesio,o kad skųstųsi, jog F. A. jį sumušė, tai to negirdėjusi.Iš pradžių tik lynojo, paskui stipriai pradėjo lyti.A. R. buvo apsirengęs su juodu lietpalčiu, ar tai su kapišonu, ar tai kepure. Buvę visi šlapi , A. R. pavaikščiojo su jais apžiūrint sklypų ribas,bet iki galo nebuvo, išėjo.Dėl ko išėjo nesakė ir nepasirašė akte.

Liudytoja D. G. parodė,kad ji dirbanti Nacionalinės žemėtvarkos tarnybos Varėnos skyriuje. 2014-09-22 važiavusi su kolege R. B. į patikrinimą, nes buvo gautas F. A. skundas dėl kelio sugadinimo.Prieš tai raštu iškvietę į vietą atvykti A. R. ir F. A..Atvažiavus į vietą pamatę, kad kelias suartas, sugadintas, nufotografavę.A. R. atėjo kiek vėliau, klausę, dėl ko suartas kelias. Jam paaiškinę, kad dokumentuose yra kelias, jis priklauso valstybei,jis turi kelią sutvarkyti, nes yra atsakomybė pagal ATPK 45 str. R. nesutiko, sakė, kad tai jo žemė. Žiūrėję dokumentus, parodę, kad atkūrimo metu kelias planuose jau buvo nurodytas. Neatsimena, kad A. R. būtų skundęsis dėl sumušimo.Jo santykiai su A. tuokart nebuvo draugiški,nes jie kažkiek apsižodžiavo. Smurto pėdsakų ant A. R. veido nesimatė. Stovėjusi visai arti jo, apie 1 m atstumu, veidą mačiusi gerai.A. R. turėjo dokumentus rankose, buvo ištraukęs juos, ar naudojosi akiniais, neprisimenanti. Aiškinimasis truko ilgokai. Lynojo, paskui stipriau lijo,tai aktą surašę mašinoj. Viskas truko apie 1 val. laiko. A. R. nieko nesakydamas nuėjo ir nelaukė, kol bus pilnai surašytas patikrinimo aktas ir nrepasirašė. Supratusi, kad A. R. nežinojo, kad kelias dokumentuose pažymėtas ir kelias yra išimtas iš jo žemės ploto, yra valstybės, jam tai išaiškinę. A. R. pradžioje bandė prieštarauti, bet gal po to suprato.Jis aktyviai dalyvavo visur, kalbėjo,vaikščiojo kartu.

Iš pateiktos prie skundo teismo medicinos specialisto 2014-09-25 išvados Nr.G 930/14(06) (b.l.15)matyti,kad apžiūrint 2014-09-25 A. R. jam buvo nustatyta kraujosruvos odoje ir poodyje dešinės akies vokuose ir dešiniame žaste,odos nubrozdinimas kairiame kelyje,lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, sužalojimai padaryti veikiant galvą,dešinę ranką ir kairę koją kietais bukais žalojančiais daiktais , galimai nukentėjusiojo nurodytu laiku, sužalojimas vertintinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas,sužalojimas padarytas mažiausiai trijų trauminių poveikių pasėkoje.Išvados aprašomoje dalyje dėl įvykio aplinkybių A. R. nurodė,kad jį 2014-09-22 apie 09.30 val.Varėnos raj.(duomenys neskelbtini) k miške sumušė F. A. suoduodamas mediniu kuolu į galvą bei rankas,po ko pargriuvusiam įspyrė į kairę koją,įvykio metu buvo trumpam apsvaigęs,tačiau įvykio aplinkybes atsimena.

Iš A. R. kartu su skundu pateiktos jo ambulatorinio ligonio kortelės kopijos(b.l.6-8)matyti,kad 2014-09-24 jis gydytojai J. M. nurodė,jog „vakar pažįstami asmenys sumušė mediniu pagaliu galvą,kirto 6-8 kartus per galvą“, gydytojai skundžiasi pablogėjusiu regėjimu,galvos skausmu,pykinimu.Gydytojos konstatuota kraujosruva dešiniame poakyje,galvos sumušimas,įtariamas galvos smegenų sutrenkimas.Apžiūrint 2014-09-24 pas gydytoją A.Kičą A. R. nurodė,kad buvo sumuštas kaimyno 2014-09-22 ryte,nuo smūgių buvo parkritęs.

Iš 2010-09-10 M. R. įgaliojimo A. R.(b.l.11)matyti,kad ji jam yra pavedusi ją atstovauti valstybinėse įstaigose tvarkant jos nekilnojamojo turto klausimus.

Motyvuojamoji dalis

Iš pateikto 2005-09-16 paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą matyti,kad B. A. ir M. R. paveldėjo mirusios motinos J. S. palikimą- 7 žemės sklypus (duomenys neskelbtini) k (duomenys neskelbtini) sen.Varėnos raj. ,bei piniginį indėlį banke .

Iš pateiktos 2005-09-16 įpėdinių paveldėto turto dalybų sutarties matyti,kad B. A. ir M. R. paveldėtus žemės sklypus atsidalino,kur kiekvienai iš jų teko atskiri žemės sklypai, kur B. A. atiteko 3 sklypai,tame tarpe ir 0,13 ha dydžio žemės sklypas individualiems namams statyti,unik.Nr.(duomenys neskelbtini),esantis (duomenys neskelbtini) k Varėnos raj.

Iš pateiktos 2010-01-14 sutarties matyti,kad B. A. visus turėtus žemės sklypus padovanojo dukrai A. A.,o 2009-12-24 ir 2010-01-14 patvirtintais įgaliojimais A. A. įgaliojo sutuoktinį F. A. valdyti ir tvarkyti jai priklausančius žemės sklypus.Iš pateikto 2010-01-20 nekilnojamojo turto registro išrašo-pažymėjimo matyti,kad 0,13 ha dydžio žemės sklypas individualiems namams statyti,unik.Nr.(duomenys neskelbtini),esantis (duomenys neskelbtini) k Varėnos raj.,yra registruotas A. A. vardu.

Iš F. A. 2014-08-14 rašyto prašymo Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriui matyti,kad 2014-07-26 nustatęs,kad yra suarti du miško keliukai,skirti pravažiavimui į sodybą (duomenys neskelbtini) k (duomenys neskelbtini) sen.,einantys per M. R. priklausančius miško sklypus,bei prašoma įvertinti tokių veiksmų teisėtumą ir bei prašoma užtikrinti galimybę pravažiuoti į sodybą.Iš 2014-08-19 Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus atsakymo F. A. matyti,kad juo buvo nurodyta,jog pravažiavimo keliukų užarimas buvo galimai neteisėtas ir M. R. buvo nurodyta iki 2014-09-10 atlaisvinti pravažiavimo kelius.

Iš 2014-09-12 Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus pranešimų tiek M. R.,tiek F. A. matyti,kad 2014-09-22 d.10 val.buvo paskirtas patikrinimas vietoje,bei nurodoma suinteresuotiems asmenims dalyvauti patikrinime ,atvykstant prie žemės sklypo(kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)),esančio (duomenys neskelbtini) k (duomenys neskelbtini) sen.Varėnos raj. ,17 taško,pažymėto sklypo padalijimo tarp naudotojų plane. Iš 2014-09-25 Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus atsakymo F. A. matyti,kad juo buvo nurodyta,jog pravažiavimo keliukų užarimas buvo neteisėtas ir kad M. R. buvo nurodyta iki 2014-10-10 pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimus,o to neatlikus gali būti taikoma administracinė atsakomybė.

Kaltinamojo kaltė pagal LR BK 140 str.1d. neįrodyta .

Kaltinamasis neigia padaręs tokią nusikalstamą veiką,kurią skunde nurodo nukentėjusysis-privatus kaltintojas A. R..Buvus konfliktą tarp jo ir nukentėjusiojo pripažįsta kaltinamasis nurodydamas,kad jis prieš nukentėjusįjį neatlikęs jokių nukentėjusiojo nurodomų tyčinių smurtinių veiksmų,o tik atstūmęs nukentėjusįjį nuo uošvės B. A.,kadangi jam atrodė,kad galėjo kilti konfliktas tarp jų A. R. bandant suduoti B. A..Buvus tokį įvykį be kaltinamojo patvirtina kartu su juo įvykio vietoje buvę ir teismo posėdyje apklausti liudytojai B. A. ir A. A.,kur liudytojai irgi neigia buvus tyčinius F. A. veiksmus sužaloti A. R..Tiek iš kaltinamojo,tiek iš apklaustų liudytojų B. A. ir A. A. parodymų galima padaryti išvadą,kad nukentėjusysis A. R. be namų valdos žemės sklypo savininkės įgalioto atstovo F. A. sutikimo ir prieš jo valią atėjo į A. A. priklausantį žemės sklypą ir pradėjo žodinį ginčą su B. A..A. R. savo teisę ateiti į šį žemės sklypą motyvavo tuo,kad po jo sutuoktinės M. R. motinos mirties liko nepaveldėtas gyvenamasis namas su ūkio pastatais ir jo sutuoktinė kartu su B. A. yra šio gyvenamojo namo paveldėtoja ,o jis kaip M. R. įgaliotas asmuo turėjęs teisę ateiti į šį žemės sklypą.Iš išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą matyti,kad B. A. ir M. R. yra paveldėjusios mirusios motinos J. S. turtą.Iš paveldėtojų (įpėdinių)veiksmų matyti,kad jos nurodomo gyvenamojo namo nelaikė paveldimu turtu ir šio gyvenamojo namo nepaveldėjo nei pagal testamentą,nei pagal įstatymą,nes priimant palikimą LR CK 5.60 str.1d.draudžia palikimą priimti dalimis arba su išlygomis.Iš B. A. ir M. R. 2005-09-16 sudarytos įpėdinių paveldėto turto dalybų sutarties matyti,kad B. A. ir M. R. paveldėtus žemės sklypus atsidalino,kur B. A. priskyrus 0,13 ha dydžio žemės sklypą individualiems namams statyti,unik.Nr.(duomenys neskelbtini),esantį (duomenys neskelbtini) k Varėnos raj., M. R. sudaryta sutartimi nieko neaptarė dėl žemės sklype esančių senų statinių likimo.Tokiu būdu matyti,kad M. R. tuo pačiu pripažino,jog šį žemės sklypą priskyrus B. A. nuosavybėn ,kaip šio žemės sklypo priklausiniu B. A. atitenka ir ten esantys statiniai,kurie pagal savo prigimtį yra susiję su žemės sklypu ir negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės (CK 4.2 str.2d.ir 4.19 str.).Kartu LR CK 4.40 str.1d.nurodo,kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis,ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai,kiti nekilnojamieji daiktai,jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip.Kadangi 2005-09-16 sudaryta įpėdinių paveldėto turto dalybų sutartimi buvo išspręstas žemės sklypo nuosavybės klausimas,tai sutartimi turėjo būti sprendžiamas ir ten esančių statinių priklausymas kuriam iš savininkų ir kadangi toks klausimas nebuvo sprendžiamas,tai yra pagrindas laikyti,kad sutinkamai su CK 4.40 str.1d.,šalių buvo laikoma,kad kartu su žemės sklypo nuosavybe nuosavybės teisės į statinius pereina žemės sklypo savininkei B. A..Apie buvus tokį abiejų sutarties šalių žodinį susitarimą nurodo ir liudytoja B. A..Paties nukentėjusiojo nurodymas,kad jam atėjus į žemės sklypą ten buvęs kaltinamasis su sūnumi remontavo namo stogą,o B. A. stovėjo prie namo,nurodo,kad šį namą valdo žemės sklypo savininkė A. A. per įgaliotą asmenį F. A..Tokiu būdu kaltinamajam aiškiai ir per kelis kartus išreiškus žodžiu draudimą nukentėjusiajam užeiti į svetimą namų valdos žemės sklypą, nukentėjusysis neturėjo teisės eiti į šį namų valdos žemės sklypą.Tolesni nukentėjusiojo veiksmai savavališkai įėjus į namų valdą ir pradėjus žodinį konfliktą su B. A. , vykstant konfliktui vienu metu kaltinamajam sudarė įspūdį,kad nukentėjusysis pradės smurtauti prieš B. A. ir dėl to jis puolė ginti B. A. sugriebdamas rankomis nukentėjusįjį ir jį atstumdamas.Iš liudytojos B. A. parodymų matyti,kad būtent tuo metu tarp jos žento ir A. R. prasidėjo stumdymasis,kur A. R. kibęs rankomis F. A. už sprando bei krūtinės.Tokiu būdu matyti,kad abiems pusėms grumiantis galėjo atsirasti kūno sužalojimai nukentėjusiajam.Iš šios įvykio situacijos galima padaryti išvadą,kad kaltinamojo veiksmuose buvo ir būtinosios ginties požymiai,kadangi LR BK 28 str.2d.nurodo,kad Asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Iš kaltinamojo parodymų matyti,kad būtent jis puolė ginti B. A. suvokdamas ,kad jai kilo smurto grėsmė iš nukentėjusiojo A. R. pusės.Tiek iš kaltinamojo ,tiek iš nukentėjusiojo ,tiek iš liudytojų B. A. ir A. A. parodymų matyti,kad A. R. santykiai su B. A. jau nuo seniau buvo konfliktiški ir iš to kaltinamasis turėjo pagrįstą manymą,jog žodinis konfliktas gali peraugti į smurtinį ir šiuo atveju jo veiksmai nustumiant nukentėjusįjį nuo B. A. ir po to buvęs trumpas susitumdymas su nukentėjusiuoju, aiškiai neperžengė būtinosios ginties ribų.

Byloje esanti specialisto išvada (b. l. 15) patvirtina, kad A. R. nurodytu laikotarpiu buvo konstatuota kraujosruvos odoje ir poodyje dešinės akies vokuose ir dešiniame žaste,odos nubrozdinimas kairiame kelyje,lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais , galimai nukentėjusiojo nurodytu laiku, sužalojimas vertintinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.Tačiau vien minėtų sužalojimų konstatavimas neįrodo, kad juos visus padarė būtent F. A. nurodomo įvykio metu,kadangi byloje nėra daugiau jokių patikimų įrodymų, patvirtinančių šį faktą. Abejones dėl šio specialisto tyrimo duomenų patikimumo kelia ir tai, kad nukentėjusysis, iš karto po įvykio su pareiškimu į policijos įstaigą nesikreipė, taip pat nesikreipė į gydymo įstaigas padarytiems sužalojimams užfiksuoti.Apie buvusį konfliktą ir jo sužalojimą nukentėjusysis galėjo nurodyti ir kreiptis pagalbos pas atvykusias Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos rajono specialistes nuvežti po atlikto patikrinimo jį į policiją ar gydytojus,ar iškviesti į vietą policijos pareigūnus ar greitąją medicinos pagalbą.Nukentėjusysis net ir neturėdamas su savimi mobilaus ryšio telefono, jau tą pačią dieną turėjo pilną galimybę po nurodomo sumušimo 2014-09-22 iš karto išsikviesti tiek greitąją medicinos pagalbą,tiek policijos pareigūnus.Išsikviesti tiek greitąją medicinos pagalbą,tiek policijos pareigūnus nukentėjusysis turėjo galimybę parėjęs į (duomenys neskelbtini) k ir kreipiantis į (duomenys neskelbtini) seniūniją ar kitus šio kaimo gyventojus.Pas gydytojus jis kreipėsi tik po dviejų dienų, nieko įtikinamai nepaaiškindamas,kur buvo per šuias dvi dienas po nurodomo konflikto,pas teismo medicinos specialistą kreipėsi tik praėjus 3 dienoms po įvykio.Kreipusis pas gydytojus A. R. iš karto nenurodė,kad jį būtų sumušęs kaltinamasis F. A.,o nurodė ,kad jį sumušė pažįstami arba kaimynai. Todėl neatmestina galimybė, kad A. R. nustatyti sužalojimai ar dalis jų galėjo būti padaryti kitu laiku ir kitomis aplinkybėmis.Skunde A. R. nurodė,kad po pokalbio B. A. nuėjo į namus,bei greitai prie jo atėjo F. A. laikydamas nuo stogo nuimtą apie 1 m ilgio 6 cm skersmens medienos gabalą ir nieko nesakęs kirtęs jam per galvą, dešinį skruostą,dešinę ranką,kairę koją.Jam buvo suduota mažiausiai 6 kartus.Nuo pirmo smūgio nugriuvęs ant žemės ir tada buvo talžomas lazda.Tuo tarpu teismo posėdyje nukentėjusysis duodamas parodymus nurodė,kad „ pribėgant link jo F. A. atkišęs link jo rankas,tai F. A. jį sugriebė už abiejų rankų ir pradėjo laužti abiejų rankų pirštus.Bet tuokart sugebėjęs atsistumti F. A. nuo savęs.Šalia jų šone ,prie takelio, gal 2 m atstumu ant žemės gulėjo koks tai pagalys,kurį F. A. sugriebė ir trenkė tris kartus jam per galvą.Nuo smūgių nukritęs ir kas toliau buvo gerai neatsimenantis.Nugriuvus ant žemės dar buvo talžomas lazda,kur smūgiai kliuvo į dešinį skruostą,dešinę ranką,kairę koją.Jam buvo suduota mažiausiai 6 kartus“. Teismo medicinos specialistui nurodė,kad jis apsvaigęs buvo tik trumpam,bei įvykio aplinkybes prisimena.Nukentėjusiojo duoti parodymai bei nurodomos jo sužalojimo aplinkybės nagrinėjant bylą buvo nenuoseklūs ir iš dalies net prieštaringi.Byloje išnaudojus visas galimas įrodinėjimo priemones ir galimybes, nepavyko pašalinti abejonių ir surinkti neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių nukentėjusiojo kaltinime nurodytų F. A. tyčinių veiksmų padarymą, nepašalinus prieštaravimų tarp byloje surinktų F. A. kaltinančių ir jį teisinančių įrodymų,ir abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai.

Apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tai yra, jame turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė: tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes. Teisėjas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-44/2007, 2K-347/2007, 2K-251/2010, 2K-363/2013 ir kt.). Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (žr., Barbera, Messegue and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Tefner v. Austria, no. 33501/9620,20 March 2001 ir kt.). Visos nustatytos ir teisme ištirtos įvykio aplinkybės dėl nukentėjusiojo A. R. sumušimo ir nežymaus jo sveikatos sutrikdymo nepagrindžia kaltinamojo F. A. kaltės ir dėl to kaltinamasis F. A. iš kaltinimo pagal LR BK 140 str.1d.išteisintinas,nenustačius jo veiksmuose nusikaltimo požymių turinčią veiką.

Nukentėjusysis pareikštu civiliniu ieškiniu prašė iš kaltinamojo priteisti jam 41,75 eurų(144,13 Lt)turtinės žalos atlyginimo ir 1448 eurų (5 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo.Priimant išteisinamąjį nuosprendį, kai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

LR BPK 105 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas.

Nukentėjusysis prašė priteisti ir jo turėtas proceso išlaidas 1500 Lt už advokato atstovavimą byloje. Nepasitvirtinus nukentėjusiojo kaltinimui ir F. A. išteisinus, atitinkamai nėra pagrindo priteisti nukentėjusiojo patirtų proceso išlaidų.

Kaltinamasis F. A., nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, už advokato pagalbą patyrė 579 eurų( 2000 Lt )išlaidų ir pateikė šias išlaidas patvirtinantį dokumentą-2014-12-19 pinigų priėmimo kvitą Nr.758031. Teismas, vadovaudamasis BPK 105 straipsnio 6 dalies nuostatomis ir atsižvelgęs į tai, kad F. A. turėjo gintis nuo nukentėjusiojo kaltinimo, kuris nepasitvirtino, daro išvadą, kad F. A. prašoma priteisti 2000 Lt suma už advokato pagalbą yra teisinga, proporcinga pareikšto kaltinimo sunkumui, bylos apimčiai, teismo posėdžių kiekiui ir trukmei,jo gynėjo vykimą į teismą iš kitos vietovės-Alytaus m į Varėną.Todėl išteisintojo patirtos išlaidos už advokato pagalbą pripažintinos pagrįstomis ir priteistinos iš A. R..

Daiktinių įrodymų nėra.Kardomoji priemonė nebuvo skirta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297-298,301-302 str.,303 str.5d.3 p.,304-305,307-308 str.,115 str.3d.2 p.

nusprendė:

F. A. iš kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiojo A. R. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo palikti nenagrinėtą.

Nukentėjusiojo A. R. prašymą dėl 434 eurų proceso išlaidų priteisimo atmesti.

Iš A. R. a.k(duomenys neskelbtini) priteisti F. A. 579 (penkis šimtus septyniasdešimt devynis) eurus jo patirtų proceso išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui ,skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.

Teisėjas(parašasNuorašas tikras :Teisėjas Kęstutis Lukošiūnas