Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjusi nuteistojo E. N. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 3 - jame sektoriuje (toliau – Komisija) 2014-10-28 nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. N., gim. (duomenys neskelbtini), bausmę atlieka pagal 2012-11-02 Kauno apygardos teismo nuosprendį, kuriuo jis pagal LR BK 22 str. 1d., 199 str. 2d., 260 str. 2d., 266 str. 3d., 63 str. 1d., 2d., 5d.1p., 4d. – nuteistas 7 metams laisvės atėmimo. 2014-04-16 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu 2012-11-02 nuosprendis pakeistas: pagal BK 260 str. 2d. – 8 metai laisvės atėmimo. Veika iš BK 266 str. 3d. perkvalifikuota į BK 266 str. 1d. ir paskirta 1 metus 5 mėnesius laisvės atėmimo. LR BK 63 str. 1d., 2d., 5d.1p. subendrinus su 2012-11-02 nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 22 str. 1d. ir 199 str. 2 d., galutinė bausmė paskirta – 8 metai laisvės atėmimo. Anksčiau neteistas.

Bausmės pradžia – 2011-04-01, bausmės pabaiga – 2019-04-01.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs Komisijos nutarimo patvirtinimo klausimą, 2014-11-24 nutartimi Komisijos nutarimą tvirtinti atsisakė. Teismas konstatavo, kad nustatytų duomenų visuma neduoda pagrindo taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą ir tvirtinti, kad nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir, kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės, bus pasiekti bausmės tikslai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. N. skundas atmetamas.

Aukštesnysis teismas, susipažinęs su pateikta skundo nagrinėjimo medžiaga, įvertinęs nuteistojo skundo bei skundžiamos nutarties motyvus, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybes, kurios reikšmingos darant išvadas apie tai, ar yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. nuostatas. Apygardos teismo nuomone apylinkės teismo nutartis yra pakankamai išsamiai motyvuota, joje įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, kurias teismą įpareigoja įvertinti įstatymas (BVK 157 str. 1 d.), o skunde išdėstyti motyvai apylinkės teismo išvadų teisingumo ir pagrįstumo nepaneigia.

Pritariama skundžiamoje nutartyje padarytoms išvadoms, kad nepriklausomai nuo to, jog nuteistasis atitinka formalias sąlygas, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas, kitų aplinkybių visuma, sudaranti materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog nuteistasis jau pasitaisė tiek, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

Nuteistas skunde teigia, kad Komisija priimdama sprendimą vadovaujasi teisės normomis, todėl teismo išvada, kad Komisijos sprendimas nepakankamai pagrįstas, neatsakingas ir naikintinas ir neteisėtai menkinantis lygtinio paleidimo Komisijos darbą bei pataisos įstaigos institutą. Aukštesnysis teismas su tokiais skundo argumentais nesutinka. Pagal įstatymų reikalavimus bei susiformavusią teismų praktiką, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, teismas privalo vertinti ne tik Komisijos nutarimo teisėtumą, bet ir pagrįstumą. Pagal BPK 360 str. 2 d., nuostatas, Komisijos nutarimas privalo būti apylinkės teismo patvirtintas, bei numatyta prokuroro pareiga pateikti teismui atsiliepimą į Komisijos nutarimą. Šie reikalavimai suponuoja akivaizdžią išvadą, jog teismas patikrina Komisijos nutarimo pagrįstumą ne tik procedūros, bet ir faktinių aplinkybių vertinimo aspektu ir jo prerogatyva spręsti, ar komisijos išvadose pateikta medžiaga įvertinta tinkamai ir yra pagrindas priimta nutarimą tvirtinti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog Komisijos nutarimas surašytas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, tačiau padarė išvadą, jog jame įvertinti ne visi lygtinį paleidimą lemiantys veiksniai ir su tokia išvada aukštesnysis teismas pilnai sutinka.

Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas neturėjo vertinti jo negaliojančios nuobaudos, nes kai nuobauda nebegalioja, nuteistasis laikomas nebaustu. Aukštesnysis teismas sutinka su tuo, kad svarstymo metu nuteistasis galiojančių nuobaudų neturėjo, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo galimumo klausimą, labai svarbu atsižvelgti į asmens elgesį viso bausmės atlikimo metu, jo asmenybės ypatumus, o būtent ši aplinkybė ir yra viena iš labiausiai apibūdinančių nuteistojo elgesį, jo požiūrį į jam taikomą pataisos programą, sugebėjimą laikytis nustatytų taisyklių. Iš pažymos apie gautas nuobaudas ir paskatinimus matyti, kad po dviejų paskirtų paskatinimų jis padarė pažeidimą, už ką gavo nuobaudą, po ko ir vėl skatintas du kartus. Šie duomenys leidžia spręsti, kad nuteistojo elgesio korekcija teigiama linkme nebuvo nuosekli, kad jis bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaištingai ir tai negali būti neįvertina kalbant apie nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes.

Teismas pagrįstai savo atsisakymą tvirtinti Komisijos nutarimą pagrindė nuteistojo elgesiu viso bausmės atlikimo metu, taip pat pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už trijų tyčinių nusikaltimų padarymą, du kurių yra sunkūs. Apylinkės teismas atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, pagrįstai vertino tiek padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, tiek ir likusios neatliktos bausmės laiką. Didelis neatliktos bausmės laikas įstatyme nėra nurodytas kaip lygtinio paleidimo netaikymo sąlyga, tačiau likusi neatliktos bausmės dalis priskiriama BVK 157 str. 1 d. nurodytai „kitų reikšmingų aplinkybių“ sąvokai ir turi būti vertinama kartu su kitomis aplinkybėmis, kurias įvertinti teismą įpareigoja įstatymas. Nagrinėjamu atveju neatlikta bausmės dalis – 4 metai 9 mėnesiai 8 dienos (Komisijos posėdžio dienai) dar yra pakankamai didelė (paskirta laisvės atėmimo bausmė – 8 metai, t.y. minimali sankcijoje numatyta bausmė už sunkiausią jo padarytą nusikaltimą). Skunde nurodyta, kad lygtinis paleidimas nereiškia visišką atleidimą nuo bausmės, o yra taikomos valstybės prievartos priemonės, tačiau skundą nagrinėjantis teismas sutinka su apylinkės teismo nutartyje išdėstytu pastebėjimu, jog įvertinus E. N. neatliktos bausmės dalies dydį ir Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo numatytą intensyvios priežiūros taikymo maksimalų terminą ( jis negali turkti ilgiau nei vieneri metai), buvo padaryta pagrįsta išvada, kad pasibaigus intensyvios priežiūros taikymui, liktų pakankamai didelė neatliktos bausmės dalis, kurios metu nuteistojo prižiūra būtų minimali.

Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už tyčinių sunkių nusikaltimų padarymą, pritariama apylinkės teismo padarytai išvadai, kad neatlikta bausmės dalis šiuo metu dar nesudaro pagrindo manyti, kad E. N. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės.

Aukštesnysis teismas pritaria tam, kad šiuo atveju yra pakankamai ir teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų: nuteistasis aktyviai dalyvavo adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose, dirba, palaiko ryšius su artimaisiais, įgijo specialybę, tačiau jų visuma nėra pakankama konstatuoti, kad jau šiuo metu nuteistajam taikoma probacija bus sėkminga, o bausmės tikslai, kurių buvo siekiama skiriant nuteistajam individualizuotą bausmę, nebus pažeisti.

Teismas pažymi, kad bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytą nusikaltimą, atimti bei apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). Kaip jau minėta, teisingumo principas bausmės vykdymo procese praktiškai įgyvendinamas tada, kai nuteistasis atlieką tokią bausmės dalį, kuri yra būtina ir pakankama tiek nubaudimo, tiek prevenciniams bausmės tikslams užtikrinti. Aukštesnysis teismas pažymi tai, kad nuteistasis turi atlikti tokią bausmę, kokia jam yra skirta teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu. BVK nuostatos, tame tarpe ir susijusios su lygtinio paleidimo taikymu, nuteistojo atžvilgiu taikomos tik tuo atveju, jei iš visų lygtinio paleidimo taikymui reikšmingų aplinkybių visumos teismas padaro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti net ir nuteistajam neatlikus visos nuosprendžiu paskirtos bausmės. Šiuo atveju daryti tokią išvadą nėra pagrindo. Aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje nurodytu argumentu, kad per trumpas atliktos bausmės laikas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už itin sunkias ir visuomenei pavojingas veikas, kas gali būti viena iš prielaidų ateityje vėl nusikalsti.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam E. N. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar vertino tokias aplinkybes, kurių vertinti neturi teisės.

Teismo nutartis išsamiai motyvuota, išvados paremtos byloje esančių duomenų visumos vertinimu, o nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės apylinkės teismo padarytų išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį naikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,

nutaria:

nuteistojo E. N. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.