- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-10
- Bylos Nr.
- eI-2410-243/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01597-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Vida Stonkuvienė
- Pareiškėjas
- UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras
- Atsakovas
- M. P.
- Advokatai
- Jurga Šakienė
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, dalyvaujant posėdžių sekretorei Neringai Keršienei, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovui M. P. dėl 117,81 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras prašymu prašo priteisti iš atsakovo M. P. 117,81 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Prašyme nurodo, jog jai pavesta rinkti, administruoti, išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Pagėgių savivaldybės teritorijoje. Nurodo, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso 66/100 dalis nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo, adresu Pagėgių sav., Pagėgių sen., (duomenys neskelbtini). Prašymo reikalavimą grindžia tuo, jog atsakovas privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes rinkliava yra atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, ir ji nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu, o yra privaloma įmoka, reglamentuota viešosios teisės normomis. Nurodo, jog atsakovas nesumokėjo 117,81 Eur vietinės rinkliavos laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2014-12-31. Nurodo, jog nors atsakovas nuosavybės teise dovanojimo sutarties pagrindu nekilnojamąjį turtą valdo nuo 2012-04-26, tačiau vietinę rinkliavą atsakovui skaičiuoja nuo 2012-01-01 remdamasi Nuostatų 15 punktu, pagal kurį atsiradus paveldėtojui ar kitam naudotojui, jis įtraukiamas į Vietinės rinkliavos mokėtojų registrą. Paveldėtojams ar kitiems naudotojams perkeliama ir likusi nesumokėta buvusio savininko skola. Pareiškėjos teigimu, vietinė rinkliava apskaičiuota pagal nuosavybės teise valdomą turto objektą, jo bendrą plotą ir pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, vadovaujantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis.
Atsakovas atsiliepimo teismui nepateikė, apie bylos nagrinėjimą pranešta viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje ir pranešimais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
ginčo dalykas yra pareiškėjos UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras reikalavimo priteisti iš atsakovo M. P. 117,81 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas.
Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-03-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 ir kitose bylose išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies požiūriu. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose (2011-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011, 2011-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011, 2014-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 ir kt.).
Pagėgių savivaldybės taryba 2011 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. T-148 patvirtino Pagėgių savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatus, kurių pagrindu pareiškėja apskaičiavo atsakovei rinkliavos dydį. Pagal Nuostatų 5 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Pagėgių savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Toks vietinės rinkliavos mokėtojo pasirinkimas atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodytą atliekų tvarkymo srityje taikomą principą „teršėjas moka“. Nuostatų 21 punktas numato, kad metinė vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal Nuostatų 1 priede nustatytą dydį, pagal nurodytą nekilnojamojo turto pagrindinę naudojimo paskirtį, padauginus iš nekilnojamojo turto bendrojo ploto. Negyvenamosios paskirties ir nenaudojamiems turto vienetams rinkliava apskaičiuojama pagal Nuostatų 1 priede patvirtintus rinkliavos dydžius, atsižvelgiant į atliekų turėtojų grupę pagal tam tikrą veiklą.
Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų nustatyta, kad 66/100 dalis nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo, adresu Pagėgių sav., Pagėgių sen., (duomenys neskelbtini), atsakovui nuosavybės teise dovanojimo sutarties pagrindu nuo 2012-04-26, todėl jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Pareiškėja vietinę rinkliavą atsakovui skaičiuoja nuo 2012-01-01 remdamasi Nuostatų 15 punktu, pagal kurį paveldėtojams ar kitiems naudotojams perkeliama ir likusi nesumokėta buvusio savininko skola. Pareiškėjos nurodytas terminas, už kurį ji prašo priteisti iš atsakovo vietinės rinkliavos įsiskolinimą, nepagrįstas. Minėta, jog pagal bendrąją taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu ir to nekilnojamojo turto pagrindine tiksline naudojimo paskirtimi ir plotu. Atliekų tvarkymo įstatymo požiūriu asmuo turintis, valdantis ar disponuojantis nekilnojamuoju turtu yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Tuo tarpu reikalavimų pareiškimo paveldėtojams ir teisių perėmėjams klausimai sprendžiami CK nustatyta tvarka ir savivaldybių teisės aktai negali pakeisti imperatyvių aukštesnės galios teisės aktų. Pažymėtina, jog ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad atsakovas neturi pareigos mokėti vietinę rinkliavą už laikotarpį, kai jam priklausęs nekilnojamasis turtas perleidžiamas kitiems asmenims (žr. 2015-04-20 nutartis Nr. A-888-556/2015, 2014-11-04 nutartis Nr. A556-1729/2014).Rinkliavos dydis atsakovui apskaičiuotas už visus 2012 metus, nors mokėti jis turėtų už naudojimosi nekilnojamuoju turtu laikotarpį, t.y. nuo 2012-04-26. Iš vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimo duomenų matyti, jog 2012 metais vietinės rinkliava sudarė 135,60 Lt arba 39,27 Eur už metus, ir 11,30 Lt arba 3,27 Eur už mėnesį, o tai sudaro 0,11 Eur už vieną dieną, todėl pareiškėjos prašymas mažintinas 12,76 Eur (viena diena 0,11 Eur x 116 dienų).
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjos prašymas tenkintinas iš dalies, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsniu, ABTĮ 88 straipsnio 4 punktu, ir pareiškėjai iš atsakovo priteistina 105,05 Eur už laikotarpį nuo 2012-04-26 iki 2014-12-31 vietinės rinkliavos. Prašymas tenkintinas, priteisiant centų tikslumu, nes tokia formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (LVAT administracinės bylos Nr. A-1498-4421/2015, A-1339-442/2015, Nr. A-1497-556/2015, Nr. A-1055-442/2015, Nr. A-360-575/2015, Nr. A-899-442/2015, Nr. A-1360-575/2015, Nr. A-1202-575/2015 ir kt.).
Pareiškėja taip pat prašo priteisti 28,96 Eur išlaidų atlyginimą už prašymo parengimą ir pateikimą teismui. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti turėtas išlaidas (ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjos prašymas dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo patenkintas, todėl ji turi teisę prašyti turėtų išlaidų atlyginimo. Administracinėse bylose atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Iš bylos duomenų matyti, kad tarp pareiškėjos ir UAB „Juris LT“ sudaryta teisinių paslaugų sutartis ir atstovavimo sutartis tarp UAB „Juris LT“ ir advokatės Jurgos Šakienės, advokatei Jurgai Šakienei pavesta atstovauti pareiškėją teismuose ir už šias paslaugas prašymo surašymą ir padavimą teismui nagrinėjamoje byloje sumokėta 28,96 Eur. Turėtų išlaidų dydis atitinka Rekomendacijose numatytą dydį. Pagal Rekomendacijų 2 punkto nuostatas, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Visumos kriterijų buvimas leidžia teigti, kad administracinę bylą nagrinėjantis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių kriterijų visumą ir spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013). Sprendžiant, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti, būtina kompleksiškai įvertinti, ar atsižvelgiant į atitinkamo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį atsižvelgiama į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar atsakovas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą, nes bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą. Nors pareiškėjos prašoma priteisti 28,96 Eur suma neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte numatyto maksimalaus dydžio, teismas, įvertinęs minėtus kriterijus, t.y tai, kad byla yra šabloninė, nesudėtinga, nereikalavo teisinių paslaugų kompleksiškumo, iškelta ir vedama per LITEKO viešųjų elektroninių paslaugų EPP posistemį, bei atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjos prašymas patenkintas iš dalies, konstatuoja, jog pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas dalinai ir atsakovo priteistinas 12 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Teismas spręsdamas šį klausimą remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika administracinėje byloje Nr. AS-197-602/2015 ir administracinėje byloje Nr. AS602-583/2014, kuriose analogiškai buvo sprendžiami turėtų išlaidų atlyginimo prašymai.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
priteisti iš atsakovo M. P., gim. (duomenys neskelbtini), pareiškėjai UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras 105,05 Eur (vienas šimtas penki eurai 5 centai) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2012-04-26 iki 2014-12-31,
priteisti iš atsakovo M. P., gim. (duomenys neskelbtini), pareiškėjai UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras 12 Eur (dvylika eurų) turėtų išlaidų atlyginimą,
kitoje dalyje prašymą dėl turėtų išlaidų atlyginimo netenkinti.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.